Žymos archyvas: meteoritai

Rugpjūčio dangų skros Perseidų meteorų strėlės (video) (0)

meteorai-espacepourlavie.ca-nuotr

Naktį iš rugpjūčio 12-os į 13-tą bus stebimas vienas ryškiausių ir gražiausių metų meteorų srautų – Perseidai.

Kai giliau po šiauriniu horizontu panyranti Saulė jau nebesklaido naktinio dangaus tamsumos rugpjūčio dangus puošiasi tankiu žvaigždžių kilimu ir išryškėjusiu Paukščių taku, primindamas liaudišką posakį: „Kiek ražienose skylučių – tiek danguje žvaigždučių“. Vadinasi, kai rugiai nupjauti – galima pasidžiaugti ir žvaigždžių derliumi bei rugpjūčiui įprasta „krintančių žvaigždžių“ gausa.

Kaip ir kasmet rugpjūčio dangaus vaizdą šiemet pagyvins Perseidų meteorų strėlės. Astronomai šį „krentančių žvaigždžių“ reginį vadina Perseidų meteorų srautu, nes stebint iš Žemės atrodo, kad meteorų strėlės išlekia iš Persėjo žvaigždyno srities. Skaityti toliau

Geologai ieško meteoritų pėdsakų (0)

Meteoritas_Hrascina_meteorite_dw_wikipedija

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos įgyvendina projektą, kurio tikslas – nustatyti, ar mūsų šalyje yra impaktinių kraterių. Projektą planuojama užbaigti dar šiemet.

Impaktiniai krateriai – išskirtinės kosminės kilmės geologinės struktūros ir kartu geologinės istorijos liudininkai. „Kitų šalių patirtis rodo, kad neretai impaktiniuose krateriuose slypi naudingų iškasenų talpyklos, jie taip pat dažnai būna ir patrauklūs turizmo bei geologijos mokslo populiarinimo objektai, todėl labai svarbu ištirti ir sužinoti, ar mūsų šalyje meteoritai yra palikę tokių pėdsakų“, – sakė aplinkos viceministrė Daiva Matonienė. Skaityti toliau

Viskas, ką derėtų žinoti apie Žemės planetą (video) (1)

Žemė | technologijos.lt nuotr.

Žemė – vieninteliai visų mums žinomų gyvybės rūšių namai visatoje. Jos amžius siekia maždaug 1/3 visatos amžiaus. Jei planetą perpjautume perpus, centre rastume didžiulį skysto metalo branduolį, kurį gaubia skystos uolienų mantijos sluoksnis, o visa tai įvilkta į plonytį Žemės plutos lukštą ir kiek storėlesnę saldaus oro, kuriuo kvėpuojame, plėvelę. Vandenynai, lygumos, kalnai, ledynai, gėlo vandens upės, ežerai. Visus juos šildo gimtoji Žemės žvaigždė Saulė. Vis dėlto, kaip mūsų namai atsirado ir iš ko jie sudaryti?

Prieš 4,6 mlrd. metų Žemė susiformavo iš mirusios žvaigždės liekanų, kurios Skaityti toliau

Geologai ieško meteoritinių kraterių Lietuvoje (0)

Ilumetsa meteoritinis krateris Estijoje | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Lietuvos geologijos tarnyba (LGT), bendradarbiaudama su Vilniaus universitetu, vykdo projektą „Lietuvos impaktiniai krateriai“. Taip siekiama nustatyti naujus kvartero laikotarpio smūginius kraterius Lietuvos teritorijoje.

Meteoritiniai smūginiai (impaktiniai) krateriai yra išskirtinės kosminės kilmės geologinės struktūros. Šie krateriai – geologinės istorijos liudininkai ir ekonomiškai vertingos naudingųjų iškasenų talpyklos. Tai patvirtina ir neseniai Lenkijos mokslininkų atlikti ekonominiai vertinimai. Skaityti toliau

Iš ežero ištraukta didžiausia Čeliabinsko meteorito nuolauža (video) (0)

„RIA Novasti“ nuotr.

Šiandien, spalio 16 dieną, netoli Rusijos Čeliabinsko miesto narai iš ežero ištraukė vasario mėnesį nukritusio meteorito nuolaužą, sveriančią apie 570 kilogramų.

Meteoritas buvo giliai įsmigęs į ežero dugną 20 metrų gylyje po vandeniu. Jis yra akmeninis ir turi būdingus tokiems meteoritams požymius.

Vasario 15 dieną Rusijos Čeliabinsko srityje ir daugelyje kitų Uralo regiono rajonų, o taip pat Kazachstane buvo stebimas Skaityti toliau

Nedažnas radinys Anktartidoje – 18 kg meteoritas (0)

„International Polar Foundation“ nuotr.

Meteoritų medžiotojai pasaulio apačia vadinamoje Antarktidoje į krepšį įsimetė retą dabartiniam Pietų žemyno metų laikui radinį: 18 kg sveriantį nežemiškos kilmės uolos gabalą.

Kaip skelbia portalas livescience.com, belgų ir japonų ekspedicijos nariai šį stambų meteoritą atrado sniegaeigiais važiuodami Rytų Antarktidos plokščiakalniu.

Pradiniai duomenys rodo, kad tai įprastinis chondritas – dažniausiai pasitaikantis Žemėje randamų meteoritų tipas, teigė Briuselio universiteto geologas Vinsianas Debajus (Vinciane Debaille).

„Tai pats didžiausias per pastaruosius 25 metus Rytų Antarktidoje rastas meteoritas, – Skaityti toliau

Ne iš šio pasaulio: Fukango meteoritas (0)

Aukcione mėginta parduoti Fukango meteorito fragmentą

Kai jis rėžėsi Žemės paviršiun, maža būta požymių, jog jo viduje – tokios grožybės. Tačiau Fukango meteoritu vadinamą dangaus akmenį perskėlus perpus, atsivėrė kerintys vaizdai: uolos viduje, sidabriškuose nikelio-geležies koriuose slypėjo pusiau skaidrūs auksu spindintys kristalai, susidarę iš mineralo, vadinamo olivinu.

2000-aisiais atrastas retas meteoritas svėrė maždaug tiek pat, kiek nedidelis lengvasis automobilis. Įstabusis radinys buvo aptiktas Gobio dykumoje, Kinijoje. Meteoritas buvo suskaldytas į atskirus Skaityti toliau

Meteoritai byloja apie šiltą Marso klimatą (0)

Meteoritas ALH84001. NASA nuotr.

Mokslininkai iš Kalifornijos technologijų instituto atliko radiologinius anglies mineralų tyrimus, kurie buvo paimti iš meteorito ALH84001 ir nustatė, kad jie susiformavo esant 18 laipsnių pagal Celsijų.

Minėtasis meteoritas, kurio amžius yra apie 4 milijardus metų, buvo rastas 1984 metais gruodžio 27 dieną Antarktidoje ir jis kildinamas iš Marso, nors šimtaprocentinių įrodymų ir nėra. Manoma, kad nuolauža Žemę pasiekė po Marse įvykusio susidūrimo su kitu kosminiu kūnu ar sprogimo prieš 16 milijonų metų. Skaityti toliau

Marsą raudonai nudažė branduolinio sprogimo pasekmės? (0)

Saulius Žukauskas, www.technologijos.lt

Marsas nuklotas plonu šydu, kurį sudaro tokios radioaktyvios medžiagos kaip uranas, toris ir radioaktyvus kalis

Raudonąja planeta vadinamas Marsas ne visada buvo raudonas. Tačiau dar niekada nebuvo mėginta sieti Marso spalvinę panoramą su branduoline katastrofa. Tokia yra naujausia Marso raudonio kilmės versija. Ją iškėlęs mokslininkas neatmeta galimybės, jog kada nors toks „raudonas likimas“ gali ištikti ir Žemę.

Hipotezę, jog Marso raudonį galėjo nulemti branduolinio sprogimo pasekmės, suformulavo fizikos mokslų daktaras Džonas Brandenbergas (John Brandenberg). Anot mokslininko, prieš maždaug 180 mln. metų ketvirtąją Saulės sistemos planetą galėjo nusiaubti kažkoks gamtinės kilmės branduolinis įvykis, po kurio planetos paviršius virto sausu smėliu. Apie tai byloja Marsą dengiantis plonas radioaktyvių medžiagų sluoksnis.  Skaityti toliau