Kai jis rėžėsi Žemės paviršiun, maža būta požymių, jog jo viduje – tokios grožybės. Tačiau Fukango meteoritu vadinamą dangaus akmenį perskėlus perpus, atsivėrė kerintys vaizdai: uolos viduje, sidabriškuose nikelio-geležies koriuose slypėjo pusiau skaidrūs auksu spindintys kristalai, susidarę iš mineralo, vadinamo olivinu.
2000-aisiais atrastas retas meteoritas svėrė maždaug tiek pat, kiek nedidelis lengvasis automobilis. Įstabusis radinys buvo aptiktas Gobio dykumoje, Kinijoje. Meteoritas buvo suskaldytas į atskirus fragmentus: kai į juos krenta saulės šviesa, susidaro vitražo iliuzija.
Didžiausią Fukango meteorito luitas priklauso anonimu išlikti panorusiam kolekcionieriui. Minėtasis fragmentas sveria 420 kg. 2008 m. šį luitą Bonhemo aukcione (Niujorkas, JAV) tikėtasi parduoti
už 2 mln. JAV dolerių, tačiau akmens kol kas niekas taip ir neįsigijo. Akmuo yra toks vertingas, jog menkos meteorito skeveldros regione buvo pardavinėjamos po 20-30 svarų (80-120 Lt) už gramą.
Maždaug 30 kg sveriantis Fukango meteorito fragmentas priklauso Arizonos Pietvakarių meteoritų laboratorijai. Jos darbuotojai tvirtina, jog šis radinys taps vienu iš įsimintiniausių meteoritinių radinių XXI a.
Fukango meteorito fragmentas nustelbia visus kitus žinomus palasitų klasės egzempliorius – jie sudaro iki 1 proc. visų Žemėje randamų meteoritų. Beje, 2005 m. kosminių akmenų ieškotojas Stivas Arnoldas (Steve Arnold) Kanzaso valstijoje iškasė net 635 kg svėrusį palasitų egzempliorių, kuris yra vienas iš sunkiausių tokios prabos radinių istorijoje.
Laboratorijos Arizonoje ekspertai teigia, jog palasitams vitražinį pavidalą suteikia ypatinga jų sudėtis – pusę palasito paprastai sudaro nikelio ir geležies lydinys, o likusiąją pusę – įspūdingasis olivinas. Šie akmenys – planetų formavimosi procesų liekanos. Manoma, jog palasitai galėjo susiformuoti prieš maždaug 4,5 mlrd. metų – tik labai maža dalis šios rūšies kosminių akmenų atlaiko pragarišką sprintą pro tankią Žemės atmosferą.
