Visais laikais mėsa ir jos gaminiai kėlė daugybę diskusijų. Tiesa, mitybos specialistai tikina, jog visiškai išbraukti jos iš savo valgiaraščio nederėtų. Tačiau dažnam vartotojui kyla natūralus klausimas: kokią gi mėsą – raudoną ar baltą – rinktis, kuri iš jų vertingesnė ir kaip dažnai derėtų mėsingus patiekalus įtraukti į savo kasdienį meniu?
Mėsoje – gyvybiškai svarbus vitaminas B12 Skaityti toliau
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) gavo informaciją apie tai, kad Kinijoje užfiksuotas afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkis dideliame kiaulių ūkyje, dalinai priklausančiame Danijos investuotojams. Ūkyje, įsteigtame 2016 m., buvo auginama per 73 tūkst. kiaulių, iš kurių – 15 tūkst. veislinių. Nugaišo beveik 4 tūkst. kiaulių, o patvirtinus diagnozę, priverstinai sunaikintos visos likusios. Šiuolaikiškai įrengtame ūkyje buvo įdiegtos aukščiausio lygio biologinio saugumo bei kitos AKM prevencinės priemonės. Tai didžiausias kiaulininkystės ūkis Kinijoje, kuriame 2018 m. nustatyta ši liga. Skaityti toliau
Įprasta manyti, kad Biblijoje kalbama tik apie pasiaukojimą, bet tai tik dalis tiesos. Šv. Rašte aiškiai sakoma, kad bibliniam dievui žmonės ne tik aukojosi, bet ir aukojo kitus. Būdamas krikščioniu, tokių Biblijos vietų aš tiesiog nepastebėdavau, o kai pastebėdavau, mano protas spruko nuo jų šalin, bijodamas jas deramai įvertinti. Kaipgi galima negerai galvoti apie tai, kuo tiki, kuo tiki tau artimi žmonės, bendruomenė? Be to, studijuojant Bibliją joje paprastai ieškoma simbolinės įvykių prasmės, taip apeinant doroviškai nepriimtiną ir nepatogią tiesioginę reikšmę. Tad objektyvesnis biblinės ideologijos vaizdas tegali atsiverti tik nuo jos atsiskyrus, iš šalies.. Skaityti toliau
Ar pastebėjote, kad šaldyto maisto vitrinos parduotuvėse, kuriose lankotės, ilgėja? Tam yra svarbi priežastis. Anksčiau buvome pratę patys gaminti produktą nuo tešlos minkymo iki dekoravimo arba pirkti jau pagamintą. Šiandien norime ir lengvai galime čia ir dabar gauti lyg ką tik restorane paruoštą gaminį, nesugaišę daug laiko ir neišėję iš namų.
Šaldyti ruošiniai turi tikrai ne vieną privalumą. Skaityti toliau
Šviežių uogų laikas netrukus pasibaigs, bet jomis mėgautis galime ne tik vasarą. Tereikia žinoti keletą pagrindinių taisyklių, kaip mėgstamiausias uogas sudžiovinti, kad jos būtų ne tik gardžios, bet ir išlaikytų kuo daugiau naudingųjų savybių.
Mėlynės, avietės, braškės, šilauogės, spanguolės, vyšnios ir trešnės skanios ne tik šviežios, bet ir džiovintos. Beje, ir itin plačiai panaudojamos – galimybes riboja tik mūsų vaizduotė, juk šiuo užkandžiu gardinami ne tik desertai, bet ir sūriai, duona, mėsa, jogurtas. Tad pats metas išmokti keletą gudrybių, kurios padės patiems namuose sudžiovinti uogas ir valgyti jas ištisus metus.
Vienas iš svarbiausių veiksnių, užtikrinančių gerą sveikatą – tinkama ir sveika mityba. Ypač tai aktualu vaikystėje, nes visavertė, reguliari mokinio mityba yra vienas iš svarbiausių besivystančio sveiko organizmo šaltinių. Vaikų sveikata yra mūsų visų bendras rūpestis, ir tik kartu veikdami, pasidalydami atsakomybę, pasieksime apčiuopiamų rezultatų. Lietuvoje atlikti mokyklinio amžiaus vaikų mitybos tyrimai atskleidė, kad mokinių mityba nėra sveika: kasdien vaisius valgo apie trečdalis mokinių, šviežias daržoves – du trečdaliai. Negana to, vaisiai ir daržovės ne visada būna natūralūs ir švieži – neretai mokama tik už išvaizdą. Skaityti toliau
Nuo šių metų lapkričio 1 dienos įsigaliojo nauji teisės aktų reikalavimai, pagal kuriuos vartotojai privalo gauti išsamią informaciją apie parduotuvėse parduodamus nefasuotus maisto gaminius (pvz. sveriamus sausainius, saldainius, mėsos ir pieno gaminius, šviežią duoną ir kt.).
Prekybininkai kainų etiketėse ar informaciniuose kataloguose privalo nurodyti ne tik sveriamų produktų pavadinimus, tinkamumo vartoti terminus, įmones gamintojas, alergiją ir netoleravimą sukeliančias medžiagas, bet ir visą sudedamųjų dalių sąrašą, Skaityti toliau
Birželio 10 d. į Lietuvą atvyksta Jungtinių Amerikos Valstijų Žemės ūkio departamento sekretoriaus pavaduotojas Maiklas T. Skjusas (Michael T.Scuse). Jis ketina susitikti su žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene ir aptarti bendradarbiavimo perspektyvas.
Šis susitikimas – tai pirmas tokio aukšto lygio vizitas žemės ūkio srityje ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos šalių regione. „Jungtinės Amerikos Valstijos – tai viena prioritetinių rinkų, todėl jai skiriama daug dėmesio. Penktadienį su p. Skjusu ketiname aptarti eksporto galimybes. Šiuo metu vienas aktualiausių klausimų – mūsų bendrovių įsitvirtinimas JAV rinkoje“, Skaityti toliau
Jau šį pavasarį lietuviški produktai vėl bus pristatyti vienoje didžiausių tarptautinėje maisto produktų ir gėrimų parodoje „Foodex Japan 2016“.
Šiemet paroda „Foodex Japan 2016“ vyks jau 41-ąjį kartą. Tai viena įspūdingiausių Azijos parodų, kurioje planuojama sulaukti maždaug 3000 dalyvių iš daugiau nei 80 pasaulio šalių ir skirtingų Japonijos regionų. Taip pat maždaug 75 tūkst. profesionalių lankytojų, tarp kurių yra pirkėjų, prekybininkų, besidominčių naujausiomis maisto ir gėrimų pramonės technologijomis iš Kinijos, Taivano, Vietnamo, Singapūro, Honkongo, Korėjos ir kitų šalių bei didžiausių Japonijos Skaityti toliau
Pastarosiomis dienomis Lietuvą sukrėtęs net dešimtmetį gyvavusios nelegalios prekybos vištiena skandalas abejingų nepaliko. Išsiaiškinti aplinkybių suskubo ne tik atsakingos valstybinės institucijos, bet ir prekybininkai bei suinteresuotų asociacijų atstovai, kurie yra atsakingi už gaminio kokybę. Nors Lietuvos gamintojai, laikydamiesi Europos Sąjungos (ES) reglamentų reikalavimų, privalo užtikrinti maisto saugumą, anot Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos (LRVVKA) prezidento Dariaus Dabrovolsko, pasidomėti svarbiausiais kokybės kriterijais turėtų ir kiekvienas pirkėjas. Skaityti toliau
Prisipažinsiu atvirai – visuomet vos tik kyla būtinybė panaudoti žodį „vegetaras“ arba „veganas“ manyje kyla vidinis pasipriešinimas. Modernioje visuomenėje šie reiškiniai jau senai yra nevaisingų ir dažniausiai sektantiškai primityvių ginčų šaltiniais. Lyg nėra geresnio būdo panaudoti savąjį laiką ir jėgas, kaip vieniems įrodinėjant juk „mėsėdžiai“ yra primityvus barbarai-kraugeriai, o kitiems esą „žolėdžiai“ gamtos klaida ir galiausiai turėtu išmirti. Skaityti toliau
Lapkričio 3 d. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) žemės ūkio departamento Maisto saugos ir kontrolės tarnyba oficialiai paskelbė Lietuvos įmonių sąrašą, kurios galės eksportuoti mėsos produktus į JAV.
„Džiaugiuosi, kad matome konkrečius JAV žemės ūkio departamento Maisto saugos ir kontrolės tarnybos veiksmus, kad pažadai leisti įvežti lietuviškus mėsos produktus būtų įgyvendinami. Visoms 9 mėsos perdirbimo įmonėms, kurios ketina JAV rinkai pasiūlyti lietuviškus jautienos, kiaulienos, veršienos produktus suteiktas leidimas produkcijos eksportui iš Lietuvos. Tai didelis mūsų Vyriausybės, Lietuvos institucijų ir diplomatų pasiekimas“, – sako premjeras Algirdas Butkevičius.
Pernai spalį Ministras Pirmininkas su aukščiausio lygio JAV vadovais savo vizito metu iškėlė lietuviškos mėsos eksporto klausimą. Nukentėjus nuo Rusijos taikomo embargo lietuviškiems produktams Vyriausybė skyrė didelį dėmesį naujų rinkų paieškai.
Per pasaulį nuskambėjo nemažo atgarsio sukėlusi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertų pateikta ataskaita, kad raudonos mėsos perteklinis vartojimas (ypač rūkytos, keptos, sūdytos ir pan.) yra vėžinių susirgimų vienas iš rizikos faktorių. Kai kuriose šalyse jau pranešama, kad mėsos vartojimas po tokio pranešimo staigiai pradėjo mažėti.
Anksčiau oficialūs „sveikatos“ klerkai Lietuvoje aiškindavo, kad žmogaus organizmui būtina valgyti mėsą. Reakcija į šią nenuginčijamą, ekspertų apibendrinančią studiją apsiribojo kelių dešimtmečių pasenusiomis žiniomis, kad valgykime mėsą, ji labai vertinga ir pan.
Įvairiuose susitikimuose, pristatant knygą „Sveikata, kuri mus saugo“, diskutuojant labai dažnai sulaukiu klausimo: o kaip su mėsos valgymu? Skaityti toliau
Rudenį atvėsus orams sumažėja sergamumas per maistą plintančiomis infekcijomis. Viena iš jų – salmoneliozė. Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, šiemet per visą šiltąjį sezoną vilniečiams pavyko išvengti salmoneliozės protrūkių, o pavienių salmoneliozės atvejų taip pat pasitaikė mažiau nei ankstesniais metais. Visgi rugsėjį dar reikėtų išlikti budriems ruošiant maistą, nes laikotarpis, kai užregistruojama daugiausiai sergančiųjų salmonelioze dar nesibaigė.
Salmoneliozė – viena dažniausiai pasitaikančių su maistu susijusių infekcijų. Didžiausia rizika užsikrėsti šia liga yra šiltuoju metų laikotarpiu. Skaityti toliau
Lietuvos verslininkai galės eksportuoti mėsą ir mėsos gaminius į JAV rinką – tai įteisinta JAV Federaliniame registre rugpjūčio 31 dieną paskelbtame Žemės ūkio departamento Maisto saugos ir kontrolės tarnybos (FSIS) parengtame reglamente.
Leidimas oficialiai įsigalios nuo 2015 m. spalio 30 dienos. Norinčioms į JAV eksportuoti Lietuvos įmonėms dar lieka su atitinkamomis JAV tarnybomis suderinti eksportuojamų produktų žymėjimą. Skaityti toliau
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 70 proc. daugelio lėtinių ligų išsivystymą lemia mityba, žalingi įpročiai ir fizinis aktyvumas. Pagal šiuos duomenis Lietuva patenka į pirmąsias Europos šalių statistikos eilutes ir patenka į pavojaus grupę. Mitybos specialistė Vaida Kurpienė teigia, kad vartojamais gaminiais susirūpinti reikėtų visiems ir pataria peržiūrėti savo šaldytuvą bei jo turinį palyginti su rekomenduojamais maisto gaminiais. Skaityti toliau
„Vienas iš būdų mėsos gaminiuose sumažinti valgomosios bei nitritinės druskos ir riebalų kiekį yra augalinės kilmės priedų panaudojimas. Liofilizuotų daržovių milteliai gali būti puiki alternatyva sintetiniams maisto priedams“, – teigia KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) Maisto mokslo ir technologijos katedros lektorė dr. Ina Jasutienė. Skaityti toliau
Jei pro mikroskopą pažiūrėsime į žmogų, pamatysime ne žmogų, o daugybę ląstelių. Jei pažvelgsime į svogūną, kiaulę ar viščiuką, taip pat pamatysime ląsteles. NASA mokslininkai pagalvojo: o kas jei paimsime kelias ląsteles, sudarysime palankias sąlygas ir auginsime jas laboratorijoje?
„Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos skaičiavimais 2050 metais reikės dvigubai daugiau mėsos nei dabar užsiauginame. Tai reiškia, kad reikės dvigubai daugiau žemės ploto užauginti pašarams ir dvigubai daugiau vandens. Ar mūsų planetoje yra tiek išteklių? O gal gyvulius auginsime Mėnulyje?“ – klausia „Mokslo sriubos“ savanoriai. Skaityti toliau
Ne vienerius metus užsienio mokslininkų atliekami tyrimai patvirtina, kad maistui auginamus gyvūnus šeriant genetiškai modifikuotais (GM) pašarais, nei jų mėsoje, nei audiniuose ar kraujyje, genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) nelieka. Lietuvos mokslininkų atlikti paukštienos, gyvulių mėsos, kiaušinių tyrimai patvirtina, kad šiuose produktuose augalų genetinės modifikacijos neaptinkama. Skaityti toliau
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, patikslindama viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, praneša, kad pagal 2011 m. rugpjūčio 19 d. Komisijos reglamentą Nr. 835/2011 dėl didžiausios leidžiamos policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracijos maisto produktuose, nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. sumažinama didžiausia leidžiama policiklinių aromatinių angliavandenių koncentracija rūkytuose gaminiuose. Tačiau pati technologinė operacija, t.y. maisto produktų rūkymas nėra ir nebus draudžiamas. Skaityti toliau
Kauno technologijos universiteto (KTU) Mėsos technologijos laboratorijos lankytojams nepatartina stipriai kvepintis – tai gali išvesti iš pusiausvyros elektroninę nosį, kuri fiksuoja visą tiriamos aplinkos kvapų puokštę. Mokslininkų komanda, siekdama ištobulinti IT sprendimų bendrovės „Art21“elektroninės nosies programinę įrangą, laboratorijoje atlieka eksperimentus su paukštienos mėginiais.
Uoslė dar pagal Aristotelio pasiūlytą pojūčių hierarchiją yra žemiau nei rega ar klausa, o šiuolaikiniame pasaulyje kvapas yra daugiau dekoracija, o ne informacijos šaltinis. Skaityti toliau
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba perspėja gyventojus ir primena, kad įsigydami maisto gaminius iš nelegalių prekiautojų rizikuojame savo sveikata. Vis dar pasitaiko atvejų, kai greitai gendančius mėsos, žuvies ar pieno gaminius siūlo įvairūs neaiškūs „gatvės“ prekeiviai. Naujausias toks atvejis – Kaišiadorių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorių uždrausta prekyba maisto gaminiais gatvėje, tiesiai iš automobilio bagažinės.
Žmogus ėmėsi šio verslo neturėdamas Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo Skaityti toliau
Atšilus orams dauguma skubame iškylauti į gamtą ir, žinoma, neįsivaizduojame laisvalaikio praleidimo be maisto – kepsnių, dešrelių, daržovių, užkandžių – ruošimo. Tačiau šiltuoju metų laiku padaugėja ir apsinuodijimų, kurių priežastimi dažniausiai būna per maistą plintančios ligos. Bakterijų yra visoje mus supančioje aplinkoje (dirvožemyje, ore, vandenyje, žmonių ir gyvūnų organizmuose). Būtent vasarą, kai karšti orai, šios bakterijos dauginasi greičiau. Daugeliu atvejų šių ligų galima išvengti, laikantis maisto saugos principų.
Ką daryti, kad geros nuotaikos nesugadintų sugedęs maistas, kokios pagrindinės saugaus maisto pasirinkimo ir tvarkymo taisyklės? Skaityti toliau
Panevėžio visuomenės sveikatos centro (toliau – Centras) specialistai nori atkreipti dėmesį, kad šiltuoju metų laiku, ypatingai karštomis vasaros dienomis, didėja tikimybė užsikrėsti maistu plintančiomis infekcijomis. Žarnyno infekcines ligas gali sukelti daug patogeninių mikroorganizmų (virusai, parazitai, pirmuonys, bakterijos), tačiau vasaros sezono metu dažniausiai užsikrečiama bakterinėmis žarnyno infekcijomis. Skaityti toliau
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Latvijos atsakinga kontrolės institucija savo internetiniame puslapyje pranešė apie lietuviškoje šalto rūkymo dešroje laboratoriniais tyrimais nustatytą 9 proc. arklienos DNR. Kad produktų gamybai buvo naudojama arkliena, ženklinimo etiketėje nebuvo nurodyta.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nėra gavusi oficialios informacijos iš Latvijos kompetetingos institucijos Skaityti toliau
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad patikrinus prekybos įmones ir prekyvietes, nustatyta, kad praėjusią savaitę į maisto skandalą įsivėlusios Lenkijos įmonės „Viola“ gaminiais Lietuvos rinkoje neprekiaujama.
Tyrimas buvo pradėtas, tikrinant žiniasklaidoje pasirodžiusią ir neoficialiai Lenkijos atsakingų institucijų pareigūnų pateiktą informaciją, kad sustabdyta mėsos perdirbimo įmonės „Viola“ veikla. Skandalas kilo, vietinės žiniasklaidos priemonėse pasirodžius informacijai, kad minėta įmonė gamyboje galėjo naudoti pasibaigusio tinkamumo vartoti termino žaliavas. Skaityti toliau
Latvijos Respublikos Maisto ir veterinarijos tarnyba vasario 27 dieną išplatino pranešimą spaudai, kuriame pranešė, kad vienos žinomos Latvijos mėsos perdirbimo įmonės gaminamuose jautienos produktuose nustatyta arklienos DNR.
Pranešime teigiama, kad bent kelios Latvijos skerdyklos galėjo sukčiauti parduodant arklieną kaip jautieną. Atlikus patikrinimus įmonėse nustatyta, kad iš skerdyklos arkliena pasiekdavo mėsos perdirbimo įmones jau kaip jautiena. Latvijoje per 2012 metus buvo paskersta 416 arklių, iš kurių daugiau nei pusė (272 arkliai) buvo paskersti UAB „AIBI“ skerdykloje. Skaityti toliau
Kitu būriu ežys radęs mėsos čielą arklį. Paėdęs ir norėjęs visą visą namo parsivilkti. Tempiąs, už kojos nutvėręs, – negal.
Apėjęs apsukui, žiūriąs, be nėra kur užkliuvęs – nėra.
Ir vel tempiąs, o vis tiek kaip negal, taip negal.
Sakė Aloyzas Grigalius (Elyzas Grigalius) iš Joniškio raj. (Užrašė Matas Slančiauskas 1887-1888m.) Iš „Šiaurės Lietuvos pasakos“ [surinko Matas Slančiauskas], Vilnius, 1974 m. Skaityti toliau
Artėja pačios gražiausios metų šventės, o daugiametė Kauno visuomenės sveikatos centro patirtis byloja, kad po švenčių padaugėja asmenų, besiskundžiančių žarnyno sutrikimais. Norisi perspėti, kad dažniausiai žarnyno infekcijas sukelia bakterijos: salmonelės, šigelės, patogeniniai stafilokokai, klostridijos, patogeninės žarnyno lazdelės, kampilobakterijos, jersinijos ir kt. Per maistą gali plisti ir virusai: Rota, Nora, virusinio hepatito A ar kt. virusai. Skaityti toliau
Vienas labiausiai vartotojus dominančių klausimų – kiek mėsos yra jų nusipirktoje dešroje? Niekam ne paslaptis, kad šiais laikais dešros gaminamos iš įvairių mėsos pakaitalų, priedų, sojos, papildų ir dar nežinia ko. Ne visą tiesą galima sužinoti paskaičius produkto etiketę, nes gamintojai gudrauja ir slapukauja. Palengvinti pirkėjų, besirenkančių dešras, dalią šį šeštadienį pabandys Pirmojo Baltijos kanalo laidos „Gyvenamoji aplinka“ kūrėjai.
Šiuo metu į dešras oficialiai leidžiama dėti įvairiausius priedus: skonio stipriklius, kietiklius, standiklius ir t.t. Todėl iškyla natūralus klausimas – kiek mėsos yra dešroje? Atsakyti į šį kiekvienam vartotojui rūpimą klausimą perskaičius prekės etiketę, pagal spalvą ar kvapą praktiškai neįmanoma. Skaityti toliau
