Liepos 26 d., 17 val., Panevėžio miesto dailės galerijos Keramikos paviljone atidaroma XXII Panevėžio tarptautinio keramikos simpoziumo paroda. Joje pristatomi septynių simpoziumo dalyvių, atstovaujančių 6 šalims, kūriniai.
Parodos autoriai – šiuolaikinės keramikos kūrėjai Biongčanas Seo (Byongchan Seo) Pietų Korėja, Sirajus Saksenas (Siraj Saxena) Indija, Nizamas Orčunas Onalis (Nizam Orçun Önal) Turkija, Zina Blyzniuk (Ukraina), Rosana Tagliari Skaityti toliau
Birželio 12 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo pristatyta Venecijos bienalės Lietuvos paviljono komisarės, menotyrininkės ir šiuolaikinio meno projektų kuratorės Rasos Antanavičiūtės knyga „Menas ir politika Vilniaus viešosiose erdvėse“.
Knygos autorė tyrinėja istoriją, kad suprastų ir paaiškintų šiandienos procesus. R. Antanavičiūtė nuosekliai pasakoja apie Vilniaus viešųjų erdvių simbolinio ženklinimo raidą 1895–1953 m.: nuo vėlyvosios Rusijos imperijos iki stalininės Sovietų Sąjungos. Skaityti toliau
Gegužės 22 d., 17 val., LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) vyks viešą paskaitą „Vakarų Europos dailės kūrinių keliai į Lietuvą XIX amžiuje“ skaitys menotyrininkė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto doktorantė Aistė Bimbirytė-Mackevičienė.
XIX a. rezidencijos neįsivaizduojamos be jų sienas puošusių paveikslų. Tizianas, Veronesė ar Rembrandtas – tai vardai, kuriuos puikiai žinojo ir troško turėti Lietuvos kolekcininkai. Tačiau kodėl, kada ir kaip tokie paveikslai patekdavo į jų Skaityti toliau
Lapkričio 15 d., ketvirtadienį, 17 val., Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, 322 kamb.), vyks naujo leidinio „100 pakilių akimirkų: tarpukario Lietuvos šventės ir iškilmės“ ir kilnojamosios parodos pristatymas.
Dalyvaus leidinio sudarytoja Rimantė Tamoliūnienė, istorikas prof. dr. Jonas Vaičenonis, muzikinę programą atliks Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas Egidijus Bavikinas. Įėjimas nemokamas. Skaityti toliau
Birželio 5 d., 17 val., Panevėžio miesto dailės galerijoje atidaroma telšiškio menininko Romualdo Inčirausko paroda „Skulptūra tarytum juvelyrika“.
Inčirausko kūrybinės veiklos keturiasdešimtmečiui dedikuojamos parodos ekspozicijoje – naujausi, 2016–2018 metais sukurti darbai: skulptūrinės instaliacijos „Civilizacijos“ I , „Civilizacijos II“ , skulptūra „Kabinetas“ ir metalo plastikos ciklas „Tarytum juvelyrika…“. Ekspoziciją papildo autoriaus mintys haiku formatu ir kūrinių viešosiose erdvėse fotografijos. Skaityti toliau
Vasario 6 d., antradienį, 17 val., švietimo istorijos muziejuje, Vytauto pr. 52, Kaune, menotyrininkė Vilma Kilinskienė pakvies į švedų teatro ir kino režisieriaus Ingmaro Bergmano kūrybos pasaulį. Menotyrininkė papasakos apie režisieriaus kūrybą ir pristatys bei parodys vieną reikšmingiausių I. Bergmano filmų ‒ specialųjį Kanų kino renginio žiuri prizą laimėjusį „Septintąjį antspaudą“ (1957).
Ernstas Ingmaras Bergmanas (1918 m. – 2007 m. ) laikomas vienu iš didžiausią įtaką XX a. kinui padariusių filmų kūrėjų. Skaityti toliau
Nuo lapkričio 30 d., iki balandžio 5 d., Lietuvos nacionalinis muziejus, siekdamas supažindinti visuomenę su 1863–1864 metų sukilimu ir jo dalyviais, kviečia į ketvirtadienio kultūros istorijos vakarus, kurių metu istorikai, archeologai, menotyrininkai, antropologai į tą patį istorinį įvykį pažvelgs iš skirtingų žiūros taškų.
Per vienuolika Lietuvos nacionaliniame muziejuje vyksiančių ketvirtadienio vakarų, supažindinsime Jus su naujausiais carinės tvirtovės ant Gedimino kalno tyrinėjimais, su dramatiškais įvykiais Lukiškių aikštėje bei Skaityti toliau
Spalio 20 d., Mažosios Lietuvos istorijos muziejus (MLIM) drauge su Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriumi kviečia į renginius, skirtus Klaipėdos skulptūrų parko 40-mečiui paminėti.
12 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyks seminaras, kuriame bus pristatomas Klaipėdos skulptūrų parkas kaip įsimintinai svarbus Lietuvos dailės istorijos puslapis. Pranešimus skaitys menotyrininkė doc. dr. R. Rachlevičiūtė, skulptorius K. Musteikis, ilgametis Klaipėdos m. architektas A. Skiezgelas papasakos, kaip buvo rengiami susirinkimai, architektai pristatys baigiamą parengti parko sutvarkymo projektą, vyks pokalbiai. Skaityti toliau
Rugsėjo 27 d. Panevėžio miesto dailės galerijos Keramikos skyriuje, atidaryta paroda – „Lietuvių šiuolaikinės keramikos proveržis“. Ši paroda suteikia galimybę susipažinti su vieno reikšmingiausio ir ilgiausiai Lietuvoje gyvuojančio Panevėžio tarptautinio pasitarimo rinkinio lietuviškąja dalimi.
Parodoje pristatomi 36-ių menininkų, prisidėjusių prie veržlaus keramikos judėjimo, darbai. Jie buvo sukurti 1990–2016 metais ir atrinkti iš daugiau nei 600 kūrinių rinkinio, sukauptos per beveik tris nepriklausomybės dešimtmečius. Skaityti toliau
Sausio 18 dieną 16 val. Lietuvos nacionalinis muziejus (Arsenalo g. 1, Vilnius) pradeda Tautinių drabužių metus ir pirmąjį Etninės kultūros vakarą skiria tautinių drabužių tyrinėtojai ir kūrėjai, muziejininkei, etnologei, kraštotyrininkei, knygų Kupiškėnų vestuvininkai (1936 m.), Lietuvių moterų tautiniai drabužiai (1939 m.), Lietuvių tautiniai drabužiai (1955 m.) autorei – Mikalinai Glemžaitei (1891–1985).
Mikalina Glemžaitė augo šeimoje, kuri puoselėjo meilę gimtajam kraštui; nuo jaunų dienų kartu su seserimis Elvyra ir Stefanija pradėjo rinkti tautosaką ir etnografinę medžiagą Kupiškio apylinkėse. Skaityti toliau
2016 metus Modernaus meno centras (MMC) baigia pristatydamas naują knygą – menotyrininkės Jolantos Marcišauskytės-Jurašienės parengtą kultūrinį gidą „Vilniaus skulptūrų kelias“. Tai jau trečias, atsinaujinęs itin didelio populiarumo sulaukusios knygos leidimas, papildytas naujais faktais ir 2014-2016 m. pastatytų skulptūrų istorijomis. Artėjant Kalėdoms autorė kviečia atsinaujinusio „Vilniaus skulptūrų kelio“ įdomybes atrasti keliaujant pamėgtais šventiškais sostinės keliais.
Pasak J. Marcišauskytės-Jurašienės Kalėdų maršruto skaitytojai neras knygoje, tačiau jis gali tapti įkvėpimu patiems planuoti sau įdomius pasivaikščiojimus sostinėje ir išmėginti kultūrinio gido naujienas, pavyzdžiui, „Vilniaus kalbančių skulptūrų“ maršrutą. Skaityti toliau
Birželio 7 d. Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ įteiktas menotyrininkei profesorei dr. Ramintai Jurėnaitei, įvertinant ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai, iniciatyvas, inspiruojančias analitinį ir kritinį požiūrį į šiuolaikinį vizualų meną, paramą menininkams, aktyvią kultūrinę ir visuomeninę veiklą, asmeninę atsakomybę, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką.
Apdovanojimą Ramintai Jurėnaitei įteikęs kultūros ministras Šarūnas Birutis palinkėjo profesorei nenuilstamos energijos, kuria menotyrininkė spinduliuoja tiek rengdama jaunus menotyrininkus, tiek rašydama savo mokslinius darbus, tiek išsaugodama pilietišką laikyseną. Skaityti toliau
Kai žurnalo „Miškai“ redaktorius paprašė „glaustai ir esmingai“ pasidalyti mintimis apie Lietuvos atkurtos laisvės 25 metų kelią, pirmoji aplankiusi mintis: „Kaip sunku gražiausius gyvenimo dalykus nebanaliai apibūdinti.“ Lietuvos nepriklausomybė man yra viskas. Tai neįkainojama, su niekuo (net asmenine laime) nepalyginama dovana. Turėti savo valstybę, matyti ją kasmet vis laisviau kvėpuojančią, vis stropiau atsikratančią sovietinio tvaiko ir įpročių yra toks džiaugsmas, kurį galėčiau palyginti su sveikatos ar gyvybės atgavimu.
Gruodžio 12 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Arsenalo g. 3, vyks paskaita „Restauracija, neslepianti laiko padarytų žaizdų: Aukštutinės pilies rūmų atvejis“.
Klausytojai išgirs du pranešimus. Pirmajame, kurį skaitys menotyrininkė Edita Povilaitytė, siekiama parodyti, kokie Vilniaus Aukštutinės pilies kunigaikščių rūmų apsaugos darbai buvo vykdomi XIX-XX amžių sandūroje ir tarpukaryje, kaip susiformavo autentiškų mūrų išsaugojimo idėjos. Tarpukaryje tyrėjai mūrus konservavo ir tik ketvirtojo dešimtmečio antrojoje pusėje Skaityti toliau
Menotyrininkė Rasa Gečaitė, neseniai išleidusi knygą „Kelionė iš XXI į XIV a. su Giedriaus Kazimierėno „Algirdo pergale prie Mėlynųjų Vandenų“, tikina, jog gerai, kad lietuviai nežino savo istorijos, antraip apsvaigtų nuo šlovės.
Paviliojo meno istorija
Rasa Gečaitė gali valandų valandas kalbėti apie Lietuvos istoriją. „Nemėgstu paslapčių, – tvirtino ji. – Man labai malonu jas atskleisti.“ Skaityti toliau
