Lietuvos ir užsienio keramikų kūriniai – simpoziumo parodoje

Liepos 26 d., 17 val., Panevėžio miesto dailės galerijos Keramikos paviljone atidaroma XXII Panevėžio tarptautinio keramikos simpoziumo paroda. Joje pristatomi septynių simpoziumo dalyvių, atstovaujančių 6 šalims, kūriniai.

Parodos autoriai – šiuolaikinės keramikos kūrėjai Biongčanas Seo (Byongchan Seo) Pietų Korėja, Sirajus Saksenas (Siraj Saxena) Indija, Nizamas Orčunas Onalis (Nizam Orçun Önal) Turkija, Zina Blyzniuk (Ukraina), Rosana Tagliari Bortolin (Brazilija), Rasa Justaitė-Gecevičienė (Lietuva) ir Srinija Čauduri (Srinia Chowdhury) Indija. Jie beveik keturias savaitės gyveno ir kūrė Panevėžyje.

„Šio simpoziumo kūrinius galima skirti į dvi ryškias grupes: augimą bei nuolatinį gyvenimo kismą atspindinčias skulptūras ir aktyvesnę socialinę tematiką gvildenančius objektus“, – sakė simpoziumo vadovė, menotyrininkė Aurelija Seilienė.

Turkas Nizamas Orčunas Onalis savo kūriniuose miksuoja urbanizuotų vietovių statinius su gamtinių uolienų ar net kalnų motyvais. Taip atsiranda tartum kalnų olose apgyvendintų ertmių vaizdiniai. Besisukančios ir į viršų kylančios detalės kuria dinamiškumo įspūdį.

Pasak A. Seilienės, vitališkumas būdingas daugeliui šio simpoziumo dalyvių kūrinių. Ukrainietė Zina Blyzniuk nulipdė stilizuotų formų augalus. Menininkės teigimu, jos kuriamas skulptūras ir jų motyvus tiesiogiai veikia pačios autorės išgyvenamos emocijos bei nuotaikos.

Lietuvos atstovės Rasos Justaitės-Gecevičienės kankorėžiai simpoziumo kūrinių kontekste reiškiasi kaip brandos simboliai. Jeigu kitų dalyvių skulptūros simbolizuoja augimą ir naujas patirtis, tai šios menininkės kūriniai tarsi perteikia jau sukauptas žinias. Dešimtis kartų padidintas realaus kankorėžio mastelis dar labiau išryškina patirties ir svarbumo įspūdį.

Nuo gamtinių formų po truputį pereiti prie socialinės tematikos padeda brazilės Rosanos Tagliari Bortolin darbai. Menininkė, remdamasi savo pačios performatyviomis patirtimis, keramikoje moters kūną interpretuoja kaip lizdą.

Pietų Korėjos atstovas Biongčanas Seo įprastai kuria tradicinių formų indus. Tuo tarpu keramikos simpoziumo metu B. Seo sukūrė jam ne visai būdingus darbus. Dalis jų – tai senoviniai totemai. Aukštos, grakščios, į viršų kylančios formos, dekoruotos originalia faktūra ir ritualiniais piešiniais, reflektuoja valdžios troškimą ir neapgalvotų ambicijų beviltiškumą.

„Kalbant apie į aukštį besistiebiančias architektūrines formas reikia paminėti indo Sirajaus Sakseno kūrinius. Jo ažūriniai statiniai – tai žmogaus gyvenimo bokštai, kurie niekad nenustoja augti“, – sakė A. Seilienė.

Indė Srinija Čauduri aktyviai plėtoja moteriškumo tematiką. Jos kuriamos primityvių žaislų pavidalo skulptūros, dekoruotos sgrafito technika atliktais personalizuotais piešiniais, pasakoja apie moters padėtį visuomenėje.

Parodos lankytojai turės galimybę įvertinti, kiek šio simpoziumo dalyviai savo kūryboje yra skirtingi ir kiek jie, kaip šiuolaikinės keramikos kūrėjai, komunikuoja ta pačia kalba.

„Simpoziumas nesibaigia jo parodos atvėrimu visuomenei. Simpoziumo dalyviai neš į savo šalis žinią apie Lietuvą, Panevėžį, Dailės galeriją ir jos keramikos lobyną. Dailės tyrinėtojus ir mylėtojus rudenį kvies tarptautinė teorinė konferencija „Keramikos meno tendencijos“. Galerijos keramikos kolekcijos kūriniai keliaus į kitas parodines erdves. Laiko ir darbų ratas suksis iki kito simpoziumo, žadėdamas naujus keramikos meno iššūkius ir atradimus“, – sakė Dailės galerijos direktorius Egidijus Žukauskas.

XXII Panevėžio tarptautinio keramikos simpoziumo paroda Keramikos paviljone veiks iki rugsėjo 28 dienos.