Niujorke, Tokijuje ir kituose didmiesčiuose populiarėja bandymai priartinti šiuolaikinį žmogų prie gamtos – pavyzdžiui, įtemptą darbo dieną biure mėgaujantis šviežia mėtų arbata arba po darbo įsimetant ką tik pasiskintų bazilikų vakarienės pagardui. Tai – vertikalioji žemdirbystė, kai žalumynais, uogomis ar kitais augalais apželdinami pastatai dideliuose miestuose. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos specialistai tikina, kad šis reiškinys vis Skaityti toliau
Gegužės 9 d., ketvirtadienį, 17 val. Istorinėje Prezidentūroje bus pristatyta inžinieriaus, socialinių (ekonomikos) mokslų daktaro, istoriko ir kraštotyrininko Jono Rudoko knyga „Juozo Tūbelio laikai“. Knygos pristatyme dalyvauja knygos autorius, dr. Danutė Blažytė-Baužienė, Apolinaras Vytautas Grigas, renginį moderuoja istorikė dr. Ingrida Jakubavičienė.
Tai pirmoji knyga apie Juozą Tūbelį – Lietuvos valstybės (1918–1940 m.) kūrėją, reformatorių, organizavusį žemės ūkio ir švietimo ministerijas, 8 metus vadovavusį vienai pačių svarbiausių – finansų ministerijai, o 1929–1938 metais buvusį Ministru Pirmininku. Skaityti toliau
Šių metų pirmąjį ketvirtį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistų vykdyto tikslinio tyrimo metu aiškintasi, kaip maisto gaminiai tvarkomi, užtikrinamas jų atsekamumas ir vedama apskaita didmeniniuose sandėliuose. Tyrimo metu buvo įvertinti 9 atsitiktinai parinkti didžiausius gyvūninių ir negyvūninių maisto gaminių kiekius saugantys sandėliai.
Šių patikrinimų metu nustatyta, kad 4 sandėliuose, aiškiai neatskirti nuo kitų maisto gaminių, buvo sandėliuojami dideli kiekiai saldumynų, Skaityti toliau
Artėjant šv. Velykoms, svarbu tinkamai išsirinkti maisto gaminius ir gaminti saugius, sveikus patiekalus. Ruošiantis šventėms, reikėtų iš anksto suplanuoti valgiaraštį, nutarti, ką gaminti patiems, o ką – įsigyti, kad patiekalų ar produktų netektų išmesti.
Maisto švaistymas – pasaulinė problema. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, beveik trečdalis pagaminto saugaus ir tinkamo vartoti maisto pasaulyje prarandama ar išmetama. Skaityti toliau
Šiemet Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai kartu su Muitinės departamento pareigūnais sustiprino maisto gaminių vežėjų ir didmenininkų patikrą.
Vykdant Vyriausybės šešėlinės ekonomikos mažinimo programą ir siekiant išaiškinti nelegalios prekybos maisto gaminiais atvejus, bus tikrinamos iš Europos Sąjungos valstybių ir trečiųjų šalių į Lietuvą maisto gaminius vežančios transporto priemonės ir įmonių didmeniniai sandėliai. Skaityti toliau
Nuo šių metų pradžios specialiame tinklalapyje pradėta viešai skelbti svarbiausių maisto gaminių kainas, taikomas didžiuosiuose prekybos tinkluose.
„Gyventojų išlaidos maistui sudaro nemažą dalį visų išlaidų, o daugiausia jo nuperkama penkių didžiausių prekybos tinklų parduotuvėse. Pradėjus skelbti pagrindinių maisto produktų kainas juose, pirkėjai turės kur kas aiškesnį vaizdą, kur kokios kainos yra“, – įsitikinęs žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Skaityti toliau
Lietuva palyginti maža šalis, tačiau jos gaminami gaminiai pasiekia daugiau kaip 130 pasaulio valstybių. Nors eksporto erdvę labiausiai išplėtė pagrindiniai stambieji mūsų šalies pieno ir mėsos perdirbėjai, pamažu į užsienio rinkas skinasi kelią lietuviškas medus, pagardai, šaldytos uogos. Kad naujų rinkų paieška nebūtų it klaidžiojimas rūke, patys gamintojai ir perdirbėjai kviečiami dialogui: ką, kur, kada ir kiek galėtume pasiūlyti užsieniečiams.
Pieno gaminių eksportas augo trečdaliu
Nuo 2014 m. Lietuvai atidaryta daugiau kaip 20 naujų pieno bei mėsos eksporto rinkų, Skaityti toliau
Sveikatos apsaugos ministerija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos rinkoje dar yra nemažai sveikatai nepalankių maisto gaminių, kuriuose yra daug cukraus, druskos, sočiųjų riebalų rūgščių, mažai skaidulinių medžiagų ir pan., tačiau mūsų šalies rinkoje taip pat yra daugiau nei 190 gaminių, pažymėtų „Rakto skylutės” simboliu.
„Rakto skylutės“ ženklu paženklinti maisto gaminiai – ne dietiniai, tačiau jų sudėtis yra palankesnė sveikatai, o šis ženklas padeda žmonėms lengviau pasirinkti tokius gaminius. Skaityti toliau
Mokslininkai gausų įvairių cukrų vartojimą sieja su širdies ir kraujagyslių ligomis, sumažėjusiu imunitetu, vėžiu, smegenų insultu, diabetu, antsvoriu, virškinimo sutrikimais, dantų ėduonimi, todėl sveikos mitybos specialistai pataria kuo mažiau vartoti daug cukrų turinčių gaminių.
Taigi, jei vartojate tokius gaminius, pagalvokite apie pasekmes sveikatai, primena Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). O ar žinote, kaip pasirinkti maisto gaminius, kad cukrų juose būtų mažiau? Skaityti toliau
Jau netrukus kiekvienas pirkėjas galės matyti dar daugiau viešai skelbiamų svarbiausių maisto gaminių kainų, kurias nusistatė didieji prekybos tinklai. Kiekvieną savaitę atnaujinamas žinias bus galima sužinoti specialioje interneto svetainėje www.produktukainos.lt.
Be to, joje bus skelbiama ne tik gaminių krepšelio kainos skirtingose parduotuvėse, bet ir kokia tos kainos dalis atitenka gamintojams ir prekybininkams. Skaityti toliau
Daugelis žmonių klausia, kokius maisto gaminius valgyti, kad gerėtų regėjimas? Taip pat kyla klausimų ar yra kokių nors vertingų maisto papildų, gerinančių regėjimą. Rugsėjo 29 d. Lietuvos sveikuolių sąjungos rengiamoje sveiko maisto šventėje „Sapiegų parko grilis“ bus gausu idėjų, kaip kasdienis maistas gali pagerinti ne tik sveikatą, bet ir regėjimą.
Regėjimas ir mityba
Mūsų regėjimo aštrumą įtakoja daugelis dalykų, mityba yra vienas iš jų. Skaityti toliau
Greipfrutai, pienas, kava ir arbata – įprasti maisto gaminiai, kuriuos galima rasti bene kiekvieno šaldytuve ar virtuvės spintelėje. Tačiau žmonėms, kurie vartoja vaistus, reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į tai ką jie valgo.
Farmacininkas Dainius Viederis pažymi, kad minėti maisto gaminiai gali paveikti vaisto poveikio stiprumą, sulėtinti arba pagreitinti jo pasisavinimą ar padidinti nepageidaujamų reakcijų tikimybę. Ką reikėtų žinoti apie greipfrutų, pieno, kavos ir arbatos sąveiką su vaistais? Skaityti toliau
Sveikiau gyventi nori kone kiekvienas, vis dėlto tai įgyvendinti pasiseka ne visiems. Vienas nedidelis žingsnis sveikesnio gyvenimo link – gaminių etikečių skaitymas. Vis dėlto ne visada žinome, ko ten ieškoti, kas sveika, kas – ne. Dietologai pataria dėmesį atkreipti į kelis pagrindinius aspektus.
Kokių medžiagų vengti?
Gydytoja dietologė Žana Antonova teigia, kad renkantis maisto gaminius itin svarbu pažvelgti į ant pakuotės nurodytą maistingumo deklaraciją bei sudėtį. Maistingumo deklaracijoje galime rasti gaminyje Skaityti toliau
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), pasitarusi su Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ir pieno gaminių gamintojais bei atsižvelgdama į pastarųjų nuogąstavimus, priėmė sprendimą, kad cukraus kiekis jogurtuose, kurie skirti vaikams ir tiekiami ugdymo įstaigoms per programą „Pienas vaikams“, bus mažinamas palaipsniui, o ne iškart. Tuo tikslu bus taikomas pereinamasis 5 metų laikotarpis, per kurį cukraus kiekis mažės kasmet – po 1 g cukraus/100 ml jogurto, nuo 2018 m. iki 2023 m. Taip vaikai galės palaipsniui pratintis prie mažesnio cukraus kiekio to net nejausdami. Skaityti toliau
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir atsakingi maisto gaminių gamintojai pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo įsipareigoja gerinti maisto gaminių sudėtį – mažinti cukraus, druskos ir riebalų kiekį juose, siekiant užtikrinti geresnę ir sveikesnę jų sudėtį. Tad šis susitarimas su maisto pramone, prie kurio kviečiamos jungtis ir kitos gaminius gaminančios bendrovės, yra vienas iš žingsnių, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gyventojų mitybai. Skaityti toliau
Pelėsiniai grybai yra labai paplitę – jų rūšys skaičiuojamos tūkstančiais, sutinkami gali būti ištisus metus įvairiausioje aplinkoje lauke ar patalpose. Pelėsiniai grybai dauginasi tiek augalinės, tiek gyvūninės kilmės terpėje, jų augimą skatina šiltos ir drėgnos sąlygos. Pelėsiniai grybai dauginasi sporomis, kurios keliauja oru, vandeniu, sutinkamos ant įvairiausių medžiagų – medžio, kartono, tinko, dažų, odos ir t.t.
Maisto gaminių pelėjimą sukelia įvairių rūšių pelėsiniai grybai, pavyzdžiui, Thamnidium, Rhizopus, Cladosporium, Penicillium ir Aspergillus genčių. Dažniausiai pelėsiai ant maisto gaminių patenka iš aplinkos Skaityti toliau
Seimo Laikinoji tyrimo komisija dėl Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamų galimai žemesnės kokybės maisto gaminių gruodžio 6 d. posėdyje apklausė buvusius ir esamus šalies institucijų pareigūnus.
Buvusi sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė nurodė, kad jos vadovavimo ministerijai laikotarpiu institucija buvo atsakinga už „horizontaliąją“ maisto kontrolę (gamyboje naudojamas trąšas, pesticidus ir pan.), o kitą, kontrolę vykdyti buvo pavesta Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Skaityti toliau
Kad vartoti antibiotikus be rimtos priežasties yra kenksminga – žino daugelis. Vis dėlto ne kiekvienas supranta, kad antibiotikų į mūsų organizmus patenka ir to nežinant – per valgomus maisto produktus. Tad kaip žinoti, kuriuose maisto gaminiuose yra antibiotikų likučių?
Kas vyksta mūsų organizme dėl per didelio kiekio antibiotikų? Skaityti toliau
Mitybos mokslininkė, devynių knygų autorė kanadietė Brenda Davis dvidešimt metų dalija sergantiems sveikatos receptus – dirbdama su klientais ir didelėmis bendruomenėmis ji keičia jų mitybą ir gyvenseną tam, kad šie būtų sveiki ir džiaugtųsi ilgu gyvenimu. Paslaptį, kuo maitintis, kad išvengtume ligų arba susirgę pasveiktume, ji atskleidė ir vlmedicina.lt skaitytojams.
„Ilgus metus dirbdama Maršalo salose, kur daugiausia pasaulyje žmonių serga II tipo cukriniu diabetu, susidūriau su didžiuliu pasipriešinimu keisti ydingus mitybos įgūdžius, kurie ir yra II tipo diabeto priežastis, Skaityti toliau
Dauguma prekių ir paslaugų Lietuvoje 2016 metais brango, tačiau kelių svarbių prekių kainos buvo vis dar mažesnės negu prieš metus. Dėl šios priežasties Statistikos departamento apskaičiuojama infliacija šalyje lapkritį tesiekė 1 procentą. Niekas nesiginčys, kad elektros ir šilumos energijos, degalų, ryšio paslaugos šiais metais buvo pigesnės negu prieš metus. 2017 metais pigsiančių prekių ir paslaugų bus daug mažiau, todėl infliacija paspartės dėl augančių darbo jėgos sąnaudų, tikėtina, labai smarkiai didėsiančio alkoholinių gėrimų akcizo ir didesnės negu šiemet naftos kainos. Skaityti toliau
Nuo šių metų gruodžio 13 d. visoje Europos Sąjungoje (ES) įsigaliojo vieningas reikalavimas – maisto gaminių ženklinimo etiketėse turi būti pateiktos žinios apie jų maistingumą. Maistinė vertė – yra vienas svarbiausių ir efektyviausių būdų informuoti vartotojus ir padėti jiems išsirinkti tinkamos sudėties maistą.
Privalomoje maistingumo deklaracijoje turi būti duomenys apie gaminio energinę vertę, riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, angliavandenių, cukrų, baltymų ir druskos kiekius. Skaityti toliau
Baltijos maisto ir gėrimų parodoje BAF jau antrą kartą buvo įteikti specialūs parodos medaliai ir diplomai. Jais apdovanoti geriausiai specialistų įvertinti parodoje pristatomi maisto ir gėrimų gaminiai.
Kaip teigia parodos projekto vadovė Lilijana Dirsienė, BAF medalis – geriausias specialistų įvertinimas ir gaminio kokybės ženklas. Medaliais įvertinami kruopščiai specialistų patikrinti patys geriausi, teisingiausi bei įdomiausi maisto ir gėrimų gaminiai.
Nuo šių metų lapkričio 1 dienos įsigaliojo nauji teisės aktų reikalavimai, pagal kuriuos vartotojai privalo gauti išsamią informaciją apie parduotuvėse parduodamus nefasuotus maisto gaminius (pvz. sveriamus sausainius, saldainius, mėsos ir pieno gaminius, šviežią duoną ir kt.).
Prekybininkai kainų etiketėse ar informaciniuose kataloguose privalo nurodyti ne tik sveriamų produktų pavadinimus, tinkamumo vartoti terminus, įmones gamintojas, alergiją ir netoleravimą sukeliančias medžiagas, bet ir visą sudedamųjų dalių sąrašą, Skaityti toliau
Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Dalius Čekuolis spalio 17 dieną aplankė lietuviškos maisto pramonės įmonių stendus tarptautinėje parodoje SIAL, kuri vyksta Paryžiuje spalio 16–20 dienomis. Susitikęs su įmonių atstovais ambasadorius domėjosi šio verslo naujienomis ir eksporto tendencijomis, aptarė galimą bendradarbiavimą ir ambasados pagalbą siekiant didinti lietuviškų gaminių pardavimus Prancūzijoje.
Sveiko gyvenimo būdo mada atsispindi ir Lietuvos prekybos centrų lentynose: nemaža dalis šalies pirkėjų tvirtina apeinantys paruoštą maistą, traškučius, užkandžius. Lietuvoje net kas trečias pirkėjas teigia neperkantis paruošto maisto (35 proc.) bei užkandžių (33 proc.), kai pasaulyje paruošto maisto neperka vidutiniškai apie 16 proc. pirkėjų, traškučių ir kitų užkandžių – 9 proc.
Tokius duomenis atskleidė didžiųjų prekybos tinklų pardavimus stebinti rinkos tyrimų bendrovė „Nielsen“, 2015 metų pabaigoje atlikusi pasaulinį pirkėjų įpročių tyrimą ir klaususi vartotojų nuomonės apie atskiras prekių kategorijas. Skaityti toliau
Maisto gaminių vartojimas gali sukelti negalavimų, jei į juos pateks salmoneliozės, listeriozės ar kitų per maistą plintančių infekcijų sukėlėjų. Šių ligų simptomai dažniausiai būna panašūs – viduriavimas, karščiavimas, pilvo, galvos, raumenų skausmai, pykinimas ir vėmimas. Mikroorganizmai plačiai randami dirvožemyje, vandenyje, ant gyvūnų bei žmonių, todėl mikroorganizmai gali patekti ant rankų, o nuo jų – ant maisto. Mikroorganizmų pasaulinė masė viršija 25 kartus gyvūnijos pasaulį. Skaityti toliau
Birželio 26–28 dienomis Niujorke ketinama pristatyti lietuviškus gaminius. Tarptautinėje parodoje „Summer fancy food show 2016“ dalyvaus net keliolika įmonių, tad parodos lankytojai turės galimybę paragauti lietuviškų pieno ir mėsos bei konditerinių gaminių.
Kasmet vykstanti paroda – tai vienas didžiausių renginių Šiaurės Amerikoje, į kurį susirenka gausus būrys mažmeninės ir didmeninės prekybos, maisto pramonės, maitinimo, gamybos, aptarnavimo paslaugų atstovų. Skaityti toliau
Vis daugiau lietuvių, rinkdamiesi maisto gaminiai, ieško aukščiausios kokybės gaminių, tačiau ne visuomet turi laiko atidžiai perskaityti sudedamųjų dalių sąrašą. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) gauna nemažai vartotojų skundų, kad nusipirkę pieno gaminių, pavyzdžiui, grietinės ar jogurto, pamato, kad jų sudėtyje yra krakmolo, stabilizatorių ir kitų maisto priedų.
„Teisės aktai leidžia gaminių gamyboje naudoti maisto priedus, tačiau skatiname vartotojus rinktis kuo natūralesnius pieno gaminius, kurių gamyboje nebuvo naudojama jokių kitų ingredientų tik pienas, Skaityti toliau
Lietuva svarsto galimybę įkurti nacionalinį paviljoną Kinijos Šanchajaus bandomojoje laisvosios prekybos zonoje, kur bendrovės galėtų pristatyti savo gaminius. Sutartis dėl tokių paviljonų įkūrimo jau yra pasirašiusi Bulgarija, Slovėnija, Makedonija, Latvija, artimiausiu metu prie jų ketina prisijungti Vengrija. Paviljonų lankytojai yra ne tik Kinijos vartotojai, bet ir investuotojai, prekybininkai, importuotojai, verslininkai.
„Lietuvos verslas turi galimybę ateinančius penkerius metus eksponuoti savo produktus Kinijos Šanchajaus bandomojoje laisvosios prekybos zonoje. Ketinama įrengti paviljoną, kur galima bus pristatyti Lietuvoje gaminamus produktus, nuo maisto iki mokslo inovacijų“, Skaityti toliau
Didžiojoje dalyje Omano plyti dykumos, o Lietuva – lietaus kraštas. Būtent dėl šio visiškai priešingo klimato, vis dar mažai mums pažįstamos šalies verslininkus taip vilioja lietuviškas maistas, žemės ūkio technologijos ir netgi geriamasis vanduo bei durpės.
Neatsitiktinai dvišalė Lietuvos ir Omano prekyba įgauna vis didesnį mastą. 2015 m. prekybos apyvarta siekė 59,9 mln. Eur, o palyginus su 2014 metais pakilo 23 kartus. Omano valstybė tapo 48 pagal dydį mūsų šalies prekybos partnerė. Skaityti toliau
