Vilniaus universiteto vyresnės kartos lituanistų kalbininkai parašė laišką valstybės vadovams, Lietuvos mokslo tarybai ir Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, reikšdami nepasitenkinimą dalies savo kolegų veiklos ir propaguojama „itin liberalia kalbos ideologija“.
Skelbiame pilną Pareiškimo tekstą.
Vilniaus universiteto vyresnės kartos lituanistų kalbininkų
PAREIŠKIMAS Skaityti toliau
Spalio 12 d., penktadienį, 10 val. Kovo 11-osios Akto salėje (Seimo I r.) Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, Švietimo ir mokslo ministerija, Ugdymo plėtotės centras, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lituanistų sambūris ir Etninės kultūros globos taryba organizuoja konferenciją „Mūsų mokytojai – Daukantas ir Vydūnas“.
Konferencijos tikslas – įprasminti Europos paveldo metus, aptarti Simono Daukanto ir Vydūno darbų ir idėjų svarbą šiandienos mokyklai, visuomenei, pasidalyti naujausiais istorijos, Skaityti toliau
Vilniuje, Lietuvos edukologijos universitete (LEU) salėje) nuo liepos 31 d. vykstančiuose 16-tuose Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursuose šiemet dalyvauja net 100 dalyvių – kitakalbiai ir užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai iš 28 pasaulio šalių: Australijos, Kanados, Argentinos, Filipinų, Japonijos, Kinijos, Nyderlandų ir kt.
Kursų dalyviai mokosi lietuvių kalbos, susipažįsta su Lietuvos kultūra, istorija, keliauha po Lietuvą. Jau šešioliktus metus rengiami lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai vyks iki rugpjūčio 29 d. Skaityti toliau
Kovo 2 d. Lietuvos nacionalinio muziejuje įvyko visuomeninės organizacijos „Vilniaus forumas“ surengta konferencija „Lituanistika globalizmo vėtroje: ugdyti tautos kultūrą, stiprinti valstybę“. Konferencijoje buvo perskaityti šeši pranešimai: Vytauto Rubavičiaus „Lituanistika – Lietuvių kultūra – Lietuvos valstybė“, Rasos Čepaitienės ir Dariaus Vilimo „Istorijos tyrimai – mokslui ar visuomenei?“, Artūro Judženčio „Įsipareigojimo ir atsakomybės Tautai“, Marijaus Šidlausko „Lietuvių literatūra ir vertybės“, Jūratės Laučiūtės Skaityti toliau
Lituanistikos būklė Vilniaus universitete verčia nerimauti. Ypač per pastarąjį dešimtmetį nukentėjo lietuvių kalbos mokslas ir studijos.
Nebeliko fundamentinių (ne tipologinių!) dabartinės lietuvių kalbos gramatinės ir leksinės sandaros tyrimų. Pagrindiniai lietuvių kalbos fonetikos ir fonologijos, morfologijos, sintaksės, leksikologijos, žodžių darybos kursai labai sutraukti. Tai buvo padaryta prisidengiant „modulių“ mokymo sistemos diegimo vajumi, tačiau jos nepavykus įgyvendinti, ankstesnė tvarka taip ir nebuvo grąžinta. Skaityti toliau
1990 m. kovo 11-osios Aktu sau ir pasauliui paskelbėme atkuriantys Lietuvos nepriklausomą demokratinę valstybę. Tuo pačiu buvo pareikšta, kad Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma, joje neveikia jokios kitos valstybės konstitucija.
1992 m. spalio 25 d. referendume buvo priimta, o nuo 1992 m. lapkričio 2 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Konstitucija, kuri patvirtino nepriklausomos demokratinės valstybės atkūrimą. Pirmojo Konstitucijos skirsnio „Lietuvos valstybė“ straipsniai skelbia, kad niekas negali „savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių“ (3 str.); „ Skaityti toliau
Gegužės 19 d. 10 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje prasidėjo Švietimo ir mokslo ministerijos rengiama konferencija „Naujoji lietuvių kalbos ir literatūros programa: padėti suvokti ir pajausti kalbą kaip vertybę“. Per konferenciją bus tariamsi, kaip gerinti mokinių skaitymo ir rašymo gebėjimus.
Konferencijos dalyviams sveikinimo žodį tars švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius, pranešimus skaitys Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė, rašytoja Renata Šerelytė, Skaityti toliau
Lituanistikos mokslų raida per 25-erius Nepriklausomos Lietuvos metus, jos svarba valstybei ir tautai Kovo 11-osios išvakarėse aptarta Vilniaus universitete vykusiame forume „Valstybė ir lituanistika: tolesnio kelio gairės“. Forume diskutavo politikai, istorikai, rašytojai, literatūrologai, kalbininkai, žurnalistai, mokytojai.
„Ar lituanistika yra akademinės svarbos objektas, ar tai turi tapti tautos, valstybės kasdienybe? Turite įvairias nuomones, bet man esminis dalykas yra tai, kiek šios kalbos veda link tautos, žmogaus, kiek jis supranta sąvokas lituanistika, Lietuvos kultūra, tautos tapatybė“, – pabrėžė forume kalbėjęs kultūros ministras Šarūnas Birutis.
Skiriama kalbininko Zigmo Zinkevičiaus 90 metų jubiliejui paminėti
„Mano gyvenimo tikslas – lietuvių kalbos istorija“, – sako akademikas, profesorius habilituotas daktaras Zigmas Zinkevičius. Žymiausias Lietuvos kalbininkas, baltistas, dialektologas, akademikas, vadovėlių autorius, visuomenės bei politinis veikėjas šiais metais paminėjo garbingą 90 metų jubiliejų. Šiai progai skirtas renginių ciklas.
Renginiai, skirti garbingai sukakčiai
2015 metų sausio mėnesį LMA Vrublevskių bibliotekoje veikė akademiko Zigmo Zinkevičiaus jubiliejui skirta paroda „Lietuvišką žodį iškėlęs“.
Marijampolę pasiekė 150 lietuviškų vardų žodynų „Rinkis vardą lietuvišką“. Vardyną kartu su partneriais išleido ir Marijampolei padovanojo Rimanto Ulevičiaus labdaros ir paramos fondo valdybos pirmininkas Mindaugas Karalius.
Klaipėdos universiteto lituanistų parengtame leidinyje „Rinkis vardą lietuvišką“. Galima rasti daugiau kaip 2 tūkst. lietuviškų vyrų ir moterų vardų. Vardyne ne tik pateikiami baltiškos kilmės lietuvių vyrų ir moterų vardai, bet ir trumpai paaiškinamos jų reikšmės. Knygoje gausu ir senųjų dvikamienių vardų, ir kelis šimtmečius gyvuojančių vardų, ir naujų, kurie populiarūs ir šiomis dienomis. Skaityti toliau
Kur prasideda ir baigiasi lietuvis? Apibrėžti tautos ribas labai sunku. Tai mėgstama politinių ideologų tema. Vieni mano, kad etninė kilmė labai svarbu, o kitiems ji – toli gražu ne lemiamas veiksnys. Tačiau beveik visi sutinka, kad savita kalba laiduoja identitetą ir yra neatsiejama nuo tautybės. Daugybė istorinių asmenybių aukština kalbos svarbą, net ją romantizuoja.
Maža garbė svetimom kalbom kalbėti, didi gėda savos gerai nemokėti. Tačiau šiandien kažkas atsitiko, ir mes nebesimokome savo kalbos. Jaunųjų kartų raštingumas tik prastėja, Skaityti toliau
Vilniuje renkasi lituanistinių mokyklų mokytojai iš viso pasaulio tobulinti įgūdžių, lietuvių kalbos žinių, praneša LRT radijas.
Venesuela, Brazilija, Egiptas, Italija, Kazachstanas, Norvegija – tik keletas iš 20 šalių, iš kurių atvyko pradedantys dirbti mokytojai besisteigiančiose ar jau ne pirmus metus veikiančiose lituanistinėse mokyklose.
30 mokytojų 3 dienų seminare gilins Lietuvos istorijos, kalbos ir etnokultūros žinias. Mokytojai diskutuos apie mokymo metodus, planus ir kaip sukurti stiprią ir sėkmingai veikiančią mokyklą užsienyje.
Visame pasaulyje yra beveik 200 lituanistinių mokyklų, kuriose mokosi daugiau nei 6000 mokinių.
Lituanistikos studijas pasirinkusi Brigita Meškonytė sako, kad baigus mokyklą, kaip ir daugeliui abiturientų, buvo sunkus laikotarpis, nes teko rinktis studijas, planuoti tolimesnį savo gyvenimo kelią. Nuo mažumės mergina buvo linkusi į humanitarinius mokslus, mėgo skaityti įvairiausias knygas, o paauglystėje susidomėjo psichologija.
„Jei gyvenime nepadedi žmonėms, neskatini kitų tobulėti, tai gyvenimas prabėgs veltui. Kaip tik tuo metu, manau, radau pedagogo pašaukimą. Vyresnėse klasėse tik dar labiau tuo įsitikinau: lietuvių kalbos mokytoja Skaityti toliau
Kalbininkai tvirtina, kad pagal Lietuvos Konstituciją piliečių asmenvardžiai asmens dokumentuose turi būti rašomi valstybine kalba, taigi vartojant lietuvių kalbos abėcėlę, kurią sudaro 32 raidės.
Taip teigiama Lietuvių kalbos instituto mokslininkų Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui ir Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK) išsiųstame rašte.
„Nelietuviškų raidžių vartojimas rašant vardus ir pavardes asmens dokumentuose būtų abėcėlės pakeitimas. Skaityti toliau
Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakulteto Studentų atstovybė kviečia balandžio 28–30 dienomis švęsti „Lituanistų dienas“! Tris dienas truksiąs renginių maratonas skirtas ir lituanistams, ir jų draugams, ir norintiems jais tapti.
Pirmąją LFDI‘14 dieną (2014-04-28) studentai ir svečiai bus supažindinti su LEU Lituanistikos fakulteto istorija, vyks diskusija su fakulteto absolventais, kurioje dalyvaus Lituanistikos fakulteto dekanė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, žurnalistas Augustas Balsys ir Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos lietuvių kalbos mokytojai Skaityti toliau
Gruodžio 19 d. – 21 d. Vilniuje lankosi Karaliaučiaus srities švietimo įstaigų, kuriose veikia lietuvių kalbos ir etnokultūros fakultatyvai, vadovai bei specialistai, Baltijos federalinio I. Kanto universiteto, kuriame įkurtas lituanistikos centras, atstovai.
Šio tris dienas truksiančio vizito tikslas – bendradarbiavimo tarp Lietuvos švietimo įstaigų ir Karaliaučiaus srities švietimo įstaigų, kuriose mokoma lietuvių kalbos, stiprinimas bei pasidalijimas gerąja patirtimi. Skaityti toliau
Švietimo ir mokslo ministerija pirmą kartą į Lietuvą sukvietė Rusijos kraštų – Altajuje, Irkutske, Buriatijoje, Krasnojarske, Murmanske, Kaliningrade, taip pat Baltarusijoje, Ukrainoje, Gruzijoje, Armėnijoje lituanistinėse mokyklose, centruose, fakultatyvuose dirbančius mokytojus, kurie moko lietuvių kalbos, istorijos ir etnokultūros.
Šio seminaro tikslas – tobulinti neformaliojo švietimo lituanistinėse mokyklose dirbančiųjų kvalifikaciją, plečiant galimybes mokytis lietuvių kalbos, geriau pažinti Lietuvos istoriją, jos kultūrą. Skaityti toliau
Dublino priemiestyje Selbridže esančiame Saleziečių koledže (Airija) besimokantys lietuviai gavo Švietimo ir mokslo ministerijos dovaną – vertingų lietuviškų knygų komplektą, kurį sudaro lietuvių literatūros, visuotinės literatūros klasikos kūriniai, knygos apie Lietuvos istoriją.
Knygos skirtos koledžo bibliotekai, jas galės skaityti čia besimokantys lietuviai, gilinti lietuvių kalbos įgūdžius, žinias apie Lietuvos istoriją.
Saleziečių koledžas yra vidurinė berniukų mokykla, į kurią priimami vaikai, Skaityti toliau
Pagerinti raštingumo kokybę ir sukurti lituanistinį ugdymą palaikantį visuomenės požiūrį – tokių tikslų siekia švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio patvirtintas Lietuvių kalbos ir kultūrinio raštingumo mokymo gerinimo priemonių planas 2013–2016 m.
„Ugdant vaikų raštingumą, mokant juos skaityti ir taisyklingai rašyti svarbus vaidmuo tenka pradinių klasių ir lietuvių kalbos mokytojams. Bet ne tik jiems. Raštingumo, kaip ir vertybių, ugdymas vyksta per visas pamokas: kaip taisyklinga kalba paaiškinti teoremą, rišliai papasakoti apie gamtos procesus, kaip kūrybiškai sudėlioti kraštotyros medžiagą? Todėl ieškojome Skaityti toliau
Spalio 10 d. Užsienio reikalų ministerijoje prasidėjo ir iki spalio 12 d. truks užsienio lituanistinių mokyklų mokytojų kvalifikacijos tobulinimo seminaras. Seminaro tikslas stiprinti pasaulio lituanistinių mokyklų veiklą, padėti užsienio lietuviams saugoti gimtąją kalbą, kultūrą ir tapatumą.
Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis atidarydamas šį seminarą sakė, kad valstybės ir tautos gyvybingumas tiesiogiai priklauso nuo sugebėjimo puoselėti kiekvieno lietuvio sąsajas su Lietuva.
„Sutelkti draugėn po pasaulį pasklidusią išeivijos Lietuvą Skaityti toliau
Kol da idealais, brol, besigėrėsi,
Siek prie idealo, tik doro ir aukšto,
O skubink! Paskui tu… jų išsižadėsi
Dėl trupinio aukso, gardaus valgio šaukšto.
V. Kudirka
Interneto portale perskaitęs Ingos Liutkevičienės pokalbį su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanu doc. Antanu Smetona sutrikau: nei pykti, nei juoktis. Tiesiog – juokas pro ašaras! Ne tik dėl pokalbio akcento – „A. Smetona: neleisti rašybos lenkų kalba yra politika ir nieko daugiau“, Skaityti toliau
www.alkas.lt
Švietimo ir mokslo ministerija parengė darbų ir priemonių planą, padedantį įgyvendinti Švietimo įstatymo nuostatas dėl Lietuvos istorijos ir geografijos bei pilietiškumo pagrindų, kai kurių pasaulio pažinimo temų mokymo lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose ir pereiti prie vienodo lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino 2013 m., kuris išliks dviejų tipų – mokyklinis ir valstybinis. Iki šiol buvo vykdomi du egzaminai pagal skirtingas programas: lietuvių kalbos (gimtosios) ir lietuvių kalbos (valstybinės).
Ministerija tautinių mažumų mokykloms išsiuntė specialias anketas su prašymu nurodyti papildomus poreikius, kylančius įgyvendinant Švietimo įstatymo nuostatas. Skaityti toliau
