Žymos archyvas: Linas Medelis

L.V. Medelis. Sąmokslo teorija: kaip skęsta Lietuva (video) (6)

Linas V. Medelis | Asmeninė nuotr.

Internete jau šmėkštelėjo užuomina, kad iš nacių konclagerio išgelbėtas Jonas Noreika – Generolas Vėtra, yra ne tas Noreika, o kitas, visai kitas Noreika, atsieit KGB bendradarbis, išdavęs per keliasdešimt pogrindininkų. Visai nejuokinga, jei bandytume pasigilinti, kaip pastaraisiais (ypač pastaraisiais) metais, palaikant valstybinėms struktūroms, niekinami mūsų didvyriai, iškraipoma istorija, į pašalius stumiama lietuvių kalba, menkinama tautos savigarba, naikinama gamta ir kultūros paveldas… Kas valdo šiuos procesus? Kas tautos ir valstybės priešams stovi už nugaros? Skaityti toliau

L. V. Medelis. Vienas ryškiausių šiandienos mąstytojų (7)

Romualdas Ozolas | Z.Nekrošiaus nuotr.

Šiemet, sausio 31 dieną, sukanka 80 metų kai gimė Romualdas Ozolas. Prieš ketverius metus jo netekę, taip aiškiai supratome KO esame netekę.

Labai taikliai šį žmogų yra apibūdinęs Jonas Mikelinskas: „Jis Sąjūdyje ir pirmojoje atkurtos nepriklausomos Lietuvos vyriausybėje vaidino svarbų vaidmenį, deja, vėliau buvo beveik pamirštas. R. Ozolas pernelyg doras, orus ir reiklus, kad būtų politikoje savas visiems ir populiarus. Ypač Europos Sąjungos politikoje, kur dar iki šiol galioja dvejopi Niurnbergo teismo farso metu Temidės įteisinti faktų, reiškinių ir žmonių vertinimo standartai. Žodžiu, kad ir kaip dairytumeisi, žiūrėtum, ieškotum, vargu ar šiuo metu rasi Lietuvoje tokį valstybinio masto veikėją, tokį riterį be priekaišto, Skaityti toliau

L.V. Medelis. Kaip Vanagaitė „dirba“ Lietuvai (6)

Rūta Vanagaitė „Dagens Nyheter“ leidinyje | Alkas.lt nuotr.

Skaitymuose apie Vanagaitę jau įdomiau ne kas sakoma, o kaip. Viename didžiausių Švedijos dienraščių „Dagens Nyheter“ internetiniame variante šitas „kaip“  ne mažiau įdomus. Gruodžio 5 d. buvo įdėtos bent 7 puikios Rūtos Vanagaitės nuotraukas (Oksanos Juško foto). Nuotrauka pirmiausia ir krenta į akis: inteligentiška, tokia vieniša (E. Zurofas neminimas) moteris stovi prie lango pušų fone;  štai ji,  sėdinti už stalo – jauki aplinka, tvarkingas kambarys; štai didelis šuo, gulinis prie kojų; jos mąslus žydrų (tikriausiai) akių žvilgsnis ir, atrodo (ak!), tose akyse kaupiasi ašaros… Už ką? Skaityti toliau

L.V. Medelis. Marksas gyvas, šmėkla žavinga ir dar pavojingesnė (3)

Marksas gyvas, šmėkla žavinga ir dar pavojingesnė | Alkas.lt koliažas

Plona knygelė su dviejų barzdotų vyrų bareljefo vaizdu raudoname viršelyje.  Išleista Vilniuje 1974 metais milžinišku, lyginant su mūsų dienomis,  20 000 egzempliorių tiražu. „Ši nedidelė knygutė verta ištisų tomų: jos dvasia lig šiol gyvena ir jos įkvėptas žengia į priekį visas organizuotas ir kovojantis civilizuoto pasaulio proletariatas“.  Tokiais viso „civilizuoto pasaulio proletariato“ vado V. Lenino žodžiais brošiūra pristatoma anotacijoje. Antikvariate atsidūrusi knygelė kažkada priklausė Vilniaus 40-os vidurinės mokyklos bibliotekai ir, sprendžiant iš pabraukymų pieštuku ir parkeriu, buvo intensyviai (žinia, privalomai) studijuojama. Tai K. Markso ir F. Engelso „Komunistų partijos manifestas“. Skaityti toliau

K. Stoškus. Nerimo apimtas, bet… viltingas susitikimas (4)

Krescencijus Stoškus | asmeninė nuotr.

Ilgalaikio nerimo, neaiškių permainų ir viltingų lūkesčių apimti Lietuvos Kultūros kongreso Tarybos delegatai gruodžio 21 d. Seime susitiko su šiuo metu neabejotinai iškiliausiu Lietuvos politiniu lyderiu, Seimo kultūros komiteto pirmininku Ramūnu Karbauskiu. Šis žmogus, atsiliepdamas į pačias svarbiausias pakrikusios tautos negalias, sugebėjo sužadinti daugumos žmonių viltis, kad Lietuvos valstybė gali pasukti gyvenimą tokia kryptimi, kad visi žmonės joje norėtų gyventi.

Lietuvos kultūros kongreso tarybą labiausiai sužavėjo ryžtingas apsisprendimas pereiti nuo partinių prie valstybinių interesų gynimo, iš esmės keisti ne tik valstybės valdymo Skaityti toliau

L.V. Medelis. Pasmerkime visus. Tegyvuoja utėlės (63)

Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

Šiomis dienomis paskelbtas dar vienas grupės inteligentų kreipimasis į visuomenę dėl poeto Justino Marcinkevičiaus užsipuolimų. Vėl.  Vos ne mėnesį skaitančius ir žiūrinčius  erzino  vienas žiniasklaidos  įkyriai brukamas rūpestis: ar tikrai esi tolerantiškas bei save gerbiąs pažangus Lietuvos gyventojas, jei  lentynoje neturi  dviejų  svarbiausių gyvenimo knygų: viena – „Visi lietuviai  žydšaudžiai“, antra –  „Justinas Marcinkevičius yra kolaborantas ir sovietinis svoločius“.

Panelės Rūta Vanagaitė ir Nerija Putinaitė yra nekaltos dėl to, kad, aplinkui knibždant kolaborantams, negalėjo savo knygų  pavadinti taip paprastai ir aiškiai kaip aš jas Skaityti toliau

L.V. Medelis. „Atgimimo“, pirmo ir nepriklausomo, fenomenas (1988–1990) (24)

Linas V. Medelis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiemet (2013 m. – Alkas.lt) sukanka ketvirtis amžiaus nuo „Atgimimo“ savaitraščio pirmojo numerio pasirodymo. „Atgimimas“ buvo vienas iš daugelio laisvės aušroje atsiradusių leidinių su panašiu ir visiškai skirtingu likimu.

Dokumentinės medžiagos apie Sąjūdžio spaudos kūrimąsi beveik nėra. Vienas kitas dokumentas gal ir užsilikęs Sąjūdžio spaudos darbuotojų stalčiuose. Mano aplankuose liko keletas raštelių, laiškų ir „Atgimimo“ bendrovės valdybos posėdžių protokolų kopijų.

2009 m. išleistas prisiminimų rinkinys „Atgimimas“. Pirmasis atkurtosios nepriklausomos Lietuvos savaitraštis. Istorijos eskizai“ [1]. Skaityti toliau

L.V. Medelis. Į Seimą, broliai, vyrs į vyrą (2)

Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

Jei kas nežino, kad artėja rinkimai į Seimą, tai jau krapštosi pakaušį svarstydamas, kodėl staiga mūsų nariai taip suaktyvėjo. Kasdien  vienur ar kitur gali skaityti, matyti ir girdėti apie jų susirūpinimą Lietuvos ir kitais smulkiais vidaus bei užsienio  reikalais. Ir matai, kad jie turi išskirtinių gebėjimų ir motyvacijos, ir interpretacijos, ir pulverizacijos apie tuos reikalus mąstyti.

O suaktyvėjo jie dėl to, kad tyliai, tarytum iš pasalų atslenka rinkimai  – juodas debesis virš Lietuvos. Tas debesis kelia egzistencijos problemų.  Kaip reikės gyventi, jei neišrinks? Ne kiekvienas turi tokių galimybių kaip Rokas Žilinskas. Prieš kelias dienas jis iš TV ekrano Skaityti toliau

J. Fišteinas. Su idioto šypsena (2)

Migrantai | youtube.com stopkadras

Socialiniuose tinkluose plinta „Laisvės radijo“ („Radio svoboda“) tarptautinio apžvalgininko Jefimo Fišteino kalbos tekstinis variantas rusų kalba. Rubrika vadinasi „Autoriaus teisė“, tai reiškia, kad autoriaus nuomonė nebūtinai atspindi redakcijos požiūrį. Nepaisant, kad laida nuskambėjo rugsėjo pabaigoje, ji leidžia tą triukšmingą reikalą pamatyti kitaip, ypač „kitaip“, nei ją pateikia humanistai kitų sąskaita. (Linas V. Medelis, vertėjas)

Tikriausiai anksčiau niekas nesupriešino gerų žmonių taip nesutaikomai ir atšiauriai kaip pabėgėlių banga, dabar užgriuvusi Europą. Skaityti toliau

M. Veleris. Laidotuves užsakinėjote? (16)

Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

Jūs vis dar netikite, kad tai pabaigos pradžia?

Rašytojas, filosofas, Estijos  ir Rusijos pilietis Michailas Veleris (Михаил Веллер) pavadino savo straipsnį apie migrantų  problemą Europoje taip: „Laidotuves užsakinėjote?“ Straipsnis žiaurokai, gal kam pasirodys, niūriai ir kiek ciniškai vertina kelią, kuriuo ne vieną dešimtmetį eina Europa, o šiandien Europos  Sąjungą veda dabartinė jos vadovybė.

Atviras ir skandalingas Europos parlamento pirmininko Martino Šulco (Martin Schulz) pareiškimas praėjusį penktadienį – tai ženklas, kad mūsų įsitikinimas, jog ES yra laisvų Skaityti toliau

Siūloma liepos 6-osios leidiniuose užsienietiškus asmenvardžius rašyti lietuviškai (2)

mindaugas-karalius-respublika.lt-i.sidereviciaus-nuotr

Lietuvių kalba šiandien priversta kovoti už savo išlikimą. Jau ir mūsų Seime sėdi politikieriai, kurie siūlo atsisakyti pavardžių rašymo lietuvių kalba oficialiuose dokumentuose, o svetimų kalbų žodžiai mūsų miestų gatvėse jau seniai išstūmė lietuviškuosius pavadinimus į paraštes. Todėl keli žurnalistai, redaktoriai ir lietuvių kalbos gynėjai kreipėsi į visus leidėjus, žiniasklaidos priemonių savininkus ir redaktorius, ragindami prasmingai paminėti Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną liepos 6-ąją ir visus užsienietiškus asmenvardžius rašyti tik lietuviškai. Skaityti toliau

L.V. Medelis. Ir tu, Mazuroni! (13)

Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

Frazė Et tu, Brute? (lietuviškai kai kas skaito: „Ir tu, Brude“) pagal žinomą legendą buvo paskutiniai Romos diktatoriaus Julijaus Cezario žodžiai, išvydus durklą ilgą laiką jo globoto  Marko Junijaus Bruto rankose. Šiais žodžiais dabar apibūdiname didelę ir netikėta išdavystę.

Per daug garbės būtų naują Darbo partijos lyderį Valentiną  Mazuronį gretinti prie Bruto, bet atidžiau sekantis jo politinę biografiją, galėjo ir  to tikėtis. Vis dėl to, tikriausiai ne vienas skaitytojas net nusispjovė (t.y. giliai pasipiktino) perskaitęs partijos lyderio ir Europos parlamento nario pagraudenimus dėl pavardės rašymo pasuose. Skaityti toliau

L.V. Medelis. Kas tas Ozolas? (4)

Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

Matyt, ne vienas Nepriklausomybės metais užaugusios kartos jaunuolis, išgirdęs tą liūdną žinią, nuoširdžiai savęs klausė: kas tas Ozolas? Panašų klausimą prieš kurį laiką sau galėjo užduoti ir gerokai vyresnis žmogus: kas tas Nemcovas? Ar panašumas tik toks: vieną nužudė liga Lietuvoje, kitą – kulka Rusijoje?

Dviejų politikų lemties palyginimas reikalingas, kad pamatytume, jog nepatogių veikėjų atžvilgiu informacinė politika visiškai skirtingose valstybėse buvo (yra) panaši. Beje, Rusijoje tas informacinių vartų plyšys Borisui Nemcovui buvo gal net platesnis. Skaityti toliau

L.V. Medelis. Norvegų vaikai neverkia? (6)

Norvegijos lietuviai Oslo centre protestavo prieš „Barnevernet“ sprendimus dėl G. Bumbulio | P. Stanio nuotr.

Net ir iš tolo stebint „Norvegijos berniuko“ Gabrieliaus bylą, į akis krinta stebėtinas mūsų valdžios, mūsų organizacijų ir pavienių asmenų abejingumas, o tiksliau – bandymai pateisinti tos Skandinavijos valstybės veiksmus. Norvergija – vaikų rojus; Lietuva – laukinė girtuoklių, sadistų vaikų kankintojų, moterų daužytojų sala klestinčioje Europoje – štai ką mums bandoma įteigti, Lietuvos valstybei tarsi prisiimant kaltę ir suverčiant ją lietuvių tautai.

Lietuvos vaikų problemas keliantiems psichologams, vaikų teisių gynėjams derėtų mažiau kreipti dėmesio į laikraščių ir interneto leidinių antraštes pirmuosiuose puslapiuose.   Juk žiniasklaida mirga tokiais ir panašiais straipsnių pavadinimais: Skaityti toliau

L.V. Medelis. Naudingos pamokos Lietuvai: kaip Lenkija prarado Ukrainą (4)

Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

Varšuva išstumta iš žaidėjų, turinčių įtakos krizės Ukrainoje suvaldymui. Taip mano ne vienas lenkų politikos apžvalgininkas. Rytų Europos klausimų ekspertės Marijos Pšelomiec (Przełomiec) nuomone postūmį tam suteikė triukšmas dėl Lenkijos parlamento spikerio nesuvaldyto liežuvio. Pasak jos, Radoslavas Sikorskis ne tik sumenkino savo kaip buvusio Lenkijos URM ministro reputaciją, užraukė gėdą sau pačiam, bet ir smogė Lenkijos, kaip Ukrainos advokatės Europoje reputacijai. Triukšmas kilo po to, kai R, Sikorskis, duodamas interviu amerikiečių žiniatinkliui „Politico“, prasitarė apie Vladimiro Putino pasiūlymą Lenkijos premjerui „pasidalinti“ Skaityti toliau

L.V. Medelis. Lyg raudonai baltos kumelės sapnas (11)

Alkas.lt nuotr.

Apie lenkiškas lenteles akims ir smegenims

Ne naujiena, kad pasitaiko ganėtinai keistų (negražu būtų sakyti – kvailų) įstatymų. Pavyzdžiui: JAV  Oklahomos valstijoje šunys, norintys burtis į didesnę nei trijų gaują, privalo gauti raštišką miesto mero sutikimą;  Viskonsino valstijoje vyrui, mylintis su partnere, draudžiama šaudyti pistoletu ar kitu šaunamuoju ginklu; Džordžijoje įstatymas draudžia rišti žirafą prie telefono stulpo arba gatvės šviestuvo. Tokių teisės įdomybių pasitaiko ir kitose šalyse: Tailande įstatymas draudžia išeiti iš namų be kelnaičių, o Prancūzijoje kiaulėms draudžiama duoti Napoleono vardą…

Visai galimas dalykas, kad panašų keistoką įstatymą netrukus turėsime ir Lietuvoje. Skaityti toliau

L. Medelis. Neatsisakau ištikimybės: Unės Babickaitės patriotizmo pasaka (13)

Unė Babickaitė | Vikipedijos nuotr.

Alkas.lt tęsia naują skiltį – „Lietuvos Kūrėjai“ apie žmones kuriančius Lietuvoje, kuriančius Lietuvai ir kuriančius Lietuvą. Skiltį remia Lietuvos spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Banali tiesa: gyvenimo kombinacijų – begalinė įvairovė. Ir vis atrodo, kad jas visas galima užrašyti kaip šachmatų partiją, išsaugoti ir išmokti kitam kartui, kad nedarytume klaidų. Tai apgaulė. Istorinis sindromas – „šį kartą bus kitaip“ – nuolat kartojasi kaip vis naujos ir naujos variacijos su beveik nekintančia esme – taisyklėmis.

Pridėkime delną prie ausies, paklausykime kalbų internete:

– Sveikinu iš visos širdies, labai, labai!

– Ačiū! Skaityti toliau

L.V. Medelis. Visi vampyrai bijo šviesos (4)

Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

Gyvūnai dažnai elgiasi kaip žmonės. Ir šuo taip pat būna kai kuo panašus į mus. Kelis kartus sudraustas jis, atrodo, supranta, kaip nedera elgtis, bijo bausmės ar kitokios šeimininko nepasitenkinimo išraiškos. Maniškis, pamatęs kieme vaikštančią vištelę užsimerkia. Jeigu, gulinčiam ant tako,  palei snukį krypuoja kokia pasipūtusi kvaiša, jis ne tik užsimerkia, jis letena prisidengia akis – tokia didelė pagunda suleisti iltis į spurdančio paukščio kaklą. Užsimerkus vištos nėra.

Beje, kartais taip elgiasi ir žmonės: nepastebi, nenori matyti, ignoruoja akivaizdžius faktus, kurie yra nemalonūs, kenksmingi, pavojingi. Skaityti toliau

L.V.Medelis. Replika apie skiepus – nežudykit mano vaiko (16)

Linas V. MedelisPrieš keletą dienų mano draugų sūnus parnešė iš mokyklos raštelį tėvams pasirašyti – atseit reikią rytoj pat mokytojai grąžinti. Raštelis vadinasi „Paciento (paciento atstovo) sutikimas su skiepijimu“.  Kadangi raštelis atspausdintas spaustuvėje, reikia manyti, kad tiražas nemažas.  Jo turinys patvirtintas Viešosios įstaigos Molėtų šeimos sveikatos centras direktoriaus dar prieš trejetą metų, įsakymo numeris V-25.

Skiepas vadinasi DS 6. Sutikimas nebuvo duotas. Nepasirašyčiau jo ir aš. Skaityti toliau

L.V. Medelis.Trečiasis pasaulinis prasidėjo vakar. Miegojote? (13)

2009 Afganistanas | foreignpolicy.com nuotr.Žmogui, nors šiek tiek besidominčiam pasaulio reikalais, į akis krinta įvykiai ir faktai, kurie lyg patys klojasi į vis aiškiau įžvelgiamą dėlionės paveikslėlį. Atrodo, betrūksta visai nedaug, kad įvyktų tai, apie ką net nenorime galvoti. O „tai“ galimas dalykas jau vyksta. Pavyzdžiui, yra pastebėta, kad artėjant karui, visuomenės santykiai daugelio šalių viduje ir valstybių politika sparčiai gręžiasi nuo bet kokių moralinių vertybių. Žinoma, vertinimai subjektyvūs, todėl pamatuojamų įrodymų pateikti sunku. Tačiau akivaizdu, jog Orveliški sapnai pildosi, ir kalbos apie demokratiją, laisvę, lygybę dažnai tėra vien sklandūs tekstai papildantys gražius paveikslėlius TV ekranuose. Skaityti toliau