Stebiu pastarųjų dienų spaudoje pučiamą skandalą dėl konservatorių bendravimo su Raimondu Kurlianskiu – ir bandau suvokti jo esmę?
Tai, kad Laurynas Kasčiūnas apklausiamas, kaip liudininkas, skandalingojo verslininko galimai korupcinės veiklos byloje yra normalu.
Jis tuo metu nebuvo joks oficialus politikas ar pan. todėl jokių pretenzijų dėl to, kad asociacijos rėmėjui paprašius nuėjo pasikalbėti su pažįstamais politikais kelti Skaityti toliau
Birželio 29 d. Tautinių mažumų departamente (TMD) prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vyko Rytų Europos studijų centro atliekamo tyrimo apie tautines mažumas Lietuvoje pirmos dalies „Tautinės mažumos Pietryčių Lietuvoje“ pristatymas. Valstybės įstaigų, savivaldybių ir tautinių bendrijų atstovai turėjo galimybę susipažinti su atliekama analize, pirmosiomis studijos įžvalgomis bei pateikti savo pastabas.
Užsakydamas studiją, kuri turi būti atlikta iki 2017 m. pabaigos, Tautinių mažumų departamentas siekė visapusiškai išnagrinėti Skaityti toliau
Birželio 29 d., 13 val. 30 min., Tautinių mažumų departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Raugyklos g. 25, Vilniuje) vyks Rytų Europos studijų centro mokslininkų atliekamo tyrimo pristatymas, kuriame bus apžvelgta Pietryčių Lietuvos socialinė, ekonominė, kultūrinė ir švietimo situacija bei pateiktos preliminarūs patarimai dėl regiono vystymo.
Kodėl nuo sostinės nenutolęs, nuostabia gamta ir daugiakultūriškumu patrauklus Pietryčių Lietuvos regionas išlieka vienu ekonomiškai silpniausių? Skaityti toliau
Kovo 20 d., 13 val., Baltijos Asamblėjos salėje (Seimo III rūmai) vyks parlamentinės grupės „Už tautų Europą“ organizuojama diskusija „ES ateities scenarijai: kuris palankiausias Lietuvai?“.
Renginyje bus diskutuojama apie kovo pradžioje Europos Komisijos pirmininko Žano Klodo Junkerio (Jean Claude Juncker) pateiktus penkis galimus ES ateities scenarijus. Skaityti toliau
Politologas Linas Kojala socialinio tinklo Feisbuk asmeninėje paskyroje skelbia trumpus vaizdo komentarus „90 sekundžių apie politiką“ skirtus, kaip jis pats sako, „beprotiškoje gyvenimo skuboje“ trumpai aptarti mūsų Lietuvos bei tarptautiniams esmingiausiems politiniams įvykiams.
Skelbiame kovo 2 d. L. Kojalos komentarą: Skaityti toliau
Politologas Linas Kojala socialinio tinklo Feisbuk asmeninėje paskyroje skelbia trumpus vaizdo komentarus „90 sekundžių apie politiką“ skirtus, kaip jis pats sako, „beprotiškoje gyvenimo skuboje“ trumpai aptarti mūsų Lietuvos bei tarptautiniams esmingiausiems politiniams įvykiams.
Skelbiame vasario 23 d. L. Kojalos komentarą: Skaityti toliau
Politologas Linas Kojala socialinio tinklo Feisbuk asmeninėje paskyroje skelbia trumpus vaizdo komentarus „90 sekundžių apie politiką“ skirtus, kaip jis pats sako, „beprotiškoje gyvenimo skuboje“ trumpai aptarti mūsų Lietuvos bei tarptautiniams esmingiausiems politiniams įvykiams.
Skelbiame vasario 9 d. L. Kojalos komentarą: Skaityti toliau
Politologas Linas Kojala socialinio tinklo Feisbuk asmeninėje paskyroje skelbia trumpus vaizdo komentarus „90 sekundžių apie politiką“ skirtus, kaip jis pats sako, „beprotiškoje gyvenimo skuboje“ trumpai aptarti mūsų Lietuvos bei tarptautiniams esmingiausiems politiniams įvykiams.
Skelbiame vasario 2 d. L. Kojalos komentarą: Skaityti toliau
Politologas Linas Kojala socialinio tinklo Feisbuk asmeninėje paskyroje skelbia trumpus vaizdo komentarus „90 sekundžių apie politiką“ skirtus, kaip jis pats sako, „beprotiškoje gyvenimo skuboje“ trumpai aptarti mūsų Lietuvos bei tarptautiniams esmingiausiems politiniams įvykiams.
Skelbiame sausio 26 d. L. Kojalos komentarą: Skaityti toliau
Politologas Linas Kojala socialinio tinklo Feisbuk asmeninėje paskyroje skelbia trumpus vaizdo komentarus „90 sekundžių apie politiką“ skirtus, kaip jis pats sako, „beprotiškoje gyvenimo skuboje“ trumpai aptarti mūsų Lietuvos bei tarptautiniams esmingiausiems politiniams įvykiams.
Skelbiame sausio 19 d. L. Kojalos komentarą: Skaityti toliau
Politologas Linas Kojala socialinio tinklo Feisbuk asmeninėje paskyroje skelbia trumpus vaizdo komentarus „90 sekundžių apie politiką“ skirtus, kaip jis pats sako, „beprotiškoje gyvenimo skuboje“ trumpai aptarti mūsų Lietuvos bei tarptautiniams esmingiausiems politiniams įvykiams.
Skelbiame sausio 12 d. komentarą: Skaityti toliau
Politologas Linas Kojala socialinio tinklo Feisbuk asmeninėje paskyroje skelbia trumpus vaizdo komentarus „90 sekundžių apie politiką“ skirtus, kaip jis pats sako, „beprotiškoje gyvenimo skuboje“ trumpai aptarti mūsų Lietuvos bei tarptautiniams esmingiausiems politiniams įvykiams.
Skelbiame sausio 5 d. komentarą: Skaityti toliau
Politologas Linas Kojala socialinio tinklo Feisbuk asmeninėje paskyroje skelbia trumpus vaizdo komentarus „90 sekundžių apie politiką“ skirtus, kaip jis pats sako, „beprotiškoje gyvenimo skuboje“ trumpai aptarti mūsų Lietuvos bei tarptautiniams esmingiausiems politiniams įvykiams.
Skelbiame guodžio 31 d. komentarą: Skaityti toliau
Politologas Linas Kojala socialinio tinklo Feisbuk asmeninėje paskyroje skelbia trumpus vaizdo komentarus „90 sekundžių apie politiką“ skirtus, kaip jis pats sako, „beprotiškoje gyvenimo skuboje“ trumpai aptarti mūsų Lietuvos bei tarptautiniams esmingiausiems politiniams įvykiams.
Skelbiame guodžio 15 d. komentarą: Skaityti toliau
Politologas Linas Kojala socialinio tinklo Feisbuk asmeninėje paskyroje skelbia trumpus vaizdo komentarus „90 sekundžių apie politiką“ skirtus, kaip jis pats sako, „beprotiškoje gyvenimo skuboje“ trumpai aptarti mūsų Lietuvos bei tarptautiniams esmingiausiems politiniams įvykiams.
Skelbiame guodžio 15 d. komentarą: Skaityti toliau
Politologas Linas Kojala socialinio tinklo Feisbuk asmeninėje paskyroje skelbia trumpus vaizdo komentarus „90 sekundžių apie politiką“ skirtus, kaip jis pats sako, „beprotiškoje gyvenimo skuboje“ trumpai aptarti mūsų Lietuvos bei tarptautiniams esmingiausiems politiniams įvykiams.
Skelbiame guodžio 8 d. komentarą: Skaityti toliau
Agentūros Reuters duomenimis gruodžio 4 d. Italijoje vykusiame referendume dėl konstitucinės reformos rinkėjai pasisakė prieš ministro pirmininko Mateo Renzio (Matteo Renzi) siūlomas politines reformas. Ne tarė 54−58%, taip — 42−46% balsavusiųjų.
Italijos piliečiai referendume atmetė M. Renzio vyriausybės siūlomus radikalius valstybės valdymo pertvarkymus. Referendumu buvo siekiama labai sumažinti Senato, aukštesniųjų parlamento rūmų, įtaka šalies valdyme bei padidinti žemesniųjų parlamento rūmų bei Ministro pirmininko įtaką. Premjero teigimu, tai turėjo užtikrinti didesnį politinį šalies stabilumą. Skaityti toliau
Politologas Linas Kojala socialinio tinklo Feisbuk asmeninėje paskyroje skelbia trumpus vaizdo komentarus „90 sekundžių apie politiką“ skirtus, kaip jis pats sako, „beprotiškoje gyvenimo skuboje“ trumpai aptarti mūsų Lietuvos bei tarptautiniams esmingiausiems politiniams įvykiams.
Skelbiame guodžio 1 d. komentarą: Skaityti toliau
Politologas Linas Kojala socialinio tinklo Feisbuk asmeninėje paskyroje skelbia trumpus vaizdo komentarus „90 sekundžių apie politiką“ skirtus, kaip jis pats sako, „beprotiškoje gyvenimo skuboje“ trumpai aptarti mūsų Lietuvos bei tarptautiniams esmingiausiems politiniams įvykiams.
Skelbiame lapkričio 24 d. komentarą: Skaityti toliau
Politologas Linas Kojala socialinio tinklo Feisbuk asmeninėje paskyroje pradėjo skelbti trumpus vaizdo komentarus „90 sekundžių apie politiką“ skirtus, kaip jis pats sako, „beprotiškoje gyvenimo skuboje“ trumpai aptarti mūsų Lietuvos bei tarptautiniams esmingiausiems politiniams įvykiams.
Skelbiame lapkričio 9 d. komentarą: Skaityti toliau
Politologas Linas Kojala socialinio tinklo Feisbuk asmeninėje paskyroje pradėjo skelbti trumpus vaizdo komentarus „90 sekundžių apie politiką“ skirtus, kaip jis pats sako, „beprotiškoje gyvenimo skuboje“ trumpai aptarti mūsų Lietuvos bei tarptautiniams esmingiausiems politiniams įvykiams.
Skelbiame lapkričio 3 d. komentarą. Pirmąsis komentaras buvo paskelbtas spalio 27 d. Skaityti toliau
Džiaugiuosi Jungtinės Karalystės valdžia, tęsėjusia pažadą jos rinkėjams surengti referendumą dėl išstojimo iš Europos Sąjungos. Sveikinu aktyvius Jungtinės Karalystės piliečius – net 72% jų balsavo šiame referendume. Galime džiaugtis ar liūdėti dėl šio referendumo rezultato, bet britų sprendimas yra jų sprendimas. Ne mūsų. Tai tautos, gerbiančios savo nuomonę ir savo teisę apsispręsti bei pareigą balsuoti, sprendimas.
Nekomentuosiu neraštingus Lietuvos valdžios ir jos tarnų bei perkamos žiniasklaidos apgailėtinus ir melagingus, primityvius aiškinimus, gąsdinimus. Tik priminsiu, kad be Europos Sąjungos dar yra ir Šengeno Skaityti toliau
Šioje laidoje politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas su pašnekovais apžvelgia svarbiausius šalies vidaus ir užsienio savaitės įvykius.
Seimo narys, ekonomikos prof. Kęstutis Glaveckas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas aptaria į Seimą netrukus pateksiantį kitų metų valstybės biudžeto projektą, o politologas Linas Kojala apžvelgia Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje nagrinėtus klausimus ir Lietuvos poziciją.
Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ Skaityti toliau
Balandžio 24 d., minint Krašto apsaugos departamento įkūrimo 25-ąsias metines, 14 val. Seimo Konstitucijos salėje vyks konferencija-minėjimas „Lietuvos gynybinės sistemos atkūrimo būtinybė 1990 metais. Krašto apsaugos departamento įkūrimas 1990-04-25 ir iššūkiai“ ir leidinio „Lietuvos Krašto apsaugos sistemos atkūrimas 1989-1993 metais“ pristatymas. Skaityti toliau
Šį kartą laidoje nagrinėjame nuolatines šio sezono temas – euro įvedimo sunkumus, verslo pasirengimą pinigų reformai ir Ukrainos pasirašytas Asocijuotos narystės Europos Sąjungoje bei laisvos prekybos sutartis.
Kalbamės su Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu Robertu Dargiu ir Rytų Europos studijų centro ekspertu, politologu Linu Kojala.
Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, portaluose www.alkas.lt ir www.veidas.lt. Skaityti toliau
(apie Seime vykusią diskusiją „Politikos ir istorijos santykis Lietuvoje“)
Šių metų kovo 6 d. LR Seime įvyko diskusija apie politikos ir istorijos santykį, kurią formaliai iniciavo VŠĮ „Laisvės studijų centras“. Tačiau faktas, jog įžanginę kalbą sakė Liberalų Sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, neleido abejoti, kas yra tikrieji rengėjai. Be to, konferencijos vedantysis liberalas Vytautas Plečkaitis prasitarė, kad konferencija surengta buvusio Istorijos instituto direktorius Alvydo Nikžentaičio iniciatyva, tačiau pats jis nedalyvaus, nes yra išvykęs į Lenkiją Skaityti toliau
Taip skambiai Simoną Daukantą (1793–1864) pavadino tikrai ne šio straipsnio autorius. „Iš seno mylimas, mūsų Herodotas“, – skaitydamas S. Daukanto kūrinius ir jais žavėdamasis tarė jo amžininkas, iškilus kultūrininkas, publicistas, kalbininkas Mikalojus Akelaitis, trumpa fraze nusakydamas didžiojo tautos istoriko gyvenimo kelią.
Dažnas turbūt nė nesusimąstome, kodėl Lietuvos Respublikos prezidentai, žvelgdami pro savo rūmų sostinėje Vilniuje langus, regi būtent S. Daukanto vardu pavadintą aikštę, o atsiskaitydami 100 Lt banknotu kaskart regi jo atvaizdą. Skaityti toliau
Geriau vieną kartą pamatyti, negu šimtą sykių išgirsti, sako išmintinga lietuvių liaudies patarlė. Juk kartais net faktais persunkti, vaizdingų epitetų nestokojantys pasakojimai nė iš tolo neprilygsta kelių minučių realybės dozei.
Prieš akis atsiverianti tikrovė sukrečia daug labiau, nei žodžiai. Matyt, taip yra todėl, kad dažnas vieno ar kito neigiamo reiškinio kartojimas praėjus tam tikram laiko tarpui virsta savotiška kasdienės tautosakos dalimi. O tokia „tautosaka“ sparčiai netenka savo tikrojo svorio ir virsta viso labo pradžios tema pirmame dialoge su gatvėje sutiktu nepažįstamuoju Skaityti toliau
Kovo 17 d. Lietuvos lenkų nacionalistai Vilniuje surengė mitingą prieš naują mokymo tvarką lenkų mokyklose. Be lenkų mitinge dalyvavo ir kai kurios rusų organizacijos.
Lrytas.lt praneša, kad nebuvo išvengta ir incidentų. Vilniaus apskrities policijos vadui Sigitui Mecelicai per garsiakalbį mitingo dalyviams aiškinant mitingo taisykles, prie policininko puolė šaukdamas: „Po polsku!“ („Lenkiškai“) puolė Lenkijos laikraščio „Goniec“” žurnalistas Aleksandras Pruschinskis. Susirinkusiems žurnalistams jis bandė aiškinti, kad lenkų mitinge policija turi kalbėti lenkiškai ir apstumdė žurnalisto pažymėjimą parodyti paprašiusį fotografą. Skaityti toliau
Dalis patriotiško jaunimo Kovo 11-ąją paminėjo Vilniuje, Rašytojų klubo salėje vykusioje diskusijoje „Koks patriotiškumas reikalingas Lietuvai?“. Į renginį surinkusių žmonių gausa leido suprasti, kad šis klausimas daugeliui lietuvių dar ir šiandien yra aktualus. Patriotiško jaunimo sambūrio „Pro Patria“ organizuotoje diskusijoje taip pat dalyvavo ir Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarai, sąjūdininkai bei Seimo nariai.
„Patriotiškumas yra įsipareigojimas bendruomenei. Nors istoriškai bendruomenės forma kito, jau porą amžių vienintelė reali politinė bendruomenė yra tauta su jos kuriama valstybė. Skaityti toliau
