Žinią, kad Tautos išrinkta valdžia ketina naikinti Tautą teigiančius lituanistikos institutus, daugelis sutiko kaip smūgį iš pasalų. Tačiau…
Kai valdžia panoro įsileisti į pasus svetimas raides, mes pasakėme nieko tokio, sugyvenkime su lenkais draugiškai;
Kai sostinės meras ėmė kabinėti gatvių pavadinimus užsienio kalba, mes sakėme nieko tokio, tai tik kelios lentelės; Skaityti toliau
Kovo 8 dieną, Naujojo Daugėliškio mokykloje-daugiafunkciame centre vykęs renginys „Ignalinos krašto patriotai“ subūrė visas rajono mokyklas ir jaunų žmonių lūpomis prakalbo apie istoriją: Lietuvos, Ignalinos krašto ir jo rytinio pakraščio, kuriam laisve džiaugtis teko mažiausiai, tačiau jame laisva dvasia taip šviesiai ir drąsiai sklandė…
Į Lietuvos 100-mečio renginių margą juostą įaustas dar vienas gražus ir prasmingas pabuvimas, kelių kartų susitikimas, žymių krašto asmenybių prisiminimas. Skaityti toliau
Vasario 16 d., 18:00–20:00 val., Vilniuje, vyks vasario 16-osios šimtmečio eisena su deglais.
Lemtingąją 1918 metų, vasario 16-tosios, dieną Lietuvos valstybė buvo atkurta etninės tautos pagrindu, tačiau šiandien, Lietuvos valdantieji atsisako identiteto politikos.
Eitynių rengėjai mano, jog būti lietuviu yra pasirinkimas, visai kaip rinktis prekę prekybos centre. Prieš šimtmetį, taip pat buvo tokių, kurie ieškojo užuovėjos pas stipresnius, manydami, jog lietuvių tauta neverta turėti savo valstybingumą. Skaityti toliau
Mūsų kartai teko išskirtinė laimė sulaukti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio. Tai tikra likimo dovana, kuria galime džiaugtis ir didžiuotis laisvoje nepriklausomoje Lietuvoje. Tačiau ar džiaugiamės? Ar didžiuojamės? Ar Tauta, tikroji ir vienintelė Lietuvos valstybės steigėja, didžiuojasi savo kūriniu?
Juk nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo idėja, prieš šimtą metų subrendo ir iškilo iš pačių Tautos gelmių. Todėl nieko vertos buvo abejonės, ar Lietuvos Valstybės Taryba, paskelbusi Lietuvos nepriklausomybės aktą, išreiškė visos Tautos valią – Vasario 16-osios aktą kūnu pavertė Tauta, stojusi ginklu ginti trapios, ką tik užgimusios nepriklausomybės. Skaityti toliau
Filmo „Nematomas frontas“ kūrėjas V. Sruoginis sugrįžo į Lietuvą po dvejų metų pertraukos su naujo filmo scenarijumi toliau rinkti jam medžiagos. Dalyvavo renginiuose Sausio 13-ajai atminti ir susitiko su to meto įvykių liudininkais ir dalyviais.
„Yra visiems žinomų ir užfiksuotų dalykų, tokių kaip tankai, kareiviai, užgrobta televizijos studija, o aš savo scenarijui ieškau to, kas liko „už kadro“. Pavyzdžiui, iš vienos moters išgirdau, kad tą šeštadienį visą dieną veikė dienos centras, kuriame vaikus prižiūrėjo savanoriai. Vaikus tų tėvų, kurie ėjo ginti Parlamento ir televizijos bokšto. Mane, kaip tėvą, šis pasakojimas pribloškė. Skaityti toliau
Baigiasi 2017-ieji, artėja prie pabaigos ir renginiai, skirti Kazio Bradūno metams paminėti. Per visą Lietuvą jų nuvilnijo dešimtys – nuo iškilmingo minėjimo Valdovų rūmuose iki šiltų, nuoširdžių susitikimų miestelių bibliotekose ir mokyklose. Garsaus lietuvių poeto dukrai, žinomai antropologei, etnologei Elenai Bradūnaitei-Aglinskienei, prieš dvejus metus iš išeivijos Jungtinėse Valstijose parvykusiai į Lietuvą, šie tėvo atminimui skirti metai dovanojo betarpišką pažintį su jo gimtuoju kraštu – ne tik su visomis šviesiosiomis pusėmis, bet ir su įsisenėjusiomis bėdomis, kurios jau net nebegydomos. Skaityti toliau
Liūdna matyti, kad tauta šitaip suklaidinta, kai kalbama apie Vyčio paminklo statymą Vilniaus Lukiškių aikštėje.
Regis, daug kam to Vyčio kaip ir nereikia, atseit – tai praeities simbolis, nebemadinga, geriau palikime plyną lauką vaikams, šunims lakstyti – liūdnai pamirštant, kad svarbios praeities įamžinimas, tai ne tik savotiška padėka praeičiai, bet ir tylus pažadas ateičiai – mes žinome, mes neužmiršome ir neužmiršime.
Juk be praeities žinojimo negali būti ir gražios, sveikos ateities. Skaityti toliau
Vaclovas Raginis – aktyvus visuomenės veikėjas ir lietuvybės puoselėtojas, Lietuvos skautas ir karininkas – gerai žinomas Adelaidės bei visos Australijos lietuvių bendruomenėje, tačiau mažiau žinomas Lietuvoje.
Ši aplinkybė ir paskatino pasidomėti tuometinės Švenčionių apskrities sūnaus gyvenimo istorija, prasidėjusia 1910 m. vasario 5 d. Ivanėnų, (dabar Jonėnų) kaime, Daugėliškio valsčiuje (kituose šaltiniuose Kronštatas, Rusija), apjuosta istorinių įvykių grandine – Vilniaus krašto okupacija, Antruoju pasauliniu karu bei sovietine okupacija, emigracija iš Lietuvos – ir pasibaigusia 1971 m. birželio 11 d. tolimojoje Australijoje. Skaityti toliau
Šiušename nukritusiais ąžuolų lapais, braidome rusvai gelsvu jų kilimu. Lapkritis pervirto į antrąją pusę, apnuogindamas net ir ąžuolus. Bet Ąžuolynas gražus visais metų laikais. Ruduo atidengia šakų linijas, kamienų žievės faktūrą. Prieš keletą metų kažkieno pikta ranka storiausiųjų žievę, lyg odą nulupo: ąžuolo žievės nuoviras – geriausias vaistas viduriuojant, tiek žmogui, tiek ir gyvuliui. Tokio kiekio tikriausiai reikėjo kokio ūkininko gyvuliams. Piktadario nesučiupo, o ąžuolai baigia užsigydyti žaizdas – užtraukė žieve, liko tik gilūs randai. Skaityti toliau
Lapkričio 11 d., Strėvos kaime, žvarbokas oras nesutrukdė susirinkti entuziastams, išsiruošusiems į kelionę Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Donato Malinausko (1869–1942) tėviškės takais.
D. Malinauskas, baigęs agronomijos mokslus, grįžo į savo dvarus buvusioje Trakų apskrityje. Gyvendamas Onuškyje susipažino su klebonu Stanislovu Šlamu, jau nuo seminarijos laikų platinusiu lietuvišką spaudą. Donatas Malinauskas tapo jo patikimu padėjėju. Skaityti toliau
Šiais laikais, kai emigruoti iš Lietuvos tampa gero tono ženklu, kai žmogaus pasilikimas gyventi Tėvynėje kone visuotinai suvokiamas kaip jo nesėkmė, kai lietuvaičiai skuba keisti savąją prigimtinę pasaulėjautą, moralę, bet kokias priklausomybę lietuvių tautai liudijančias skirtybes (netgi pavardes!), labai reikia nacionalinį nubudimą, sugrįžimą, ne reklaminę ir ne butaforinę meilę Lietuvai bylojančių pavyzdžių –liudijimų, kad lietuvių tautos žmonės dar geba išgirsti savy kraujo balsą, dar išdrįsta atsiliepti, Skaityti toliau
Krikšto laikas
Istorijoje įprasta laikyti, kad krikšto data yra toji, kada krikštijasi genties ar šalies valdovas.
Dėl Lietuvos krikšto datos esama keleto nuomonių – tų datų nurodomos net trys: 1009, 1251 ir 1387 m. (LI 2012, 26, 29, 40, Kviklys 1985, 29). Pridėjus dar Vytauto vykdytą atgautosios Žemaitijos krikštą 1413 m., datų būtų jau keturios.
Latvijos atvejis keblesnis – Latvija resp. šiaurės baltai iki vokiečių ekspansijos nebuvo Skaityti toliau
Pirmą kartą lietuvių tautinių šokių kolektyvas „Gintaras“ suspindo Hamburgo mieste 1956 metais – tais pačiais metais, kai buvo įkurta Lietuvių Bendruomenė, ir jau daugiau kaip šešis dešimtmečius kolektyvas gyvuoja Vokietijoje. Tarsi primindamas, kad lietuvybė išliks ir svetur. Daug metų kolektyvui vadovavo skirtingi žmonės. Keičiantis vadovams, keitėsi ir šokėjų skaičius.
Pradžioje tai buvo tik moteriškas kolektyvas „Hamburgo moterų klubas“. Pasak ilgą laiką „Gintare“ šokančios Pasaulio Skaityti toliau
Žinomas Lietuvos muzikantas, vienas grupės „Atalyja“ lyderių, lietuvių liaudies dainų ir senosios lietuvių kultūros puoselėtojas Gediminas Žilys vos prieš keletą dienų išleido solinį savo dainų albumą „Dievaitavimai“, kuriame surinktos vien tik apeiginės, sakralinės, senąja Lietuva dvelkiančios giesmės, skirtos žmogaus gimimui, iniciacijai, vestuvėms, mirčiai, pirmajam metų jaunam mėnuliui – Dievo Kumeliukui, Saulei, Laimai, Giltinei pagarbinti…
Šia proga kalbamės su menininku apie nacionalinę lietuvių kultūrą, lietuvybės dvasią ir lietuvių liaudies tautosaką, užgimstančią šiandien. Skaityti toliau
Rugpjūčio 15 d. Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis lankėsi Punske Lenkijoje, kur su vietos lietuvių bendruomene aptarė jai aktualius klausimus bei paminėjo valstybinę šventę – Žolinę.
Premjeras, susitikęs su Lenkijos lietuvių organizacijų, švietimo ir kultūros įstaigų vadovais, pažymėjo, kad jų bendruomeninė veikla yra kertinė saugant tautinį tapatumą užsienyje.
„Nuoširdžiai vertiname Lenkijos lietuvių indėlį ir veiklas puoselėjant lietuvybę, pristatant ir garsinant Lietuvą už jos ribų. Skaityti toliau
1990 m. kovo 11-osios Aktu sau ir pasauliui paskelbėme atkuriantys Lietuvos nepriklausomą demokratinę valstybę. Tuo pačiu buvo pareikšta, kad Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma, joje neveikia jokios kitos valstybės konstitucija.
1992 m. spalio 25 d. referendume buvo priimta, o nuo 1992 m. lapkričio 2 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Konstitucija, kuri patvirtino nepriklausomos demokratinės valstybės atkūrimą. Pirmojo Konstitucijos skirsnio „Lietuvos valstybė“ straipsniai skelbia, kad niekas negali „savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių“ (3 str.); „ Skaityti toliau
Liepos 4 d. Seimo Kultūros komitetas ketina svarstyti savarankiškai dirbančių asmenų socialinių įmokų dydžio tvarkos pakeitimus. Praėjusią savaitę Seimui perdavus šį klausimą svarstyti Kultūros komitetui, menininkai ragina sumažinti nuo šių metų pradžios dvigubai išaugusius „Sodros“ mokesčius teigdami, kad toks mokesčių šuolis gali numarinti Lietuvos kultūrą.
Nuo sausio 1 dienos gyventojams, dirbantiems pagal autorinę sutartį ir neturintiems darbo sutarčių (pavyzdžiui, niekur nedirbantiems rašytojams, atlikėjams ar sportininkams), „Sodros“ mokesčiai padidėjo dvigubai. Nuo šių metų jie turi mokėti mokesčius ne nuo 50 proc., o nuo 100 proc. gautų pajamų.
Šiemet sukanka 69-eri metai nuo didžiausio Lietuvos gyventojų trėmimo. 1948 m. gegužės 22–23 d. buvo išvežti 40 002 Lietuvos žmonės – 11 365 šeimos, iš jų beveik 12 tūkst. vaikų, apie 5 tūkst. asmenų, vyresnių nei 60 metų. Primindamas šią liūdną sukaktį, Lietuvos nacionalinis muziejus atnaujino 2013 m. rengtą virtualią parodą: dalis šeimų nuotraukų pakeista naujai gautomis, nepublikuotomis, medžiaga papildyta atsiminimų ir laiškų ištraukomis. Tai yra jau trečioji paroda iš virtualių parodų ciklo „Liūdnoj ištrėmimo šaly…“. Skaityti toliau
Šiemet birželio 9-11 dienomis pirmą kartą Europos lituanistinių mokyklų sąskrydžio „Draugystės tiltas“ vėliava plėvesuos Vokietijos mieste Hamburge. Į uostamiestį renginio dalyviai sugužės iš 11 šalių – Islandijos, Norvegijos, Švedijos, Airijos, Didžiosios Britanijos, Danijos, Austrijos, Šveicarijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Turkijos, o taip pat ir iš Vokietijos.
Kai prieš 12 metų Švedijos lietuviai nusprendė suburti į vieną vietą šalyje įsikūrusias lituanistines mokyklas, jų mokytojus, vaikus ir jų tėvus, nesitikėjo, kad vieną dieną renginys išaugs į sąskrydį, kuris ties tiltus per Europą ir sieks net kitą Atlanto pusę. Skaityti toliau
Net 70 Seimo narių teikia projektą, kuriuo siūlo įteisinti nelietuviškus rašmenis lietuviškuose asmens dokumentuose. Jų siūlymas netgi dar gerokai liberalesnis nei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2014 m. rugsėjį Seimui nurodė, kad vardai ir pavardės Lietuvoje išduodamuose dokumentuose turi būti rašomi tik lietuvių kalba, išskyrus dvi išimtis. Pirma – Lietuvos pilietybę gavusio užsieniečio pavardė gali būti rašoma lotyniškais rašmenimis pagal kitos valstybės išduotą dokumentą. Antra – tokios pat tvarkos gali būti laikomasi ir tada, kai nelietuviškais rašmenimis nori įsiamžinti su užsieniečiu santuoką Skaityti toliau
Šių metų balandžio pradžioje sueis dveji metai, kai Lietuva neteko vieno iš garbingiausių savo sūnų – filosofo, pedagogo, straipsnių autoriaus, Kovo 11-osios akto signataro ir vieno iš Nepriklausomos Lietuvos architektų. Taip susiklostė, kad likimas sutikti šį nepaprastą, orų ir šiltą žmogų nusišypsojo gana anksti – Lietuvos kūrimosi ir kartu mano muziejinės veiklos pradžioje. Norėčiau pasidalinti keletu prisiminimo akimirkų, susijusių su Romualdu Ozolu.
Buvau neseniai pradėjęs kurti pasaulio meno muziejų po atviru dangumi Europos parką Vilniaus rajone. Ieškodamas palaikymo 1992 m. kreipiausi į kelias organizacijas, Skaityti toliau
Birželio mėnesį 89 gimtadienį švęsiantis dr. Jonas Juodagalvis švenčioniškių vadinamas Švenčionių krašto metraštininku. Mielagėnų valsčiuje Lenkijos okupacijos metais gimęs ir augęs istorikas yra išleidęs nemažai knygų apie Švenčionių istoriją, partizanus, sukilimus. Dešimtmečius istorijos mokytoju dirbusį Joną kalbiname apie šiandien mažiausiai aptarinėjamą XX amžiaus Lietuvos laikotarpį – tarpukario pilsudskinės Lenkijos okupaciją. 1920-1939 metais Mielagėnų valsčius buvo Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto dalis. Skaityti toliau
Su aštuoniolika metų pabrėžtinai lietuvišką, pačiomis nacionalinės dvasios ištakomis dvelkiančią muziką grojančios postfolkloro grupės „Atalyja“ lyderiu Gediminu Žiliu kalbamės apie lietuvių tautos dvasią per amžius sergstinčius ir kurstančius būtšaknius žmones bei apie vietą, kurioje plaka Lietuvos širdis.
– „Atalyja“ scenoje – jau veik dvi dešimtys metų: tautiniai drabužiai, žalvarinės segės su baltiška simbolika, pabrėžtinai prolietuviška laikysena… Į kurią pusę per visą tą laiką keitėsi publika? Skaityti toliau
Dainių Razauską kalbina Jolanta Jurkūnienė (pagal LRT laidą „Žinių amžius“, 2017.02.15)
– Kokią prasmę ir reikšmę Jūs teikiate baltų pasaulėvaizdžiui, kokius įmanomos jo sąsajos su šiandiena?
– Viena vertus, ima toks jausmas, kad vis niekaip neprieini prie pagrindinio klausimo, pagrindinio darbo, vis darai visokius antraeilius, šalutinius. Randasi baimė, kad prie to pagrindinio darbo žmogus taip ir neprieisi. Lukštai tik lukštenasi, lukštenasi, o branduolio kaip nepasieki, taip nepasieki. Skaityti toliau
Rašytojos Audronės Urbonaitės veidaknygės sienoje vyksta karšta diskusija – kalbame apie dabartines lietuvių autorių kūrybas, apie kalbos švarinimą, kol koks išsišokėlis nepareiškia, kad visokiems išvažiavėliams ir turintiems jau nevietines (suprask – nelietuviškas) pavardes šiukštu apie lietuvybę ir kalbėti. Atseit – tie jau nelietuviai. Va toks tai griežtas teritorinis susiskirstymas. Už Lietuvos rubežiaus tu jau nelietuvis.
Lyg ir prieštvaninis požiūris į žmogų, į visuomenę, į pasaulį. Bet ir nesitiki, kad toks neatsakingas teiginys atspindėtų daugumos nuomonę, norisi tikėti, kad tai tik atskirų žmonių atitrūkusios nuo tikrovės ambicijos. Skaityti toliau
Ištraukos iš žurnale „Liaudies Kultūra“ 2004, p. 15–26 skelbto straipsnio.
Etniniai lietuviai, XIX a. gyvenę paribyje su slavais, demografiniu gyvybingumu buvo lygiaverčiai slavams, tad lietuvių mažėjimo čia priežastis nebuvo susijusi su natūralaus prieaugio jų bendruomenėje smukimu, o su palaipsniu kitos kalbos (gudų, lenkų) perėmimu, kitos savimonės įgijimu.
Šiuo metu nesiginčijama dėl Mažosios Lietuvos lietuvių (vadinamų lietuvininkais arba mažlietuviais) bendruomenės žūties veiksnių ir priežasčių. Socialiniu ir kultūriniu požiūriu modernesnėje Prūsijos, vėliau Vokietijos, valstybėje tapusi negausia ir nekonkurencinga diaspora, Skaityti toliau
Prancūzijos lietuvių bendruomenė kartu su Lietuvos ambasada Paryžiuje gruodžio 3 dieną ambasadoje surengė visuotinį Prancūzijos lietuvių susitikimą.
Įžanginiame žodyje Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Dalius Čekuolis pasidžiaugė, kad į renginį susirinko itin gausus būrys tautiečių iš visos Prancūzijos. Pasak jo, simboliška, kad susitikimas surengtas Lietuvos ambasadoje, įsikūrusioje garsaus prancūzų kompozitoriaus, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio amžininko Ernesto Šosono rezidencijoje. Jis taip pat apžvelgė Lietuvos ir Prancūzijos dvišalius santykius politikos, ekonomikos ir kultūros srityse, kurie yra nuolat stiprinami abiejų šalių iniciatyva. Skaityti toliau
Gruodžio 1 d. 15 val. Švietimo ir mokslo ministerijoje įvyks jubiliejinės 10-osios mokslo premijų užsienio lietuviams teikimo iškilmės. Už tarptautinio lygio mokslo laimėjimus ir bendradarbiavimą su Lietuva šiemet skiriamos penkios premijos.
2016 m. užsienio lietuviams skiriamomis mokslo premijomis bus apdovanoti Jungtinėje Karalystėje gyvenantis lazerių specialistas Rimvydas Juškaitis, Čekijoje dirbantis lituanistas Vaidas Šeferis, mokslininkė odontologė Jolanta Aleksejūnienė iš Kanados, literatūrologas iš JAV Bronius Vaškelis bei šiuo metu Australijoje dirbantis puslaidininkių fizikas Almantas Pivrikas. Skaityti toliau
Iš Nijolės Vaišnytės straipsnio „Balatnos (Varanavo) apylinkės: istorija, kultūra ir kalba iš Ramaškonių gyventojų lūpų“ (Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 545–556). Ištraukos.
Teritoriškai šios žemės dabar priklauso Baltarusijos Respublikai, tačiau ligi šiol daugelį kaimų nenutrūkstamas dvasinis ryšys sieja su Lietuva. Tai rytinė Balatnos (Varanavo) rajono dalis, kur kiekvienoje apylinkėje rastume kaimų, išsaugojusių baltišką kultūrą, turinčią daug archajiškų bruožų. Skaityti toliau
Septynioliktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Lietuvos istorijos institutas, vyresnioji mokslo darbuotoja, Lietuvos istorijos instituto Etnologijos ir antropologijos skyriaus vedėja dr. Vida Savoniakaitė dalijasi samprotavimais apie lietuvybės simbolius ir jų įtaka šiuolaikinės visuomenės gyvenime.
„Lietuvybės simboliai yra įvairių kultūros ženklų vienis, jie atspindi mūsų tautos savitumus… Norėčiau pabrėžti, kad lietuvybės simboliai siejasi su nacionalizmu, su tautiniais jausmais… Jie daugeliu atveju yra konstruojami… Simboliai ypatingai svarbūs žmonėms tam tikrais atgimimo laikotarpiais“, – teigia V. Savoniakaitė. Skaityti toliau
