Žymos archyvas: lietuvybė

J.Razma: Ūkio ministrė pareiškė panieką lietuvių kalbai ir susijusiems įstatymams (7)

Jurgis Razma | Feisbuko nuotr.

Gegužės 3 d. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma išplatino pranešimą, kuriame teigia, kad ūkio ministrė Birutė Vėsaitė, „prašydama Vyriausybės pripažinti netekusiu galios ankstesnės Vyriausybės priimtą nutarimą, bando paskleisti grėsmę tarp verslo įmonių – esą nuo šių metų gegužės 1 d., steigiant naujas įmones ir registruojant tinkamus pavadinimus, joms bus sudaryta didelių kliūčių, ypač orientuojantis į užsienio rinkas“.

„2012 m. gruodžio 5 d. Andriaus Kubiliaus Vyriausybės priimtame nutarime Nr. 1452 įtvirtinama nuostata, Skaityti toliau

Lietuvos ir Lenkijos vedybų bei skyrybų pasekmės (21)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt nuotr.

Ar galime pasitikėti mūsų Seimo daugumos atstovais, kurie Varšuvoje bando gerinti dvipusius Lietuvos ir Lenkijos santykius? Šiandien posėdžiauja dviejų šalių parlamentarai. Lietuvos delegacijoje, kuriai vadovauja Gediminas Kirkilas, yra trys LLRA frakcijos atstovai – Vanda Kravčionok, Juzefas Kvetkovskis ir Michalas Mackevičius.

1791 metų gegužės 3 dieną Abiejų Tautų – Lietuvos ir Lenkijos – Seimas priėmė Konstituciją. Artėjant šiai datai praeitą sekmadienį Vilniuje Nepriklausomybės aikštėje susirinko per 1000 protestuotojų, norėjusių priminti mūsų valdžiai, kad vyksta manipuliacijos lenkų bendruomene Lietuvoje, o tuo pat metu lietuvių bendruomenė Lenkijoje silpsta. Skaityti toliau

Rašytojai ir sąjūdininkai svarstė kaip galima išsaugoti lietuvybę (video) (5)

Alkas.lt nuotr.

Balandžio 25 d. Rašytojų sąjungos klube (K.Sirvydo g. 6, Vilnius) įvyko bendras rašytojų ir sąjūdininkų renginys-diskusiją tema: „Kaip mes galime išsaugoti lietuvybę“.

Diskusijoje kalbės Rašytojų sąjungos pirmininko pavaduotoja Birutė Jonuškaitė, rašytojas publicistas Vytautas Rubavičius, rašytojas, Sąjūdžio Seimo tarybos narys Romas Gudaitis, visuomeninės „Vilnijos“ draugijos pirmininko pavaduotoja Nijolė Balčiūnienė.

Renginį vedė rašytojas Vytautas Martinkus ir Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Alvydas Medalinskas. Skaityti toliau

Rašytojai ir sąjūdininkai aptars lietuvybės išsaugojimo galimybes (0)

Sąjūdis | R.Urbakavičiaus nuotr. fragmentas

Balandžio 25 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Rašytojų sąjungos klube (K.Sirvydo g. 6, Vilnius) vyks bendras rašytojų ir sąjūdininkų  renginys-diskusiją tema: „Kaip mes galime išsaugoti lietuvybę“.

Diskusijoje kalbės Rašytojų sąjungos pirmininko pavaduotoja Birutė Jonuškaitė, rašytojas publicistas Vytautas Rubavičius, rašytojas, Sąjūdžio Seimo tarybos narys Romas Gudaitis, visuomeninės „Vilnijos“ draugijos pirmininko pavaduotoja Nijolė Balčiūnienė. Skaityti toliau

Iš Lenkijos okupaciją patyrusios mokytojos rankų – 1282 gyventojų parašai dėl valstybinės kalbos ir teritorinio vientisumo gynimo (10)

Iš kairės: Kazimieras Garšva, B. Žemaitienė-Raginytė, Nijolė Balčiūnienė | A.Virvičienės nuotr.

Šią savaitę į Seimą atvyko garbaus amžiaus buvusi Dūkšto (Ignalinos raj.) švietimo skyriaus vedėja, mokytoja Birutė Žemaitienė-Raginytė. Ji Seimo nario Algirdo Patacko padėjėjai Nijolei Balčiūnienei ir „Vilnijos“ draugijos pirmininkui, habil. dr. Kazimierui Garšvai įteikė surinktus 1282 Lietuvos gyventojų parašus, kuriais jie pritaria Reikalavimui ginti Lietuvos respublikos valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą. Su B. Žemaitiene-Raginyte susitiko ir Tėvynės Sąjungos – Lietuvos Krikščionių demokratų partijos narys, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Vytautas Juozapaitis.

Birutė Žemaitienė-Raginytė parašus rinko VU Chemijos fakultete, Dizaino kolegijoje, VGTU Ekonomikos fakultete, Edukologijos universiteto istorijos ir lietuvių kalbos fakultetuose, gatvėse, prie parduotuvių bei bažnyčių. Skaityti toliau

Vilniaus universiteto folkloro ansambliui „Ratilio“ – 45 metai (1)

„Ratilio“ ansamblio nuotrauka per 45 metų jubiliejaus šventinį koncertą | K.Lazausko nuotr.

Iškilmingai sutrimitavo penki ragai, skelbiantys sukaktuvinio 45-to Vilniaus universiteto  folkloro ansamblio „Ratilio“ rėdos rato minėjimą. Renginys vyko Vilniuje, Muzikiniame teatre „New York“ sausio 26 d. Renginio vedėjai, „Ratilio“ porelė – Kristina Černaitė ir Justinas Kilpys pasveikino susirinkusius garbius svečius, visų laikų „Ratilio“ vadovus ir ratiliokus, kaip sugrįžusius į namus, nes „Ratilio“– visiems brangūs amžinos jaunystės, draugystės ir kūrybos namai.

Tik čia, „Ratilio“ namuose, buvo įtvirtinta lietuviška tapatybė. Skaityti toliau

A.Patackas. Atviras laiškas Viktorui Diawarai (92)

Vasario 16-osios eitynės kaune | Alkas.lt, V.Kašinsko nuotr.

Šeštadienį Vasario 16-ąją Kaune vyksiančias prieštaringai vertinamas eitynes stebės ir grupė atvykėlių iš JAV ir Izraelio. Ketina pasirodyti ir visame pasaulyje žinomas, paskutiniu nacių medžiotoju tituluojamas Efraimas Zuroffas. Kaune taip pat laukiama gausaus būrio užsienio žurnalistų (iš delfi.lt).

Globalistinės sutemos virš Lietuvos tirštėja, jos jau temdo šviesiąsias mūsų šventes, Vasario 16-ją ir Kovo 11-ją, kadaise buvusias atgaiva laisvės ištroškusioms sieloms. Jungtinės globalistų, pseudoantinacių ir panašios pajėgos, prisikvietę užsienio žurnalistų, ruošiasi sugadinti Vasario 16-sios šventinę jaunimo eiseną Kaune, Skaityti toliau

Tam ir esame, kad mūsų protėvių puoselėta tėvynė ir toliau klestėtų (1)

Justinas Riškus | draugas.org nuotr.

Jaunas, mokinių mylimas ir gerbiamas istorijos mokytojas, pirmasis Amerikos lietuvis, dalyvavęs žygyje ,,Misija Sibiras“, įdomus pasakotojas, o dabar – ir knygos autorius. Tai vis – Justinas Riškus. Pirmadienį, sausio 21 d., JAV knygynuose pasirodė jo knyga ,,Lithuanian Chicago“ iš serijos ,,Images of America“, kurią išleido leidykla ,,Arcadia Publishing“. Ta proga jį ir pakalbinome.

– Ir sugalvok Tu man – jaunas vyras rašo apie praėjusius laikus. Ar tai atsitiko todėl, kad iš profesijos esate istorikas?

– Manau, kad dėl mano susidomėjimo istorija ,,kalti“ mano seneliai. Kai buvau mažas, jie man pasakodavo įvairiausias istorijas, o aš mėgdavau jų klausytis. Močiutė iš mamos pusės per Ellis Island į Ameriką atvyko po Pirmojo pasaulinio karo, Didžiosios depresijos laikais. Skaityti toliau

Šalčininkuose atšvęsti jau šešioliktieji „Šalčios aleliumai“ (nuotraukos) (1)

„Šalčios aleliumai“ | J.Brasiūnaitės nuotr.

Jau šešioliktieji „Šalčios aleliumai“ Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje 2013 m. sausio 26 d. pradžiugino lietuvybės puoselėtojus Pietryčių Lietuvoje. Tradiciškai paskutinį sausio šeštadienį rengiamos šventės tema šiemet – tradicijos ir papročiai. Lietuvos tūkstantmečio gimnazija vykdo šį projektą siekdama kelti Šalčininkų rajono mokinių valstybinės kalbos mokėjimo lygį, ugdyti sceninę kultūrą, pagarbą tautos tradicijoms, mokyti bendravimo, drąsos išsakant savo mintis.

Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė šventės dalyviams ir svečiams palinkėjo puoselėti tris pagrindinius dalykus: Skaityti toliau

R.Juodviršytė. Sausio 13-oji šiek tiek kitaip (video) (0)

Žygis | S.Simonavičiaus nuotr.

Naktį iš sausio 12-os į sausio 13-ą išėjom į mišką. Siauru takeliu, per jau tuščią Rudnelės kaimą, per erdves kuriose kadaise buvo partizanų „namai“. Jų slaptavietė ir kovos laukas.

Jau  ne pirmą kartą Dzūkijos nacionalinis parkas organizavo naktinį žygį vedantį prie vieno svarbiausių Dzūkijos patrizaninio karo dalyvių, Kazimieraičio bunkerio. Jis buvo skirtas pagerbti laisvės kovotojams. Laisvės gynėjų dienos išvakarėse, kiekvienas žygeivis buvo raginamas prisiminti ne tik netolimą, 1991 sausio 13 nakties auką, bet ir partizanų, kurie šiuolaikinį žmogų moko patriotiškumo, kovas. Miške buvo ramu. Skaityti toliau

„Dešinioji mintis“ kviečia pasirašyti kreipimąsi dėl valstybės simbolių niekinimo (7)

K.Čachovskio nuotr.(Delfi)

Sausio 20 dieną intelektualinis judėjimas „Dešiniosios minties centras“ išplatino prašymą pasirašyti Kreipimąsi dėl Lietuvos valstybės simbolių apsaugos.

Būtinybė įvesti teisinę atsakomybę už svarbiausių lietuvybės ir Lietuvos Respublikos simbolių niekinimą iškilo po daugkartinių anarchistais pasivadinusių asmenų provokacijų. Visi šie išpuoliai susiję su Dariaus Pocevičiaus ir Kasparo Pociaus įkurtos ir prižiūrimos svetainės „anarchija.lt“ veikla. Šiame puslapyje rutuliojamos riaušių, smurto prieš pareigūnus ir panašios temos, kovojama prieš lietuvių tautos valstybingumą ir niekinamas pats Lietuvos vardas. Skaityti toliau

V.Valiušaitis. R.Kriaučiūnas: Savo laimę galime didinti stiprindami prasmingus santykius su kitais (2)

Romualdas Kriaučiūnas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Stiprinti prasmingesnius santykius su kitais – tam ragina šių metų Mokslo premijos laureatas psichologas Romualdas Kriaučiūnas.

Kuo skiriasi Amerikos lietuvis nuo Lietuvos lietuvio? Daugelis junta, kad tų skirtumų esama, tačiau jei reikėtų juos išvardyti ir dalykiškai pagrįsti, pasirodytų turbūt ne taip lengva. Visokių žmonių, be abejo, yra Amerikoje, visokių – Lietuvoje, tačiau yra kažkas tokio kas labiau būdinga Amerikos lietuviams, negu Lietuvos. Kas?

Esu palyginti neblogai susipažinęs su įvairių kartų, ypač DP laikotarpio, Skaityti toliau

K.Stančienė. Gyvenimas „batkos“ laiku (7)

Kristina Stančienė

Pareigūnai rūsčiais veidais, įdėmiai apžiūrinėjantys automobilio saloną, naktinį dangų skrodžiančios radarų šviesos, metaline tvora aptvertas miškas greta plento, už kurio plyti svetimos valstybės teritorija… Ne, tai ne prisiminimai iš sovietmečio, kertant geležinės uždangos sienas, ir ne filmo kadrai, o tikras, dabartinis Vilniaus krašto apylinkių gyvenimas. Visų, norinčių pravažiuoti siaurutį lietuviškos žemės ruoželį, supte apsuptą Baltarusijai priklausančios teritorijos, laukia bent simbolinis patikrinimas Dieveniškių užkardoje. O prie jos artėjant, nekyla abejonių, jog atsidūrei savo šalies pakraštyje, o gal net svečiame krašte… Pirmą kartą patraukę į šį nepažįstamą kraštą, netrukus gavome žinutes iš savo mobiliojo ryšio tiekėjo, jog esame nebe Lietuvoje. Skaityti toliau

E.Merkytė. Viskas, ką ji darė, visą laiką buvo Lietuva (6)

Marija Gimbutienė Topangoje. 1974 m. | V.Pluko nuotr. Iš Vilniaus universiteto bibliotekos rinkinių. F154-681-005. Marija Gimbutienė Topangoje. 1974 m. V. Pluko nuotr. Iš Vilniaus universiteto bibliotekos rinkinių. F154-681-005.

Pasaulinio garso archeologė, pedagogė, kultūros veikėja, pasaulyje naujos mokslo srities – archeomitologijos – pradininkė Marija Gimbutienė, save vadinusi savo atrastos moterų civilizacijos pagrindine figūra Motina Deive, „ragana, turinčia regėjimo galią“ ar kitų (Meilės Lukšienės) pavadinta „Mėlynąja paukšte, perskridusia ne tik per Lietuvą, bet ir per pasaulį.“ Gyvenimo pabaigoje, jau ryškiai šviečiant garbės, šlovės ir pripažinimo saulei, Marija Gimbutienė savo laimėjimus įvertins taip: „…Todėl, kad užaugau Lietuvoje…“ (Viktorija Daujotytė).

„Skaityti išmokau ketverių“

Marija Birutė Alseikaitė gimė 1921 m. sausio 23 d. Vilniuje, gydytojų šeimoje. Skaityti toliau

Prancūzijoje bus pagerbtas lietuvybės puoselėtojas J.Savickis (nuotraukos, video) (1)

Jurgis Savickis

Lapkričio 17 dieną Rokebriune kapinėse pietų Prancūzijoje bus pagerbtas rašytojas ir diplomatas Jurgis Savickis, nuo kurio mirties šiemet sukanka 60 metų.

Lietuvos ambasadorė Prancūzijoje Jolanta Balčiūnienė, Perkūnas Liutkus – aktyvus pietų Prancūzijos lietuvių bendruomenės veikėjas, prieškario Lietuvos  diplomato Antano Liutkaus sūnus – ir Kultūros atašė Rasa Balčikonytė atidengs Jurgio Savickio 60-osioms mirties metinėms atnaujintą antkapį. Skaityti toliau

Trims lietuvių kilmės mokslininkams bus įteiktos mokslo premijos (0)

Skirmantas Kriaučionis | Asmeninė nuotr. feisbuke

Lapkričio 8 d. 15 val. Švietimo ir mokslo ministerijoje  Ovaliojoje salėje (A.Volano 2/7, Vilniuje) bus teikiamos mokslo premijos užsienyje gyvenantiems lietuvių kilmės mokslininkams. Už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva šiemet bus apdovanoti trys užsienio lietuviai.

Mokslo premijas pelnė Vokietijoje gyvenantis chemikas Vilius Lėnertas, biochemikas Skirmantas Kriaučionis iš Jungtinės Karalystės ir psichologas Romualdas Kriaučiūnas iš JAV.

Premijomis siekiama paskatinti užsienyje dirbančius lietuvių mokslininkus būti Lietuvos mokslo ambasadoriais ir su iškiliais lietuvių kilmės mokslininkais Skaityti toliau

Vladislovas Genys – išėjusi Lietuvos istorija (0)

Vladislovas Genys (1921-2012) | Asmeninė nuotr.

Vėlinių dieną išlydėjome Vietinės rinktinės savanorį, sąjūdininką, tautininką Vladislovą Genį. Užvertėme ištisą Kėdainių krašto ir Lietuvos istorijos puslapį. Reta asmenybė pasižymi tokiu turiningu ir prasmingu gyvenimu, kaip Vėlinių išvakarėse mus palikęs eruditas, intelektualas, krašto ir Tautos patriotas.

V.Genys gimė 1921 m. Biržų apskrityje. Besimokydamas Biržų gimnazijoje išklausė  dr. Vilhelmo Storostos-Vydūno paskaitų apie Tautą ir tautiškumą. Būdamas 17-kos metų įsitraukė į Lietuvių tautininkų sąjungos veiklą, Skaityti toliau

Knygnešiai Bružai iš Zaltriškių (0)

Knygnešių Bružų giminaitė Petronėlė Bružaitė su vyru Lietuvos kariuomenės kareiviu Juozu Ambrožėjumi. 1933 m. Tauragė

Pernai gruodį sukako 140 metų, kai gimė Antanas Bružas (Bružys, Bruožis) – vienas iš žymiausių Tauragės krašto knygnešių, Garšvių knygnešių draugijos narys, artimai bendravęs ir dirbęs su žymiausiu Lietuvos knygnešiu Jurgiu Bieliniu, knygnešys profesionalas, knygnešys didmenininkas, Rytų Sibiro tremtinys.

Tilžėje leistame žurnale „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“ (1894, kovo 1, nr. 5) Antanas Bružas įvardintas kaip „didelis Lietuvos knygininkas“. Beveik po 100 metų knygnešių laikų tyrinėtojas akademikas Vytautas Merkys A. Bružą paminėjo kaip įžymų knygnešį įkliuvusį su Vinco Kudirkos redaguojamu „Varpu“.

Taip pat gruodį sukako 170 metų, kai gimė Martynas Bružas (Bružys) – knygnešių rėmėjas ir knygnešys, Antano Bružo tėvas. Skaityti toliau

Rusijoje puoselėjami lietuvybės daigai (video) (2)

Murmansko uostas | „Wikipedia“ nuotr.

Į Murmanską iš aplinkinių Rusijos kampelių pasisvečiuoti atvyko Karelijos lietuvių bendruomenės nariai.

2006 metų pradžioje pradėjusi veikti Karelijos lietuvių nacionalinė kultūrinė autonomija vienija beveik tūkstantį po visą regioną išsiblaškiusių mūsų tautiečių.

Tai viena iš jauniausių lietuvių bendruomenių Rusijoje. Daugelis jų nemoka lietuvių kalbos, tačiau daug koncertuoja Lietuvoje. Skaityti toliau

Seinų kraštas „Vilniaus Golgotoje“ (0)

Seinai

Mykolo Biržiškos kronikoje „Vilniaus Golgota“, surinktoje iš 1919-1929 Vilniaus lietuvių laikraščių, Kauno spaudos („Lietuvos“, „Lietuvos aido“), taip pat lenkų ir rusų spaudos, randame ir minėtų datų su įvykiais Seinų krašte. Juos čia ir pateiksime skaitytojams. Kalba autentiška.

1921 m. rugsėjo mėn. 20 d. Klevų kaimo (Seinų aps., apie Kaletniką) J. Leončiką 3 lenkų kareiviai apiplėšė, nužudė ir pasiėmė arklius, kuriais jis juos vežė į Suvalkus.

1921 m. rugsėjo mėn. 30 d. Lenkų vyriausybė darė visuotinį gyventojų sąrašą savo valdomuose plotuose, išskyrus „Vidurinę Lietuvą“, ir sužymėjo lietuvių: Skaityti toliau

L.V.Medelis. Amžinasis Vydūnas (I) (12)

Vydūnas

Vydūno asmuo, principai ir gyvenimas, mokslas ir kūryba sudaro vientisą harmoniškią visumą, kuri imponuoja savo susiderinimu bei vieningumu ir priverčia nusilenkti net tuos, kuriems jo mokslas atrodo nepakankamai moksliškas, o kūryba nepakankamai meniška.
Vincas Mykolaitis-Putinas

Kad Vydūno portretas yra ant šiuo metu kone didžiausio apyvartoje 200 litų nominalo lietuviško pinigo – savotiškas paradoksas. Pinigų jam trūko visada, bet jie niekada nebuvo reikalingi tiek, kad taptų turto, prabangos sinonimu. Vydūnas ir pinigai, godumas, vergija turtui – nesuderinami dalykai. Šis žmogus daugiau ar mažiau žinomas kiekvienam. Žinomas ir gerbiamas, galbūt, net ne visada žinant, už ką. Jei reikėtų parinkti tikslinius žodžius interneto paieškai, papildomai galėtume surinkti nepaisydami žodžių eilės pagal svarbą: lietuvybė, daina, Prūsija, Tilžė, vegetarizmas, dora, joga, teosofija… Skaityti toliau

D.Poškos baubliai kviečia sugrįžti į praeitį (0)

D.Poškos baubliai | R.Jasukaitienės nuotr.

Mano mama pasakojo, kad pirmasis jos aplankytas muziejus buvo Baubliai. Tuo metu ji buvo Stulgių miestelio pradinės mokyklos mokinukė. Stulgiai nuo Barzdžių, kuriuose kažkada gyveno pirmasis Lietuvos muziejininkas  – apie 15 kilometrų. Anot mamos,“ Smetonos laikais“ ten vykdavo dainų šventės, chorų pasirodymai.

Į vieną tokią šventę vyko ir jų mokyklos mokiniai: mamos  tėvas  (mano senelis) ir dar keli aplinkinių kaimų ūkininkai pakinkė arklius į ilguosius vežimus, su kuriais veždavo šieną, susisodino „šokėjus“ir atitarškėjo Žemaičių plentu į Dainų šventę. Aikštė didelė, vaikų – gausybė…Šviesus prisiminimas  išliko iki gilios senatvės. Skaityti toliau

Padėka už lietuviško žodžio skambėjimą (0)

Prienų „Žiburio“ gimnazistai dainuoja | R.Jasukaitienės nuotr.

Kelionėn vėl pakviečia nenuilstantys keliautojai, besidomintys savo krašto istorinėmis vietomis, -Danutė ir Valentinas Valodkai. Išsiruošiame į Matiešionių kaimą, esantį Birštono seniūnijoje, į kalbininko , profesoriaus Jono Kazlausko tėviškę, į jo 82-ųjų metinių minėjimą.

Svajonės su Justinu Marcinkevičiumi

Sodyba prie pat Matiešionių miško, kelelis per jį klaidus, bet kiekvienais metais vis daugiau juo atvažiuojančiųjų. Skaityti toliau

Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą (16)

Akad. prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius

Vorutos“ pokalbis su akad. prof. habil. dr. Zigmu ZINKEVIČIUMI, parengusiu spaudai knygą Lietuviai: praeities didybė ir sunykimas, kurioje  pateikiami svarbiausi istorijos faktai bei žymiausio Lietuvoje kalbos mokslo specialisto išvados

Taigi įvardykime, kas buvo baltai arba kur buvo baltų pasaulis?

Naujausi hidronimijos tyrimo duomenys rodo, kad priešistorinė rytinė baltų gyvenamo ploto riba vestina per Volgos, Maskvos ir Okos aukštupius, Skaityti toliau

Paskirtos mokslo premijos 3 užsienio lietuviams (0)

Už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva Švietimo ir mokslo ministerija šiemet apdovanos tris užsienio lietuvius. Mokslo premijas gaus Vokietijoje gyvenantis chemikas Vilius Lėnertas, biochemikas Skirmantas Kriaučionis iš Jungtinės Karalystės ir psichologas Romualdas Kriaučiūnas iš JAV.

Premijomis siekiama paskatinti užsienyje dirbančius lietuvių mokslininkus būti Lietuvos mokslo ambasadoriais ir su iškiliais lietuvių kilmės mokslininkais supažindinti Lietuvos visuomenę. Skaityti toliau

V.Gailiūtė. Patriotinė tema I.Šeiniaus romane „Kuprelis“ (5)

Viktorija Gailiutė | asmeninė nuotr.

Lietuvių tauta nuo seno kovojo už savo išlikimą. Kovos su kryžiuočiais, carinės Rusijos priespauda ir priklausomybė nuo Sovietų Sąjungos – tai trys laikotarpiai, kada lietuviai kovojo už tai, kad išliktų. Vienas iš šių laikotarpių atsispindi ir Igno Šeiniaus romane „Kuprelis“, kuris yra pirmasis ir ryškiausias impresionistinis kūrinys Lietuvoje. I. Šeinius rašo apie lietuviškos spaudos draudimo metus, kai Lietuva priklausė carinės Rusijos imperijai. Ką tuo metu žmonėms reiškė lietuvybė? Tai ir pabandysiu išsiaiškinti.

Viskas prasideda nuo įsisamonimo kas esi. Svarbu suprasti, su kuo tapatini save. Štai ir pagrindinis romano veikėjas Kuprelis ne visuomet žinojo kas yra. Skaityti toliau

R.Čekutis. Lietuvių tautos diskriminacija (83)

Čekutis /delfi A.Solomino nuotr.

Yra Lietuvoje toks liūdnai pagarsėjęs 170-asis Baudžiamojo kodekso straipsnis, kuris numato baudžiamąją atsakomybę už neva neapykantos skatinimą ar kurstymą „diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų“.

Iš pirmo žvilgsnio daugelis neįsigilinusių į problemą žmonių, matyt, pasakytų, kad straipsnis reikalingas ir teisingas, tačiau panagrinėkime, kaip jis taikomas praktikoje ir kokių pasekmių jį taikant jau susilaukėme. Skaityti toliau

V.Astas. Ar Vilnius dar mūsų? (5)

Po paskutiniųjų Vilniaus savivaldybės rinkimų, kuriuose lenkų-rusų aljansas gavo penktadalį vietų savivaldybės taryboje ir įeina į valdančiąją koaliciją, šis klausimas ne toks jau juokingas. Bet šįkart kreipkime savo klausiantį žvilgsnį ne į sostinę, o į aplinkines žemes, į Vilniją, tiksliau, į pietrytinę jos dalį.

Seniai, o gal ir niekada per pastaruosius dvidešimt metų nebuvo tiek žiniasklaidos, visuomenės ir valdžios dėmesio pietryčių Lietuvai, lietuviams joje ir Lietuvos lenkams. Skaityti toliau

V.K. Apie bekultūrius multikultūralizmo profanus (10)

„Sedit savo lietuviskoi būdoj, pasualio nematot, kulturū nepažystat“ – panašiai formuluojamų ir pateikiamų minčių per visą informacinio puslapio Patriotai.lt egzistavimo laiką komentaruose radome ne vieną. Bet ką ten šis Patriotai.lt, kuomet panašių stilistinės bei gramatinės minties perlų gausu delfiuose, lietryčiuose bei kituose stambesnio kalibro žinių portaluose?

Tiesa, būtų ne visai garbinga viską suversti vien tik beraščiams „kultūrologams“, kadangi šioje srityje absoliučiai pirmauja „kultūrinės įvairovės“ veliavnešiai, priskiriantys save „aukštesnei lygai“. Skaityti toliau

J.Basanavičiaus 160-oms gimimo metinėms – gimnazistų foto paroda Seime (0)

Jonas Basanavičius su žmona Gabriele Eleonora MohlLapkričio 23 d. 13 val. Seimo II rūmų parodų galerijoje bus pristatyta Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos mokinių parengta fotografijų paroda „Jono Basanavičiaus vardas Vilniuje ir jo apylinkėse“. Jono Basanavičiaus 160-osioms gimimo metinėms paminėti skirtos parodos pristatymo dalyvius pasveikins Seimo Pirmininkė Irena Degutienė.

Vilniaus J. Basanavičiaus gimnazijos mokiniai rinkdami medžiagą parodai „Jono Basanavičiaus vardas Vilniuje ir jo apylinkėse“ nagrinėjo literatūros šaltinius, Skaityti toliau