Žymos archyvas: lietuvybė

Dainų šventėje Šokių diena dovanos daugiau kaip 7500 atlikėjų šypsenų (0)

Dainų šventė Kaune | kaunas.lt nuotr.

Daugiau nei 7,5 tūkstančių šokėjų, spalvingi tautiniai drabužiai, nuotaikinga muzika ir įspūdingos tūkstantinės šokėjų kompozicijos, – tokią dovaną šalies šokio mėgėjams šių metų liepos 5 dieną, šeštadienį, Lietuvos futbolo federacijos stadione rengia jubiliejinės Dainų šventės organizatoriai. Šventės nuotaiką kurs ir renginio temą „Sodauto“ atspindės specialiai sukurti vaizdo siužetai, o pats renginys neapsieis be tokių seniai pamėgtų šokių kaip „Gyvataras“, „Subatėlė“ bei „Pūtė vėjas“. Šventės Skaityti toliau

Kristijono Donelaičio kūryba – lietuvių stiprybės šaltinis (0)

K.Donelaicio draugija | marko.lt nuotr.

Balandžio 8 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė lankėsi Marijampolėje, kur dalyvavo Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms skirtuose renginiuose.

Prezidentė pasveikino Kristijono Donelaičio draugijos narius, respublikinės konferencijos „Po Donelaičio ženklu“ dalyvius ir marijampoliečius, susirinkusius prie lietuvių grožinės literatūros pradininko paminklo. Skaityti toliau

Lietuvos Prezidentė susitiko su Vokietijos Federaline Kanclere A.Merkel (video) (2)

Dalia Grybauskaitė ir Angela Merkel | lrp.lt, R.Dačkaus nuotr.

Vasario 8 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Erfurte susitiko su Vokietijos Federaline Kanclere Angela Merkel.

Dvišaliame darbo susitikime aptartas Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas, verslo ir ekonominių ryšių stiprinimas, energetinio saugumo klausimai. Prezidentė su Vokietijos Kanclere taip pat kalbėjo apie Lietuvos perspektyvas 2015 m. įsivesti eurą ir Rytų partnerystės programos svarbą.

Kanclerės kvietimu garbės svečio teisėmis Prezidentė dalyvavo ir A. Merkel vadovaujamos didžiausios Vokietijoje politinės jėgos – Krikščionių demokratų partijos kongrese, Skaityti toliau

H.Vancevičius: „Mano teatras – žmogaus dvasios gyvenimo teatras“ (0)

Henrikas Vancevičius. 90-metų jubiliejus | organizatorių nuotr.

Sausio 2 d. vienam iš garsiausių XX a. 6-8 dešimtmečių Lietuvos režisieriui Henrikui Vancevičiui sukanka 90 metų. Kartu su grupe aktorių baigęs režisūros mokslus Maskvos A. Lunačiarskio teatro meno institute (GITIS), H. Vancevičius 1959-1966 metais buvo Kauno dramos teatro, 1966-1989-aisiais – Lietuvos akademinio (dabar – nacionalinio) dramos teatro vyriausiasis režisierius, sukūrė spektaklių kituose Lietuvos teatruose, taip pat dirbo Lietuvos konservatorijoje (dabar – Muzikos ir teatro akademija).

H. Vancevičius daug dėmesio skyrė nacionalinės lietuvių dramaturgijos interpretacijoms 1957 m. Kaune pastatęs didingą spektaklį „Herkus Mantas“, režisierius prabilo apie Lietuvą, lietuvybę, tautos likimą; jo dėka teatro scenoje Skaityti toliau

„Tapatybėje.LT“ – Pasaulio lietuvio vardo verti šviesuoliai (video) (7)

Ramūnas Karbauskis | facebook.com nuotr.

Iš Žemaitijos kilęs Ramūnas Karbauskis visuomenėje žinomas kaip kultūros mecenatas, daugelio kultūros projektų sumanytojas, kurio iniciatyva ir lėšomis Šiaulių rajone esančiuose Naisiuose įkurtas vienintelis Lietuvoje Baltų dievų skulptūrų muziejus, įsteigtas „Naisių vasaros teatras“, rengiantis nemokamus viešus vaidinimus. R. Karbauskio dėka atnaujinti bei bendruomenės veiklai pritaikyti Kultūros namai, kuriuose vyksta teatro repeticijos, parodos, kuriuose kuriamas Naisių krašto muziejus.

„Aš remiuosi į baltišką kultūrą, į baltiškas šaknis. Skaityti toliau

Lietuvos centriniame valstybės archyve atidaroma paroda „Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui – 70 metų“ (2)

lkrm.lt nuotr.

Lapkričio 28 d., ketvirtadienį, 11 val. Lietuvos centrinio valstybės archyvo Rašytinių dokumentų skaitykloje (O. Milašiaus g. 21, Vilnius) atidaroma paroda „Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui – 70 metų“.

1943 m. lapkričio 25 d. politinių partijų ir rezistencijos organizacijų atstovų susirinkime sudaryta Lietuvos antinacinio (vėliau antisovietinio) pasipriešinimo organizacija – Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (toliau – VLIK’as) šiais metais švenčia 70 metų jubiliejų.

Įkurtas Lietuvoje, vėliau veikęs Vokietijoje ir JAV, VLIK’as buvo viena svarbiausių lietuvių organizacijų, kovojusių už Lietuvos laisvės siekio įgyvendinimą. Skaityti toliau

Bus įteiktos Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo premijos užsienio lietuviams (0)

Kalbotyrininkė Jolanta Gelumbeckaitė | titus.uni-frankfurt.de nuotr.

Lapkričio 18 d. 15 val. Švietimo ir mokslo ministerijos Ovaliojoje salėje (Volano g. 2/7) vyks iškilminga Mokslo premijų lietuvių kilmės užsienyje gyvenantiems mokslininkams apdovanojimo ceremonija.

Paskirtos keturios premijos Lietuvos ir pasaulio mokslui nusipelniusiems užsienio lietuviams: biomedikui Feliksui Bukauskui ir fizikui Jonui Žmuidzinui iš JAV, Vokietijoje gyvenančiai kalbotyrininkei Jolantai Gelumbeckaitei  ir technologijos mokslų daktarei Vidai Malienei, dirbančiai Jungtinėje Karalystėje. Premijos paskirtos už pasaulinės reikšmės mokslo pasiekimus, bendradarbiavimą su Lietuva, paramą Lietuvos mokslui, lietuvybei. Skaityti toliau

Z.Zinkevičius: Tautinės mokyklos idėja buvo apleista pačių jos kūrėjų (19)

Prof. Z.Zinkevičius | Alaks.lt nuotr.

„Pro Patria“ apie lietuviškos tautinę mokyklos istorija kalbasi su LMA nariu akademiku, baltistu, buvusiu Lietuvos Švietimo ministru, prof. Zigmu Zinkevičium.

- Esate sakęs, kad dabartinė mokykla ugdo piliečius, o tarpukario mokykla ugdė patriotus. Papasakokite plačiau apie patriotinį ugdymą tarpukariu. 

- Aš mokiausi Ukmergės Antano Smetonos gimnazijoje. Tai buvo ypatinga gimnazija. Tokių Lietuvoje buvo nedaug. Ten buvo tikra lietuviška patriotinė dvasia iki pat sovietų valdžios atėjimo. Skaityti toliau

Ž.Makauskienė. Gyvenimas paminklų šešėlyje (2)

Živilė Makauskienė

„Kiek Seinų gyventojų turi lietuviškas šaknis? Beveik visi“ – pusiau juokais pusiau rimtai atsako Seinų „Žiburio“ mokyklos direktorius Algirdas Vaicekauskas. Tačiau kilmė šiuo atveju niekaip neaspindi dabartinės gyventojų tautinės sudėties – per paskutinį gyventojų surašymą iš beveik septynių tūkstančių gyventojų lietuvių tautybę deklaravo vos keli šimtai seiniškių. Žymiai daugiau lietuvių gyvena aplinkiniuose kaimuose.

Kai po 85-ečio lietuviško švietimo Seinuose nebuvimo atgimė „Žiburio“ mokykla, buvo abejonių, ar po tokios ilgos pertraukos susirinks norinčių mokytis lietuviškai. Juk paskutinį kartą Seinų mokykloje lietuviškas žodis skambėjo Skaityti toliau

V. Rubavičius. Už jūsų ir mūsų laisvę (9)

ekspertai.eu nuotr.

Referendumo dėl Lietuvos žemės išlaikymo tautos ir visuomenės rankose vyksmą dera laikyti esminiu pastarųjų metų žmonių laisvinimosi vyksmu. Ne tik laisvinimosi, bet ir pilietinės visuomenės brendimo. Nepriklausomybės metų dvidešimtmetis parodė, kokia negailestinga gali būti jau ne okupacinės, o savosios valdžios priespauda. Be sąžinės ir atjautos dusinami pensininkai, sovietmečiu padėję tvirtus ekonomikos pamatus, savo darbu kūrę tą gerovę, kuri buvo greitai išgrobstyta naujosios valdžios žmonių ir su jais susijusių kriminalinių privatizatorių. Neapsikęsdami vergovinių darbo santykių, kai menkiausias darbdaviu tituluojamas veikėjas tampa visagaliu ponu, Skaityti toliau

Naujame spektaklyje „Tarmių stalas“ atgyjantys medžio drožėjo V.Šiekštelės kūriniai (0)

Spektaklio „Tarmių stalas“ kadras | lrkm.lt nuotr.

Spalio 13 d. 12 val. Menų spaustuvėje „Stalo teatras“ kviečia į spektaklio „Tarmių stalas“ („Apie ožką, karalių, Bezduką ir griūvantį dangų“) vilnietišką premjerą.

„Stalo teatras“ tęsia objektų teatro tyrinėjimus – naujame spektaklyje visai šeimai aktoriai Saulius Čėpla, Saulė Degutytė, Jurgita Orlovaitė ir Edita Zizaitė keturiomis tarmėmis seka pasakas su muzikiniais intarpais ir animuoja senus lietuviško kaimo buities daiktus bei liaudies menininko Vlado Šiekštelės (1892-1978) drožinius. Beje, visus spektaklio rekvizito medžio drožybos darbus atliko V. Šiekštelės proanūkis keturiolikmetis Severinas Šiekštelė.

„Tarmių stalo“ premjera įvyko rugsėjo 27-29 d. Kaliningrado srityje surengtų „Lietuvių kultūros dienų“ metu. Pirmąjį „Tarmių stalo“ Skaityti toliau

V.Rubavičius. Referendumo baubas (32)

Referendumo ženklas

Stebėtina, kaip greit visų partijų nomenklatūra, aukštoji valdininkija susivienija, pajutusi nors menkiausią grėsmę savo valdžiai, savo visagalybei. Jūs tik įsivaizduokite – ta „suveršinta“ tauta drįsta viešai svarstyti žemės pardavimo užsieniečiams klausimą. Ir ne tik tą klausimą – ima reikalauti realios referendumo teisės. O juk tauta turi žinoti savo vietą – švenčių progomis paploti „išrinktiems“ ir „nusipelniusiems geriau gyventi“, sugiedoti, kad ir nedarniai, „tautos giesmę“ ir iki valios išsidūkti stebėdama krepšinio varžybas.

Valstybės reikalai, taip pat ir tautos gyvybingumo klausimai – valdančiųjų rankose. Joks visuomenės kišimasis netoleruotinas. Juk jau nuspręsta, kad lietuvių tauta gali gyventi savo valstybėje ir kaip nuomininkė. Skaityti toliau

Bus įteikti apdovanojimai „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ (1)

Medalis „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“Rugsėjo 22 d., sekmadienį, šv. Jonų bažnyčioje (šv. Jono g. 12 arba Universiteto g. 3, Vilnius) 17 val. vyks apdovanojimų „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ ceremonija, apdovanojimų komisijos ketverių veiklos metų minėjimas bei šventinis koncertas.

Šventę pradės J.E. Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro Grušo aukojama malda ir Apdovanojimų Komisijos vėliavos šventinimas.

Apdovanojimų ceremonijoje medaliai „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ bus įteikti J.E. Vilniaus arkivyskupui metropolitui Gintarui Grušui (už šviesios atminties popiežiaus Jono Pauliaus II vizito prieš 20 metų koordinavimą Lietuvoje), kitom iškilioms asmenybėms už jų išskirtinius nuopelnus Sostinei, Tautai ir Valstybei. Skaityti toliau

V.Rubavičius. Ar pereisime prie lenkiškų rašmenų? (31)

bezprzesady.pl nuotr.

Į daugelį šiuo metu Lietuvoje besirutuliojančių vyksmų, taip pat ir į svarbius politinius sprendimus derėtų žvelgti esminiu – lietuvybės ir valstybingumo stiprinimo – požiūriu. Stiprins ar silpnins mus kaip naciją ir valstybę tas ar kitas sprendimas, stiprins ar silpnins valstybingumo, savos žemės, gimtinės pajautą? Toks „metodas“ padeda ir svarstant Lietuvos lenkų pavardžių rašymo klausimą, pastaruoju metu tapusį net tam tikru „geopolitiniu“ veiksniu, lemiančiu Lietuvos ir Lenkijos santykių eigą. Juk matome, kaip aktyviai Lenkijos valstybė verčia mus kuo greičiau įteisinti lenkiškąją rašybą. Skaityti toliau

„Lietuvos ryto“ TV laidoje „Lietuva tiesiogiai“ apie lietuvybės išsaugojimą (TV transliacija) (8)

aAlvydas Medalinskas | Alkas.lt nuotr.

„Lietuvos ryto“ televizijos laidos „Lietuva tiesiogiai“ žiūrovai šįvakar vietoje žurnalistės Daivos Žeimytės išvys politikos apžvalgininką Alvydą Medalinską. Mykolo Romerio universiteto dėstytojas 49 metų A.Medalinskas savaitę pavaduos atostogaujančią laidos vedėją.

Bene visose televizijų pokalbių laidose, taip pat – ir „Lietuva tiesiogiai“, dalyvavusiam A.Medalinskui pačiam būti laidos vedėju dar neteko.

„Mane dažnai kalbina žurnalistai. Kiek pamenu, nesu dalyvavęs tik laidose „Teisė žinoti“ (LRT televizija) Skaityti toliau

Ž.Makauskienė. Privati lietuvybė (50)

punskas.pl nuotr.

Su diskriminacijos apraiškomis asmeniškai nesusidūrė 73 procentai Lietuvos lenkų ir 86 proc. Lenkijos lietuvių – atskleidė per­nai at­li­kta apklausa. Tyrimą „Lie­tu­vių ir len­kų san­ty­kiai: tie­sos, pra­ma­nai, in­terp­re­ta­cijos“ Len­ki­jos vie­šų­jų rei­ka­lų ins­ti­tu­to už­sa­ky­mu pernai atliko bend­ro­vė TNS Pols­ka, Lie­tu­vo­je – bend­ro­vė TNS LT. Susimąstyti dėl lietuvybės ir su ja tapatinamų vertybių hierarchijos suvokimo verčia tai, kad lietuviškų mokyklų naikinimo ir kylančio Lenkijoje radikalizmo laikotarpiu tik 14 proc. apklaustų Lenkijos lietuvių teigia patyrę diskriminaciją dėl savo tautybės. Per pastaruosius 15 metų buvo uždarytos visos (išskyrus Vidugirių) lietuviškos kaimo mokyklos: Krasnagrūdos, Aradnykų, Lumbių, Klevų, Krasnavo, Vaitakiemio, Ramoniškių, Navinykų, Pristavonių. Liko Punsko, Seinų ir Vidugirių. Skaityti toliau

Mirė garsus lietuvių tautinės kultūros puoselėtojas Bronius Saplys 1920–2013 (nuotraukos) (0)

Bronius Saplys | Alkas.lt nuotr.

Birželio 3 d. Toronte, Kanadoje, eidamas 94-tuosius metus, mirė garsus lietuvių tautinės kultūros ir lietuvybės puoselėtojas,  „Vilnijos“ draugijos Garbės narys, Vilniaus krašto kultūros ir švietimo rėmėjas, ilgametis Vilniaus krašto lietuvių sąjungos (VKLS) išeivijoje pirmininkas Bronius Saplys.

Birželio 6 d. 17–19 val. (Kanados laiku) Mišios už Velionį Toronto Prisikėlimo bažnyčioje. Laidotuvės įvyks birželio 7 d. 10 val. (Kanados laiku) Švento Jono Lietuvių kapinėse, Toronte.

B.Saplys gimė 1920 m. balandžio 8 d. Tverečiaus miestelyje, buv. Švenčionių apskr. Skaityti toliau

V.Rubavičius. Kultūrinė atmintis: lietuvybė ir Kitas (II) (6)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt nuotr.

Kultūrinė atmintis sovietmečiu

Apie sovietmetį kalbama daug, tačiau dar daugiau lieka neatsakytų klausimų ir negvildentų problemų. Ypač susijusių su lietuvybės raida ir kultūrinės atminties veikimo ypatumais. Neturiu galimybių čia gilintis į šias problemas, tad apsiribosiu tik bendresnio pobūdžio pasvarstymais.

Sovietinė okupacija pirmiausia keitė visą kultūros sistemą ir kultūrinę atmintį. Skaityti toliau

J.Razma: Ūkio ministrė pareiškė panieką lietuvių kalbai ir susijusiems įstatymams (7)

Jurgis Razma | Feisbuko nuotr.

Gegužės 3 d. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma išplatino pranešimą, kuriame teigia, kad ūkio ministrė Birutė Vėsaitė, „prašydama Vyriausybės pripažinti netekusiu galios ankstesnės Vyriausybės priimtą nutarimą, bando paskleisti grėsmę tarp verslo įmonių – esą nuo šių metų gegužės 1 d., steigiant naujas įmones ir registruojant tinkamus pavadinimus, joms bus sudaryta didelių kliūčių, ypač orientuojantis į užsienio rinkas“.

„2012 m. gruodžio 5 d. Andriaus Kubiliaus Vyriausybės priimtame nutarime Nr. 1452 įtvirtinama nuostata, Skaityti toliau

Lietuvos ir Lenkijos vedybų bei skyrybų pasekmės (21)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt nuotr.

Ar galime pasitikėti mūsų Seimo daugumos atstovais, kurie Varšuvoje bando gerinti dvipusius Lietuvos ir Lenkijos santykius? Šiandien posėdžiauja dviejų šalių parlamentarai. Lietuvos delegacijoje, kuriai vadovauja Gediminas Kirkilas, yra trys LLRA frakcijos atstovai – Vanda Kravčionok, Juzefas Kvetkovskis ir Michalas Mackevičius.

1791 metų gegužės 3 dieną Abiejų Tautų – Lietuvos ir Lenkijos – Seimas priėmė Konstituciją. Artėjant šiai datai praeitą sekmadienį Vilniuje Nepriklausomybės aikštėje susirinko per 1000 protestuotojų, norėjusių priminti mūsų valdžiai, kad vyksta manipuliacijos lenkų bendruomene Lietuvoje, o tuo pat metu lietuvių bendruomenė Lenkijoje silpsta. Skaityti toliau

Rašytojai ir sąjūdininkai svarstė kaip galima išsaugoti lietuvybę (video) (6)

Alkas.lt nuotr.

Balandžio 25 d. Rašytojų sąjungos klube (K.Sirvydo g. 6, Vilnius) įvyko bendras rašytojų ir sąjūdininkų renginys-diskusiją tema: „Kaip mes galime išsaugoti lietuvybę“.

Diskusijoje kalbės Rašytojų sąjungos pirmininko pavaduotoja Birutė Jonuškaitė, rašytojas publicistas Vytautas Rubavičius, rašytojas, Sąjūdžio Seimo tarybos narys Romas Gudaitis, visuomeninės „Vilnijos“ draugijos pirmininko pavaduotoja Nijolė Balčiūnienė.

Renginį vedė rašytojas Vytautas Martinkus ir Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Alvydas Medalinskas. Skaityti toliau

Rašytojai ir sąjūdininkai aptars lietuvybės išsaugojimo galimybes (0)

Sąjūdis | R.Urbakavičiaus nuotr. fragmentas

Balandžio 25 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Rašytojų sąjungos klube (K.Sirvydo g. 6, Vilnius) vyks bendras rašytojų ir sąjūdininkų  renginys-diskusiją tema: „Kaip mes galime išsaugoti lietuvybę“.

Diskusijoje kalbės Rašytojų sąjungos pirmininko pavaduotoja Birutė Jonuškaitė, rašytojas publicistas Vytautas Rubavičius, rašytojas, Sąjūdžio Seimo tarybos narys Romas Gudaitis, visuomeninės „Vilnijos“ draugijos pirmininko pavaduotoja Nijolė Balčiūnienė. Skaityti toliau

Iš Lenkijos okupaciją patyrusios mokytojos rankų – 1282 gyventojų parašai dėl valstybinės kalbos ir teritorinio vientisumo gynimo (11)

Iš kairės: Kazimieras Garšva, B. Žemaitienė-Raginytė, Nijolė Balčiūnienė | A.Virvičienės nuotr.

Šią savaitę į Seimą atvyko garbaus amžiaus buvusi Dūkšto (Ignalinos raj.) švietimo skyriaus vedėja, mokytoja Birutė Žemaitienė-Raginytė. Ji Seimo nario Algirdo Patacko padėjėjai Nijolei Balčiūnienei ir „Vilnijos“ draugijos pirmininkui, habil. dr. Kazimierui Garšvai įteikė surinktus 1282 Lietuvos gyventojų parašus, kuriais jie pritaria Reikalavimui ginti Lietuvos respublikos valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą. Su B. Žemaitiene-Raginyte susitiko ir Tėvynės Sąjungos – Lietuvos Krikščionių demokratų partijos narys, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Vytautas Juozapaitis.

Birutė Žemaitienė-Raginytė parašus rinko VU Chemijos fakultete, Dizaino kolegijoje, VGTU Ekonomikos fakultete, Edukologijos universiteto istorijos ir lietuvių kalbos fakultetuose, gatvėse, prie parduotuvių bei bažnyčių. Skaityti toliau

Vilniaus universiteto folkloro ansambliui „Ratilio“ – 45 metai (1)

„Ratilio“ ansamblio nuotrauka per 45 metų jubiliejaus šventinį koncertą | K.Lazausko nuotr.

Iškilmingai sutrimitavo penki ragai, skelbiantys sukaktuvinio 45-to Vilniaus universiteto  folkloro ansamblio „Ratilio“ rėdos rato minėjimą. Renginys vyko Vilniuje, Muzikiniame teatre „New York“ sausio 26 d. Renginio vedėjai, „Ratilio“ porelė – Kristina Černaitė ir Justinas Kilpys pasveikino susirinkusius garbius svečius, visų laikų „Ratilio“ vadovus ir ratiliokus, kaip sugrįžusius į namus, nes „Ratilio“– visiems brangūs amžinos jaunystės, draugystės ir kūrybos namai.

Tik čia, „Ratilio“ namuose, buvo įtvirtinta lietuviška tapatybė. Skaityti toliau

A.Patackas. Atviras laiškas Viktorui Diawarai (92)

Vasario 16-osios eitynės kaune | Alkas.lt, V.Kašinsko nuotr.

Šeštadienį Vasario 16-ąją Kaune vyksiančias prieštaringai vertinamas eitynes stebės ir grupė atvykėlių iš JAV ir Izraelio. Ketina pasirodyti ir visame pasaulyje žinomas, paskutiniu nacių medžiotoju tituluojamas Efraimas Zuroffas. Kaune taip pat laukiama gausaus būrio užsienio žurnalistų (iš delfi.lt).

Globalistinės sutemos virš Lietuvos tirštėja, jos jau temdo šviesiąsias mūsų šventes, Vasario 16-ją ir Kovo 11-ją, kadaise buvusias atgaiva laisvės ištroškusioms sieloms. Jungtinės globalistų, pseudoantinacių ir panašios pajėgos, prisikvietę užsienio žurnalistų, ruošiasi sugadinti Vasario 16-sios šventinę jaunimo eiseną Kaune, Skaityti toliau

Tam ir esame, kad mūsų protėvių puoselėta tėvynė ir toliau klestėtų (1)

Justinas Riškus | draugas.org nuotr.

Jaunas, mokinių mylimas ir gerbiamas istorijos mokytojas, pirmasis Amerikos lietuvis, dalyvavęs žygyje ,,Misija Sibiras“, įdomus pasakotojas, o dabar – ir knygos autorius. Tai vis – Justinas Riškus. Pirmadienį, sausio 21 d., JAV knygynuose pasirodė jo knyga ,,Lithuanian Chicago“ iš serijos ,,Images of America“, kurią išleido leidykla ,,Arcadia Publishing“. Ta proga jį ir pakalbinome.

– Ir sugalvok Tu man – jaunas vyras rašo apie praėjusius laikus. Ar tai atsitiko todėl, kad iš profesijos esate istorikas?

– Manau, kad dėl mano susidomėjimo istorija ,,kalti“ mano seneliai. Kai buvau mažas, jie man pasakodavo įvairiausias istorijas, o aš mėgdavau jų klausytis. Močiutė iš mamos pusės per Ellis Island į Ameriką atvyko po Pirmojo pasaulinio karo, Didžiosios depresijos laikais. Skaityti toliau

Šalčininkuose atšvęsti jau šešioliktieji „Šalčios aleliumai“ (nuotraukos) (1)

„Šalčios aleliumai“ | J.Brasiūnaitės nuotr.

Jau šešioliktieji „Šalčios aleliumai“ Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje 2013 m. sausio 26 d. pradžiugino lietuvybės puoselėtojus Pietryčių Lietuvoje. Tradiciškai paskutinį sausio šeštadienį rengiamos šventės tema šiemet – tradicijos ir papročiai. Lietuvos tūkstantmečio gimnazija vykdo šį projektą siekdama kelti Šalčininkų rajono mokinių valstybinės kalbos mokėjimo lygį, ugdyti sceninę kultūrą, pagarbą tautos tradicijoms, mokyti bendravimo, drąsos išsakant savo mintis.

Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė šventės dalyviams ir svečiams palinkėjo puoselėti tris pagrindinius dalykus: Skaityti toliau

R.Juodviršytė. Sausio 13-oji šiek tiek kitaip (video) (3)

Žygis | S.Simonavičiaus nuotr.

Naktį iš sausio 12-os į sausio 13-ą išėjom į mišką. Siauru takeliu, per jau tuščią Rudnelės kaimą, per erdves kuriose kadaise buvo partizanų „namai“. Jų slaptavietė ir kovos laukas.

Jau  ne pirmą kartą Dzūkijos nacionalinis parkas organizavo naktinį žygį vedantį prie vieno svarbiausių Dzūkijos patrizaninio karo dalyvių, Kazimieraičio bunkerio. Jis buvo skirtas pagerbti laisvės kovotojams. Laisvės gynėjų dienos išvakarėse, kiekvienas žygeivis buvo raginamas prisiminti ne tik netolimą, 1991 sausio 13 nakties auką, bet ir partizanų, kurie šiuolaikinį žmogų moko patriotiškumo, kovas. Miške buvo ramu. Skaityti toliau

„Dešinioji mintis“ kviečia pasirašyti kreipimąsi dėl valstybės simbolių niekinimo (7)

K.Čachovskio nuotr.(Delfi)

Sausio 20 dieną intelektualinis judėjimas „Dešiniosios minties centras“ išplatino prašymą pasirašyti Kreipimąsi dėl Lietuvos valstybės simbolių apsaugos.

Būtinybė įvesti teisinę atsakomybę už svarbiausių lietuvybės ir Lietuvos Respublikos simbolių niekinimą iškilo po daugkartinių anarchistais pasivadinusių asmenų provokacijų. Visi šie išpuoliai susiję su Dariaus Pocevičiaus ir Kasparo Pociaus įkurtos ir prižiūrimos svetainės „anarchija.lt“ veikla. Šiame puslapyje rutuliojamos riaušių, smurto prieš pareigūnus ir panašios temos, kovojama prieš lietuvių tautos valstybingumą ir niekinamas pats Lietuvos vardas. Skaityti toliau

V.Valiušaitis. R.Kriaučiūnas: Savo laimę galime didinti stiprindami prasmingus santykius su kitais (2)

Romualdas Kriaučiūnas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Stiprinti prasmingesnius santykius su kitais – tam ragina šių metų Mokslo premijos laureatas psichologas Romualdas Kriaučiūnas.

Kuo skiriasi Amerikos lietuvis nuo Lietuvos lietuvio? Daugelis junta, kad tų skirtumų esama, tačiau jei reikėtų juos išvardyti ir dalykiškai pagrįsti, pasirodytų turbūt ne taip lengva. Visokių žmonių, be abejo, yra Amerikoje, visokių – Lietuvoje, tačiau yra kažkas tokio kas labiau būdinga Amerikos lietuviams, negu Lietuvos. Kas?

Esu palyginti neblogai susipažinęs su įvairių kartų, ypač DP laikotarpio, Skaityti toliau