Žymos archyvas: lietuvybė

URM garbės ženklu „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“ bus apdovanotas Kazickų šeimos fondas (0)

dr. Juozas Petras Kazickas_kff.lt

Lapkričio 26 d. už lietuvybės puoselėjimą ir lietuvių kultūros propagavimą Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklu „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“ bus apdovanotas Kazickų šeimos fondas (Kazickas Family Foundation).

Užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius apdovanojimą įteiks fondo steigėjo dukrai, valdybos pirmininkei Jūratei Kazickaitei. Apdovanojimo iškilmėse taip pat dalyvaus fondo Vilniaus biuro generalinis direktorius Zenonas Bedalis. Skaityti toliau

Paskirtos 2014 m. mokslo premijos užsienio lietuviams (0)

mokslas_smm.lt

Už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva Švietimo ir mokslo ministerija šiemet apdovanos keturis užsienio lietuvius. Mokslo premijas gaus Latvijoje gyvenanti kalbininkė Laimutė Balodė, istorikė Katarzyna Korzeniewska–Wolek iš Lenkijos, inžinierius Algirdas Marchertas ir biologas Ramūnas Stepanauskas iš JAV. Premijomis siekiama paskatinti užsienyje dirbančius lietuvių mokslininkus būti Lietuvos mokslo ambasadoriais ir su iškiliais lietuvių kilmės mokslininkais supažindinti Lietuvos visuomenę. Skaityti toliau

M. Purvinas. Lietuviškieji kaimai už Deimenos (0)

Rendės kaimo senasis švyturys Rendės iškyšulyje. 1990 m. rugpjūtis | M. Purvino nuotr.

Mažąja Lietuva kaip savitu etnokultūriniu regionu domėjęsi XIX a. etnografai bandė nustatyti jos teritorines ribas, siedami su lietuvių kalbos vartojimu. Tuomet patogiu riboženkliu rodėsi vandeninga Deimenos upė, ties Labguvos miestu (dabar – Poleskas) įtekanti į pietrytinį Kuršių marių kampą.

Ta riba buvo pasirinkta tinkamai – Deimenos žemupys skyrė du gamtinius regionus: dešiniakrantėje upės pusėje prasidėjo senovinės Nemuno deltos pelkynai, o kairiakrantėje kilo Sembos pusiasalio aukštumos. Į kraštą įsibrovęs Kryžiuočių (Vokiečių) ordinas nuo XIII a. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Dvigubo tapatumo problema (26)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Žvilgsnis į istoriją

Dvigubo tapatumo problema lietuvių tautoje pirmąsyk išryškėjo maždaug XVI a. Valdovo dvaras ir didžiuma aukštuomenės jau kalbėjo lenkiškai, bet vis dar laikė save lietuviais. Panašią problemą išgyveno Škotija, kur didžiuma aukštuomenės ir net liaudies kalbėjo angliškai ir iš esmės gyveno angliškos kultūros erdvėje. XVII a. sudaryta Anglijos ir Škotijos sąjunga, susiliejant į vieną valstybę, tapo natūralia šios asimiliacijos išdava. Lietuvoje šie procesai vyko priešinga tvarka: iš pradžių sudaryta sąjunga su Lenkija, po to prasidėjo lietuvių lenkėjimas.

Nežiūrint to, dvigubo tapatumo problema lietuvių tautoje daugeliu atvejų spręsta Lietuvos naudai. Skaityti toliau

Tarptautinėje konferencijoje – išskirtinis dėmesys lietuvių kalbai (video) (2)

Spaudos konferencija  | rengėjų nuotr.

Birželio 6 d. vykusios tarptautinės konferencijos „IKT projektai mokyklai“ metu nemažas dėmesys buvo skiriamas lietuvybei kompiuteriuose. Pastaruoju metu ši tema susilaukia nemažai dėmesio, kadangi vis aktyviau stengiamasi sumažinti skaitmeninę atskirtį – atsakingoms institucijoms teikiami įvairūs pasiūlymai dėl įstatymų keitimo lietuvybės tema, lietuvinama nemokama programinė įranga.

„Šiandien jau akivaizdu, kad labai didelė mūsų gyvenimo ir veiklos dalis persikrausto į virtualiąją erdvę. Dabartinį elektroninį perversmą galima pavadinti dar vienu lūžiu Skaityti toliau

Ž. Makauskienė. Tikrosios ir tariamos diplomatijos žvaigždės (3)

Lietuvos diplomatijos žvaigždė | lrs.lt nuotr.

Gegužės pradžioje vietos spauda paskelbė, kad Seinuose veikiančio „Pogranicze“ centro steigėja, vadovo Kšištofo Čiževskio (Krzysztof Czyżewski) žmona Malgožata Čiževska (Małgorzata Czyżewska) buvo apdovanota Lietuvos užsienio reikalų ministerijos garbės ženklu „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“ už Lietuvos ir Lenkijos kultūrinių santykių plėtojimą.

Apdovanojimą įteikė Lietuvos Respublikos konsulato Seinuose vadovė Vida Bagdonavičienė Kaimynų dialogo forume, kurį surengė Lietuvos Respublikos konsulatas Seinuose, Kauno LDK institutas bei minėtas „Pogranicze“ centras. Skaityti toliau

V. Radžvilas. Kuriuos įvykius tauta turi interptetuoti vienareikšmiškai (video) (5)

Vytautas Radžvilas

Lietuvoje netylant kalboms apie informacinius karus ir priešiškų valstybių minkštąsias galias, rečiau kalbama apie tai, kas padaro visuomenę joms atsparią.

Viena iš pagrindinių priemonių kuriant tokią visuomenę – istorijos politika. Tačiau bandymai ją kurti Lietuvoje sulaukė nevienareikšmių vertinimų ir net buvo pradėti lyginti su totalitarizmu. Ypač kritiškai sureagavo dalis istorikų bendruomenės. Nors istorijos politikos tema nemažai diskutuota iš istorikų žiūros taško, ne veltui „istorijos politiką“ sudaro ir antrasis – politinis dėmuo. Kviečiame į šį Lietuvoje menkai aptartą klausimą pažvelgti būtent iš politinės perspektyvos. Skaityti toliau

R. Batūra. Dar kartą dėl V.Tomaševskio antilietuviškos, antivalstybinės veiklos (4)

Romas Batūra | lietosfondas.lt, Z.Juškevičiaus nuotr.

2014 m. gegužės 6 d. Lietuvos Sąjūdžio, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos ir „Vilnijos“ draugijos organizuoto mitingo prie Seimo dalyvių priimtoje rezoliucijoje  „Dėl grėsmės lietuvių kalbai ir valstybės saugumui“ buvo reikalaujama atmesti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos  (LLRA) antilietuviškas, antivalstybines iniciatyvas ir pašalinti ją iš valdančiosios koalicijos už minėtas antivalstybines pažiūras, Lietuvos šmeižtą Europoje.

Pabrėžtina, kad tas šmeižtas grindžiamas jau seniai Valdemaro Tomaševskio skleidžiama (net per Lietuvos televiziją!) prasimanyta versija apie Lietuvos pietryčius, kad  „lietuviai niekada čia negyveno, čia lenkų žemė“!

Tokios idėjos grindžiamos ir Šalčininkų, Šalčios upės vardais, kaip „įrodymu“ savo teiginiams. Nepaisoma mokslo duomenų, tvirtinančių jų lietuvišką pradą. Daugelyje Skaityti toliau

„Tapatybė.LT“: lietuvės įmonė į JAV importuoja 2000 prekių iš Lietuvos (0)

LF Tarybos pirmininkas Marius Kasniūnas (kairėje), LF Valdybos pirmininkas – Arvydas Tamulis (dešinėje) | lithuanianfoundation.org nuotr.

Ryšius tarp pasaulio lietuvių plėtojančio projekto „Tapatybė.LT“ kūrėjai šįkart lankosi Jungtinėse Valstijose. Užatlantės lietuvių bendruomenės veikla sunkiai įsivaizduojama be Lietuvių fondo.

Amerikos Lietuvių fondo veikla prasidėjo 1962 metais, kai buvo iškeltas kilnus tikslas – finansiškai remti lietuvių jaunimą, švietimą, kultūrinius renginius. JAV gimęs ir užaugęs Lietuvių fondo tarybos pirmininkas Marius Kasniūnas pasakoja, kad veiklos pradžioje buvo planuojama surinkti 1 milijoną dolerių, juos užšaldyti ir iš palūkanų uždirbtus pinigus skirstyti įvairiems lietuvių projektams. 1962-aisiais iškeltas tikslas buvo įgyvendintas su kaupu: per visą gyvavimo laiką Lietuvių fondas surinko beveik 40 milijonų ir išdalino net 17 milijonų dolerių lietuvybės stiprinimui visame pasaulyje. Skaityti toliau

L.V. Medelis. Po kiek lietuvybė, ponai ir kiti Švonderiai? (7)

Linas Medelis | asmeninė nuotr.

Kai manipuliuojama politinėmis kortomis, amžinas Lietuvos priešas yra Rusija, ypač agresijos prieš Ukrainą fone. Rusija – vienintelė ir baisiausia. Tačiau priešas ar priešininkas gali tupėti ir visai kituose krūmuose.  Pavyzdžiui, atkreipkime dėmesį: kova tarp lietuvių kalbos, lietuvybės  puoselėtojų  bei jos slopintojų įgauna vis labiau pasibjaurėtinas formas.

Pavyzdžiui, Nacionalinis transliuotojas mėgsta „objektyvios diskusijos“  triuką, kai diskusija imituojama specialiai kviečiant  nelygias jėgas. Prieš pat Velykas (04-14) Rūtos Miliūtės vedama laida „Teisė žinoti“ apie Skaityti toliau

Dainų šventėje Šokių diena dovanos daugiau kaip 7500 atlikėjų šypsenų (0)

Dainų šventė Kaune | kaunas.lt nuotr.

Daugiau nei 7,5 tūkstančių šokėjų, spalvingi tautiniai drabužiai, nuotaikinga muzika ir įspūdingos tūkstantinės šokėjų kompozicijos, – tokią dovaną šalies šokio mėgėjams šių metų liepos 5 dieną, šeštadienį, Lietuvos futbolo federacijos stadione rengia jubiliejinės Dainų šventės organizatoriai. Šventės nuotaiką kurs ir renginio temą „Sodauto“ atspindės specialiai sukurti vaizdo siužetai, o pats renginys neapsieis be tokių seniai pamėgtų šokių kaip „Gyvataras“, „Subatėlė“ bei „Pūtė vėjas“. Šventės Skaityti toliau

Kristijono Donelaičio kūryba – lietuvių stiprybės šaltinis (0)

K.Donelaicio draugija | marko.lt nuotr.

Balandžio 8 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė lankėsi Marijampolėje, kur dalyvavo Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms skirtuose renginiuose.

Prezidentė pasveikino Kristijono Donelaičio draugijos narius, respublikinės konferencijos „Po Donelaičio ženklu“ dalyvius ir marijampoliečius, susirinkusius prie lietuvių grožinės literatūros pradininko paminklo. Skaityti toliau

Lietuvos Prezidentė susitiko su Vokietijos Federaline Kanclere A.Merkel (video) (2)

Dalia Grybauskaitė ir Angela Merkel | lrp.lt, R.Dačkaus nuotr.

Vasario 8 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Erfurte susitiko su Vokietijos Federaline Kanclere Angela Merkel.

Dvišaliame darbo susitikime aptartas Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas, verslo ir ekonominių ryšių stiprinimas, energetinio saugumo klausimai. Prezidentė su Vokietijos Kanclere taip pat kalbėjo apie Lietuvos perspektyvas 2015 m. įsivesti eurą ir Rytų partnerystės programos svarbą.

Kanclerės kvietimu garbės svečio teisėmis Prezidentė dalyvavo ir A. Merkel vadovaujamos didžiausios Vokietijoje politinės jėgos – Krikščionių demokratų partijos kongrese, Skaityti toliau

H.Vancevičius: „Mano teatras – žmogaus dvasios gyvenimo teatras“ (0)

Henrikas Vancevičius. 90-metų jubiliejus | organizatorių nuotr.

Sausio 2 d. vienam iš garsiausių XX a. 6-8 dešimtmečių Lietuvos režisieriui Henrikui Vancevičiui sukanka 90 metų. Kartu su grupe aktorių baigęs režisūros mokslus Maskvos A. Lunačiarskio teatro meno institute (GITIS), H. Vancevičius 1959-1966 metais buvo Kauno dramos teatro, 1966-1989-aisiais – Lietuvos akademinio (dabar – nacionalinio) dramos teatro vyriausiasis režisierius, sukūrė spektaklių kituose Lietuvos teatruose, taip pat dirbo Lietuvos konservatorijoje (dabar – Muzikos ir teatro akademija).

H. Vancevičius daug dėmesio skyrė nacionalinės lietuvių dramaturgijos interpretacijoms 1957 m. Kaune pastatęs didingą spektaklį „Herkus Mantas“, režisierius prabilo apie Lietuvą, lietuvybę, tautos likimą; jo dėka teatro scenoje Skaityti toliau

„Tapatybėje.LT“ – Pasaulio lietuvio vardo verti šviesuoliai (video) (7)

Ramūnas Karbauskis | facebook.com nuotr.

Iš Žemaitijos kilęs Ramūnas Karbauskis visuomenėje žinomas kaip kultūros mecenatas, daugelio kultūros projektų sumanytojas, kurio iniciatyva ir lėšomis Šiaulių rajone esančiuose Naisiuose įkurtas vienintelis Lietuvoje Baltų dievų skulptūrų muziejus, įsteigtas „Naisių vasaros teatras“, rengiantis nemokamus viešus vaidinimus. R. Karbauskio dėka atnaujinti bei bendruomenės veiklai pritaikyti Kultūros namai, kuriuose vyksta teatro repeticijos, parodos, kuriuose kuriamas Naisių krašto muziejus.

„Aš remiuosi į baltišką kultūrą, į baltiškas šaknis. Skaityti toliau

Lietuvos centriniame valstybės archyve atidaroma paroda „Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui – 70 metų“ (2)

lkrm.lt nuotr.

Lapkričio 28 d., ketvirtadienį, 11 val. Lietuvos centrinio valstybės archyvo Rašytinių dokumentų skaitykloje (O. Milašiaus g. 21, Vilnius) atidaroma paroda „Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui – 70 metų“.

1943 m. lapkričio 25 d. politinių partijų ir rezistencijos organizacijų atstovų susirinkime sudaryta Lietuvos antinacinio (vėliau antisovietinio) pasipriešinimo organizacija – Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (toliau – VLIK’as) šiais metais švenčia 70 metų jubiliejų.

Įkurtas Lietuvoje, vėliau veikęs Vokietijoje ir JAV, VLIK’as buvo viena svarbiausių lietuvių organizacijų, kovojusių už Lietuvos laisvės siekio įgyvendinimą. Skaityti toliau

Bus įteiktos Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo premijos užsienio lietuviams (0)

Kalbotyrininkė Jolanta Gelumbeckaitė | titus.uni-frankfurt.de nuotr.

Lapkričio 18 d. 15 val. Švietimo ir mokslo ministerijos Ovaliojoje salėje (Volano g. 2/7) vyks iškilminga Mokslo premijų lietuvių kilmės užsienyje gyvenantiems mokslininkams apdovanojimo ceremonija.

Paskirtos keturios premijos Lietuvos ir pasaulio mokslui nusipelniusiems užsienio lietuviams: biomedikui Feliksui Bukauskui ir fizikui Jonui Žmuidzinui iš JAV, Vokietijoje gyvenančiai kalbotyrininkei Jolantai Gelumbeckaitei  ir technologijos mokslų daktarei Vidai Malienei, dirbančiai Jungtinėje Karalystėje. Premijos paskirtos už pasaulinės reikšmės mokslo pasiekimus, bendradarbiavimą su Lietuva, paramą Lietuvos mokslui, lietuvybei. Skaityti toliau

Z.Zinkevičius: Tautinės mokyklos idėja buvo apleista pačių jos kūrėjų (19)

Prof. Z.Zinkevičius | Alaks.lt nuotr.

„Pro Patria“ apie lietuviškos tautinę mokyklos istorija kalbasi su LMA nariu akademiku, baltistu, buvusiu Lietuvos Švietimo ministru, prof. Zigmu Zinkevičium.

- Esate sakęs, kad dabartinė mokykla ugdo piliečius, o tarpukario mokykla ugdė patriotus. Papasakokite plačiau apie patriotinį ugdymą tarpukariu. 

– Aš mokiausi Ukmergės Antano Smetonos gimnazijoje. Tai buvo ypatinga gimnazija. Tokių Lietuvoje buvo nedaug. Ten buvo tikra lietuviška patriotinė dvasia iki pat sovietų valdžios atėjimo. Skaityti toliau

Ž.Makauskienė. Gyvenimas paminklų šešėlyje (2)

Živilė Makauskienė

„Kiek Seinų gyventojų turi lietuviškas šaknis? Beveik visi“ – pusiau juokais pusiau rimtai atsako Seinų „Žiburio“ mokyklos direktorius Algirdas Vaicekauskas. Tačiau kilmė šiuo atveju niekaip neaspindi dabartinės gyventojų tautinės sudėties – per paskutinį gyventojų surašymą iš beveik septynių tūkstančių gyventojų lietuvių tautybę deklaravo vos keli šimtai seiniškių. Žymiai daugiau lietuvių gyvena aplinkiniuose kaimuose.

Kai po 85-ečio lietuviško švietimo Seinuose nebuvimo atgimė „Žiburio“ mokykla, buvo abejonių, ar po tokios ilgos pertraukos susirinks norinčių mokytis lietuviškai. Juk paskutinį kartą Seinų mokykloje lietuviškas žodis skambėjo Skaityti toliau

V. Rubavičius. Už jūsų ir mūsų laisvę (9)

ekspertai.eu nuotr.

Referendumo dėl Lietuvos žemės išlaikymo tautos ir visuomenės rankose vyksmą dera laikyti esminiu pastarųjų metų žmonių laisvinimosi vyksmu. Ne tik laisvinimosi, bet ir pilietinės visuomenės brendimo. Nepriklausomybės metų dvidešimtmetis parodė, kokia negailestinga gali būti jau ne okupacinės, o savosios valdžios priespauda. Be sąžinės ir atjautos dusinami pensininkai, sovietmečiu padėję tvirtus ekonomikos pamatus, savo darbu kūrę tą gerovę, kuri buvo greitai išgrobstyta naujosios valdžios žmonių ir su jais susijusių kriminalinių privatizatorių. Neapsikęsdami vergovinių darbo santykių, kai menkiausias darbdaviu tituluojamas veikėjas tampa visagaliu ponu, Skaityti toliau

Naujame spektaklyje „Tarmių stalas“ atgyjantys medžio drožėjo V.Šiekštelės kūriniai (0)

Spektaklio „Tarmių stalas“ kadras | lrkm.lt nuotr.

Spalio 13 d. 12 val. Menų spaustuvėje „Stalo teatras“ kviečia į spektaklio „Tarmių stalas“ („Apie ožką, karalių, Bezduką ir griūvantį dangų“) vilnietišką premjerą.

„Stalo teatras“ tęsia objektų teatro tyrinėjimus – naujame spektaklyje visai šeimai aktoriai Saulius Čėpla, Saulė Degutytė, Jurgita Orlovaitė ir Edita Zizaitė keturiomis tarmėmis seka pasakas su muzikiniais intarpais ir animuoja senus lietuviško kaimo buities daiktus bei liaudies menininko Vlado Šiekštelės (1892-1978) drožinius. Beje, visus spektaklio rekvizito medžio drožybos darbus atliko V. Šiekštelės proanūkis keturiolikmetis Severinas Šiekštelė.

„Tarmių stalo“ premjera įvyko rugsėjo 27-29 d. Kaliningrado srityje surengtų „Lietuvių kultūros dienų“ metu. Pirmąjį „Tarmių stalo“ Skaityti toliau

V.Rubavičius. Referendumo baubas (32)

Referendumo ženklas

Stebėtina, kaip greit visų partijų nomenklatūra, aukštoji valdininkija susivienija, pajutusi nors menkiausią grėsmę savo valdžiai, savo visagalybei. Jūs tik įsivaizduokite – ta „suveršinta“ tauta drįsta viešai svarstyti žemės pardavimo užsieniečiams klausimą. Ir ne tik tą klausimą – ima reikalauti realios referendumo teisės. O juk tauta turi žinoti savo vietą – švenčių progomis paploti „išrinktiems“ ir „nusipelniusiems geriau gyventi“, sugiedoti, kad ir nedarniai, „tautos giesmę“ ir iki valios išsidūkti stebėdama krepšinio varžybas.

Valstybės reikalai, taip pat ir tautos gyvybingumo klausimai – valdančiųjų rankose. Joks visuomenės kišimasis netoleruotinas. Juk jau nuspręsta, kad lietuvių tauta gali gyventi savo valstybėje ir kaip nuomininkė. Skaityti toliau

Bus įteikti apdovanojimai „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ (1)

Medalis „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“Rugsėjo 22 d., sekmadienį, šv. Jonų bažnyčioje (šv. Jono g. 12 arba Universiteto g. 3, Vilnius) 17 val. vyks apdovanojimų „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ ceremonija, apdovanojimų komisijos ketverių veiklos metų minėjimas bei šventinis koncertas.

Šventę pradės J.E. Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro Grušo aukojama malda ir Apdovanojimų Komisijos vėliavos šventinimas.

Apdovanojimų ceremonijoje medaliai „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ bus įteikti J.E. Vilniaus arkivyskupui metropolitui Gintarui Grušui (už šviesios atminties popiežiaus Jono Pauliaus II vizito prieš 20 metų koordinavimą Lietuvoje), kitom iškilioms asmenybėms už jų išskirtinius nuopelnus Sostinei, Tautai ir Valstybei. Skaityti toliau

V.Rubavičius. Ar pereisime prie lenkiškų rašmenų? (31)

bezprzesady.pl nuotr.

Į daugelį šiuo metu Lietuvoje besirutuliojančių vyksmų, taip pat ir į svarbius politinius sprendimus derėtų žvelgti esminiu – lietuvybės ir valstybingumo stiprinimo – požiūriu. Stiprins ar silpnins mus kaip naciją ir valstybę tas ar kitas sprendimas, stiprins ar silpnins valstybingumo, savos žemės, gimtinės pajautą? Toks „metodas“ padeda ir svarstant Lietuvos lenkų pavardžių rašymo klausimą, pastaruoju metu tapusį net tam tikru „geopolitiniu“ veiksniu, lemiančiu Lietuvos ir Lenkijos santykių eigą. Juk matome, kaip aktyviai Lenkijos valstybė verčia mus kuo greičiau įteisinti lenkiškąją rašybą. Skaityti toliau

„Lietuvos ryto“ TV laidoje „Lietuva tiesiogiai“ apie lietuvybės išsaugojimą (TV transliacija) (8)

aAlvydas Medalinskas | Alkas.lt nuotr.

„Lietuvos ryto“ televizijos laidos „Lietuva tiesiogiai“ žiūrovai šįvakar vietoje žurnalistės Daivos Žeimytės išvys politikos apžvalgininką Alvydą Medalinską. Mykolo Romerio universiteto dėstytojas 49 metų A.Medalinskas savaitę pavaduos atostogaujančią laidos vedėją.

Bene visose televizijų pokalbių laidose, taip pat – ir „Lietuva tiesiogiai“, dalyvavusiam A.Medalinskui pačiam būti laidos vedėju dar neteko.

„Mane dažnai kalbina žurnalistai. Kiek pamenu, nesu dalyvavęs tik laidose „Teisė žinoti“ (LRT televizija) Skaityti toliau

Ž.Makauskienė. Privati lietuvybė (50)

punskas.pl nuotr.

Su diskriminacijos apraiškomis asmeniškai nesusidūrė 73 procentai Lietuvos lenkų ir 86 proc. Lenkijos lietuvių – atskleidė per­nai at­li­kta apklausa. Tyrimą „Lie­tu­vių ir len­kų san­ty­kiai: tie­sos, pra­ma­nai, in­terp­re­ta­cijos“ Len­ki­jos vie­šų­jų rei­ka­lų ins­ti­tu­to už­sa­ky­mu pernai atliko bend­ro­vė TNS Pols­ka, Lie­tu­vo­je – bend­ro­vė TNS LT. Susimąstyti dėl lietuvybės ir su ja tapatinamų vertybių hierarchijos suvokimo verčia tai, kad lietuviškų mokyklų naikinimo ir kylančio Lenkijoje radikalizmo laikotarpiu tik 14 proc. apklaustų Lenkijos lietuvių teigia patyrę diskriminaciją dėl savo tautybės. Per pastaruosius 15 metų buvo uždarytos visos (išskyrus Vidugirių) lietuviškos kaimo mokyklos: Krasnagrūdos, Aradnykų, Lumbių, Klevų, Krasnavo, Vaitakiemio, Ramoniškių, Navinykų, Pristavonių. Liko Punsko, Seinų ir Vidugirių. Skaityti toliau

Mirė garsus lietuvių tautinės kultūros puoselėtojas Bronius Saplys 1920–2013 (nuotraukos) (0)

Bronius Saplys | Alkas.lt nuotr.

Birželio 3 d. Toronte, Kanadoje, eidamas 94-tuosius metus, mirė garsus lietuvių tautinės kultūros ir lietuvybės puoselėtojas,  „Vilnijos“ draugijos Garbės narys, Vilniaus krašto kultūros ir švietimo rėmėjas, ilgametis Vilniaus krašto lietuvių sąjungos (VKLS) išeivijoje pirmininkas Bronius Saplys.

Birželio 6 d. 17–19 val. (Kanados laiku) Mišios už Velionį Toronto Prisikėlimo bažnyčioje. Laidotuvės įvyks birželio 7 d. 10 val. (Kanados laiku) Švento Jono Lietuvių kapinėse, Toronte.

B.Saplys gimė 1920 m. balandžio 8 d. Tverečiaus miestelyje, buv. Švenčionių apskr. Skaityti toliau

V.Rubavičius. Kultūrinė atmintis: lietuvybė ir Kitas (II) (6)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt nuotr.

Kultūrinė atmintis sovietmečiu

Apie sovietmetį kalbama daug, tačiau dar daugiau lieka neatsakytų klausimų ir negvildentų problemų. Ypač susijusių su lietuvybės raida ir kultūrinės atminties veikimo ypatumais. Neturiu galimybių čia gilintis į šias problemas, tad apsiribosiu tik bendresnio pobūdžio pasvarstymais.

Sovietinė okupacija pirmiausia keitė visą kultūros sistemą ir kultūrinę atmintį. Skaityti toliau

J.Razma: Ūkio ministrė pareiškė panieką lietuvių kalbai ir susijusiems įstatymams (7)

Jurgis Razma | Feisbuko nuotr.

Gegužės 3 d. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma išplatino pranešimą, kuriame teigia, kad ūkio ministrė Birutė Vėsaitė, „prašydama Vyriausybės pripažinti netekusiu galios ankstesnės Vyriausybės priimtą nutarimą, bando paskleisti grėsmę tarp verslo įmonių – esą nuo šių metų gegužės 1 d., steigiant naujas įmones ir registruojant tinkamus pavadinimus, joms bus sudaryta didelių kliūčių, ypač orientuojantis į užsienio rinkas“.

„2012 m. gruodžio 5 d. Andriaus Kubiliaus Vyriausybės priimtame nutarime Nr. 1452 įtvirtinama nuostata, Skaityti toliau

Lietuvos ir Lenkijos vedybų bei skyrybų pasekmės (21)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt nuotr.

Ar galime pasitikėti mūsų Seimo daugumos atstovais, kurie Varšuvoje bando gerinti dvipusius Lietuvos ir Lenkijos santykius? Šiandien posėdžiauja dviejų šalių parlamentarai. Lietuvos delegacijoje, kuriai vadovauja Gediminas Kirkilas, yra trys LLRA frakcijos atstovai – Vanda Kravčionok, Juzefas Kvetkovskis ir Michalas Mackevičius.

1791 metų gegužės 3 dieną Abiejų Tautų – Lietuvos ir Lenkijos – Seimas priėmė Konstituciją. Artėjant šiai datai praeitą sekmadienį Vilniuje Nepriklausomybės aikštėje susirinko per 1000 protestuotojų, norėjusių priminti mūsų valdžiai, kad vyksta manipuliacijos lenkų bendruomene Lietuvoje, o tuo pat metu lietuvių bendruomenė Lenkijoje silpsta. Skaityti toliau