Žymos archyvas: lietuvybė

R. Šedytė: Lietuva – mano širdyje! (1)

2017 10 23 07:30

Šiais laikais, kai emigruoti iš Lietuvos tampa gero tono ženklu, kai žmogaus pasilikimas gyventi Tėvynėje kone visuotinai suvokiamas kaip jo nesėkmė, kai lietuvaičiai skuba keisti savąją prigimtinę pasaulėjautą, moralę, bet kokias priklausomybę lietuvių tautai liudijančias skirtybes (netgi pavardes!), labai reikia nacionalinį nubudimą, sugrįžimą, ne reklaminę ir ne butaforinę meilę Lietuvai bylojančių pavyzdžių –liudijimų, kad lietuvių tautos žmonės dar geba išgirsti savy kraujo balsą, dar išdrįsta atsiliepti, Skaityti toliau →

A. Butkus. Baltų krikštas ir krikščionėjimas (46)

2017 10 17 07:00

Krikšto laikas

Istorijoje įprasta laikyti, kad krikšto data yra toji, kada krikštijasi genties ar šalies valdovas.

Dėl Lietuvos krikšto datos esama keleto nuomonių – tų datų nurodomos net trys: 1009, 1251 ir 1387 m. (LI 2012, 26, 29, 40, Kviklys 1985, 29). Pridėjus dar Vytauto vykdytą atgautosios Žemaitijos krikštą 1413 m., datų būtų jau keturios.

Latvijos atvejis keblesnis – Latvija resp. šiaurės baltai iki vokiečių ekspansijos nebuvo Skaityti toliau →

Lietuvos „Gintaras“ spindi Hamburge (0)

2017 09 30 17:00

Kolektyvas „Gintaras“ | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Pirmą kartą lietuvių tautinių šokių kolektyvas „Gintaras“ suspindo Hamburgo mieste 1956 metais – tais pačiais metais, kai buvo įkurta Lietuvių Bendruomenė, ir jau daugiau kaip šešis dešimtmečius kolektyvas gyvuoja Vokietijoje. Tarsi primindamas, kad lietuvybė išliks ir svetur. Daug metų kolektyvui vadovavo skirtingi žmonės. Keičiantis vadovams, keitėsi ir šokėjų skaičius.

Pradžioje tai buvo tik moteriškas kolektyvas „Hamburgo moterų klubas“. Pasak ilgą laiką „Gintare“ šokančios Pasaulio Skaityti toliau →

Nepamiršk pareigų dievams ir protėviams (video) (1)

2017 09 19 15:00

Gediminas Žilys | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žinomas Lietuvos muzikantas, vienas grupės „Atalyja“ lyderių, lietuvių liaudies dainų ir senosios lietuvių kultūros puoselėtojas Gediminas Žilys vos prieš keletą dienų išleido solinį savo dainų albumą „Dievaitavimai“, kuriame surinktos vien tik apeiginės, sakralinės, senąja Lietuva dvelkiančios giesmės, skirtos žmogaus gimimui, iniciacijai, vestuvėms, mirčiai, pirmajam metų jaunam mėnuliui – Dievo Kumeliukui, Saulei, Laimai, Giltinei pagarbinti…

Šia proga kalbamės su menininku apie nacionalinę lietuvių kultūrą, lietuvybės dvasią ir lietuvių liaudies tautosaką, užgimstančią šiandien. Skaityti toliau →

Premjeras pasveikino Punsko lietuvius: išlaikydami ir puoselėdami lietuvybę esate pavyzdys visiems (7)

2017 08 16 11:30

Ministras pirmininkas lankėsi Punske per Žolines | lrv.lt nuotr.

Rugpjūčio 15 d. Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis lankėsi Punske Lenkijoje, kur su vietos lietuvių bendruomene aptarė jai aktualius klausimus bei paminėjo valstybinę šventę – Žolinę.

Premjeras, susitikęs su Lenkijos lietuvių organizacijų, švietimo ir kultūros įstaigų vadovais, pažymėjo, kad jų bendruomeninė veikla yra kertinė saugant tautinį tapatumą užsienyje.

„Nuoširdžiai vertiname Lenkijos lietuvių indėlį ir veiklas puoselėjant lietuvybę, pristatant ir garsinant Lietuvą už jos ribų. Skaityti toliau →

J. S. Laučiūtė. Kokią valstybę kuriame? (32)

2017 07 06 10:29

1990 m. kovo 11-osios Aktu sau ir pasauliui paskelbėme atkuriantys Lietuvos nepriklausomą demokratinę valstybę. Tuo pačiu buvo pareikšta, kad Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma, joje neveikia jokios kitos valstybės konstitucija.

1992 m. spalio 25 d. referendume buvo priimta, o nuo 1992 m. lapkričio 2 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Konstitucija, kuri patvirtino nepriklausomos demokratinės valstybės atkūrimą. Pirmojo Konstitucijos skirsnio „Lietuvos valstybė“ straipsniai skelbia, kad niekas negali „savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių“ (3 str.); „ Skaityti toliau →

Menininkai ir leidėjai prašo Seimo nenumarinti lietuviškos kultūros (0)

2017 07 03 17:17

Liepos 4 d. Seimo Kultūros komitetas ketina svarstyti savarankiškai dirbančių asmenų socialinių įmokų dydžio tvarkos pakeitimus. Praėjusią savaitę Seimui perdavus šį klausimą svarstyti Kultūros komitetui, menininkai ragina sumažinti nuo šių metų pradžios dvigubai išaugusius „Sodros“ mokesčius teigdami, kad toks mokesčių šuolis gali numarinti Lietuvos kultūrą.

Nuo sausio 1 dienos gyventojams, dirbantiems pagal autorinę sutartį ir neturintiems darbo sutarčių (pavyzdžiui, niekur nedirbantiems rašytojams, atlikėjams ar sportininkams), „Sodros“ mokesčiai padidėjo dvigubai. Nuo šių metų jie turi mokėti mokesčius ne nuo 50 proc., o nuo 100 proc. gautų pajamų.

Skaityti toliau →

Virtualių parodų cikle „Liūdnoj ištrėmimo šaly…“ – lietuvių tremtinių istorijos (0)

2017 06 10 20:00

Adelė ir Aleksandras Kupriai su vaikais Išimboje, Krasnojarsko kr., 1953 m. Iš Rimanto Kuprio archyvo | LNM nuotr.

Šiemet sukanka 69-eri metai nuo didžiausio Lietuvos gyventojų trėmimo. 1948 m. gegužės 22–23 d. buvo išvežti 40 002 Lietuvos žmonės – 11 365 šeimos, iš jų beveik 12 tūkst. vaikų, apie 5 tūkst. asmenų, vyresnių nei 60 metų. Primindamas šią liūdną sukaktį, Lietuvos nacionalinis muziejus atnaujino 2013 m. rengtą virtualią parodą: dalis šeimų nuotraukų pakeista naujai gautomis, nepublikuotomis, medžiaga papildyta atsiminimų ir laiškų ištraukomis. Tai yra jau trečioji paroda iš virtualių parodų ciklo „Liūdnoj ištrėmimo šaly…“. Skaityti toliau →

Užsienio lituanistinės mokyklos „Draugystės tiltą“ šiemet statys Hamburge (0)

2017 05 09 08:00

Šiemet birželio 9-11 dienomis pirmą kartą Europos lituanistinių mokyklų sąskrydžio „Draugystės tiltas“ vėliava plėvesuos Vokietijos mieste Hamburge. Į uostamiestį renginio dalyviai sugužės iš 11 šalių – Islandijos, Norvegijos, Švedijos, Airijos, Didžiosios Britanijos, Danijos, Austrijos, Šveicarijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Turkijos, o taip pat ir iš Vokietijos.

Kai prieš 12 metų Švedijos lietuviai nusprendė suburti į vieną vietą šalyje įsikūrusias lituanistines mokyklas, jų mokytojus, vaikus ir jų tėvus, nesitikėjo, kad vieną dieną renginys išaugs į sąskrydį, kuris ties tiltus per Europą ir sieks net kitą Atlanto pusę. Skaityti toliau →

V. Rubavičius: Klausimas politikams: Kam jums reikalinga mūsų valstybė? (23)

2017 04 19 12:31

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Net 70 Seimo narių teikia projektą, kuriuo siūlo įteisinti nelietuviškus rašmenis lietuviškuose asmens dokumentuose. Jų siūlymas netgi dar gerokai liberalesnis nei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2014 m. rugsėjį Seimui nurodė, kad vardai ir pavardės Lietuvoje išduodamuose dokumentuose turi būti rašomi tik lietuvių kalba, išskyrus dvi išimtis. Pirma – Lietuvos pilietybę gavusio užsieniečio pavardė gali būti rašoma lotyniškais rašmenimis pagal kitos valstybės išduotą dokumentą. Antra – tokios pat tvarkos gali būti laikomasi ir tada, kai nelietuviškais rašmenimis nori įsiamžinti su užsieniečiu santuoką Skaityti toliau →

G. Karosas. Ąžuolų Lietuva (7)

2017 03 22 16:30

Šių metų balandžio pradžioje sueis dveji metai, kai Lietuva neteko vieno iš garbingiausių savo sūnų – filosofo, pedagogo, straipsnių autoriaus, Kovo 11-osios akto signataro ir vieno iš Nepriklausomos Lietuvos architektų. Taip susiklostė, kad likimas sutikti šį nepaprastą, orų ir šiltą žmogų nusišypsojo gana anksti – Lietuvos kūrimosi ir kartu mano muziejinės veiklos pradžioje. Norėčiau pasidalinti keletu prisiminimo akimirkų, susijusių su Romualdu Ozolu.

Buvau neseniai pradėjęs kurti pasaulio meno muziejų po atviru dangumi Europos parką Vilniaus rajone. Ieškodamas palaikymo 1992 m. kreipiausi į kelias organizacijas, Skaityti toliau →

J. Juodagalvis: Neužsirašysi antkapio lenkiškai – nuodėmių atleidimo nebus (6)

2017 03 21 17:21

Birželio mėnesį 89 gimtadienį švęsiantis dr. Jonas Juodagalvis švenčioniškių vadinamas Švenčionių krašto metraštininku. Mielagėnų valsčiuje Lenkijos okupacijos metais gimęs ir augęs istorikas yra išleidęs nemažai knygų apie Švenčionių istoriją, partizanus, sukilimus. Dešimtmečius istorijos mokytoju dirbusį Joną kalbiname apie šiandien mažiausiai aptarinėjamą XX amžiaus Lietuvos laikotarpį – tarpukario pilsudskinės Lenkijos okupaciją. 1920-1939 metais Mielagėnų valsčius buvo Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto dalis. Skaityti toliau →

G. Žilys: Gyvų tautų globalizuoti neįmanoma (video) (12)

2017 03 21 06:59

Su aštuoniolika metų pabrėžtinai lietuvišką, pačiomis nacionalinės dvasios ištakomis dvelkiančią muziką grojančios postfolkloro grupės „Atalyja“ lyderiu Gediminu Žiliu kalbamės apie lietuvių tautos dvasią per amžius sergstinčius ir kurstančius būtšaknius žmones bei apie vietą, kurioje plaka Lietuvos širdis.

– „Atalyja“ scenoje – jau veik dvi dešimtys metų: tautiniai drabužiai, žalvarinės segės su baltiška simbolika, pabrėžtinai prolietuviška laikysena… Į kurią pusę per visą tą laiką keitėsi publika? Skaityti toliau →

D. Razauskas. Ką reiškia gerai gyventi? (29)

2017 03 11 07:45

Dr. Dainius Razauskas | V. Braziūno nuotr.

Dainių Razauską kalbina Jolanta Jurkūnienė (pagal LRT laidą „Žinių amžius“, 2017.02.15)

– Kokią prasmę ir reikšmę Jūs teikiate baltų pasaulėvaizdžiui, kokius įmanomos jo sąsajos su šiandiena?

– Viena vertus, ima toks jausmas, kad vis niekaip neprieini prie pagrindinio klausimo, pagrindinio darbo, vis darai visokius antraeilius, šalutinius. Randasi baimė, kad prie to pagrindinio darbo žmogus taip ir neprieisi. Lukštai tik lukštenasi, lukštenasi, o branduolio kaip nepasieki, taip nepasieki. Skaityti toliau →

D. Apalianskienė. Lietuvių kalbos naikinimai ir kitos kasdienybės (17)

2017 02 24 14:15

Rašytojos Audronės Urbonaitės veidaknygės sienoje vyksta karšta diskusija – kalbame apie dabartines lietuvių autorių kūrybas, apie kalbos švarinimą, kol koks išsišokėlis nepareiškia, kad visokiems išvažiavėliams ir turintiems jau nevietines (suprask – nelietuviškas) pavardes šiukštu apie lietuvybę ir kalbėti. Atseit – tie jau nelietuviai. Va toks tai griežtas teritorinis susiskirstymas. Už Lietuvos rubežiaus tu jau nelietuvis.

Lyg ir prieštvaninis požiūris į žmogų, į visuomenę, į pasaulį. Bet ir nesitiki, kad toks neatsakingas teiginys atspindėtų daugumos nuomonę, norisi tikėti, kad tai tik atskirų žmonių atitrūkusios nuo tikrovės ambicijos. Skaityti toliau →

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: P. Kalnius. Vilniaus gubernijos lietuvių XIX a. demografinė depopuliacija: mitas ar realybė? (28)

2016 12 16 07:27

Ištraukos iš žurnale „Liaudies Kultūra“ 2004, p. 15–26 skelbto straipsnio.

Etniniai lietuviai, XIX a. gyvenę paribyje su slavais, demografiniu gyvybingumu buvo lygiaverčiai slavams, tad lietuvių mažėjimo čia priežastis nebuvo susijusi su natūralaus prieaugio jų bendruomenėje smukimu, o su palaipsniu kitos kalbos (gudų, lenkų) perėmimu, kitos savimonės įgijimu.

Šiuo metu nesiginčijama dėl Mažosios Lietuvos lietuvių (vadinamų lietuvininkais arba mažlietuviais) bendruomenės žūties veiksnių ir priežasčių. Socialiniu ir kultūriniu požiūriu modernesnėje Prūsijos, vėliau Vokietijos, valstybėje tapusi negausia ir nekonkurencinga diaspora, Skaityti toliau →

Paryžiuje surengtas Prancūzijos lietuvių bendruomenės susitikimas (0)

2016 12 06 10:34

lietuviu-bendruomene-prancuzijoje_urm-lt

Prancūzijos lietuvių bendruomenė kartu su Lietuvos ambasada Paryžiuje gruodžio 3 dieną ambasadoje surengė visuotinį Prancūzijos lietuvių susitikimą.

Įžanginiame žodyje Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Dalius Čekuolis pasidžiaugė, kad į renginį susirinko itin gausus būrys tautiečių iš visos Prancūzijos. Pasak jo, simboliška, kad susitikimas surengtas Lietuvos ambasadoje, įsikūrusioje garsaus prancūzų kompozitoriaus, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio amžininko Ernesto Šosono rezidencijoje. Jis taip pat apžvelgė Lietuvos ir Prancūzijos dvišalius santykius politikos, ekonomikos ir kultūros srityse, kurie yra nuolat stiprinami abiejų šalių iniciatyva. Skaityti toliau →

Penkiems užsienio lietuviams bus įteiktos jubiliejinės mokslo premijos (0)

2016 12 01 12:11

Gruodžio 1 d. 15 val. Švietimo ir mokslo ministerijoje įvyks jubiliejinės 10-osios mokslo premijų užsienio lietuviams teikimo iškilmės. Už tarptautinio lygio mokslo laimėjimus ir bendradarbiavimą su Lietuva šiemet skiriamos penkios premijos.

2016 m. užsienio lietuviams skiriamomis mokslo premijomis bus apdovanoti Jungtinėje Karalystėje gyvenantis lazerių specialistas Rimvydas Juškaitis, Čekijoje dirbantis lituanistas Vaidas Šeferis, mokslininkė odontologė Jolanta Aleksejūnienė iš Kanados, literatūrologas iš JAV Bronius Vaškelis bei šiuo metu Australijoje dirbantis puslaidininkių fizikas Almantas Pivrikas. Skaityti toliau →

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: N. Vaišnytė. Balatnos (Varanavo) apylinkių istorija (1)

2016 10 26 10:34

Iš Nijolės Vaišnytės straipsnio „Balatnos (Varanavo) apylinkės: istorija, kultūra ir kalba iš Ramaškonių gyventojų lūpų“ (Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 545–556). Ištraukos.

Teritoriškai šios žemės dabar priklauso Baltarusijos Respublikai, tačiau ligi šiol daugelį kaimų nenutrūkstamas dvasinis ryšys sieja su Lietuva. Tai rytinė Balatnos (Varanavo) rajono dalis, kur kiekvienoje apylinkėje rastume kaimų, išsaugojusių baltišką kultūrą, turinčią daug archajiškų bruožų. Skaityti toliau →

„Baltų genas“: V. Savoniakaitė apie lietuvybės simbolius ir jų įtaka šiuolaikinės visuomenės gyvenime (audio) (2)

2016 09 27 17:00

Septynioliktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Lietuvos istorijos institutas, vyresnioji mokslo darbuotoja, Lietuvos istorijos instituto Etnologijos ir antropologijos skyriaus vedėja dr. Vida Savoniakaitė dalijasi samprotavimais apie lietuvybės simbolius ir jų įtaka šiuolaikinės visuomenės gyvenime.

„Lietuvybės simboliai yra įvairių kultūros ženklų vienis, jie atspindi mūsų tautos savitumus… Norėčiau pabrėžti, kad lietuvybės simboliai siejasi su nacionalizmu, su tautiniais jausmais… Jie daugeliu atveju yra konstruojami… Simboliai ypatingai svarbūs žmonėms tam tikrais atgimimo laikotarpiais“, – teigia V. Savoniakaitė. Skaityti toliau →

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: M. Baužytė-Motiejūnienė. Dubiniai ir dubiniškiai (4)

2016 09 18 00:13

Lietuva i r jos apylinkės 1867-1914 m. | wikipedija.org nuotr.

(Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 484–497). Ištraukos.

Marija Baužytė-Motiejūnienė gimė 1925 m. Dubinių kaime, Rodūnios valsčiuje (dabar Baltarusija), valstiečių šeimoje. Gimnaziją baigė Vilniuje. 1947–1952 m. Vilniaus universitete studijavo vokiečių kalbą ir literatūrą, mokėsi Vilniaus muzikos mokykloje, Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1945–1949 m. dirbo Vilniaus lėlių teatro aktore, 1951 m. – vyr. laborante Vilniaus universiteto Užsienio kalbų katedroje, Skaityti toliau →

Netekome lietuvybės puoselėtojo, kraštotyrininko Antano Bielinio (0)

2016 09 06 16:52

Antanas Bielinis (1918–2016) | mignalina.lt nuotr.

Rugsėjo 6 d. užgęso 99-uosius metus einančio kraštotyrininko, tautosakos rinkėjo, lietuvybės puoselėtojo lenkų okupacijos metais, lietuviškos spaudos platintojo Antano Bielinio gyvybė.

A. Bielinis gimė 1918 m. vasario 18 d. Švenčionių rajone, Tverečiaus parapijoje, Dietkauščinos kaimelyje. Lenkams okupavus Vilniaus kraštą ir naikinant lietuvybę Antano tėvas Jonas Bielinis siekęs, kad kaimo žmonės išlaikytų lietuvybę 1923 m. kaime įkūrė pirmąją lietuvišką mokyklą. Joje trejus metus mokės dvi J. Bielinio dukros ir kiti kaimo vaikai. Vėliau seserys lietuviško rašto išmokė ir savo jaunesnį brolį Antanėlį, okupantų valdžios priverstą baigti 5 lenkiškos pradžios mokyklos skyrius. Skaityti toliau →

D. Stancikas. Pasipriešinimas ir prisitaikymas (6)

2016 09 06 09:03

Politinis kalinys, nepriklausomybės signataras a. a. Algirdas Patackas yra taikliai pastebėjęs, kad lietuvių tautos sukilimai prieš okupantus prasiverždavo maždaug kas 20–30 metų.

Taigi iš Rusijos imperijos, gniaužusios Lietuvą beveik du šimtmečius, bandė išsiveržti kiekviena lietuvių karta. Nepaisant tūkstančių nukentėjusiųjų, atimtų, surusintų dvarų po 1831 m. sukilimo, 1863-iaisiais vėl visą Lietuvą apėmė ginkluoto pasipriešinimo dvasia; dar po dvidešimties metų gerokai nukraujavusius žemaičius pakeitė suvalkiečių inteligentija, šįkart pakėlusi lietuvius į taikų dvasinį išsivadavimą: Skaityti toliau →

Margionių klojime – kaimo teatrų sambūris (0)

2016 08 25 15:20

Margioniu-klojimo-teatras-prie-vartu_rengeju nuotr

Unikalusis Margionių klojimo teatras tęsia gražią tradiciją – Margionyse jau septintus metus iš eilės žiūrovus džiugina rajoninė kaimo teatrų šventė–konkursas „Citnaginė“ režisieriaus Juozo Gaidžio prizui laimėti. Saulėtą rugpjūčio šeštadienio popietę gražiausiais vasaros žolynais iš tebežydinčių kaimo darželių ir pievų išdabintas Margionių klojimas vos talpino žiūrovus: vietinius margioniškius, kaime vasarojančius jų vaikus ir anūkus bei svečius, susirinkusius į „Citnaginę“.

Skaityti toliau →

Nori konsoliduoti tautinės krypties politinį sparną (0)

2016 07 18 03:01

Kazimieras Uoka | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pagerbdami liepos 16 d. Anapilin iškeliavusio Kovo 11-osios akto signataro Kazimiero Uokos šviesų atminimą, skelbiame Vidmanto Valiušaičio pasikalbėjimą su Kazimieru Uoka, kuris buvo atspausdintas „Draugo“ dienraštyje 2002 m. lapkričio 15 d., iškart po to, kai K. Uoka, nesurinkęs 20 tūkst. reikalingų parašų turėjo pasitraukti iš kovos dėl prezidento posto.

Šiame pokalbyje aptariami klausimai daugeliu atvejų tebėra svarbūs ir šiandien.
Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Kas iš tiesų kiršina lenkus su lietuviais? (59)

2016 07 15 08:00

Liepos 6 d. Nijolė Balčiūnienė už indėlį į lietuvybės saugojimą apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Lietuvos Valstybės dienos proga prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo valstybės ordinais „Vilnijos“ draugijos narius – daktarą Kazimierą Garšvą ir Nijolę Balčiūnienę. Apdovanojimas – suprantamas ir gal net šiek tiek užtrukęs. Abu šie garbūs patriotai daugybę metų vykdo tautinę veiklą, puoselėja lietuvių kultūrą ir ugdo savimonę. Ypač gausūs jų nuopelnai remiant ir telkiant lietuvius probleminėje Pietryčių Lietuvoje ir lietuvių etninėse žemėse – nuo Seinų iki Gervėčių.

Jau po savaitės nuo apdovanojimų pasirodė prieštaringojo „Lietuvos ryto“ žurnalisto Vytauto Bruverio straipsnis, kuriame teigiama, jog šie apdovanojimai skirti už lietuvių Skaityti toliau →

D. Razauskas: Lietuva yra dvasinė tikrovė (14)

2016 07 10 16:32

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žinomas lietuvių mitologas, humanitarinių mokslų daktaras Dainius Razauskas neseniai išleido mokslinį veikalą „Maironis – praamžės tradicijos dainius“, kuriame šio didžio Lietuvos poeto eilėraščius nagrinėja kiek netikėtu – mitologiniu aspektu, tarsi mėgindamas juose aptikti mūsų nacionalinę matricą – būtent tai, ką įprastai vadiname lietuvių tautos dvasia. Su šios knygos autoriumi kaip tik ir kalbamės apie tą dvasią, apie būtinybę ir galimybes šiandien ją skleisti.

– Ką tik knygynų lentynas pasiekė jūsų knyga, kurioje Maironio kūrybą nagrinėjate mitologiniu aspektu. Naršydamas internete aptikau, kad sulauksime ir dar vieno jūsų veikalo, kuriame tuo pačiu atžvilgiu bus nagrinėjamas Kristijonas Donelaitis. Kokiu tikslu ėmėtės šių tyrimų? Ką mėginote užčiuopti? Nejaugi tą ypatingąjį nacionalinį ekstraktą, vadinamą tautos dvasia? Skaityti toliau →

Lietuvos Romuvos vaidilė Nijolė Balčiūnienė pagerbta už indėlį į lietuvybės saugojimą (nuotraukos) (20)

2016 07 06 16:09

Senojo baltų tikėjimo Romuva vaidilė Nijolė Balčiūnienė už indėlį į lietuvybės saugojimą apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Liepos 6 d. rytą Valstybės – Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo – dienos proga Lietuvos respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojimus už nuopelnus Lietuvai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje įteikė kelioms dešimtims lietuvių ir užsienio valstybių piliečių.

Už indėlį į lietuvybės saugojimą ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi apdovanota buvo ir Senojo baltų tikėjimo bendrijos Romuva vaidilė Nijolė Balčiūnienė.

Garsi visuomenininkė, etninės kultūros, lietuvių kalbos tarmių, tautinių vertybių, lietuvybės pietryčių Lietuvoje ir Skaityti toliau →

Iš Rytų Lietuvos naikinimo istorijos: N. Kairiūkštytė. Lietuvybės naikinimas Lydos krašte (4)

2016 06 02 10:45

Nastazija Kairiūkštytė. Lydos lietuviai ir jų siekiai išlaikyti lietuvybę (1919–1939) (Lydos krašto lietuviai, I. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 134–151). Ištraukos:

Lydos kraštas siejamas su jo administracinėmis apskrities ribomis. Tačiau šios ribos nebuvo nuolatinės. Priklausomai nuo administracinių pokyčių didėjo arba mažėjo apskrities teritorija. 1913 m. Lydos apskritis užėmė 4,9 tūkst. kv. km plotą, kuriame buvo 237,6 tūkst. gyventojų. Jie gyveno 23 valsčiuose, apėmusiuose 1,1 tūkst. kaimų.

Pasak istorinių šaltinių, Lydos kraštas yra etninės lietuvių žemės, išsidėsčiusios Nemuno intakų Ditvos ir Gaujos baseinuose. Po III Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo (1795 m.) Lydos apskritis, patekusi carinės Rusijos priklausomybėn, Skaityti toliau →

A. Liekis. Lietuvos mokslas: savas ir svetimas (I) (3)

2016 05 27 16:27

„Lietuvos mokslas: savas ir svetimas“, – tokiu pavadinimu išleista dr. Algimato Liekio 45 – oji monografinio pobūdžio 710 psl. knyga su daugiau kaip 300 iliustracijų apie mokslo ir studijų nuo seniausių laikų iki šių dienų vietą ir vaidmenį lietuvių Tautos ir jos nepriklausomo valstybingumo kūrimo ir stiprinimo kelyje.

Tiesa, nemažai kas teigia, kad mokslas – nepolitinis, bet kam ir kuriems tikslams panaudojami jo rezultatai, tai jau politika, kaip ir politika kokius ir kokių vertybių gynėjais išugdomi mokymo ir studijų institucijose. Tai puikiai, remiantis ir įvairių laikų archyviniais ir literatūrinais šaltiniais įrodoma ir bene pirmajame tokio pobūdžio mūsų Skaityti toliau →

Celebrity Net Worth PC games news, tips, tricks Batai Baldai