Žymos archyvas: Lietuvos darbo rinka

Pensija dabartiniam jaunimui: scenarijai bus nevienodi (0)

Pensijos | lb.lt nuotr.

Didžioji dalis pačių jauniausių Lietuvos darbo rinkos dalyvių uždirba minimumą – iki 555 eurų, neatskaičius mokesčių. Tačiau antra pagal pajamų dydį jaunimo darbo grupė kas mėnesį skaičiuoja jau dvigubai didesnes, arba 1-1,3 tūkst. eurų dydžio pajamas. Kaupiant pensijai abi šios grupės užsitikrintų apčiuopiamą priedą šalia būsimos „Sodros“ pensijos, tačiau jo nauda būtų nevienoda.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) pagal oficialios būsimų pensijų skaičiuoklės pateikiamus duomenis šioms jaunimo grupėms brėžia du scenarijus. Pagal pirmąjį, kuomet dirbančiojo pajamos nedidelės, kaupdamas jis užsitikrintų 56-57 proc. anksčiau gautų darbo pajamų atitinkančią pensiją. Antruoju scenarijumi didesnius atlyginimus gavusių dirbančiųjų pensijos dydis sudarytų 44-45 proc. dalį, tačiau verta pabrėžti, kad joje II pakopoje sukauptos pensijos dalies indėlis absoliučia suma būtų didesnis nei pirmuoju atveju. Skaityti toliau

Tyrimas atskleidė, kas lemia jaunuolių studijų pasirinkimą ir pasitenkinimą jomis (0)

Odeta Merfeldaitė | Asmeninio albumo nuotr.

Studijų programos poreikis darbo rinkoje, karjeros tikslai ir galimybės, programų sąsajos su asmeniniais poreikiais bei brandos egzaminų pasirinkimas ir rezultatai – tokius studijų pasirinkimo kriterijus įvardija Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai. Mykolo Romerio universiteto (MRU) Edukologijos ir socialinio darbo instituto mokslininkų (prof. dr. Valdonė Indrašienė, doc. dr. Violeta Jegelevičienė, prof. dr. Odeta Merfeldaitė, doc. dr. Asta Railienė, prof. dr. Irena Žemaitaitytė) ir Lietuvos Švietimo centrų darbuotojų asociacijos atliktas tyrimas atskleidė, kas lemia studentų studijų programų pasirinkimus, ir kaip studentai suvokia kokybiškas studijas. Skaityti toliau

Šiuolaikinių technologijų diegimas įmonėse: darbuotojai bus nereikalingi? (3)

Robotas.mokslininkas_KTUnuotr

Vis daugiau verslininkų naudojasi šiuolaikinėmis technologijomis, ūkininkai automatizuoja savo ūkius, mokslininkai kuria išradimus, kurie pagerina kasdienio gyvenimo kokybę. Technologijos formuoja mūsų gyvenseną, taupo laiką, kurį galime skirti kitiems savo poreikiams ar malonumams pildyti. Bet tuo pačiu įsivyrauja baimė, kad jų plėtra stumia žmones iš darbo vietų. Tačiau ar ji pagrįsta?

Lietuvos verslo paramos agentūra išplatino kvietimą „DPT pramonei LT+“ projektui įgyvendinti. Kaip rašoma paraiškos formoje, projekto tikslas yra „paskatinti tradicinės pramonės transformaciją, Skaityti toliau

Trečiajį ketvirtį nedarbo lygis sumažėjo 0,5 proc. (0)

efoto.lt | K. Žiūko nuotr.

Šių metų trečiąjį ketvirtį nedarbo lygis sudarė 7,5 proc. (111 tūkst. 15–74 metų amžiaus bedarbių) ir, palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu, sumažėjo 0,5 nuošimčio, o palyginti su atitinkamu 2015 m. laikotarpiu – 0,8 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Vyrų nedarbo lygis trečiąjį ketvirtį buvo 8,5 proc., moterų – 6,5 proc.

15–24 metų amžiaus nedarbo lygis trečiąjį ketvirtį sudarė 13,1 proc. (16,7 tūkst.), per ketvirtį jis sumažėjo 2,6 nuošimčio.

Šiemet trečiąjį ketvirtį dirbo 1 mln. 369 tūkst. gyventojų. Jų skaičius, palyginti su praėjusiu ketvirčiu, padidėjo 1 tūkst., Skaityti toliau

Praktika universitetuose – reali ar dėl „pliusiuko“? (0)

mokslininkai.studentai_smm.lt

Ar įmanoma suderinti darbdavių norą gauti visiškai paruoštą darbui specialistą ir išpildyti universitetams keliamą tikslą ruošti ne siauros srities, kaip kolegijos, o platų išsilavinimą, kūrybiškus, tarpdisciplinines žinias turinčius bei jas pritaikyti gebančius specialistus? Įmonių atstovai ir švietimo ekspertai sako „taip“, pabrėždami, kad studijų metais įgyta reali, o ne tik „pliusiukui“ užsidėti, praktika yra raktas į sėkmingą karjeros pradžią.

„Studijų metais atlikta praktika universitete įgytas žinias padaro daug kokybiškesnėmis. Galėdamas išmoktą teoriją pritaikyti realioje veikloje, studentas atsirenka žinias,

Skaityti toliau

V. Radžvilas. Europos Sąjunga – prie lemtingo slenksčio (45)

Vytautas Radžvilas

Dr. Laisvūnas Šopauskas Aikštės TV reportaže apie Prancūzijos teroro išpuolių pasekmes ir šiandieninę Europos situaciją kalbėjosi su prof. Vytautu Radžvilu.

– Prancūzijos prezidentas F. Olandas (F. Hollande) praėjus keletui dienų po teroro išpuolių savo kalboje pasakė: „tą penktadienį prancūzai žudė kitus prancūzus“. Toje pačioje kalboje jis paskelbė, kad Prancūzija yra karo būklėje ir pasiūlė keisti Konstituciją, kad galima būtų iš teroristų atimti pilietybę. Apžvalgininkai šioje kalboje pastebėjo tam tikrą nenuoseklumą ir melagystes, tipiškas Vakarų kairiesiems. Kaip galėtumėte pakomentuoti prezidento Olando bei kitų Vakarų valstybių isteblišmento atstovų retoriką? Skaityti toliau