Žymos archyvas: lietuvių lenkų santykiai

Vroclave vyks V Tarptautinis Lituanistų Kongresas (4)

V Tarptautinis Lituanistų Kongresas Vroclave | Alkas.lt koliažas

Gegužės 16–17 dienomis Vroclavo universitete jau penktąjį kartą įvyks Tarptautinis Lituanistų kongresas. Jame kviečiami dalyvauti visi besidomintys Lietuva, lietuvių kalba, kultūra, istorija, politika, lietuvių-lenkų ir kitų kaimynų santykiais dalyvauti šiame renginyje.
2019 metais sukanka dvi simbolinės, tiek Lietuvos, tiek Lenkijos valstybingumui reikšmingos metinės. Tai 450-tos Liublino unijos sudarymo metinės bei 15-tos Lietuvos ir Lenkijos įstojimo į Europos sąjungą (ES) metinės, todėl šiuometinio Kongreso temos apims klausimus nuo Skaityti toliau

A. Lapinskas. Keiksmai Lietuvai diskusijoje prieš Kremliaus propagandą (35)

Alkas.lt koliažas

Lenkų diskusijų klube, kuris dar yra pasivadinęs „platforma, kurioje gimsta naujos Lietuvos lenkų padėties bei lenkų-lietuvių santykių gerinimo idėjos“ spalio 11 įvyko tarptautinė diskusija: „Lietuva ir Lenkija kartu prieš Kremliaus propagandą“. Čia pat dar paaiškinta: „Diskutuosime temomis, kuriose Lenkija ir Lietuva iš esmės sutaria“.

Kaip tik šis paaiškinimas nuteikė tam tikram optimizmui, nes jokia paslaptis, kad lig šiol lietuvių ir lenkų ginčai (taip pat ir Lenkų diskusijų klube) dažnai išvirsdavo į diskutantų kaltinimus Lietuvai dėl esą Lietuvos lenkų diskriminavimo. Skaityti toliau

G. Kazėnas. Atsakymas A. Kubiliui dėl tautinių bendrijų (audio) (28)

Gediminas Kazėnas | mruni.eu nuotr.

Neseniai zw.lt interneto portale pasirodė Andriaus Kubiliaus interviu, kuriame pasisakoma, kad „lietuviškos partijos“ šiame regione (Šalčininkų-Vilniaus apygardoje, kur 2016 m. Seimo rinkimuose bolotiravosi A. Kubilius – Alkas.lt) neturi jokių šansų, „gali persirenginėti kiek nori“, o bandydamos gauti mandatą yra visiškai naivios.

Prisipažinsiu nesitikėjau ir mane asmeniškai labai nustebino ilgamečio politiko toks santykis ir požiūris į šį klausimą. Todėl kaip TS-LKD Vilniaus rajono skyriaus pirmininkas negaliu nesureaguoti į kai kuriuos teiginius, nes priešingu pripažindamas tuos teiginius turėčiau pasiūlyti partijai išformuoti tuos skyrius. Skaityti toliau

A.Smetona. Artinkimės su ukrainiečiais (7)

Antanas Smetona | istorineprezidentura.lt nuotr.

Nūnai mažųjų darbų metas. Pridurkime, ir didžiųjų vargų dienos. Dirbti ir vargti reikia labiausiai mums, lietuviams, dar nepadariusiems tų mažųjų darbų. Jie bus pamatas didiesiems.

Sunkiomis sąlygomis tenka mums dirbti: trukdo mūsų darbą kiti, trukdo jį ir mūsų pačių nesantarvė. Griebiesi mažojo darbo, abėcėlės, tai vienur tau neleidžia vyriausybė, kitur, kaip štai Lietuvos rytuose, sulenkėję dvarininkai ir bajorai. Dairaisi prietelių – jų savo krašte nerandi. Nutautusiems bajorams ir nutautusiems miestiečiams statyk kryželį. Šių užuojautos nebelaukiame, tik norime, kad jie bent nebekliudytų. Skaityti toliau

Veriškių pradinė lietuviška mokykla laimėjo bylą prieš Vilniaus rajono savivaldybę (10)

Veriskių mokykla

Gruodžio 3 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo trijų teisėjų kolegija priėmė sprendimą, kuriuo patenkinio Veriškių pradinės mokyklos apeliacinį skundą, panaikino Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 25 d. sprendimo kai kurias dalis, tame tarpe visas šio sprendimo dalis, susijusias su Veriškių pradinės mokyklos reorganizavimu.

Šis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas neskundžiamas. Taip pat šiuo sprendimu kaip precedentu ateityje remsis teismai, nagrinėdami tokio pobūdžio teisinius ginčus. Skaityti toliau

T. Baranauskas. Apie amžiną lietuvių ir lenkų tautų meilę… (38)

Tomas Baranauskas

Visokių būna priežasčių masinės meilės proveržiams. Vieną keisčiausių stebėjome paskutinį šių metų vasaros mėnesį. Viskas prasidėjo rugpjūčio 9-ąją, kuomet Poznanės „Lecho“ futbolo komandos sirgalių asociacija „Wiara Lecha“ iškėlė didžiulį plačiai nuskambėjusį plakatą su užrašu „Litewski chamie, klęknij przed polskim panem“ („Lietuvių chame, nusilenk prieš lenkų poną“). Kai kurie lenkai po tokio akibrokšto puolė atsiprašinėti, pasirašydami „Gazeta Wyborcza“ parengtą tekstą. Iš viso po juo iki šiol pasirašė 15 414 žmonių.

Kiti priešingai, pasipiktino šia akcija ir ėmė šaukti „Neatsiprašome!“ Kai kurie tą poziciją ir argumentuoti pabandė, kruopščiai rinkdami „faktelius“ iš pastaraisiais metais antilietuvišką isteriją kursčiusios Lenkijos žiniasklaidos. Skaityti toliau

Blogeris Zeppelinus. Ir tarp bajorų būta Lietuvos patriotų. Ką nutyli polonofilai ir „atstumto bajorų elito“ apraudotojai (42)

Blogeris ZeppelinusŽinomas teležmogus Virginijus Savukynas visuomeninės televizijos laidose mėgsta gvildenti visokias tariamai egzistuojančias lietuviškos tapatybės pseudoproblemas.

Ilgesingai  dūsauti dėl anuometinių  lietuvių  netolerancijos, kurios pasėkoje visokie iš principo nepageidaujantys kalbėti „mužikų-chlopų kalba“ užriestnosiai ponai, laikantys save Lenkijos patriotais ir rezgantys sąmokslus prieš Lietuvos Respubliką buvo išspirti iš mūsų valstybės.

Paradoksalu, bet, berods,  net kelios mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomos televizijos laidos buvo skirtos kažkokiai išmirusiai bajoriškai šeimai. Skaityti toliau

P.Gylys. Ar Lenkija turi slaptą antilietuvišką strategiją? (24)

Povilas Gylys, www.delfi.lt

Povilas Gylys

Buvo laikai, kai galėjome džiaugtis gerais santykiais su kaimyne Lenkija. Buvo laikai, kai man esant Lietuvos užsienio reikalų ministru nei vienas iš mano lenkiškos pusės partnerių diplomatijos šefų – Kšištofas Skubiševskis, Andžejus Olechovskis, Dariušas Rosatis, Vladyslavas Bartoševskis – nekėlė mums pretenzijų, nedemonstravo globėjiško elgesio iš viršaus, savo moralinio, intelektualinio ar kitokio pranašumo.

Ano meto lenkiški kolegos, iš kurių tik vienas priklausė tai pačiai kaip ir aš politinei krypčiai, visada buvo pasiruošę pagelbėti, pakonsultuoti. Skaityti toliau

A. Juozaitis: Valstybinės kalbos stiprinimas – tai valstybės gelbėjimo klausimas (audio) (23)

Arvydas Juozaitis

53 Seimo nariai mano, kad jau priimtas ir prezidentės Dalios Grybauskaitės pasirašytas lenkų tautinei mažumai nepatikęs Švietimo įstatymas gali prasilenkti su Konstitucija. Seimo nariai siūlo prašyti Konstitucinio Teismo išaiškinimo. Ar šis prašymas susijęs grynai su netobulos juridinės technikos dalykais, o gal čia galima įžvelgti naują diskusijų dėl jau priimto įstatymo galimybę? Birželio 22 d. „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ apie tai kalbėjo Seimo nariai Arūnas Valinskas, Vytenis Povilas Andriukaitis, Jaroslavas Narkevičius, filosofas Arvydas Juozaitis, politologas Andrius Bielskis. Skaityti toliau

53 Seimo nariai siūlo lenkams neįtikusį Švietimo įstatymą skųsti Konstituciniam teismui (15)

Mantas Adomėnas

Trys „Lenkų rinkimų akcijos“ atstovai Seime – Jaroslavas Narkevičius, Leonardas Talmontas ir Michalas Mackevičius – bei dar 50 parlamentarų teigia, kad lenkų tautinei mažumai nepatikęs Švietimo įstatymas gali prasilenkti su Konstitucija. Seimo nariai siūlo prašyti Konstitucinio Teismo išaiškinimo. Toks Seimo nutarimo projektas buvo įregistruotas vakar.

Nutarimo projekte teigiama, kad kai kurios Švietimo įstatymo nuostatos gali prieštarauti Konstitucijos 29 straipsnio 2 daliai, Skaityti toliau

A.Lapinskas. Išeitis: kalbėtis su Lenkijos visuomene (3)

Anatolijus Lapinskas, www.delfi.lt

Anatolijus Lapinskas© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Rytų Europos studijų centro parengtoje apžvalgoje „Lietuvos ir Lenkijos santykiai: užstrigusi dvišalių santykių darbotvarkė ar tuščia strateginė partnerystė“ arčiausiai dabarties problemų yra trečioji dalis „Lietuvos ir Lenkijos dvišalių santykių turinys – darbotvarkės perkonstravimas?“.

Žodis „perkonstravimas“, matyt, pasigautas iš angliško „reset“, o gal rusiško „perezagruzka“, pagarsėjusio per vieną Amerikos ir Rusijos užsienio reikalų ministrų susitikimą. Skaityti toliau