Gegužės 16–17 dienomis Vroclavo universitete jau penktąjį kartą įvyks Tarptautinis Lituanistų kongresas. Jame kviečiami dalyvauti visi besidomintys Lietuva, lietuvių kalba, kultūra, istorija, politika, lietuvių-lenkų ir kitų kaimynų santykiais dalyvauti šiame renginyje.
2019 metais sukanka dvi simbolinės, tiek Lietuvos, tiek Lenkijos valstybingumui reikšmingos metinės. Tai 450-tos Liublino unijos sudarymo metinės bei 15-tos Lietuvos ir Lenkijos įstojimo į Europos sąjungą (ES) metinės, todėl šiuometinio Kongreso temos apims klausimus nuo Liublino unijos iki Europos Sąjungos.
Sudarytas 1569 metais Liublino unijos aktas sujungė Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir Lenkijos Karalystę į vieną politinį darinį, vadintą Abiejų Tautų Respublika. Ta lietuvių-lenkų politinė sąjunga per daugiau kaip du amžius turėjo didelę įtaką Europos istorijai ir paliko svarbų pėdsaką Lietuvos ir Lenkijos kultūrinėje atmintyje, tapdama savotišku Europos sąjungos pirmtaku.
Lituanistikos raida per keturis su puse šimtmečių, kultūrinės ir literatūrinės raidos etapai, bendros valstybės istorijos puslapiai ir nepriklausomybės siekiai, lietuvių-lenkų bendradarbiavimas tarptautinėje arenoje – visa tai bus V Lituanistų Kongreso dėmesio akiratyje. Į lietuvių kalbą, literatūrą ir kultūrą, o taip pat politiką ir teisę bus žvelgiama iš plačios 450 metų perspektyvos.
Kongrese kviečiami dalyvauti įvairių sričių mokslininkai, visuomenės ir kultūros veikėjai. Numatomos šios konferencijos sekcijos:
- lietuvių kalba ir lyginamoji kalbotyra,
- kultūra, literatūra ir tautosaka,
- Lietuvos istorija ir lietuvių-lenkų santykiai,
- teisinė sistema, politika ir visuomenė.
Kongrese vyks įvairūs Lietuvą pristatantys kultūriniai renginiai, ekspertų debatai, skirti Prezidento rinkimams Lietuvoje bei rinkimams į Europos parlamentą.
Dalyvavimas Kongrese yra nemokamas. Kongreso kalbos – lenkų, lietuvių, anglų. Numatoma pranešimų trukmė – 15 minučių. Kongreso pranešimų medžiagą ketinama išleisti atskiru leidiniu. Kongreso pagrindinis rengėjas Vroclavo universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros studijų centras.
Lietuvių kalbos ir kultūros studijų centras Vroclavo universitete įkurtas prieš 19 metų. Baltistikos centras veikia taip pat ir Varšuvos universitete, o lietuvių kalbą kaip privalomąjį dalyką galima studijuoti Krokuvos Jogailaičių universitete.
Tai ką tas Lituanistų kongreso organizavimas ne Lietuvoje sakytų, kad mokslas Lietuvoje ir tauta pasiekė tokią anemiją, kad ji pati jau negali net Lituanistų kongreso surengti. Tai kur čia tada nebus bėgama iš Lietuvos tų, kurie lenkais nenori tapti…Tai, beje, mena lietuvių padėtį Stalino laikais, kai lietuvius trėmė į Sibirą, o ten po metų kitų važinėdami po Sibirą Stalino ar Gomulkos agentai ragino lietuvius atsisakyti lietuvių tautybės ir turtų Lietuvoje, tapti (rašytis) lenkais, tai tokiu atveju gautų nuo 50 iki 100 ha žemės ūkius Vroclavo ar Ščecino vaivadijose, būtų paleisti iš Sibiro perkeliant su šeimomis gyventi tose vaivadijose gautuose ūkiuose. Tai ar dabar ne su panašios lenkinės ‘geradarystės” tikslais Lituanistų kongresai gali būti vykdomi Vroclave… Anot, Kamarovskio – ožka neina prie vežėčių ir daryk tu ką nori. Tai ar čia kartais ne ožkos viliojimas tas…
Su PL biudžetais nepasivaržysime. Ji tai puikiai žino ir tuo piktnaudžiauja, keldama ne tik nepagrįstus, bet ir nepakeliamus reikalavimus. Čia ji savo biurų ir institutų pristeigė ir užpila pinigais, kad turėtų iš ko „obrazcovo-pokazatelnuju rabotu” dirbti, visais slavakalbiais „rūpintis”. O mes neįstengiame net lietuviškų mokyklų bei darželių paribiuose išsaugoti.
Lituanistikos centrai Lenkijoj /Varšuvos,Vroclavo ir Krokuvos universtetuose/ yra silpni ir labai mažai žinomi Lenkijos visuomenei.Deja.
Ar ne dėl to, kad KAI KAM NEREIKIA, kad jie būtų žinomi? Todėl ir pinigais neapipila.