Gruodžio 3 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo trijų teisėjų kolegija priėmė sprendimą, kuriuo patenkinio Veriškių pradinės mokyklos apeliacinį skundą, panaikino Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 25 d. sprendimo kai kurias dalis, tame tarpe visas šio sprendimo dalis, susijusias su Veriškių pradinės mokyklos reorganizavimu.
Šis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas neskundžiamas. Taip pat šiuo sprendimu kaip precedentu ateityje remsis teismai, nagrinėdami tokio pobūdžio teisinius ginčus.
Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 25 d. sprendimu „Dėl kai kurių Vilniaus r. švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo <…>“ buvo ketinama Veriškių pradinę mokyklą išskaidyti. Po šio sprendimo Veriškių pradinė mokykla kaip švietimo įstaiga būtų nustojusi egzistuoti. Vietoj jos norėta įsteigti Nemenčinės Gedimino gimnazijos pradinio ugdymo skyrių (lietuvių dėstomąja kalba) ir Nemenčinės K. Parčevskio gimnazijos pradinio ugdymo skyrių (lenkų dėstomąja kalba).
Vilniaus rajono savivaldybės taryba šį sprendimą, jau vykstant teisminiams ginčams, argumentavo tuo, kad mokykloje mokosi mažai vaikų, todėl nepavyksta surinkti pakankamai mokinio krepšelio lėšų, kad mokykla galėtų egzistuoti savarankiškai. Savivaldybės taryba teigė, kad mokykla susidūrė su nuolatiniu ir sisteminiu lėšų trūkumu: 2007 m. jai trūko 58,5 tūkst. litų mokymo lėšų ir 18,4 tūkst. litų ūkio lėšų, 2008 m. – 64,2 tūkst. litų mokymo lėšų ir 4,6 tūkst. litų ūkio lėšų, 2009 m. – 29,3 tūkst. litų mokymo lėšų ir 4,3 tūkst. litų ūkio lėšų, 2010 m. – 60 tūkst. litų mokymo lėšų ir 28,9 tūkst. litų ūkio lėšų. Savivaldybė teigė negalinti daugiau kompensuoti šių trūkumų.
Savivaldybė taip pat aiškino, kad reorganizacija atneš gerų pokyčių: mokyklai trūko 60 tūkst. litų per metus. Nereorganizavus mokyklos, trūktų pinigų darbuotojų atlyginimams, o išdalijus mokyklą didelėms švietimo įstaigoms, tuos trūkumus padengs jos pačios, perskirstydamos savo pačių lėšas (dotuodamos savo skyrius), o mokiniai mokysis tame pačiame pastate, dirbs tie patys darbuotojai (taip pat mokytojai), kiek galimybės leis, bet jau gimnazijos statusą turinčiose mokyklose.
Tuo tarpu Veriškių pradinė mokykla teigė, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba kasmet vykdo mokyklų mokymo krepšelio lėšų perskirstymą, o tai įtakoja atsiradusį lėšų trūkumą. Kiekvienais metais savivaldybė sulaikydavo 6 proc. mokyklos mokinio krepšelio lėšų (maksimalią leistiną dalį). Dėl to atsirasdavo pinigų trūkumas, o po to jau perskirstymo būdu mokyklai buvo skiriamos trūkstamos lėšos.
Mokykla teismui pateikė įrodymais pagrįstą argumentą, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba, priešingai nei pati teigia, kiekvienais metais kompensuodavo lėšų trūkumą, o tai reiškia, kad turėjo tam lėšų. Anot mokyklos byloje nėra dokumentų, įrodančių, kad Savivaldybė tuos pinigus skolintųsi iš kredito įstaigų.
Mokykla pareiškė, kad ji užtikrina aukštos kokybės švietimą, ir pateikė diplomus, padėkas, raštus, įrodančius, kad mokykloje dirba geri specialistai. Nuo 2010 m., kai vyksta teisminiai ginčai, Veriškių pradinė mokykla sėkmingai tvarkė savo finansus, o mokinių skaičius nuolat didėjo. 2013/2014 mokslo metais mokosi 27 pradinukai, mokinio krepšelio lėšų bus gauta 125 885 Lt. – pakankamai, kad mokykla išsilaikytų pati.
Veriškių pradinė mokykla taip pat nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimais 2010 m. reorganizuotos mokyklos 2013 m. be jokių išimčių buvo uždarytos, o tai reiškia, kad reorganizacija nepasiteisino.
Nemenčinės Gedimino ir K. Parčevskio gimnazijoms, prie kurių planuota jungti Veriškių pradinę mokyklą, pačioms trūksta lėšų: iki 2013 m. pabaigos Gedimino gimnazijai iš viso trūko 90 tūkst. litų, o K. Parčevskio gimnazijai – 115 tūkst. litų, taigi, abiejų gimnazijų padėtis yra prasta, bet Savivaldybė tai slepia. Veriškių mokykla nenorėjo būti išdalinta „minusinėms“ mokykloms.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atsiribojo ir visiškai nevertino politinių ir ekonominių ginčo aspektų. Jis, kaip ir žemesnės instancijos teismas, iš esmės sutiko su Savivaldybės tarybos argumentu, kad mokykla nuolat ir sistemingai susiduria su lėšų trūkumu, bet atkreipė dėmesį į kelis nesutapimus Savivaldybės pateiktose lentelėse. Tačiau Vyriausiasis administracinis teismas nesutiko, kad Vilniaus rajono savivaldybė neturi papildomų lėšų finansuoti mokyklą ir panaikino žemesnės instancijos teismo sprendimą, kadangi Savivaldybė nepateikė duomenų, jog neturėtų lėšų mokyklai finansuoti, priešingai – 2007–2010 m. skirdavo mokyklai trūkstamas lėšas – iš viso 503 tūkst. litų.
Sveikinu su pergale
Pagarba Veriškių pradinės mokyklos direktorei ir visam mokyklos kokektyvui, kurie susitelkė, kovojo ir nugalėjo… Lietuvybė sunkiai, bet pamažu skleidžiasi Vilnijoje… Sėkmingų mokslo metų Veriškių pradinei mokyklai – mokyktojams ir mokiniams. “Ir šviesa, ir tiesa, mus žingsnius telydi…” Savanoris kūrėjas
Čia jau vadinasi – darbais Tėvynę mylim.
Iš tikrųjų tai jau – “žygiais, o ne žodžiais mes Tėvynę mylime”… Labai įdomus savo lietuvišku senoviškumu ir pats pavadinimas – Veriškės.
Šaunu, sėkmės!
Jei šalį valdytų ne parsidavėliai, tai štai taip ginti lietuvybės nereikėtų.
Pasaulio pabaiga. Lietuviai savo žemėje turi eiti į teismus. Kada baigsis Vilniaus rajono valdžios savivaliavimas? Kodėl esame tokie “bedančiai”? Kam renkama valdžia?
tai gal Vilniaus rajono valdzioj priviso ne lietuviu?
Tai ten seniai lietuvių nėra. Bet kokia šalies valdžios reakcija į tai? Ogi bejėgiškumo demonstravimas.
Išvada tik viena: pietryčių Lietuvoje reikia saugoti ne lenkiškumą, bet lietuviškumą. Ten tautinė mažuma – lietuviai, gyvenantys savo etninėse žemėse, o ne lenkų dauguma, gyvenanti lietuvių etninėse žemėse.
Labai gerai. Kovojo ir laimejo. Pavyzdinis turetu tapti sis atvejis. Tuo paciu ir ikvepiantis kitus