Žymos archyvas: lietuvė

Kitoks folkloras ir patriotiškumas su „Obelija“ (video) (2)

„Obelijos“ merginos Eglė Česnakavičiūtė, Salomėja Gruodytė, Dalia Peseckaitė ir Rūta Miškinytė šią savaitę pradėjo debiutinio albumo „Tu žalioji“ pristatymo koncertus Lietuvoje ir Latvijoje | Jono Krivicko nuotr.

Senojo folkloro grupės „Obelija“ įkūrėja vilnietė Eglė Česnakavičiūtė nevadina savęs patriote. „Tiesiog darau savo darbą, kuriame matau prasmę“, – sako 25 metų mergina, su kuria susitikome likus dienai iki grupės debiutinio albumo „Tu žalioji“ pristatymo koncerto Vilniuje. Nykstančio Lietuvos kaimo, lyg to apleisto sodo, vaizdas, prisipažįsta, jai suspaudžia širdį. Todėl niekieno neprašoma ir neremiama nuolat rengia ekspedicijas į Dzūkijos kaimus, kad užrašytų juose dar likusių senolių dainuojamas dainas, perduodamas iš kartos į kartą.

– Keturios panelės – jaunos, gražios, energingos ir, kalbant stereotipais, – „muzika senukams“. Kodėl pasirinkote folklorą? Skaityti toliau

Amerikoje plečiasi įtakingų N.Venckienės užtarėjų ratas (5)

Neringa Venckienė | alkas.lt nuotr.

Jungtinėse Amerikos Valstijose sulaikytą įvairiais nusikaltimais įtariamą buvusią teisėją ir Seimo narę Neringą Venckienę pastaruoju metu pasiekia tik geros naujienos. Jos pusėn stojo dar vienas JAV kongresmenas.

Jau rašėme, kad ketvirtadienį JAV Federalinis teismas Čikagoje nepriėmė sprendimo dėl 47 metų N.Venckienės ekstradicijos į Lietuvą. Teisėja pranešė, kad jį priimti jai dar reikia mažiausiai dviejų savaičių. Į teismo posėdžių salę pareigūnų atlydėtą oranžinės spalvos kalinės kostiumą vilkinčią N.Venckienę palaikė nemažas būrys jos šalininkų. Skaityti toliau

Lietuvė laimėjo Europos merginų matematikos olimpiados aukso medalį (3)

Neringa Levinskaitė ir Leonas Narkevičius | Nacionalinės moksleivių akademijos nuotr.

Balandžio 9 –15 d., Italijoje, Florencijos mieste, vyko Europos merginų matematikos olimpiada (European Girls’ Mathematical Olympiad (EGMO). Šioje olimpiadoje, lietuvė dvyliktokė Neringa Levinskaitė laimėjo aukso medalį. Iš viso olimpiadoje varžėsi 195 merginos iš 52 šalių, 36 Europos valstybes atstovavo 137 merginos.

Europos mergaičių olimpiados rengiamos nuo 2012 m., siekiant skatinti merginas domėtis matematika. Olimpiada rengiama Tarptautinės matematikos olimpiados (IMO) stiliumi, t.y. dvi dienas sprendžiama po tris uždavinius. Kiekvieną dieną sprendimui skiriamos 4,5 valandos, Skaityti toliau

R. Šedytė: Lietuva – mano širdyje! (3)

rafaele-sedyte-respublika.lt nuotr

Šiais laikais, kai emigruoti iš Lietuvos tampa gero tono ženklu, kai žmogaus pasilikimas gyventi Tėvynėje kone visuotinai suvokiamas kaip jo nesėkmė, kai lietuvaičiai skuba keisti savąją prigimtinę pasaulėjautą, moralę, bet kokias priklausomybę lietuvių tautai liudijančias skirtybes (netgi pavardes!), labai reikia nacionalinį nubudimą, sugrįžimą, ne reklaminę ir ne butaforinę meilę Lietuvai bylojančių pavyzdžių –liudijimų, kad lietuvių tautos žmonės dar geba išgirsti savy kraujo balsą, dar išdrįsta atsiliepti, Skaityti toliau

Lietuvė vaidina vieną iš pagrindinių populiaraus prancūziško serialo vaidmenų (video) (0)

migle-rimaityte-gumbriene-asmen. nuotr

„Meilės paslaptys“ – kultinis prancūzų serialas, populiarumu šioje šalyje prilygstantis amerikietiškajai „Santai Barbarai“. Skirtingais pavadinimais šis serialas transliuojamas jau beveik dvidešimt metų, o jo aktoriai – tikros žvaigždės. Viena jų – lietuvė Miglė Rimaitytė. „Nėra tokio prancūzo, kuris nežinotų šio serialo“, – atskleis kylanti žvaigždė iš Kauno.

„Meilės paslaptys“ – situacijų komedija, kurios herojams nutinka įvairūs ir netikėti dalykai. Skaityti toliau

Ištvermės jojimo varžybose JAV – lietuvės pergalė (0)

jav_gyvenanti_lietuvos_sportininke_alisija_zabavska

Neseniai Ehrhardt mieste (Pietų Karolina, JAV) vykusiose ištvermės jojimo varžybose geriausiai pasirodė ir pirmą vietą užėmė viena labiausiai patyrusių mūsų šalies raitelių Alisija Zabavska. 120 km atstumą jį įveikė per mažiau nei 8 minutes ir aplenkdama savo varžovus užsitikrino aukštą vietą bendrame reitinge.

„Ištvermės jojimas reikalauja abipusio žirgo ir raitelio supratimo, didelio žinių bagažo ir intensyvaus pasiruošimo. Džiaugiamės, jog jau ne vienerius metus Amerikoje gyvenanti sportininkė demonstruoja  puikius rezultatus

Skaityti toliau

Lietuvės sumanymas namams – pasaulio geriausiųjų 50-uke (video) (0)

b_adaminytes_keidunes-ideja-beat-drops

Tarptautinis sumanymų naujoviškiems namams konkursas „Ideas Lab“, kelis mėnesius skatinęs dalyvius ieškoti unikalių sprendimų, kurie suteiktų galimybę kiekvienam iš mūsų gyventi sveikesnėje aplinkoje, pasiekė finišo tiesiąją. Į geriausių sumanymų  50-uką pateko ir lietuvės sumanytas naujas būdas, kaip kasdien vienu kartu gauti įvairius organizmui reikalingus vitaminus iš skirtingų šaltinių.

„Kai iš kelių šimtų atsiųstų unikalių sumanymų tarptautiniame konkurse komisija ne tik pastebi lietuvių idėją, bet ir atrenka ją į geriausiųjų 50-uką – tai jau didelis pasiekimas mažai mūsų valstybei.

Skaityti toliau

Lietuvė pabėgo iš vienos pažangiausių pasaulio šalių: nenorėjau pavirsti robotu (10)

Japonijos greitieji traukiniai_wikimedija.org

Daugumai žmonių žodis „Japonija“ asocijuojasi su egzotika, technologijomis, aukšto lygio civilizacija ir kultūra. Dažnas pasitenkina šiomis visuotinai populiariomis žiniomis. Ir aš taip pat turėjau susidariusi tokią pat nuomonę apie Japoniją.

Praėjusiais metais gavau pasiūlymą mokytis ir gyventi Japonijoje pagal profesinio tobulėjimo programą. Neabejodama apsisprendžiau labai greitai.

Programos koordinatorė, gerai žinanti šios šalies ypatumus, pritarė mano sprendimui ir Skaityti toliau

Režisierė A. Kavaitė triumfavo prestižiniame JAV kino festivalyje „Sundance“ (video) (0)

A.Kavaites filmas.SangaileLietuvos vardas nuskambėjo JAV, prestižiniame festivalyje „Sundance“, kuris kasmet suburia Holivudo žvaigždes ir pasaulio kino garsenybes. Iškilmingoje ceremonijoje filmo „Sangailė“ režisierei Alantei Kavaitei įteiktas apdovanojimas už geriausią režisūros darbą konkursinėje vadybinių filmų programoje („World Cinema Dramatic directing award“). Apdovanojimų šventė buvo transliuojama internetu tiesiogiai, sekmadienio paryčiais Lietuvos laiku.

„Labai dėkoju savo kūrybinei grupei ir laukiu kelionės į Lietuvą, kad su visais atšvęsčiau“, – sakė šiuo metu Prancūzijoje gyvenanti režisierė Alantė Kavaitė. Prieš apdovanojimų ceremoniją namo išvykusi A. Kavaitė visiems susirinkusiems daug kartų kartojo lietuvišką „ačiū“ (žr. video įrašą).

Skaityti toliau

Londone pristatoma paroda apie emigraciją „Iš tavo dienoraščių“ (0)

Agnes Kucinskaites fotoGruodžio 12–14 dienomis „The Depot“ galerijoje  Londone vyksta paroda „Iš tavo dienoraščių“ (angl. „From Your Diary“). Tai dviejų jaunųjų menininkių – lietuvės Agnės Ritos Kučinskaitės ir italės Giulia Parlato bendras projektas emigracijos tema. Keturiolikos fotografijų parodą lydės emigravusiųjų patirčių dokumentacija.

Londono menų universiteto komunikacijos koledže fotografiją studijuojančios Agnė Rita Kučinskaitė ir Giulia Parlato klausia, ką reiškia sąvoka „namai“ ir koks yra gyvenimas Skaityti toliau

Lietuvės knyga apie Šveicariją – pašnekesys su nepaprasta šalimi (1)

J.Survilaitės knygos „Pašnekesiai su Helvecija“ viršelio dalis

Dvidešimt metų Šveicarijoje, Ciuricho mieste, gyvenanti žurnalistė, rašytoja Janina Survilaitė viename interviu yra prasitarusi apie neišvengiamą emigranto dalią: „Šveicarija – nuostabus kraštas. Labai graži gamta, geros gyvenimo sąlygos, oras kvepia Alpių kalnų rožėmis ir geru ispanišku Bordo vynu, bet aš ten visada jausiuosi emigrantė“. Šią nuolat lydinčią jauseną ir patirtį rašytoja sugebėjo pasitelkti parašyti publicistinei knygai – „Pašnekesiai su Helvecija. Iš šveicariško dienoraščio“.

Kitataučio akimis tarsi iš šono, tačiau iš labai arti daugelį metų stebėta Helvecija (tai senasis Šveicarijos pavadinimas) po truputį atsiveria ir parodo savo didžiausius turtus. Lietuvė, nors ir prijaukintoje, tačiau svetimoje šalyje per du dešimtmečius pažino Šveicarijos politinį, socialinį, kultūrinį gyvenimą, tad savo knygoje stengėsi visa tai kuo geriau ir tiksliau atskleisti, o svarbiausia – parodyti, kokius dvasinius turtus spinduliuoja šios kalnų šalies piliečiai, Skaityti toliau

Už kiekvieno didžio vyro – didi moteris! (I) (1)

Liudvika Zaikauskaitė-Narutavičienė (Jono žmona), Joana Narutavičienė (signataro žmona), duktė Sofija Narutavičiūtė-Krasowska; antroje eilėje: sūnus Kazimieras, signataras Stanislovas Narutavičius, sūnus Jonas ir duktė Elena | K.Narutavičiaus asmen. archyvo nuotr.

Sofija Chodakauskaitė-Smetonienė, Joana Bilevičiūtė-Narutavičienė. Dvi 1918 m. Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų žmonos. Intuityviai norėjau jas suporuoti. Jutau, kad jas sieja kažkas ypatingesnio, tik ne iš karto supratau kas. Gal tai, kad vaikystėje abi kalbėjo lenkiškai? Ar kad abidvi buvo pamaldžios? Pagaliau dingtelėjo – taigi viena buvo vienos šalies prezidento žmona, o kita – kitos šalies prezidento brolienė!

Bajoraitė, ištekėjusi už inteligento

Sofija Chodakauskaitė gimė 1885 m. sausio 13 d. Gavėnuose. Kaip rašo istorikė Skaityti toliau

E.Merkytė. Viskas, ką ji darė, visą laiką buvo Lietuva (6)

Marija Gimbutienė Topangoje. 1974 m. | V.Pluko nuotr. Iš Vilniaus universiteto bibliotekos rinkinių. F154-681-005. Marija Gimbutienė Topangoje. 1974 m. V. Pluko nuotr. Iš Vilniaus universiteto bibliotekos rinkinių. F154-681-005.

Pasaulinio garso archeologė, pedagogė, kultūros veikėja, pasaulyje naujos mokslo srities – archeomitologijos – pradininkė Marija Gimbutienė, save vadinusi savo atrastos moterų civilizacijos pagrindine figūra Motina Deive, „ragana, turinčia regėjimo galią“ ar kitų (Meilės Lukšienės) pavadinta „Mėlynąja paukšte, perskridusia ne tik per Lietuvą, bet ir per pasaulį.“ Gyvenimo pabaigoje, jau ryškiai šviečiant garbės, šlovės ir pripažinimo saulei, Marija Gimbutienė savo laimėjimus įvertins taip: „…Todėl, kad užaugau Lietuvoje…“ (Viktorija Daujotytė).

„Skaityti išmokau ketverių“

Marija Birutė Alseikaitė gimė 1921 m. sausio 23 d. Vilniuje, gydytojų šeimoje. Skaityti toliau

Rašyti – tai kopti į kalno viršūnę (4)

Kristina Sabaliauskaiė | fotodiena.lt nuotr.

Skurdoka šiuolaikinė lietuvių literatūra netikėtai praturtėjo lyg senovės lobį būtų radusi. Tas lobis – jauna rašytoja Kristina Sabaliauskaitė, kurios dviejų dalių istorinis romanas „Silva Rerum“ graibstyte graibstomas ir puikiai vertinamas žinovų – istorikų, menotyrininkų, rašytojų. Gal dar ankstoka Kristiną vadinti gyvąja lietuvių literatūros klasike, juolab kad gyvena ji Londone ir natūraliai gali įsilieti į britų literatūrą… Laikas parodys! O šis apsilankymas Lietuvoje Kristinai buvo ypač prasmingas – leidyklai ji atidavė dar vieną savo knygą.

Trečioji knyga ilgai nelaukė Skaityti toliau

E.Merkytė. Partizanų motina (6)

Ona Lukšienė | Partizanai.org nuotr.

1947 m. savo dienoraštyje Lietuvos partizanų Tauro apygardos kapelionas kunigas Justinas Lelešius-Grafas rašė: „Šiandien mes pajėgūs išmatuoti aukščiausius kalnus, giliausias jūras, tolimas planetas, bet kas išmatuos, kas pajėgs suprasti tą beribį skausmą, kuris palietė motinų širdis, kuris atėmė jų senatvės paguodą, pravirkdė seneles tų sūnų, kurie krito didvyriškose kautynėse už Lietuvos laisvę ir laimingą ateitį?

Laikas užgydys žaizdas, bet ne motinų. Jos iki karsto lentos žiūrės į tą vingiuotą, baltą takelį, kuriuo jos sūnelis išėjo parnešti laisvės. Skaityti toliau

L. Medelis. Neatsisakau ištikimybės: Unės Babickaitės patriotizmo pasaka (13)

Unė Babickaitė | Vikipedijos nuotr.

Alkas.lt tęsia naują skiltį – „Lietuvos Kūrėjai“ apie žmones kuriančius Lietuvoje, kuriančius Lietuvai ir kuriančius Lietuvą. Skiltį remia Lietuvos spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Banali tiesa: gyvenimo kombinacijų – begalinė įvairovė. Ir vis atrodo, kad jas visas galima užrašyti kaip šachmatų partiją, išsaugoti ir išmokti kitam kartui, kad nedarytume klaidų. Tai apgaulė. Istorinis sindromas – „šį kartą bus kitaip“ – nuolat kartojasi kaip vis naujos ir naujos variacijos su beveik nekintančia esme – taisyklėmis.

Pridėkime delną prie ausies, paklausykime kalbų internete:

– Sveikinu iš visos širdies, labai, labai!

– Ačiū! Skaityti toliau

Naują gyvenimą pradedanti R.Meilutytė: nebūsiu aš britė ir taškas (video) (1)

Rūta Meilutytė | AP/Scanpix

Rūtos Meilutytės gyvenimas virsta aukštyn kojomis. Po bemiegės nakties 15-metė pakirdo naujame pasaulyje, kuriame ji – tautos numylėtinė, geidžiamiausia įtakingų žiniasklaidos priemonių pašnekovė, galiausiai – olimpinė čempionė. „Baisu, kad žmonėms neatsibosčiau – dabar juk visur mano veidas“, – juokėsi plaukikė, išsamiame interviu Lietuvos žurnalistams.

Jame R. Meilutytė papasakojo tiek apie triumfo akimirkas Londone, tiek apie daugeliui dar paslaptingą savo gyvenimą. Skaityti toliau

A.Venskienė. Fizinis grožis ir jo ženkliškumas XIX a. pabaigos – XX a. pirmosios pusės lietuvių kaimiškoje kultūroje (1)

Lietuvė /eFoto.lt nuotr.Londoniečio/Tikriausiai kiekviena tauta turi fizinės išvaizdos, ypač veido bruožų, autostereotipą. Dažniausiai tai patrauklus, gražus žmogus, kurio išvaizda tampa ir etniniu grožio idealu, siekiamybe. Anot N. Haldeyevos [1], idealusis veido išvaizdos tipas iki tam tikro laipsnio gali būti traktuojamas kaip viena iš populiacijos charakteristikų. Kitaip tariant, susikurtas etninis grožio idealas daugiau ar mažiau atitinka realią, vyraujančią arba tam tikru istoriniu laikotarpiu vyravusią, etnoso narių išvaizda. Skaityti toliau