Žymos archyvas: liaudies kultūra

Tautines vertybes skleidžianti šventė „Sartai 2017“ (0)

Sartai | viskas.lt nuotr.

Vasario 4 d. Dusetų hipodrome Žemės ūkio ministerija rengia tradicinę žiemos žirginio sporto šventę „Sartai 2017“. Tuo pačiu metu vyks jau beveik pusšimtį metų kartu su lenktynėmis rengiama mugė bei vis gausesni saviveiklininkų, įvairių muzikantų ir kolektyvų pasirodymai.

Kai kurie istoriniai šaltiniai byloja, kad šventė rengiama jau nuo 1796 metų. Šiemet sukanka 84 metai, kai 1933 m. žirgų lenktynes ant Sartų ežero ledo pradėjo remti Žemės ūkio ministerija. Nuo 1955 m. jos paskelbtos respublikinėmis, o nuo 1968 m. kartu pradėtos rengti ir žiemos mugės. Skaityti toliau

A. Gurevičius. Ragana kaime ir teisme (kaip magiją suprato liaudis ir mokytieji) (II) (0)

Raganos atlieka lietaus iššaukimo burtus | Ulricho Molitoro (Ulrich Molitor) graviūra iš veikalo „De Laniis et phitonicis mulieribus“ („Apie raganas ir žiniuones“), Constance, 1489 m.

Tęsiame Arono Gurevičiaus, vieno žymiausių pasaulyje XX a. antrosios pusės ir XXI a. pradžios Rusijoje (Maskvoje) gyvenusių ir rusiškai rašiusių viduramžių kultūros istorikų, straipsnio vertimo skelbimą.

Straipsnyje nagrinėjamos vadinamosios raganų medžioklės priežastys, ištakos, prigimtis ir pamokos. Esminis kampas, kuriuo autorius žiūri į šį tragišką Vakarų istorijos reiškinį, yra santykis tarp „aukštosios“ kultūros (bažnyčios, dvaro, mokytų žmonių, švietėjų) ir liaudies kultūros. Raganų persekiojimas, autoriaus sprendimu, – tai bažnyčios ir mokytųjų kultūros karas prieš liaudies kultūrą visomis jos apraiškomis.

Pirmą straipsnio dalį skaitykite ČIA. Skaityti toliau

A. Gurevičius. Ragana kaime ir teisme (kaip magiją suprato liaudis ir mokytieji) (I) (14)

Žanos d'Ark sudeginimas 1431 m. | Žiulio Eženo Lenevjo (Jules Eugène Lenepveu 1819 – 1898) freskos fragmentas

Aronas Gurèvičius (Арон Яковлевич Гуревич, 1924–2006) – vienas žymiausių pasaulyje XX a. antrosios pusės ir XXI a. pradžios Rusijoje (Maskvoje) gyvenusių ir rusiškai rašiusių viduramžių kultūros istorikų. Mokslų daktaras, profesorius nuo 1992 m. vadovavo Pasaulinės kultūros instituto prie Maskvos valstybinio universiteto Viduramžių ir šiuolaikinės kultūros bei mokslo skyriui. Skaitė paskaitas garsiausiuose Anglijos, Danijos, Italijos, JAV, Norvegijos, Prancūzijos, Švedijos, Vokietijos universitetuose. Rusijos Humanitarinių tyrimų akademijos tikrasis narys, Amerikos medievistikos akademijos narys korespondentas, Renaissance Academy of AmericaSociété Jean Bodin (Belgija), Norvegijos Karališkosios mokslo draugijos, Skaityti toliau

Atmintys V. Teorinio mąstymo reikalingumas (1)

DSC08589-1200

Kartą, betvarkydama archyvą, įsiskaičiau į 1995 m. sausio 31 d. Liaudies kultūros“ žurnalo, kuriam vadovavau 25-erius metus, redakcinės kolegijos posėdžio stenogramą. Tame posėdyje pradėjome diskutuoti, iš kur toks visuomenėje, tiksliau, iš kai kurių asmenų sklindantis priešiškumas etninei kultūrai. Pokalbiui pretekstą sudariau pati, kalbėdama apie tuomet spaudoje pasirodžiusius priešiškus etninei kultūrai ir žurnalui Alfredo Bumblausko pasisakymus.

Man įdomūs, konceptualūs Ingės Lukšaitės ir Norberto Vėliaus tuometiniai pasisakymai. Skaityti toliau

Pasirodė priešvelykinis „Liaudies kultūros“ numeris (0)

LK_2016

Pasibaigus kalendorinei žiemai, nusiteikti pavasariškai kviečia pirmasis 2016 m. „Liaudies kultūros“ numeris su net 70 spalvingų iliustracijų.

Įžanginėje publikacijoje „Lietuviai ir Amazonijos indėnai: čiabuviai ir tenbuviai“ (p. 1–14) su knygos „Lietuvių misijos Amazonėje“ bendraautoriumi, misionieriumi Brazilijoje ir kitose Pietų Amerikos šalyse, kunigu Antanu Saulaičiu SJ kalbasi Juozas Šorys. „Mama, atėjo lietuviškas!“ (p. 15–16): taip, pamatę, kunigą šaukdavo Brazilijos lietuvių imigrantų vaikai. Čia pat rasite ir keletą indėnų tukanų mitų (p. 17–18), iš portugalų kalbos išverstų šio šviesaus dvasininko. Skaityti toliau

Profesija – žurnalistas (0)

Dalia A. Rastenienė | Nuotr. iš asmeninio archyvo.

Dalią Antaniną Mieliauskaitę-Rastenienę kalbina Beatričė Rastenytė 

– Kodėl būtent žurnalistė? Kaip išsirinkai šią profesiją? Kokia buvo motyvacija? 

– Nusprendžiau paskutinę akimirką prieš duodama dokumentus Vilniaus universitetui. O priešistorė ilgesnė. Maždaug trejus metus, mokydamasi vyresnėse klasėse, puoselėjau svajonę tapti geologe. Man atrodė labai įdomūs ir romantiški pasakojimai apie didžiąsias Sibiro upes, taigą ir pan. Iš geografijos gaudavau vis penketus, nes ne iš vadovėlio, o iš gerai Skaityti toliau

Knygų mugėje pristatytas vienintelis Lietuvoje etnologinis žurnalas „Liaudies kultūra“ (nuotraukos, video) (0)

prof. dr. Viktorija Daujotytė–Pakerienė ir dr. Saulė Matulevičienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vasario 26 d. Vilniaus knygų mugėje  buvo pristatytas vienintelis Lietuvoje periodinis etnologinės pakraipos mokslo ir kultūros žurnalas „Liaudies kultūra“.

Pokalbyje dalyvavo: žurnalo „Liaudies kultūra“ vyriausioji redaktorė Saulė Matulevičienė, redaktorius, mitologas dr. Dainius Razauskas, prof. dr. Viktorija Daujotytė–Pakerienė.

Žurnalas „Liaudies kultūra“ buvo įsteigtas dar Sąjūdžio priešaušryje 1988 m. ir yra leidžiamas jau 26 metus. Šis žurnalas suvaidino didžiulį vaidmenį gaivinant nacionalinę savimonę ir padarė reikšmingą įtaką Atgimimo sąjūdžiui. Žurnalo steigėjas ir leidėjas – Lietuvos Respublikos kultūros Skaityti toliau

Archeologija, kraštotyra ir sutartinės žurnale „Liaudies kultūra“ (0)

Nors, prasidėjus naujiesiems metams, jau pristatėme praeitų metų išvakarėse išleistą šeštąjį 2015 m. „Liaudies kultūros“ numerį, dabar norime trumpai pristatyti ir penktąjį 2015-ųjų metų šio žurnalo numerį, pernai tokio pristatymo nepelnytai išvengusį. Numeryje net 70 iliustracijų. O pagrindinė tema nuspėjama jau iš viršelių – archeologija.

Numeris pradedamas Adomo Butrimo straipsniu apie žymiausią Lietuvos ir Rytų Baltijos regiono akmens amžiaus tyrinėtoją ir šių tyrinėjimų mokyklos kūrėją habil. dr. Rimutę Rimantienę (p. 1–14). Straipsnyje archeologės 95-mečio proga aptariamas Jos mokslinis ir kūrybinis kelias. Skaityti toliau

Martyno atminimui. Kodėl taip per anksti, taip ne laiku, taip netikėtai? (0)

Martynas Pocius (1969–2016) | alkas.lt nuotr.

Šių metų sausio 18 dieną netekome Jono Pociaus (1969–09–27 – 2016–01–18), kurį visi vadinome Martynu Pociumi, sulaukusio vos 46-erių, palikusio du jau suaugusius vaikus ir du visai dar kūdikius, mylimą ir mylinčią žmoną, ilgamečio „Liaudies kultūros“ veido kūrėjo, dizainerio, maketuotojo, platintojo, vis geresnių spaustuvių ieškotojo, beveik nuo pat leidybos pradžios iki pat 2013-ųjų, kai įvyko redaktorių pakeitimas. Netekome „Saulės arkliukų“, naujo internetinio žurnalo, dizainerio, netekome draugo, bendraminčio, brangaus kolegos. Vakar mes dar išsiuntėme jam publikaciją įkelti į internetinį žurnalą, „Saulės arkliukus“ o, pasirodo, čia jo jau nebuvo… Skaityti toliau

Išleistas naujasis žiemiškas „Liaudies kultūros“ numeris (2)

Šeštasis 2015 m. „Liaudies kultūros“ numeris | LLKC nuotr.

Naujųjų metų išvakarėse žiemos šalčius išvydo šeštasis 2015 m. „Liaudies kultūros“ numeris.

Numeris pradedamas prof. Viktorijos Daujotytės esė „Lituanistika ir nenudėvimas savasis gyvenimas“ (p. 1–5). Esė rašyta mokytojų lituanistų auditorijai, galvojant apie jos rūpesčius ir lūkesčius, tačiau iš esmės tai – programinis tekstas, keliantis esminius tautos būties, kalbos, kultūros, literatūros ir gyvenimo vertės klausimus.

Taip pat žurnale rasite išsamų pokalbį su 2015 m. Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureate dr. Dalia Urbanavičiene – Lietuvos etninės kultūros draugijos Skaityti toliau

Seime prasidėjo konferencija „Regioniniai muzikinio folkloro tyrimai“ (video) (0)

Konferencija „Regioniniai muzikinio folkloro tyrimai“  | V. Daraškevičiaus nuotr.

Gruodžio 2 d., Seime įvyko Etnografinių regionų metams skirtos tarptautinės konferencijos „Regioniniai muzikinio folkloro tyrimai“  pirmosios darbo dienos posėdis.

Į konferencija skaityti pranešimus atvyko etnologai, folkloristai ir etnomuzikologai iš Lietuvos, Austrijos, Vengrijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos.

Prieš konferenciją Seime buvo surengta spaudos konferencija, kurioje Seimo narys Vytautas Juozapaitis kartu su Etninės kultūros globos taryba glaustai supažindino su 2015-aisiais vykusių Etnografinių regionų Skaityti toliau

B. Kuzmickas. Lietuviška savimonė (0)

Bronius Kuzmickas | J. Vercinkevičiaus nuotr.

Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas, Tautos kultūros savimonė, Vilnius: Mintis, 1988, p. 88–165.

1.

Lenkiškoji, vokiškoji, rusiškoji lietuvių kultūros interpretacijos, išreiškiančios atitinkamų tautų ne tik kultūrinės, bet ir politinės ekspansijos nuostatas, „nematė“ lietuvių kultūros, kaip etniškai individualios kūrybos fenomenų visumos, o jeigu kai ką ir „matė“, tai nepripažino originalumo, praeities ir ateities, netgi teisės į ateitį. Vienais atvejais etniškai autentiška lietuvių kultūra buvo nuvertinama kaip „vietinė“, „mužikiška“, „archajiška“, „pagoniška“, Skaityti toliau

Prezidentūroje paminėti Etnografinių regionų metai (nuotraukos) (0)

Etnografiniai metai prezidenturoje_lrp.lt nuotr

Spalio 11 d., minint Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės globojamus Etnografinių regionų metus, Prezidentūros rūmų Kolonų salėje vyko pažintinė popietė „Aš tou suodna skinsio“. Tai jau antrasis Etnografinių regionų metams skirtas Prezidentūros Atvirų erdvių ciklo renginys.

Popietėje 20-ies metų veiklos sukaktį švenčiantis Vilniaus miesto folkloro ansamblis „Virvytė“ kvietė pavaikščioti po žemaičių folkloro sodus, kuriuose skambėjo tęstinės daugiabalsės žemaičių dainos, instrumentinė muzika, buvo atliekami tradiciniai Žemaitijos regiono šokiai. Skaityti toliau

Klaipėdos etnokultūros centras kviečia į paskaitą bei filmo peržiūrą liaudies užkalbėjimų ir tikėjimų temomis (0)

etnocentras.lt nuotr.

Rugsėjo 16 d. 18 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) vyks Ritos Balkutės paskaita „Kaip užkalbėjimai buvo perduodami šeimos nariams“ bei filmo „Lietuvių tikėjimai ir žinios apie sveikatą“ peržiūra. Kviečiame susipažinti su šia nepaprasta etninės kultūros dalimi.

Svarbiausia ir vaizdingiausia liaudies magijos raiškos forma yra užkalbėjimai. Tekstuose užfiksuota tai, kas slypi ir maginiuose ritualuose, apeiguose, ir liaudies tikėjimuose, papročiuose. Užkalbėjimai – vienas archaiškiausių, mitinę pasaulėžiūrą atspindinčių tautosakos žanrų. Kadangi užkalbėjimai tiesiogiai susiję su praktine Skaityti toliau

B. Kuzmickas. Lietuvos lenkinimas (27)

Kuzmickas-K100

Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas. Tautos kultūros savimonė. Vilnius: Mintis, 1988, p. 20–51.

1.

Kada XVIII a. pab. pagal Edukacinės Komisijos reformas mokyklose nuo lotynų kalbos, kaip dėstomosios, buvo pereinama prie vietinės nacionalinės kalbos, ja Lietuvoje buvo pripažinta ne lietuvių, bet lenkų kalba, nors kai kurie dalykai ir toliau buvo dėstomi lotyniškai. Taigi Lietuvoje nebuvo įgyvendintas vienas pagrindinių Švietimo laikų mokyklinės reformos reikalavimų – mokyti vietine liaudies kalba. Vietoje liaudžiai svetimos lotynų kalbos mokyklose buvo liaudžiai primesta svetima lenkų kalba. Lietuvių Skaityti toliau

Vasaros pabaigai išėjo ketvirtasis žurnalo „Liaudies kultūra“ numeris (0)

Liaudies-Kultura-2015-04-virselis-K100Šis žurnalo numeris pradedamas literatūrologės Viktorijos Daujotytės esė „Nerimas – kaip praeityje rasti tai, kas suteiktų prasmę dabartinei tautos būčiai.“ Tekstas skiriamas mokytojo ir bendražygio, tautosakininko ir lietuvių literatūros tyrinėtojo, profesoriaus Donato Saukos (1929 –2015) atminimui.

Yra žmonių piliakalnio principo. Donatą Sauką tokį mačiau, taip suvokiu, liudiju, – rašo V. Daujotytė, – Mąstyti apie tautosaką, pasireiškusią ir išreiškusią prigimtinę kultūrą taip, kad mąstytųsi visos žmogaus ir tautos problemos, kurios vienu ar kitu laiku patenka į sąmonę. Tai Donato Saukos pamoka. Skaityti toliau

Naujasis žurnalo „Liaudies kultūra“ numeris – apie žinias, žinojimą, žiniją (0)

LK-virselis-viengubasBirželio pabaigoje vasaros karščius išvydo trečiasis šiais metais „Liaudies kultūros“ numeris, šįsyk itin margas ir įvairus. Betgi ne šiaip „mirgu margu“, nes vyraujanti numerio tema: ŽINIOS, ŽINOJIMAS, ŽINIJA. Trumpai, bet drūtai turinys:

Pirmoji publikacija „Aisčių pasaulio metmenys“ (p. 1–17) – ilgokai brandintas, išsamus, net aštuonių žemėlapių lydimas Juozo Šorio pokalbis su istoriku ir archeologu Eugenijumi Jovaiša, labiausiai mums žinomu dėl savo rašomos trilogijos „Aisčiai“. Pirmoji knyga „Aisčiai. Kilmė“ (1-as leidimas 2012 m.) ir antroji knyga „Aisčiai. Raida“ Skaityti toliau

Etnokultūrinis žurnalas „Saulės arkliukai“ keliasi į internetinę erdvę (0)

„Saulės arkliukai“

2013 metais dienos šviesą išvydęs intelektinėje „Liaudies kultūros“ žurnalo dirvoje išaugęs naujas etnokultūrinis žurnalas jaunimui „Saulės arkliukai“ nuo šių metų balandžio mėnesio persikels į internetinę Alkas.lt erdvę.

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo ir Lietuvos kultūros tarybos paramos dėka „Saulės arkliukai“ įgis internetinio žurnalo pavidalą.

„Saulės arkliukai“ Alkas.lt pastogėje sieks suburti neformalią dvasinę bendraminčių bendriją, kuri skleistų dorą, šviesą ir darną. Skaityti toliau

Žurnalas „Liaudies kultūra“ dovanoja 5 kompaktines plokšteles! (6)

Žurnalas „Liaudies kultūra“ | Alkas.lt nuotr.

Iki unikalaus, etninės kultūros specialistams gerai žinomo, tačiau galbūt plačiosios visuomenės dar neatrasto žurnalo „Liaudies kultūra“ prenumeratos pabaigos liko tik 2 dienos.

Žurnalo redakcija nuoširdžiai kviečia 2014 metais žurnalą ne tik skaityti, bet ir prenumeruoti. Tik prenumeratoriai šiais metais kartu su žurnalu nemokamai gaus ir 5 kompaktines plokšteles (CD arba DVD) su autentiško ir postfolkloro įrašais, tautinių rūbų brėžiniais, 2014 m. Dainų šventės pristatymu ir kitais įdomiais dalykais! Skaityti toliau

Jūsų dėmesiui – naujas etnokultūrinis žurnalas jaunimui „Saulės arkliukai“ (8)

„Saulės arkliukai“

Ne taip seniai dienos šviesą išvydo naujas etnokultūrinis žurnalas jaunimui „Saulės arkliukai“. Per metus numatoma išleisti  4 žurnalo numerius. Pirmame, šių metų gegužės mėnesį atspausdintame, žurnalo numeryje atrasite: mitologo dr. Dainiaus Razausko mintis apie mitologiją, pasakas ir gyvenimą, kultūros istorikės Ingės Lukšaitės rašinį apie kultūros praeities, atminties ir naujų sąsajų svarbą, žurnalo redaktorės Beatričės Rastenytės pasakojimą apie senuosius karpinius, etnologės Nijolės Marcinkevičienės  balandžio – birželio laikotarpio svarbiausių etnokultūrinių švenčių apžvalgą, keliautojo Tado Šidiškio kelionių po Dzūkų aukštumą aprašymą, žinių apie vasaros renginius ir kita. Skaityti toliau

D.Tamošaitytė. Kam Lietuvoje dygsta asilo ausys? (59)

Daiva Tamošaitytė | feisbuko nuotr.

Domėjimasis baltiškąja-pagoniškąja praeitimi nekėlė jokių valstybingumo atkūrimo vizijų, tik leido pajusti menamą išskirtinumą. (Ramūnas Terleckas, „Sovietinio palikimo pagonys“, www.lzinios.lt, 2013  08 21).

Kad tūkstantmetė lietuvių liaudies kultūra yra tik menamai išskirtinė ir savita, sužinojau iš solidaus Lietuvos dienraščio puslapių praėjus ketvirčiui amžiaus nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Autorius rašo: „Mintimis sugrįžti į praeitį privertė keli pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis sušmėžuojantys keistoki ir galbūt tarpusavyje nesusiję, bet, mano galva, tiesiog neteisingi dalykai. Skaityti toliau

Knygų mugėje prisistatys žurnalas „Liaudies kultūra“ (1)

Liaudies kultura, 2011, Nr.6Vasario 24 d. 11 val. Vilniaus knygų mugėje  vienintelis Lietuvoje periodinis etnologinės pakraipos mokslo ir kultūros žurnalas „Liaudies kultūra“ surengs pokalbį apie aktualius šiandienos kultūros klausimus „Baltiškoji kultūra po stiklu ir gyvenime“.

Pokalbyje dalyvaus: žurnalo „Liaudies kultūra“ vyriausioji redaktorė Dalia Rastenienė, redaktorius, mitologas dr. Dainius Razauskas, kultūros istorikė habil. dr. Ingė Lukšaitė, archeologas dr. Vykintas Vaitkevičius, baltiškos muzikos leidyklos „Dangus“ vadovas, festivalio „Mėnuo Juodaragis“ rengėjas Ugnius Liogė.

Žurnalas „Liaudies kultūra“ buvo įsteigtas dar Sąjūdžio priešaušryje 1988 m. Skaityti toliau

Nepagaunamas interviu: kas ardo pasaulio vidurį? (17)

Dainius Razauskas | V. Vaiškūnaitės nuotr.

Liudviko Giedraičio pokalbis su mitologu Dainiumi Razausku, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoju, „Liaudies kultūros“ žurnalo redakcijos Bendrųjų kultūros klausimų ir mitologijos skyriaus vyresniuoju redaktoriumi.

Esame tos pačios redakcijos, net to paties „kabineto“ joje žmonės, tad ryžtis pokalbiui su Tavimi buvo ne visai paprasta. Kad tą lyg ir nemalonų „nepaprastumo“ prieskonį greičiau nustūmus, sakyk, ką Tau pačiam rūpėtų pasakyti žmonėms šiuo pokalbiu? O gal ir pačiu žurnalu, kuriame dirbi?

Pataikei klausti tiksliai „į akį“. Būtent šią situaciją ir svarsčiau, dviračiu čia atriedėdamas. Skaityti toliau