Žymos archyvas: lenkų korta

V. Rubavičius: Klausimas politikams: Kam jums reikalinga mūsų valstybė? (23)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Net 70 Seimo narių teikia projektą, kuriuo siūlo įteisinti nelietuviškus rašmenis lietuviškuose asmens dokumentuose. Jų siūlymas netgi dar gerokai liberalesnis nei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2014 m. rugsėjį Seimui nurodė, kad vardai ir pavardės Lietuvoje išduodamuose dokumentuose turi būti rašomi tik lietuvių kalba, išskyrus dvi išimtis. Pirma – Lietuvos pilietybę gavusio užsieniečio pavardė gali būti rašoma lotyniškais rašmenimis pagal kitos valstybės išduotą dokumentą. Antra – tokios pat tvarkos gali būti laikomasi ir tada, kai nelietuviškais rašmenimis nori įsiamžinti su užsieniečiu santuoką Skaityti toliau

R.Ozolas. Pažadėsit, kas Lietuvai nepriimtina, – negrįžkite, nes būsite svetimi (20)

Romualdas Ozolas | Alkas.lt nuotr.

Signataro Romualdo Ozolo kalba mitinge „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę“ Nepriklausomybės aikštėje

Kodėl mes vis dėlto čia? Kažkada 1988 metais iš Gedimino aikštės išleisdami Maskvon dabar jau žuvusios partijos delegatus sakėm: važiuokit, jeigu labai jau norit, bet atsiminkit – jeigu balsuosit taip, kaip Lietuvai nepriimtina, geriau negrįžkit, nes būsite čia svetimi.

Dabar į pietų slavų kraštą važiuoja mūsų valdžios – jau atkurtos valstybės atstovai. Ir mes vėl turime rinktis ir juos protinti: nepažadėkite, kas Lietuvai nepriimtina, ir negrįžkite čia, nes būsite svetimi. Skaityti toliau

L.N.Rasimas. Lenkija neigia istorines ir teisines tiesas (21)

Liudvikas N.Rasimas | asmeninė nuotr.

Bendroji ekonominė ir eurozonos krizė parodė, kad nei centrinės Europos, nei Baltijos valstybės niekuo neprisidėjo prie tų sunkumų atsiradimo. Priešingai – jos parodė gerą organizuotumą, discipliną ir, pagaliau, ryžtą sunkumams įveikti. Tai akivaizdžiai pakeitė Europos Sąjungos senbuvių požiūrį į jas, taip pat ir didžiausią Lietuvos kaimynę – Lenkiją.

Atsirado realios šios šalies galimybės tapti regioniniu lyderiu, juo labiau, kad vengrai, čekai, slovakai, lietuviai pamiršo nuoskaudas ir bendrauja tarpusavyje pagarbiai. Deja, to nepasakysi apie visus. Net viešumoje nesislepiant pabrėžiama, kad lyderystę tarp sąjungininkų norima įtvirtinti kaip „didesnio ir mažesnio“ santykius, Skaityti toliau

V.Volkus. Ar galima įveikti nepasitikėjimą? (22)

1385 m. Krėvos ketinimo sutartimi LDK valdovas Jogaila susitarė su Lenkijos karalystės atstovais krikštytis, apkrikštyti lietuvius, vesti Lenkijos karūnos paveldėtoją karalaitę Jadvygą, apmokėti 200 tūkstančių auksinių jos sužadėtiniui Vilhelmui už sužadėtuvių sulaužymą. Tos personalinės unijos metu LDK turėjo tapti Lenkijos karalystės vasaline kunigaikštyste. 200 tūkstančių Jogaila sumokėjo, o mes, likę lietuviai, mokame iki šių dienų.

1386 m. vasario 18 d. Jogaila apsikrikštijo, sutuoktuvių metu buvo karūnuotas Lenkijos karaliumi, Skaityti toliau

V.Landsbergis paragino partijos bendražygius vėl siekti Lenko kortos teisinio įvertinimo (19)

prof.Vytautas Landsbergis | delfi.lt Š.Mažeikos nuotr.

Europarlamentaras Vytautas Landsbergis paragino partijos bendražygius siekti lenkų kilmės Lietuvos piliečiams Lenkijos vyriausybės dalijamos Lenko kortos teisinio įvertinimo.

Per Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų tarybos posėdį pristatęs tokią jo vadovaujamo Politikos komiteto rekomendaciją V.Landsbergis sakė, kad Konstitucinio Teismo reikėtų paklausti, ar pagal Lenko kortą Lenkijos vyriausybei įsipareigojęs asmuo gali dirbti tarnyboje, kur reikia prisiekti Lietuvai.

„Čia vėl mūsų labai aiški rekomendacija dėl visokių šunybių iš mūsų kai kurių piliečių Skaityti toliau

I.Gasperavičiūtė. Švietimo ekspertų komisijos darbo rezultatas – politikų užsakytas (3)

Lietuvos ir Lenkijos ekspertai TrakuoseLenkijos ir Lietuvos švietimo ekspertų grupės darbas apsuko ratą, kol sugrįžo į išeities tašką.

Rugsėjo 4 d. Lenkijos ir Lietuvos premjerai įkūrė ekspertų darbo grupę Lenkijos lietuvių ir Lietuvos lenkų švietimo problemoms spręsti. Ekspertai posėdžiavo 5 kartus. Stebint grupės darbą vis kildavo klausimas, koks šios komisijos tikslas, ko norima pasiekti, kam ji tarnauja. Skaityti toliau

Seime bus svarstomas Lenko kortos klausimas (2)

www.alkas.lt

Į šios balandžio 19-os dienos Seimo darbotvarkę 55 Seimo narių prašymu buvo įtrauktas kreipimosi į Konstitucinį teismą dėl Lenko kortos svarstymas bei kreipimosi į Europos Sąjungos (ES) institucijas projektas. Grupės Seimo narių vardu tokį prašymą Seimo posėdžių sekretoriatui praeitą penktadienį įteikė Seimo narys Gintaras Songaila.

Kreipimasis į Konstitucinį Teismą dėl Lenko kortos Seime jau buvo svarstomas praeitais metais. Tuokart pritrūko kelių Seimo narių balsų jam priimti. Kreipimesi prašoma Konstitucinio Teismo išaiškinti, ar Lenko kortos turėjimas yra suderinamas su Lietuvos Respublikos Seimo nario priesaika būti ištikimam tik Lietuvos valstybei. Skaityti toliau

B.Daunorienė. Viešas pareiškimas Lietuvos Prezidentei, Vyriausybei, Seimui ir Lietuvos piliečiams (8)

Bronislava Daunorienė, www.alkas.lt

2011 m. balandžio 6 d. „Respublikoje“ buvo paviešintas Valdemaro Tomaševskio pareiškimas, kad lietuviai turi integruotis į Vilnijos krašto lenkų bendruomenę, nors čia be lenkų gyvena ir kitų tautybių žmonės. Tai reiškia, kad Vilniaus krašte gyvenantys lietuviai privalo mokėti lenkų kalbą, žinoti jų papročius ir kt. Bet kodėl tik lenkų? Ir kodėl lietuvius šis žmogus vadina atvykėliais? Mes, lietuviai, amžių čia gyvename, mokame lenkų, rusų, net gudų kalbas, puoselėjame tautinių mažumų kultūrą.

V.Tomaševskis blogai žino Lietuvos istoriją, todėl nutyli, kokiu būdu lenkai atsirado Lietuvos žemėse, Skaityti toliau

A.Juozaitis. „Lenko korta“ ir Lenkijos korta – muštos? (22)

Arvydas Juozaitis, www.alkas.lt      

Arvydas Juozaitis, lrytas.lt, R.Neverbicko nuotr.

Kas atsitiko?       

Vilnijos kraštas – nūdienės Lietuvos politikos silpnoji grandis. Įsisenėjęs Seimo ir Vyriausybės neveiklumas virsta chroniška politine ir net tarptautine liga. Iš dalies tai dėsninga, nes vadinamasis „lenkų klausimas“ Lietuvai ilgus metus buvo svetimas, lietuvių dauguma nė nesuprato, ką jis byloja. Sunku gyventi buvo tik Vilnijos krašto lietuviams, kurie kasdien susidurdavo su vis agresyvesniu „lenkų klausimo“ eskalavimu. Ne tik antiįstatymiški gatvių ir miestelių pavadinimai dygo prieš akis, bet lietuviui, jeigu tik jis prabildavo valstybine kalba, vis sunkiau buvo įsidarbinti savivaldybės įstaigose. Padėtis tiek suprastėjo, kad šiandien lietuviškai kalbantis žmogus gali būti išmestas į gatvę Skaityti toliau