Žymos archyvas: lenkinami lietuvių asmenvardžiai

V. E. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Kazimieras Būga kaip kalbininkas (0)

2019 05 22 08:00
Kazimieras Būga (stovi trečias iš kairės) su Peterburgo lietuvių studentų grupe Lietuvių mokslo draugijos susirinkime Vilniuje, 1912 m. | voruta.lt nuotr.

Būga – mokslininkas, profesorius, kalbininkas, baltistas, kalbotyros, leksikologijos ir leksikografijos darbų autorius, stipriausias lietuvių etimologas. Kalbininkas gimė 1879 m. Pažiegės kaime, Zarasų apskrityje. Jo tėvas – Kazimieras Būga buvo apsišvietęs valstietis. Mokėjo skaityti lietuviškai, lenkiškai ir rusiškai. Motina – Grasilija Mekuškaitė, buvo kilusi iš Jūžintų apylinkės. Būgų šeimoje augo keturi sūnūs ir keturios dukterys.

Jauniausią sūnų Kazimierą skaityti išmokė tėvas, Skaityti toliau →

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos. Z. Zinkevičius. Dėl tariamai slaviškos lietuvių antroponimijos (17)

2017 04 27 07:55
Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Sutrumpinta iš: Zinkevičius, Zigmas. Dėl tariamai slaviškos lietuvių antroponimijos, Baltistica, XLVII(2), 2012, p. 367–371.

Senosios Lietuvos valstybės valdovų raštinėse, be lotynų kalbos, buvo vartojama (bažnytinė) slavų kalba, perimta iš Kijevo Rusios ir atmiešta vietinių rytinių slavų tarmių elementais. Įvardijant asmenis, nežiūrint jų tautybės ir kuria kalba įvardijamasis šnekėjo, tose raštinėse buvo vartojami tėvavardžiai su priesagomis -ovič, -evič. Pavyzdžiui, lietuvis, kuris pats save vadino Jonas Petraitis „Jonas, Petro sūnus“, būdavo užrašomas Jan Petrovič. Skaityti toliau →