Žymos archyvas: Kvedlinburgo analai

Tokijuje pristatyta Japonijoje išleista „Lietuvos istorija” (1)

URM.lt nuotr.

Gegužės 15 dieną Lietuvos ambasadoje Tokijuje Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga pristatyta pirmą kartą japonų kalba išleista Lietuvos istorikų parašyta „Lietuvos istorija“.

Šio įvykio proga Lietuvą su atkurtos valstybės jubiliejumi sveikino Japonijos-Lietuvos draugystės parlamentinės lygos prezidentas Hidrofumi Nakasone ir buvusi Japonijos ambasadorė Lietuvoje Kazuko Shiraishi. Skaityti toliau

Berlyne prasidėjo Valstybės atkūrimo jubiliejaus renginiai (0)

Kvedlinburgo analuo

Vasario 1 dieną Berlyne Konrado Adenauerio fonde surengta diskusija ir knygos „Vokietijos-Lietuvos santykiai šimtmečio šviesoje“ (vok. Hundert Jahre deutsch-litauische Beziehungen) pristatymu prasidėjo 100-osioms Lietuvos valstybės atkūrimo metinėms skirti renginiai.

Diskusijoje dalyvavo Lietuvos ir Vokietijos diplomatai, istorikai, Lietuvos Respublikos ministro pirmininko patarėjas Deividas Matulionis, Lietuvos garbės konsulas Badeno-Viurtembergo federalinėje žemėje Volfgangas von Štetenas ir Vokietijos-Lietuvos forumo pirmininkas Joachimas Tauberis, knygos autoriai Enriko Syvaldas (Enrico Seewald) ir Metju Donrfeldas (Matthias Dornfeldt). Skaityti toliau

Valstybės atkūrimo jubiliejui išleista Lietuvos ir Vokietijos santykių istorija (0)

URM nuotr..

Artėjant 100-osioms Lietuvos valstybės atkūrimo metinėms Vokietijoje išleista knygą „Vokietijos-Lietuvos santykiai šimtmečio šviesoje“ (vok. Hundert Jahre deutsch-litauische Beziehungen), kurioje Berlyno universiteto istorikai E. Syvaldo (Enrico Seewald) ir M. Dornfeldas (Matthias Dornfeld) gvildena Lietuvos santykius su Vokietija nuo pirmojo Lietuvos vardo paminėjimo Kvedlinburgo analuose 1009 metais iki diplomatinių santykių atkūrimo 1991 metais. Knygos autoriai remiasi autentiškais, didžiąja dalimi iki šiol neskelbtais Vokietijos archyviniais dokumentais. Skaityti toliau

A. Butkus. Baltų krikštas ir krikščionėjimas (53)

„Saulės mūšis“ filmo stop kadras

Krikšto laikas

Istorijoje įprasta laikyti, kad krikšto data yra toji, kada krikštijasi genties ar šalies valdovas.

Dėl Lietuvos krikšto datos esama keleto nuomonių – tų datų nurodomos net trys: 1009, 1251 ir 1387 m. (LI 2012, 26, 29, 40, Kviklys 1985, 29). Pridėjus dar Vytauto vykdytą atgautosios Žemaitijos krikštą 1413 m., datų būtų jau keturios.

Latvijos atvejis keblesnis – Latvija resp. šiaurės baltai iki vokiečių ekspansijos nebuvo Skaityti toliau

A. Butkus. Replika dėl Brunono, kurį nužudę „nedorėliai lietuviai“ (19)

Brunonas Pazaislio freskose_xxiamzius.lt nuotr

Dėl Lietuvos krikšto datos iki šiol nėra vienos nuomonės. Dalis lietuvių, tarp jų ir šios replikos autorius, Lietuvos krikštu laiko mindauginį krikštą 1251 m., kiti gi teigia, jog Lietuva krikštyta 1387 m., vykdant Jogailos įsipareigojimą Lenkijai mainais į jos sostą. Dar kiti prie Lietuvos krikšto pritempia pirmąjį jos vardo paminėjimą per nesėkmingą vyskupo Brunono misiją 1009 m., pasibaigusią misionieriaus žūtimi. Ir misija, ir žūtis yra hiperbolizuota, sureikšminta, akcentuojant misijos pagrįstumą ir kriminalizuojant vietinių reakciją bei elgesį. Skaityti toliau

Kėdainių krematoriumo atsiradimas paskatino pokyčius įvairiose srityse (0)

Kėdainių krematoriumas | lt.wikipedija.org nuotr.

Lapkričio 29 d. sukanka metai, kai Lietuvoje pradėjo veikti pirmasis krematoriumas, esantis Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje. Per metus krematoriume buvo kremuota 1360 mirusiųjų palaikų.

„Žinant, kad iki šiol Lietuvoje nebuvo tokios paslaugos tradicijos, po metų matyti gana dinamiški pokyčiai: jei pirmaisiais darbo mėnesiais buvo po 90 kremacijų, paskutiniaisiais – jau po 150, tad galima daryti išvadą, jog šalies gyventojai įvertino galimybę būti kremuoti gimtinėje, – apibendrina veiklos metus krematoriumą valdančios bendrovės „K2 LT“ direktorius ir bendrasavininkis Vytenis Labanauskas. – Taip pat vis daugiau žmonių pasirašo trišalę sutartį, nurodydami, kad po mirties nori būti kremuoti. Ši sutartis jų neįpareigoja finansiškai, tačiau mirties atveju yra tolygi testamentui, todėl žmonės gali būti tikri, jog jų išreikšta valia bus tikrai įvykdyta“. Skaityti toliau

M.Jučas. Tūkstantmečio Lietuvai: svarbiausi didžiosios kunigaikštystės raidos aspektai (6)

Mečislovas Jučas, „Literatūra ir menas“, 2011-06-24, Nr. 3337

prof. Mečislovas Jučas | Nuotrauka iš LDM archyvo

Šiemet 85 metų jubiliejų švenčia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos tyrinėtojas, ilgametis Vilniaus universiteto profesorius Mečislovas Jučas.

Birželio 30 d. 17 val. Valdovų rūmuose vyko jubiliato mokslinių tyrinėjimų rezultatus apibendrinančios naujos monografijos „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Istorijos bruožai“ pristatymas, per kurį buvo galima įdėmiau pažvelgti į jubiliato mokslinę ir pedagoginę veiklą. Buvo pristatyta ir prof. M. Jučo 1955–2011 m. bibliografija, kurioje vien publikacijų esama daugiau nei 400. Savaitraščio skaitytojams pristatome kelias profesoriaus pastabas apie senosios Lietuvos valstybės istorinę raidą ir svarbiausius jos aspektus. Skaityti toliau