Šiais metais Raganų kalnui, vienai iš lankomiausių vietų Neringoje, sukanka keturiasdešimt metų. Raganų kalno sukaktis bus paminėta vasario 14–17 dienomis, Neringai prisijungus prie Klaipėdos šviesų šventės.
Šiomis dienomis ketinama apšviesti dalį Raganų kalno skulptūrų, kurių kiekviena pasakoja savą fantastinę istoriją. Mitines būtybes pasitelkę šviesas prakalbinti padės Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studentai kartu su Nidos meno kolonija. Skaityti toliau
Šią savaitę Kuršių nerijos Kopgalyje, greta Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo bus pradėtas statyti Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras.
„Toks centras yra itin reikalingas, nes ligi šiol Lietuvos jūrų muziejus, jau daug metų globojantis pajūryje aptiktus sužeistus ar nusilpusius gyvūnus, šiai misijai neturi sąlygų, – sako aplinkos viceministras Martynas Norbutas, – o nukentėjusių per įvairius incidentus, katastrofas, paliktų ar sužeistų dėl žmogaus veiklos gyvūnų, deja, daugėja. Skaityti toliau
Neringoje vasario 8–10 d. ir vėl lydės tik šiam kraštui būdingi poledinės žūklės būdo – bumbinimo garsai. Išskirtinėms Kuršių nerijos tradicijoms pristatyti skirta „Stintapūkio“ šventė.
Ruošiantis šventei džiugia naujiena tapo žinia apie tai, kad Lietuvos bankas išleidžia dvi 1,5 Eur ir 10 Eur nominalų numizmatines vertybes – monetas, kurios skiriamos bumbinamosios stintų žvejybos tradicijos įamžinimui. Skaityti toliau
Pirmąjį šių metų šeštadienį Neringoje lydėjo jubiliejinės dešimtosios Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos teikimo iškilmės.
Kaip pastebėjo renginį pradėjusi žurnalistė Raimonda Ravaitytė Meyer, pažymint Lietuvos valstybės šimtmetį jubiliejinė premija skirta juodkrantiškiui skulptoriui, šviettimo darbuotojui Albertui Danilevičiui. Žmogui, kuriam nereikia priminti, kad jis yra lietuvis. Skaityti toliau
Sausio 5-ąją, šeštadienį, Juodkrantėje vyksiančių iškilmių metu bus įteikta 10-oji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija.
Neringos savivaldybės tarybos sprendimu jubiliejinė premija skirta juodkrantiškiui skulptoriui ir pedagogui Albertui Danilevičiui, įvertinus jo kultūros ir meno iniciatyvas, telkiančias profesionalaus meno kūrėjus ir stiprinančias vietos bendruomenę, edukacinę veiklą, skatinančią bendruomenės kūrybiškumą. Taip pat Kuršių nerijos savitumą atspindinčią autoriaus kūrybą. Skaityti toliau
Lapkričio 15-ąją, sukanka lygiai 57-eri metai, kuomet apjungus keturias Kuršių nerijos gyvenvietes buvo įkurtas Neringos miestas.
Artėjant miesto gimtadienio renginiams kasmet kyla diskusija apie tai, kad švenčiama sukaktis neatspindi tikrosios, kur kas gilesnius laikus siekiančios Neringos krašto istorijos, bet to dažnai pasigirsta siūlymų gimtadienį švęsti šiltesniu metų laikų. Vis dėlto, jau ne vieną dešimtmetį savo gimtadienį Neringa mini lapkričio mėnesį, o įkūrimo sukakčiai skirti renginiai pasižymi ypatingu bendruomeniškumu ir miesto gyventojų indėliu. Skaityti toliau
Kuršių nerija ir Vilniaus istorinis centras – UNESCO pasaulio paveldo vertybės, kuriomis Lietuva gali didžiuotis, todėl didelis dėmesys turėtų būti skiriamas vietos valdytojų indėliui saugant jų išskirtines visuotines vertes.
Valstybinei kultūros paveldo komisijai įvertinus Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos veiklą, pastebėta, kad vienas jų neatlieka to, kam buvo įsteigtas, o kitas vykdo daugiau, nei valstybės yra numatyta. Skaityti toliau
Neringos kultūrinį kraštovaizdį papildė dar vienas meninis akcentas, kviečiantis atkreipti dėmesį į mažai tyrinėtą Kuršių nerijos istorijos tarpsnį.
Greta tako link Saulės laikrodžio atidengta skulptūrinė kompozicija-suoliukas prancūzų karių, prisidėjusių prie Kuršių nerijos kraštovaizdžio formavimo, atminimui.
Istoriniai šaltiniai liudija, kad Kuršių nerijos Mirties slėnyje 1916-aisiais buvo prancūzų karo belaisvių stovykla. Skaityti toliau
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.
Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje Skaityti toliau
Daugiau nei 10 metų neatsiejama Kuršių nerijos tradicija ir vietinės kultūros dalimi tapo nendrinės skulptūros. Tradiciškai kūrybinį simpoziumą organizuoja Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, kviesdama skulptūras iš nendrių kurti garsiausius skulptorius.
Visą vasarą Lietuvos ir Latvijos menininkų kurtos skulptūros puoš Gintaro įlanką, o per Rudens lygiadienį suliepsnos sukurdamos jaukią ir prasmingą šventę, šiemet skirtą paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį.
Rudens lygiadienio metu, kartu minint ir Baltų vienybės dieną, suskambės Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ muzikinė-mitologinė drama „Dūšelės“. Skaityti toliau
Netrukus Neringoje bus pradėti darbai, prisidėsiantys prie dar vieno, išskirtinę visuotinę Kuršių nerijos vertę kuriančio elemento išsaugojimo.
Visuomenei bus pristatyti Nidos evangelikų liuteronų parapijos ir Neringos savivaldybės ketinimai atlikti evangelikų liuteronų bažnyčios Nidoje tvarkybos darbus.
Neogotikinio stiliaus bažnyčia statyta 1887–1888 metais, kuomet sunykus senajam pastatui, naujo statymo ėmėsi liuteronų kunigas Gustav Echtenrach. Skaityti toliau
Sausio 6 d, šeštadienį, Juodkrantės evangelikų – liuteronų bažnyčioje įteikta devintoji Neringos savivaldybės Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai ir Mažosios (Prūsų) Lietuvos istorijai ir kultūros tradicijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą mokslinėje – tiriamojoje veikloje.
Po to, kai Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis įvardijo laureatę ir jai įteikė premiją liudijantį atminimo ženklą, gausiai susirinkusi auditorija žinią palydėjo ilgai netilstančiais plojimais. Skaityti toliau
Lapkričio 28 d. Seime, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija susitiko su kultūros ministre Liana Ruokyte-Jonson (Jonsson). Susitikime liberalai ministrės klausė dėl Operos ir baleto teatro vadovo konkurso, paveldosaugos bėdų: griūvančio Gedimino kalno, Kuršių Nerijoje griaunamų namų, „Misionierių sodų“ statybų, taip pat – dėl Kultūros ministerijos reorganizacijos bei Visuomenės informavimo įstatymo tikslų ir pagrįstumo.
„Frakcijos darbo pradžioje išskyrėme kodinį pavadinimą „GK“: Gintautas Kėvišas, Gedimino kalnas, Greta Kildišienė. G. Kėvišas Skaityti toliau
Tęsdamas tautinių ir archeologinių drabužių kalendorių seriją, Lietuvos nacionalinis kultūros centras išleido 2018–2019 m. kalendorių, kurį puošia septynių baltų genčių kostiumai.
Spalvingos leidinio nuotraukos nukels skaitytoją į archajiškus I–XIV a. laikus, supažindins su baltų genčių geležies amžiaus, romėniškosios, vikingų bei viduramžių epochos drabužių nešiosenos ir puošybos papročiais.
Jotvingių, kuršių, lietuvių, sėlių, žiemgalių, aukštaičių ir žemaičių kostiumai atkurti Skaityti toliau
Lapkričio 12 d., sekmadienį, pastebėjau, kad Klaipėdos Antrosios Melnragės papludimio aikštelėje atsirado naujas kelias, palei pat aikštelę – 2 metrų pločio griovys (drenažas), 2 metrų aukščio tvora, bei statomi nauji namai.
Įdomu, kaip kažkas sugeba gauti leidimus ir statyti naujus namus 50 metrų nuo kopų. Nauji statiniai tikrai ne rekreacinės paskirties, ir net jei ir būtų – kaip gaunami leidimai? Skaityti toliau
Lapkričio 17 d. ,penktadienį, 15 val., Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B), doc. dr. Nijolė Strakauskaitė skaitys paskaitą – „Profesoriaus Adalberto Becenbergerio (Adalbert Bezzenberger) nuopelnai lituanistikai ir Kuršių nerijos savitumo išsaugojimui“;
16 val., šalia Juodkrantės viešbučio „Kuršių kiemas“ (Miško g. 11), bus atidengiama skulptūrinė kompozicija (aut. K. ir V. Musteikiai) žymiam vokiečių mokslininkui-etnografui, archeologui, akademinės baltistikos pradininkui, Karaliaučiaus universiteto profesoriui A. Becenbergeriui (1851-1922). Skaityti toliau
Vyriausybė nusprendė griauti Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje esančius neteisėtus statinius ir nutraukti parko tvarkymo plano korekcijų.
Vyriausybė buvo nurodžiusi Kultūros ir Aplinkos ministerijoms iki spalio vidurio baigti derinti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korekcijas. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba siūlė, kad šiek tiek adaptavus galėtų likti stovėti neteisėti statiniai, bet plano korekcijoms prieštarauja Kultūros paveldo departamentas. Jis sako, kad griauti ar pertvarkyti siūlomuose pastatuose paveldosaugos reikalavimai bei kultūros vertybių Skaityti toliau
Spalio 23 d. Kultūros vertybių registrą papildė Nidos švyturio statinių kompleksas, esantis Kuršių nerijoje (Taikos g., Neringos m.). Švyturio statinių kompleksą sudaro: XIX a. II p. švyturio prižiūrėtojo namas ir žibalo saugojimo rūsys, XIX a. II p.–XX a. pr. arklidės, XX a. II p. švyturys, administracinis pastatas, kuro sandėlis. Komplekso saugojimo reikšmingumo lygmuo – regioninis (KVR, 41559). Teisinė apsauga kompleksui suteikta Neringos savivaldybės iniciatyva. Skaityti toliau
Spalio 23 d. Kultūros vertybių registrą papildė nekilnojamo kultūros paveldo objektas – Nidos švyturio statinių kompleksas, esantis Kuršių nerijoje (Taikos g., Neringos m.). Švyturio statinių kompleksą sudaro: XIX a. II p. švyturio prižiūrėtojo namas ir žibalo saugojimo rūsys, XIX a. II p.–XX a. pr. arklidės, XX a. II p. švyturys, administracinis pastatas, kuro sandėlis. Komplekso saugojimo reikšmingumo lygmuo – regioninis (KVR, 41559). Teisinė apsauga kompleksui suteikta Neringos savivaldybės iniciatyva.
XIX a. II pusėje buvo pradėti vienos aukščiausių Nidos kopų – Urbo kalno – apželdinimo darbai, o 1871 m. ant šio kalno buvo paskirta vieta Nidos švyturiui statyti. Pirmojo Nidos švyturio statyba pradėta Prūsijos karaliaus potvarkiu Skaityti toliau
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija kartu su mokslininkų grupe vykdo kopų tvarkymo projektą. Rugsėjo mėn. 22 dieną įvyko susitikimas su mokslininkais.
„Įdomiausia buvo apžvelgti Naglių gamtiniame rezervate pavasarį pastatytų įvairių smėlį sulaikančių barjerų, vėjo „šukų” ir kitų įrenginių poveikį smėlio judėjimui. Ankstyvą pavasarį padaryti užtvarai pasiteisino – daugelyje vietų kuoliukus teko ištraukinėti keletą kartų, žabų barjerai užnešti iki viršūnių. Šių priemonių būtina imtis, nes ties pažintiniu taku kopa per 10 metų sumažėjo 5 metrais. Skaityti toliau
Preilos gelbėjimo stoties pokyčiai – tarp konkurso „Geriausias 2016 metų rekreacinės architektūros kūrinys“ nominantų.
Šią vasarą atnaujinta Preilos gelbėjimo stotis su vieša erdve tapo kurorto lankytojų itin pamėgta erdve, į kurią mielai traukia ir kitų Neringos gyvenviečių svečiai ir gyventojai.
Į Baltijos jūrą žvelgiantis pastatas (aut. Architektas Algirdas Sviderskas, 1984 m.) iš uždaro, monofunkcinio objekto subtiliai pasikeitė į atvirą, šviesią, kviečiančią erdvę. Skaityti toliau
UNESCO paveldo saugomas išskirtinis Kuršių nerijos kraštas jau greitai ne tik turės didesnį bei patikimesnį energijos tiekimą, bet ir dar vertingesnį kraštovaizdį – regione nebeliks oro linijų. Elektros ir dujų skirstymo bendrovė – „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) iki 2020 m. atnaujins visas transformatorinių pastotes ir aukštos įtampos (35 kV) elektros oro linijas pakeis požeminiais lynais. Elektros skirstymo tinklo pertvarkymo darbai, praėjusią savaitę pristatyti Neringos savivaldybės tarybos posėdyje, bus pradėti kitąmet. Skaityti toliau
Šiandien, liepos 31 d., 13.00 val. Smiltynėje prie lankytojų centro, Smiltynės g. 11, įvyks Smiltynės orientavimosi parko atidarymas. Atidaryme dalyvaus Klaipėdos miesto meras V. Grubliauskas, Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė A. Feser, Orientavimosi klubo „Kopa“ prezidentas E. Pilybas.
Pirmasis orientavimosi parkas Kuršių nerijoje Nidos gyvenvietėje įkurtas 2010 m. Jis sulaukė didžiulio susidomėjimo tiek tarp miesto svečių, Skaityti toliau
Kuršių mariose ties Nida ypatingas nuotaikas liepos 26 d. kūrė tradicinių ir istorinių burlaivių regata „Burpilis 2017“, vykusi jau penktąjį kartą.
Pirmasis regatos etapas (distancija tarp ženklų) bus skirtas Neringos garbės piliečiui, menininkui Eduardui Jonušui atminti. Būtent jis, į pagalbą pasitelkęs bendraminčius, pirmasis ėmėsi atkurti kurėną, vadovaudamasis iš Vokietijos archyvų gautais brėžiniais. Simboliška, kad šis kurėnas, pavadinimu „Kuršis“ ir vėl užėmė pirmąją vietą regatos „Burpilis“ kurėnų klasėje. Skaityti toliau
Kuršių nerijos kraštovaizdis dažniausiai identifikuojamas su kopomis. Tačiau už prieškopių plytinti žolė, krūmais arba medžiais apaugusi kauburiuota arba plokščia lyguma, vadinama palve, yra ne mažiau būdingas nerijos vietovaizdis. Pastaruoju metu vis labiau suvokiama svarba atkurti bei išlaikyti palvei būdingas atviras pievas. Būtent jos yra itin vertingos tiek bioįvairovei, tiek bendram kraštovaizdžiui, o taip pat pažintiniam turizmui, todėl buvo ieškoma gamtai tvarių bei žmogui patrauklių šio tikslo įgyvendinimo priemonių. Skaityti toliau
Kuršių nerijos ir Neringos neįprastumą kuria šio krašto praeities atspindžiai šiandieninėje kasdienybėje – vis dar gyvas žvejo amatas ir tęsiamos jo tradicijos, neeilinė pastatų architektūra, vėtrungės, istorijos apie varnų gaudymą bei valgymą, marias vis dar raižantis kurėnas.
Neįkainuojamais susitikimais tampa pokalbiai su senaisiais Kuršių nerijos gyventojais, kurių lūpose atgyja įdomios jų kasdienybės Neringos gyvenvietėse smulkmenos. Tokiais prisiminimais dosniai dalijasi senasis Kuršių nerijos gyventojas – Hermanas Pipis (Hermann Pippis). Skaityti toliau
Seimo narių iniciatyvinė grupė pagal Paveldo komisijos ekspertinius siūlymus įregistravo Teritorijų planavimo įstatymo pataisą, kuri numato teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų supaprastintos tvarkos netaikymą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktų objektų ir vietovių teritorijų planavimui. Paveldo komisijos nuomone, ši pataisa užkirstų kelią galimam paveldo žalojimui.
Lietuvoje vis dar susiduriame su esmine problema, kuomet stinga pakankamo bendradarbiavimo su visuomene, Skaityti toliau
Liepos 15-ąją, šeštadienį, Neringoje prasidės savaitę truksiantis tarptautinis Tomo Mano renignys. Šiemet sukanka 100 metų nuo 1917-ųjų Spalio perversmo Rusijoje. Kokius įspaudus kultūroje bei mene paliko radikaliai visuomenės santvarką pakeitęs įvykis, liepos viduryje analizuos Tomo Mano renginys bei jo svečiai. Šiųmetė solidžias tradicijas turinčio festivalio programa „Pandoros skrynia?“ – ketvirtoji iš penkių metų ciklo, skirto paminėti I-ojo Pasaulinio karo šimtmetį. Skaityti toliau
Nidos bendruomenės namuose ir Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje pristatomas Neringai ypatingą vertę turinčio parodos – į kurorto kultūrines erdves grįžo darbai iš kolekcininko, VšĮ Rytų Prūsijos dailės mylėtojų draugijos „Nidden“ pirmininko Aleksandro Popovo rinkinio.
Draugijos „Nidden“ tikslas – dailės darbų, sukurtų Rytų Prūsijoje rinkimas ir sklaida. A. Popovas per dešimtmetį Vokietijos meno kūrinių aukcionuose įsigijo daugiau nei 1300 tapybos ir grafikos darbų, kurie reprezentuoja daugiau kaip 300 dailininkų, susijusių su Rytų Prūsija, kūryba. Skaityti toliau
Birželio 24-ąją – ilgiausią metų dieną Jūrų muziejus kviečia džiaugtis gamtos dovanomis ir pradėti ją mankšta arčiausiai Saulės, naujojoje erdvėje – apžvalgos aikštelėje ant delfinariumo stogo. Nuo jo atsiveria neeilinė Kuršių nerijos ir Klaipėdos uosto įplaukos panorama.
Apžvalgos aikštelėje 10.30–11.10 vyks rytinė mankšta su Parko intervalinių treniruočių instruktorėmis. Instruktorė Rita Gidvainytė pasakoja, kad šios treniruotės yra labai naudingos, nes jų metu trumpi aukštesnio intensyvumo intervalai keičiami poilsiu. Skaityti toliau
