Netrukus Neringoje bus pradėti darbai, prisidėsiantys prie dar vieno, išskirtinę visuotinę Kuršių nerijos vertę kuriančio elemento išsaugojimo.
Visuomenei bus pristatyti Nidos evangelikų liuteronų parapijos ir Neringos savivaldybės ketinimai atlikti evangelikų liuteronų bažnyčios Nidoje tvarkybos darbus.
Neogotikinio stiliaus bažnyčia statyta 1887–1888 metais, kuomet sunykus senajam pastatui, naujo statymo ėmėsi liuteronų kunigas Gustav Echtenrach. Skaityti toliau
Sausio 6 d, šeštadienį, Juodkrantės evangelikų – liuteronų bažnyčioje įteikta devintoji Neringos savivaldybės Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai ir Mažosios (Prūsų) Lietuvos istorijai ir kultūros tradicijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą mokslinėje – tiriamojoje veikloje.
Po to, kai Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis įvardijo laureatę ir jai įteikė premiją liudijantį atminimo ženklą, gausiai susirinkusi auditorija žinią palydėjo ilgai netilstančiais plojimais. Skaityti toliau
Lapkričio 28 d. Seime, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija susitiko su kultūros ministre Liana Ruokyte-Jonson (Jonsson). Susitikime liberalai ministrės klausė dėl Operos ir baleto teatro vadovo konkurso, paveldosaugos bėdų: griūvančio Gedimino kalno, Kuršių Nerijoje griaunamų namų, „Misionierių sodų“ statybų, taip pat – dėl Kultūros ministerijos reorganizacijos bei Visuomenės informavimo įstatymo tikslų ir pagrįstumo.
„Frakcijos darbo pradžioje išskyrėme kodinį pavadinimą „GK“: Gintautas Kėvišas, Gedimino kalnas, Greta Kildišienė. G. Kėvišas Skaityti toliau
Tęsdamas tautinių ir archeologinių drabužių kalendorių seriją, Lietuvos nacionalinis kultūros centras išleido 2018–2019 m. kalendorių, kurį puošia septynių baltų genčių kostiumai.
Spalvingos leidinio nuotraukos nukels skaitytoją į archajiškus I–XIV a. laikus, supažindins su baltų genčių geležies amžiaus, romėniškosios, vikingų bei viduramžių epochos drabužių nešiosenos ir puošybos papročiais.
Jotvingių, kuršių, lietuvių, sėlių, žiemgalių, aukštaičių ir žemaičių kostiumai atkurti Skaityti toliau
Lapkričio 12 d., sekmadienį, pastebėjau, kad Klaipėdos Antrosios Melnragės papludimio aikštelėje atsirado naujas kelias, palei pat aikštelę – 2 metrų pločio griovys (drenažas), 2 metrų aukščio tvora, bei statomi nauji namai.
Įdomu, kaip kažkas sugeba gauti leidimus ir statyti naujus namus 50 metrų nuo kopų. Nauji statiniai tikrai ne rekreacinės paskirties, ir net jei ir būtų – kaip gaunami leidimai? Skaityti toliau
Lapkričio 17 d. ,penktadienį, 15 val., Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B), doc. dr. Nijolė Strakauskaitė skaitys paskaitą – „Profesoriaus Adalberto Becenbergerio (Adalbert Bezzenberger) nuopelnai lituanistikai ir Kuršių nerijos savitumo išsaugojimui“;
16 val., šalia Juodkrantės viešbučio „Kuršių kiemas“ (Miško g. 11), bus atidengiama skulptūrinė kompozicija (aut. K. ir V. Musteikiai) žymiam vokiečių mokslininkui-etnografui, archeologui, akademinės baltistikos pradininkui, Karaliaučiaus universiteto profesoriui A. Becenbergeriui (1851-1922). Skaityti toliau
Vyriausybė nusprendė griauti Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje esančius neteisėtus statinius ir nutraukti parko tvarkymo plano korekcijų.
Vyriausybė buvo nurodžiusi Kultūros ir Aplinkos ministerijoms iki spalio vidurio baigti derinti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korekcijas. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba siūlė, kad šiek tiek adaptavus galėtų likti stovėti neteisėti statiniai, bet plano korekcijoms prieštarauja Kultūros paveldo departamentas. Jis sako, kad griauti ar pertvarkyti siūlomuose pastatuose paveldosaugos reikalavimai bei kultūros vertybių Skaityti toliau
Spalio 23 d. Kultūros vertybių registrą papildė Nidos švyturio statinių kompleksas, esantis Kuršių nerijoje (Taikos g., Neringos m.). Švyturio statinių kompleksą sudaro: XIX a. II p. švyturio prižiūrėtojo namas ir žibalo saugojimo rūsys, XIX a. II p.–XX a. pr. arklidės, XX a. II p. švyturys, administracinis pastatas, kuro sandėlis. Komplekso saugojimo reikšmingumo lygmuo – regioninis (KVR, 41559). Teisinė apsauga kompleksui suteikta Neringos savivaldybės iniciatyva. Skaityti toliau
Spalio 23 d. Kultūros vertybių registrą papildė nekilnojamo kultūros paveldo objektas – Nidos švyturio statinių kompleksas, esantis Kuršių nerijoje (Taikos g., Neringos m.). Švyturio statinių kompleksą sudaro: XIX a. II p. švyturio prižiūrėtojo namas ir žibalo saugojimo rūsys, XIX a. II p.–XX a. pr. arklidės, XX a. II p. švyturys, administracinis pastatas, kuro sandėlis. Komplekso saugojimo reikšmingumo lygmuo – regioninis (KVR, 41559). Teisinė apsauga kompleksui suteikta Neringos savivaldybės iniciatyva.
XIX a. II pusėje buvo pradėti vienos aukščiausių Nidos kopų – Urbo kalno – apželdinimo darbai, o 1871 m. ant šio kalno buvo paskirta vieta Nidos švyturiui statyti. Pirmojo Nidos švyturio statyba pradėta Prūsijos karaliaus potvarkiu Skaityti toliau
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija kartu su mokslininkų grupe vykdo kopų tvarkymo projektą. Rugsėjo mėn. 22 dieną įvyko susitikimas su mokslininkais.
„Įdomiausia buvo apžvelgti Naglių gamtiniame rezervate pavasarį pastatytų įvairių smėlį sulaikančių barjerų, vėjo „šukų” ir kitų įrenginių poveikį smėlio judėjimui. Ankstyvą pavasarį padaryti užtvarai pasiteisino – daugelyje vietų kuoliukus teko ištraukinėti keletą kartų, žabų barjerai užnešti iki viršūnių. Šių priemonių būtina imtis, nes ties pažintiniu taku kopa per 10 metų sumažėjo 5 metrais. Skaityti toliau
Preilos gelbėjimo stoties pokyčiai – tarp konkurso „Geriausias 2016 metų rekreacinės architektūros kūrinys“ nominantų.
Šią vasarą atnaujinta Preilos gelbėjimo stotis su vieša erdve tapo kurorto lankytojų itin pamėgta erdve, į kurią mielai traukia ir kitų Neringos gyvenviečių svečiai ir gyventojai.
Į Baltijos jūrą žvelgiantis pastatas (aut. Architektas Algirdas Sviderskas, 1984 m.) iš uždaro, monofunkcinio objekto subtiliai pasikeitė į atvirą, šviesią, kviečiančią erdvę. Skaityti toliau
UNESCO paveldo saugomas išskirtinis Kuršių nerijos kraštas jau greitai ne tik turės didesnį bei patikimesnį energijos tiekimą, bet ir dar vertingesnį kraštovaizdį – regione nebeliks oro linijų. Elektros ir dujų skirstymo bendrovė – „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) iki 2020 m. atnaujins visas transformatorinių pastotes ir aukštos įtampos (35 kV) elektros oro linijas pakeis požeminiais lynais. Elektros skirstymo tinklo pertvarkymo darbai, praėjusią savaitę pristatyti Neringos savivaldybės tarybos posėdyje, bus pradėti kitąmet. Skaityti toliau
Šiandien, liepos 31 d., 13.00 val. Smiltynėje prie lankytojų centro, Smiltynės g. 11, įvyks Smiltynės orientavimosi parko atidarymas. Atidaryme dalyvaus Klaipėdos miesto meras V. Grubliauskas, Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė A. Feser, Orientavimosi klubo „Kopa“ prezidentas E. Pilybas.
Pirmasis orientavimosi parkas Kuršių nerijoje Nidos gyvenvietėje įkurtas 2010 m. Jis sulaukė didžiulio susidomėjimo tiek tarp miesto svečių, Skaityti toliau
Kuršių mariose ties Nida ypatingas nuotaikas liepos 26 d. kūrė tradicinių ir istorinių burlaivių regata „Burpilis 2017“, vykusi jau penktąjį kartą.
Pirmasis regatos etapas (distancija tarp ženklų) bus skirtas Neringos garbės piliečiui, menininkui Eduardui Jonušui atminti. Būtent jis, į pagalbą pasitelkęs bendraminčius, pirmasis ėmėsi atkurti kurėną, vadovaudamasis iš Vokietijos archyvų gautais brėžiniais. Simboliška, kad šis kurėnas, pavadinimu „Kuršis“ ir vėl užėmė pirmąją vietą regatos „Burpilis“ kurėnų klasėje. Skaityti toliau
Kuršių nerijos kraštovaizdis dažniausiai identifikuojamas su kopomis. Tačiau už prieškopių plytinti žolė, krūmais arba medžiais apaugusi kauburiuota arba plokščia lyguma, vadinama palve, yra ne mažiau būdingas nerijos vietovaizdis. Pastaruoju metu vis labiau suvokiama svarba atkurti bei išlaikyti palvei būdingas atviras pievas. Būtent jos yra itin vertingos tiek bioįvairovei, tiek bendram kraštovaizdžiui, o taip pat pažintiniam turizmui, todėl buvo ieškoma gamtai tvarių bei žmogui patrauklių šio tikslo įgyvendinimo priemonių. Skaityti toliau
Kuršių nerijos ir Neringos neįprastumą kuria šio krašto praeities atspindžiai šiandieninėje kasdienybėje – vis dar gyvas žvejo amatas ir tęsiamos jo tradicijos, neeilinė pastatų architektūra, vėtrungės, istorijos apie varnų gaudymą bei valgymą, marias vis dar raižantis kurėnas.
Neįkainuojamais susitikimais tampa pokalbiai su senaisiais Kuršių nerijos gyventojais, kurių lūpose atgyja įdomios jų kasdienybės Neringos gyvenvietėse smulkmenos. Tokiais prisiminimais dosniai dalijasi senasis Kuršių nerijos gyventojas – Hermanas Pipis (Hermann Pippis). Skaityti toliau
Seimo narių iniciatyvinė grupė pagal Paveldo komisijos ekspertinius siūlymus įregistravo Teritorijų planavimo įstatymo pataisą, kuri numato teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų supaprastintos tvarkos netaikymą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktų objektų ir vietovių teritorijų planavimui. Paveldo komisijos nuomone, ši pataisa užkirstų kelią galimam paveldo žalojimui.
Lietuvoje vis dar susiduriame su esmine problema, kuomet stinga pakankamo bendradarbiavimo su visuomene, Skaityti toliau
Liepos 15-ąją, šeštadienį, Neringoje prasidės savaitę truksiantis tarptautinis Tomo Mano renignys. Šiemet sukanka 100 metų nuo 1917-ųjų Spalio perversmo Rusijoje. Kokius įspaudus kultūroje bei mene paliko radikaliai visuomenės santvarką pakeitęs įvykis, liepos viduryje analizuos Tomo Mano renginys bei jo svečiai. Šiųmetė solidžias tradicijas turinčio festivalio programa „Pandoros skrynia?“ – ketvirtoji iš penkių metų ciklo, skirto paminėti I-ojo Pasaulinio karo šimtmetį. Skaityti toliau
Nidos bendruomenės namuose ir Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje pristatomas Neringai ypatingą vertę turinčio parodos – į kurorto kultūrines erdves grįžo darbai iš kolekcininko, VšĮ Rytų Prūsijos dailės mylėtojų draugijos „Nidden“ pirmininko Aleksandro Popovo rinkinio.
Draugijos „Nidden“ tikslas – dailės darbų, sukurtų Rytų Prūsijoje rinkimas ir sklaida. A. Popovas per dešimtmetį Vokietijos meno kūrinių aukcionuose įsigijo daugiau nei 1300 tapybos ir grafikos darbų, kurie reprezentuoja daugiau kaip 300 dailininkų, susijusių su Rytų Prūsija, kūryba. Skaityti toliau
Birželio 24-ąją – ilgiausią metų dieną Jūrų muziejus kviečia džiaugtis gamtos dovanomis ir pradėti ją mankšta arčiausiai Saulės, naujojoje erdvėje – apžvalgos aikštelėje ant delfinariumo stogo. Nuo jo atsiveria neeilinė Kuršių nerijos ir Klaipėdos uosto įplaukos panorama.
Apžvalgos aikštelėje 10.30–11.10 vyks rytinė mankšta su Parko intervalinių treniruočių instruktorėmis. Instruktorė Rita Gidvainytė pasakoja, kad šios treniruotės yra labai naudingos, nes jų metu trumpi aukštesnio intensyvumo intervalai keičiami poilsiu. Skaityti toliau
Birželio 10 d. 12.30 val. Kuršių Nerijoje ant Skirpsto kopos šalia Pervalkos bus paminėtos Martyno Liudviko Rėzos 241-osios gimimo metinės.
13 val. prasidės pažintinis žygis M. L. Rėzos gimtaisiais takais: Pervalka – Kuršių marių pakrantė – Karvaičiai – Preila.
Pasak žygio rengėjų tai bus paskaita žygio žingsniu, kurioje keliautojai daug sužinos apie M. L. Rėzos asmenybę, jo nuveiktų darbų svarbą ne tik Lietuvos bet ir visos Europos kultūrai.
Birželio 10 d. 19 val. Juodkrantės Evangelikų Liuteronų bažnyčioje 0 birželio 11 d. 13 val. ir Nidos Evangelikų Liuteronų Skaityti toliau
Prieš kelis mėnesius VSTT (Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba) kreipėsi į Lietuvos saugomose teritorijose dirbančius žmones, prašydama padėti į bėdą patekusiems kolegoms iš Ukrainos – Meotidos nacionalinio parko (Donecko sritis) darbuotojams. 2014 m. rugpjūtį centrinę jų būstinę užėmė žmonės lauko uniformomis be skiriamųjų ženklų. Jiems teko skubiai pasitraukti iš okupuotos zonos, paliekant Novoazovsko miestą bei visą turėtą turtą. Pavyko išgabenti tik dokumentaciją, ir tai automobilį apšaudė separatistai. Pusę nacionalinio parko užėmė okupacinė kariuomenė, ir dabar ten įkurtas tankų poligonas. Skaityti toliau
Iniciatyvinė grupė „Gelbėkim Trakus“ pasinaudojo Lietuvos Respublikos konstitucijoje numatyta peticijų teise ir 2017 m. balandžio 27 d. keturioms valstybės įstaigoms – Trakų rajono savivaldybei, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Kultūros paveldo departamentui ir Lietuvos Respublikos Seimui – pateikė peticiją „Prieš paveldo naikinimą Trakuose“. Peticija buvo įteikta nedidelio piketo metu kartu su lelijomis. Ši gėlė pasirinkta neatsitiktinai. Vieniems ji siejasi su laidotuvėmis, o kitiems – grožio ir Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero simbolis. Taip pat ir paveldas – vieniems atgyvena ir „šiukštytės“, o kitiems – vertybė, pažinimo šaltinis, ryšys su gimtine. Skaityti toliau
Balandžio 24–29 dienomis Pervalkoje vyks žemės meno festivalis, pavadinimu „Eco land art Pervalka 2017“.
Žemės menas yra XX a. 7-ame dešimtmetyje atsiradusi postmodernizmo meno srovė. Tai tarsi menininko dialogas su gamta, naujas požiūris į ją. Kuriant žemės meną ugdomas žmogaus ekologinis sąmoningumas. Žmogus verčiamas įsižiūrėti, įsiklausyti į gamtą, pasijusti jos dalimi, ja grožėtis, puoselėti ir globoti.
Žemės meno festivalio „Eco land art pervalka 2017“ paskirtis ne tik atrasti ir vystyti dialogą tarp meno, gamtos, menininko ir žiūrovo, bet ir ugdant ekologinį sąmoningumą, kurti traukos vietas bendruomenėms ir svečiams. Skaityti toliau
Panašu, kad žaliųjų (ir valstiečių) vyriausybės žaliosios idėjos baigėsi iškart po rinkimų.
Neringoje šiandien susipažinau su stulbinančiais kai kurių valstybės institucijų „perliukais“. Griuvėsių valstybės institucijos eilę metų pajudinti neįstengia. Arba tingi. Arba nenori. Užtat labai aktyviai priešinasi naujo statinio toje pačioje vietoje atsiradimui. Motyvai visiškai nesuprantami: esą negerai, jei pastatas matysis iš jūros pusės. Taip kietakaktiškai saugodami teritorijas sėkmingai apsisaugome ir nuo pažangos, ir nuo investicijų. Turiu liūdną žinią: kietakaktišką požiūrį institucijoms teks Skaityti toliau
Artėja Velykos ir, kaip kiekvieną pavasarį, kyla grėsmė pataisams, kurie raunami šventiniam stalui papuošti. Šių jautrių nykstančių augalų, įrašytų į Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąrašą, negalima nei rauti, nei skinti, nei kitaip naikinti, nei jais prekiauti.
Norintiems žalumynais papuošti velykinį stalą aplinkosaugininkai siūlo pasirinkti invazinio augalo – šluotinio sausakrūmio, kurį daugelis žino kaip zuikiakrūmį, šakelių. Skaityti toliau
Vasario 2 dieną Prancūzijos kultūros institute Maskvoje atidaryta unikali vieno žymiausių Lietuvos fotografų Antano Sutkaus darbų paroda, kurioje įamžintas dviejų garsių prancūzų – filosofo-egzistencialisto Žano Polio Sartro (Jean-Paul Sartre) ir rašytojos Simonos de Bovuar (Simone de Beauvoir) – apsilankymas Lietuvoje 1965 metais.
Parodą, parengtą bendromis Lietuvos ir Prancūzijos atstovybių Rusijoje pastangomis, atidarė Lietuvos ambasadorius Remigijus Motuzas ir Prancūzijos ambasadorius Skaityti toliau
Džiugios žinios artėjantį savaitgalį, vasario 3–5 dienomis, vyksiančios „Stintapūkio“ šventės dalyviams ir svečiams – tradicinis poledinės baidomosios žvejybos būdas – bumbinimas po kelių metų pertraukos bus demonstruojamas ant Kuršių marių ledo.
Kaip skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, Kuršių marių ledo storis ties Nida siekia 11 cm. Atsižvelgiant į tai, buvo pakeistas Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas numatant, Skaityti toliau
Vasario 1 d. 18.00 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) žinomo filmų kūrėjo Arvydo Baryso filmo „Išbarstyti žodžiai“ peržiūra. Renginyje dalyvaus autorius. Vedėja – Dalia Kiseliūnaitė.
Arvydas Barysas – žinomas Lietuvos dokumentininkas ir kino eseistas. Jo kuriami filmai poetiški, pagrįsti reta medžiaga, kurią autorius „medžioja“ panašiai kaip mokslininkas: pats ieško šaltinių, daug skaito, konsultuojasi su specialistais, negaili laiko „gaudyti“ retą vaizdą, Skaityti toliau
Sausio 19 dieną, 17.30 val. Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje „Gerlacho palėpėje“ (H. Manto g. 25, Klaipėda) vyks knygos „Kuršių nerija kaip sąžinė“ pristatymas, kuriame dalyvaus ir knygos autorius – filosofas Arvydas Juozaitis.
„Kuršių nerija kaip sąžinė“ tai Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos dviejų kūrybinių metų rezultatas. Tai knyga apie vertybes dviejų valstybių rankose. Leidinyje pristatyti Kuršių nerijos, kaip UNESCO Pasaulio paveldo vietovės, išskirtinės visuotinės vertės elementai, nepaisant juos skiriančių valstybinių sienų. Skaityti toliau
