Žymos archyvas: krizė

„Iš savo varpinės“: P. Gylys: Krizių neišvengiamumas – prasimanymas (video) (2)

Povilas Gylys | Alkas.lt ekrano nuotr.

Apie arеtėjančią krizę mes girdime vis dažniau ir vis iš aukštesnių tribūnų. Ir bebaigiame patikėti, kad krizės tokios pat neišvengiamos it metų laikų kaita. Ekonomistas prof. Povilas Gylys „Iš savo varpinės“ laidoje paneigia prasimanymą apie krizių neišvengiamumo.

Šioje laidoje taip pat kalbama ir apie tai, ar reikia panaikinti pinigus, kodėl TSRS paneigė Karlo Markso teoriją, ar vienas žmogus gali sugriauti visos šalies ar regiono ekonomiką, prisimenamas Džordžas Sorošas ir aptariama, kodėl neoliberalai yra tikrieji Europos Sąjungos duobkasiai. Skaityti toliau

Kokia ateitis laukia humanitarinių mokslų? (4)

Profesorius Dario Martinelis | G. Rein nuotr.

Mažėjant humanitarinių mokslų populiarumui ir vaidmeniui visuomenėje, vis dažniau pasigirstant kalboms, neva jie nepraktiški, atsilieka nuo technologijų plėtros, o jų atstovams sunkiau įsidarbinti, Vilniaus Gedimino technikos ir Kauno technologijos universitetų profesorius, muzikologas, semiotikas Dario Martinelis (Dario Martinelli) pristato naujųjų humanitarinių mokslų (angl. Numanities) koncepciją. Tai mokslinių tyrimų platforma, vienijanti skirtingas humanitarinių mokslų kryptis ir atitinkanti realius visuomenės poreikius. Išsamiau apie tai kalbamės su iš Italijos kilusiu profesoriumi Skaityti toliau

Prezidentinė eilinės seimūnės arogancija (10)

Ingrida Šimonytė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lapkričio 28 d. Seimo „Krizės komisijai“ liudijusi seimo narė, Andriaus Kubiliaus Vyriausybės finansų ministrė Ingrida Šimonytė, savo elgesiu nustebino visko mačiusius kolegas. Išgirdusi nepatogius klausimus, ji viešai suabejojo klausinėjančiųjų kompetencija, o paprašyta detalizuoti kai kuriuos atsakymus, patarė parlamentarams pasiskaityti apie tai internete. Galų gale, visą apklausą tvirtinusi, kad Lietuva neatitiko sąlygų, jog galėtų iš Europos Komisijos per Tarptautinį valiutos fondą (TVF) gauti paskolą už 2-3 proc. palūkanas, eksministrė pripažino, kad Lietuva tos paskolos net… neprašė. Skaityti toliau

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ nepasirašys Nacionalinės kolektyvinės sutarties (1)

Kristina Krupavičienė | lps.lt nuotr.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ koordinacinė taryba 2018 m. spalio 20 d. nubalsavo nepasirašyti Nacionalinės kolektyvinės sutarties dėl pareiginės algos bazinio dydžio.

Nors trys paskutinės Lietuvos Vyriausybės skelbia, kad krizė Lietuvoje jau seniai pasibaigė, o Lietuvos ūkis toliau sėkmingai vystysis, apie 300 000 viešąsias paslaugas teikiančių Lietuvos darbuotojų to nejaučia.

2008 m. Lietuvoje dėl krizės pareiginės algos bazinis dydis, pagal kurį apskaičiuojami Skaityti toliau

L. Šopauskas. Vienos politologinės konferencijos analizė, arba Už Lietuvos pinigus – valstybės griovimas (III) (1)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Tęsinys. Pradžia yra čia ir čia.

Po pranešimų vykusioje diskusijoje pasisakė VU TSPMI direktorius prof. R. Vilpišauskas. Jo pasisakymas taip pat vertas pacituoti:

Norėčiau trumpai sureaguoti į populizmo akcentą į tą optimizmą, kurį Andrius [Kubilius] išreiškė, jog ir po šitų krizių Europa kaip ir anksčiau išeis sustiprėjusi remdamasis Žano Mone (Jeano Monet) citata, kurią mano atsiųstame tekste prieš metus ir išskaitė. […] Skaityti toliau

Bylą galima iškelti netgi prezidentei (3)

Dalia Grybauskaitė (dešinėje), Ingrida Šimonytė ir Andrius Kubilius | Stasio Žumbio nuotr.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, turintis specialiosios tyrimo komisijos statusą, vakar tęsė tyrimą, kodėl 2009–2010 m. Lietuvoje kilo krizė. Vėl buvo apklausiami liudytojai. Viena jų – iki 2009 m. vidurio europarlamentarės pareigas ėjusi ekonomistė Margarita Starkevičiūtė – komisijos pareikalavo kreiptis į prokuratūrą, kad ši išsiaiškintų, kas iš politikų pasipelnė iš to, jog Vyriausybė per krizę skolinosi labai brangiai, nors turėjo galimybę tai padaryti gerokai pigiau. Pasak M.Starkevičiūtės, už tai Europos Sąjungoje aukštiems valstybės pareigūnams turi būti keliamos baudžiamosios bylos, konfiskuojamas turtas ir sodinama į kalėjimą.

Lietuva 2009-aisiais galėjo pasiskolinti vos už 1,5 proc. palūkanas, Skaityti toliau

Pensijų reforma: Seimo komitetas perima uždarų durų estafetę (0)

Siūloma užtikrinti valstybinę pensiją motinoms, kurios užaugino ir išauklėjo 4 ar daugiau vaikų | pixabay nuotr.

Bandymas pertvarkyti Lietuvoje veikiančią pensijų sistemą praėjo dar tik pirminę teisinę stadiją – projektus parengė, patvirtino ir Seimui perduoda Vyriausybė. Į darbo grupes per visą projektų rengimo laikotarpį neprisibeldę ir per kelias dienas savo nuomonę, į kurią vis tiek nebuvo atsižvelgta, pareiškę investuotojai, panašu, nėra laukiami ir tolimesnėje diskusijoje.

Būtent plačią diskusiją Lietuvos finansų sistemos sveikatos vardan rekomendavo ir ką tik šalyje dirbę Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovai, ir kiek anksčiau – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atstovai, Skaityti toliau

A. Rusteika. Krizė (15)

Algimantas Rusteika | plus.google.com nuotr.

1. ĮVYKIS. Jokių informacinių blokadų, reklama ir agitacija pro visas valdiškas skyles. Pačiu geriausiu laiku, darbui baigiantis, kai galima užsukti važiuojant ar einant namo, smalsuolių praeivių tada pilna dėl skaičiaus.

Nemokamas koncertas, pamatysim žvaigždučių, valdžią, net patį Bukveidžio prezidentą iš arti – darom! Finansuoja privati TV, palaiminus valdžiai gausianti ES pinigų. Jokio pavojaus būti apšauktam priešu, kaip visi kiti, nebijokit, bus vien paskatinimai! Pompa apie dešimtis tūkstančių, valdžios pareigūnai suskaičiavo apie 5, o net labai drąsus meluoti Delfis susigėdo (citata): „pritraukė nemažą būrį žmonių“. LRyto TV (citata) „sunku pasakyti kiek susirinko, bet nebuvo laisvos vietos“. Skaityti toliau

Seimas priėmė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (0)

Mama, tėtis ir vaikai_logoRugsėjo 28 d. Seimas 100 Seimo narių balsavus už, nė vienam nebuvus prieš ir vienam susilaikius, priėmė naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (projektas Nr. XIIIP-354(2) ir lydimuosius teisės aktus, kuriais tobulinama vaiko teisių apsaugos ir įgyvendinimo sistema, ypatingą dėmesį skiriant vaiko saugumui.

Priimtu Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu reglamentuojamos pagrindinės vaiko tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės, pareigos ir atsakomybė. Įstatyme įtvirtinta naujovė – vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo pasirūpinti, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros. Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Kokia bus nomenklatūros ir valdžios krizės atomazga? (16)

JJuozas Dapšauskas | Asmeninė nuotr.

Pasibaigė Seimo pavasario sesija su patvirtinta urėdijų reforma, o kai kam tai susiję su koalicijos „krize“. Po Seimo rinkimų kiek buvo spėlionių ar net užtikrintų teiginių, kad nebus sudaryta koalicija, suformuota žadėta profesionalų Vyriausybė, susiskaldys Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcija ir panašiai. Po to kalbėta, kad neišsilaikys iki bulviasodžio, paskui, kad iki bulviakasio. 

Praėjusiais Seimo rinkimais sustojo tabalavusi švytuoklė – pirmą kartą nuo nepriklausomybės paskelbimo: tai socialdemokratai, tai konservatoriai valdydavo šalį prisijungdami naujus ir laikinus Skaityti toliau

V. Radžvilas. ES kryžkelė: pertvarka ar žlugimas? (video) (41)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Skelbiame prof. Vytauto Radžvilo kalbą, sakytą spalio 18 d. jaunimo sambūrio „Pro Patria“ surengtame pašnekesyje „Europa po Europos Sąjungos?“

***

Mąstant apie ES padėtį ir ateitį kaip niekada pravartu prisiminti XVIII a. pabaigos – XIX a. pradžios Prancūzijos politinio veikėjo ir užsienio reikalų ministro Šarlio Taleirano  (CharlesTalleyrand) žodžius, kuriais šis atsikirto jį nepastovumu ir išdavikiškumu kaltinusiems kritikams. Audringu ir permainingu šios šalies istorijos laikotarpiu jam vis pavykdavo išsaugoti valstybės Skaityti toliau

A. Jokubaitis. Europos Sąjunga kaip sausas vynas (4)

Alvydas-Jokubaitis-feisbuko-nuotr

Europos Sąjunga pagrįsta viena kitą neigiančiomis prielaidomis, kurias galima apibūdinti senu contradictio in adiecto terminu. Iš pradžių buvo norima valstybių sąjungos, bet vėliau pradėta kalbėti apie bendrą valstybę. Kalbama apie bendrą Europos valstybę pripažįstant daugybę skirtingų Europos valstybių. Valstybe tapti norinti Europos Sąjunga yra oksimoronas. Toks pat oskimoronas, kaip apskritas kvadratas, sveikas ligonis, elitinė prostitutė ar sausas vynas. Vynas niekada nėra sausas, o Europos sąjunga negali tapti panaši į Jungtines Amerikos Valstijas, nors tai ir norima padaryti. Skaityti toliau

„Verslo balsas“: Ar atūžia nauja krizės banga? (audio, video) (1)

Audrys Antanaitis, Birutė Vėsaitė ir Juozas Zykus | alkas.lt nuotr.

Po krizės – krizė. Tai normalu. O ar normalu, kai viena krizė atūžia dar nepasibaigus kitai. Kai krizės bangos ritasi viena paskui kitą nesustodamos?

Nenormalu. Tai – aišku.

Kita vertus, jei jau kalbame apie Lietuvą, tai daugelis net abejoja, ar kokia nors krizė šiandien yra. Jei ir yra tai labai mažytė ir sunkiai pastebima.

Bet ateina metas, kada ji gali tapti pastebimesnė. Metas, kada baigsis ES parama ir mes liksime akis į akį su savimi. Ar nesutriksime tada? Kuo kompensuosime ganėtinai staigų finansinių įplaukų sumažėjimą? Skaityti toliau

„Verslo balsas“: Kaip išgyvensime artėjančią krizę? (audio, video) (1)

Audrys Antanaitis, Kęstutis Daukšys ir Juozas Zykus | alkas.lt nuotr.

Į Lietuvą pamažėliais šliaužia krizė. Greitai pasibaigs ES struktūrinių fondų parama. Arba, galbūt, nepasibaigs, jei Lietuva nebus padalyta į du regionus.

O kam reikėtų Lietuvą dalyti į du regionus? Ir kaip reikėtų ruoštis atremti artėjančią krizę?
Apie tai diskutuoja Seimo narys Kęstutis Daukšys bei „Metro sąjūdžio“ vadovas Juozas Zykus. Skaityti toliau

V. Radžvilas. Europos Sąjunga – prie lemtingo slenksčio (45)

Vytautas Radžvilas

Dr. Laisvūnas Šopauskas Aikštės TV reportaže apie Prancūzijos teroro išpuolių pasekmes ir šiandieninę Europos situaciją kalbėjosi su prof. Vytautu Radžvilu.

– Prancūzijos prezidentas F. Olandas (F. Hollande) praėjus keletui dienų po teroro išpuolių savo kalboje pasakė: „tą penktadienį prancūzai žudė kitus prancūzus“. Toje pačioje kalboje jis paskelbė, kad Prancūzija yra karo būklėje ir pasiūlė keisti Konstituciją, kad galima būtų iš teroristų atimti pilietybę. Apžvalgininkai šioje kalboje pastebėjo tam tikrą nenuoseklumą ir melagystes, tipiškas Vakarų kairiesiems. Kaip galėtumėte pakomentuoti prezidento Olando bei kitų Vakarų valstybių isteblišmento atstovų retoriką? Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Pabėgėlių krizė Lietuvoje – komedija. Kol kas (13)

Valdas Vasiliauskas | Alkas.lt nuotr.

Kur nors pabėgėlių stovykloje Italijoje ar net Turkijojoje visai įmanomas  vaizdelis – sirė motina sako  užsiožiavusiam vaikiukui: „Jeigu,sūneli,  neklausysi, išvežime tave į Lietuvą“. Vaikai gąsdinami Lietuva.

Dar ničniekas nėra regėjęs Lietuvoje gyvo pabėgėlio, o jau sukėlėme dėl pabėgėlių tikrų tikriausią isteriją ir net spėjome susirieti. Vyriausybė, jos sudaryta komisija raportuoja  apie nuverstus kalnus belaukiant pabėgėlių, o opozicija kimba į atlapus: nė velnio jūs nepadarėte. Vyriausybė jau pritarė Migracijos departamento ir visos  prieglobsčio suteikimo sistemos reformai, tačiau   net dalis valdančiosios daugumos Seime Skaityti toliau

Profesorius A. Butkus: Pabėgėliai – avikailiais aptraukti vilkai (20)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Apie vadinamą „pabėgėlių krizę“ „Kauno diena“ žurnalistė Jurgita Šakienė kalbasi su humanitarinių mokslų daktaru, VDU profesoriumi, Letonikos centro vadovu Alvydu Butkumi. 

– Kokia jūsų nuomonė apie Europoje susidariusią situaciją dėl pabėgėlių?

– Situacija neeilinė. Keista, kad pabėgėlių bangos plūstelėjo staiga ir būtent dabar, kai karai ir revoliucijos bent jau Šiaurės Afrikoje lyg ir pasibaigę. Taip pat keista, kad tos bangos tokios tirštos. Skaityti toliau

B. Ropė: Pienas negali būti pigesnis už vandenį (nuotraukos) (0)

??????????

Rugsėjo 7 d. Briuselyje, vykstant neeiliniam Žemės ūkio ministrų tarybos posėdžiui, prie Europos Sąjungos Tarybos pastato protestavo iš visos Europos susirinkę žemdirbiai. Proteste prie lietuvių žemdirbių grupės prisijungusio, Europos Parlamento nario Bronio Ropės nuomone, ES šalys narės privalo kuo skubiau parengti aiškų planą krizei įveikti: sukurti sąžiningo atsiskaitymo mechanizmą, bei nustatyti krizės kriterijus, kad ūkininkai aiškiai žinotų kada ir kokios paramos gali tikėtis.

„Šiandien mes turime kalbėti ne apie tai, ar duoti, ar neduoti pinigų, o numatyti konkrečias pagalbos sektoriui priemones, t. y. – kur turi būti nukreiptos investicijos, kaip pažaboti Skaityti toliau

G. Gečiauskienė. Diena po griūties (1)

Giedrė Gečiauskienė | asmeninė nuotr.

Finansų rinkos mėgsta stebinti ir tikrai nepasižymi pastovumu. Jose vykstančius procesus neretai esame linkę apibūdinti įvairiomis frazėmis, ir kaskart jas vis tenka traukti iš kišenės vėl ir vėl.

Dabartinę rinkų korekciją galime vadinti amerikietiškais kalneliais, galime įvardyti kaip audrą stiklinėje, galime sugalvoti dar kokią nors skambią frazę, tačiau bene tiksliausia būtų pasakyti  – dabar rinkose viskas blogai. Vienas „Juodasis pirmadienis“ istorijoje jau buvo (1987 metų spalio 19 dieną), turbūt nevalia vakar dienos pavadinti lygiai taip pat, tačiau, tenka prisipažinti, tikrai Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie krizę Graikijoje ir apie tai kas moka už NATO pratybas Lietuvoje (video) (0)

gitanas-nauseda-penki.lt-nuotr

Paskutinėje šį sezoną laidoje „Savaitės pjūvis“ politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas teiraujasi praeivių nuomonės apie krizę Graikijoje. Apie tai kalbamasi ir su finansų analitiku Gitanu Nausėda. Taip pat kalbamaasi su Lietuvos kariuomenės viešųjų ryšių karininku Andriumi Dilda apie tai, kas moka už rengiamas NATO pratybas Lietuvoje.

Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu Skaityti toliau

J. Urbanavičius. ES kol kas netaps nei rūkstančiais pelenais, nei supervalstybe (7)

jonas-urbanavicius-ktu.edu.lt-nuotr

Graikijoje sekmadienį vyko referendumas, kuriame du trečdaliai rinkėjų pasakė „Ne“. Tiesa, niekas nežino, kam jie pasakė šį „Ne“. Kad neaišku dėl ko buvo balsuojama šiame referendume, kurio organizavimas ne iki galo atitiko demokratijos principus, parodė ir balsavusiųjų apklausa: tiek balsavusieji „Taip“, tiek balsavusieji „Ne“ teigė, jog jų balsas buvo už Graikijos ir Europos išsaugojimą.

Graikijos valdžios manymu, šis „Ne“ turėjo suteikti jai geresnę derybinę poziciją derantis dėl pagalbos Graikijos ekonomikai. Ar taip iš tikrųjų, parodys ateitis, kai šalys vėl sės prie derybų stalo. Skaityti toliau

Vyriausybė spręs ar atstatyti itin mažai uždirbančių biudžetininkų atlyginimus iki buvusio dydžio prieš krizę (0)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Europos Parlamento narys Bronis Ropė bendradarbiaujant su Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija kreipėsi į LR Seimo peticijų komisiją dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų bazinės mėnesinės algos, pagal kurią skaičiuojamas darbo užmokestis mokytojams, socialiniams darbuotojams, bibliotekininkams, kultūros darbuotojams ir pan., grąžinimo.

Ekonominės krizės metu LR Vyriausybė priėmė nutarimą laikinai sumažinti biudžetinio sektoriaus darbuotojų bazinės mėnesinės algos dydį. Tačiau itin mažai uždirbančių eilinių biudžetininkų atlyginimai iki šiol nėra atstatyti. Skaityti toliau

Kultūra mūšių lauke (0)

grafiti-wikimedia.org-nuotr

„Bukleto“ kavinėje susitinka Gediminas ir Augustinas. Vėliau pasirodo Vytenis.

Gediminas. Man regis, čia jaukus kampelis. Ar ne? Ypač dabar, po remonto. Turbūt bus praėjęs visas mėnuo nuo to sykio, kai paskutinį kartą čia buvome susitikę. Tu žinai, man ilgai neišėjo iš galvos tas pokalbis, kurį įdomiausioje vietoje nutraukė Jūsų šefo skambutis. Ir Jūs išvažiavote…

Augustinas. Apie ką mes tada kalbėjome? Ai, apie komunikacijų paradoksus…

Gediminas. Taip. Jūs tada įspūdingai komentavote ir šaipėtės iš kažkokio fantazuotojo straipsnio.

Augustinas. Viename prancūziškame žurnale perskaičiau. Skaityti toliau

A. Čaplikas. Laiko mašina Rusiją nukėlė į praeitį (6)

V.Janukovyčius ir V.Putinas | UNIAN nuotr.

Šią savaitę teko bendrauti su Lietuvoje atostogaujančiais rusais ir baltarusiais. Lyg tyčia tai buvo kultūringi, nestandartiniai, politinei daugumai nepriklausantys žmonės. Štai penkiasdešimt ketverių metų maskvietis Vasilijus su nuoskauda pripažino, jog tikriausiai jam savo šalyje normaliai pagyventi jau nebeteks. Ne mažiau tikėtina, kad nuo šiol ir užsienyje jis atostogaus gerokai rečiau. Lyg nujausdamas kilsiančią krizę už dabartines šeimos atostogas Lietuvoje jis sumokėjo dar rugpjūtį. Rubliui nuvertėjus dolerio ir euro atžvilgiu, dabar už šias atostogas tektų pakloti beveik 30 proc. daugiau. Taip ir pasakė: „Pagyvenome šiek tiek kaip žmonės, tačiau žmonėmis taip ir netapome.“

Skaityti toliau

R. Alaunis. Euras – tarptautinės finansinės mafijos kūrinys? (15)

Europos centrinis bankas | wikipedia.org nuotr.

Į XXI amžiaus Europą vėl sugrįžta antikinė istorija „vienas dydis tinka visiems“. Europiečiai yra įkalbinėjami prieš save pačius įsivesti pavojingą ir prieštaringą  dalyką, kuris vadinamas Euru.

Šią bendrą antinacionalinę valiutą eurą išrado prancūzai su vokiečiais. Eurą boikotavo Didžioji Britanija, Danija ir kol kas jo neįsiveda grupė kitų Europos Sąjungos šalių. Prieštaringą eurą ruošiasi įsivesti ir Lietuvos vyriausybė. Kam buvo sukurtas euras? Ar tikrai Lietuvai yra naudinga įsivesti eurą? Skaityti toliau

R. Garuolis. Ekonominė krizė Europoje dar nesibaigė (2)

Ričardas Garuolis

Vasario 27–28 d. Briuselyje įvyko Tarptautinės darbo organizacijos (ILO) konferencija „Europos socialinis modelis krizės  ir griežto taupymo akivaizdoje“.

Renginyje dalyvavo Europos sąjungos profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų, Europos sąjungos komisijos atstovai, bei ES šalių, tame tarpe ir Lietuvos, Socialinės apsaugos ir darbo ministrai. Buvo aptariama kaip ekonominė krizė ir priemonės jai įveikti  paveikė įvairiose šalyse taip vadinamąjį Europos socialinį modelį, paremtą solidarumo ir socialinio dialogo principais. Diskusijos vyko ne tik konferencijos metu, bet ir per pertraukas bei prie vaišių stalo. Skaityti toliau

R.Garuolis. Lietuvos bankas: optimistiniais skaičiavimais euras atsipirks po 16, pesimistiniais – po 102 metų (28)

Ričardas Garuolis

2013 m. pabaigoje Lietuvos bankas pagaliau paskaičiavo kaip Lietuvos ūkį paveiks euro įvedimas.

Remdamiesi Lietuvos banko duomenimis paskaičiuokime ir mes.

NAUDA, įsivedus eurą:

100 mln. litų kasmet. Tiek Lietuva sutaupys nekeisdama litų į eurus. Ir euro šalininkai, ir jo priešininkai dėl to nesiginčija.

IŠLAIDOS, atsiradusios dėl euro: Skaityti toliau

Bus atkurti neteisėtai sumažinti atlyginimai (2)

pinigaiRugsėjo 16 d. Finansų ministerija pateikė Vyriausybei įstatymo projektą, reglamentuojantį, kaip bus atkurta nuo 2009 metų sumažinta valstybės tarnautojų ir teisėjų bei kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimų dalis. Šiuo įstatymo projektu įgyvendinamas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl neteisėtai ir neproporcingai sumažintų atlyginimų atkūrimo.

Nuo spalio 1 d., kaip nurodyta Konstitucinio Teismo nutarime, bus atstatyti valstybės tarnautojų ir teisėjų pareiginių atlyginimų koeficientų, priedų už kvalifikacines klases bei statutinių valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines kategorijas dydžiai. Skaityti toliau

A. Avižienis. Kodėl nesiseka kovoti už lietuvių tautos ateitį? (19)

europaLietuvių tauta, sėkmingai išsilaisvinusi iš ilgalaikės sovietinės kontrolės, nesugeba pasipriešinti Vakarų jėgoms, siekiančioms užvaldyti esmines  mūsų šalies gyvenimo sferas. Ar todėl, kad lietuviai yra „veršių tauta“, kaip vienas jau miręs Ukmergės politikas yra kalbėjęs? O gal reikėtų ieškoti šaknų šimtmečiais trukusiame svetimųjų (rusų, lenkų, vokiečių) valdyme, kuris mumyse įskiepijo pasyvumą, ilgesį būti valdomais?

Jei pastarasis teiginys ką nors paaiškina, tai reikia pastebėti, kad ne ypatingai sėkmingiau nuo globalizacijos pavojaus ginasi žymiai didesnės bei išdidesnės tautos, Skaityti toliau

R. Ozolas. Nacionalizmas – tai šiuolaikinis humanizmas (39)

Romualdas Ozolas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pranešimas skaitytas apskritojo stalo diskusijoje „Tautiškumas ir ultranacionalizmas demokratinėje Lietuvoje“ Lietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje 2013 m. gegužės 28 d.

Pasaulis kalba apie krizę. Šalių krizę, kapitalizmo krizę, humanizmo krizę.

Tiesą sakant, tai daugiau negu krizė. Žmonija tiesiog priėjo ribas. Pasaulis visur pasiekė plėtros ribas. Kalbos apie krizę yra reakcija į tas ribas.

Šiandieniniais tempais vykstanti demografinė plėtra katastrofa gali baigtis dar šiame šimtmetyje. Skaityti toliau