Žymos archyvas: Krivė Inija Trinkūnienė

Krivės sveikinimas Saulėgrįžos proga (video) (8)

Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė | Romuvos nuotr.

Saulės grąžos metu pasaulis yra kuriamas iš naujo.  Iš pasaulio medyje – grūšelėje – degančios žvakelės iškritusi kibirkštėlė padaro stebuklą: pasilieja marios mėlynos ir susikuria pasaulis.

Saulėgrįžos metas – pasaulio kūrybos metas. Kurkime aukurus, kurkime šeimos židinius, kurkime savąjį pasaulį, remdamiesi protėvių išmintimi, pagarba tradicijoms ir meile vienas kitam.

Lai iš žvakelės pakritusi maža kibirkštėlė kiekviename mūsų uždega ugnį – ugnelę, šildančią mus šaltuoju metų laiku, – ir kūrybos ugnį, stiprinančią mūsų kūrybines galias! Skaityti toliau

Ą. Bajor. Amžinoji ugnis vėl liepsnoja ant Šatrijos aukuro (audio, video) (14)

Amžinoji ugnis vėl liepsnoja ant Šatrijos aukuro | Asmeninė nuotr.

Rugsėjo 10 d. eidamas 83 metus mirė tautodailininkas, senojo baltų tikėjimo tęsėjas, Žemaičių baltų tikėjimo bendruomenės „Šatrijos Romuva“ žynys, Amžinosios Ugnies sergėtojas Adolfas Gedvilas. Jo mirtis tapo paskatinimu jo pasekėjams tęsti velionio pradėtus darbus – šventoji ugnis jo garbei buvo saugoma visą vėlių laiką (40 dienų), o dabar su savanorių pagalba  bus saugoma amžinai. Šatrijos Romuvos vaidilė Ąžuolė Bajor pasakoja apie ilgą bendruomenės kelią šio svarbaus darbo link.

Adolfas Gedvilas buvo kuklus ir pasišventęs žmogus Skaityti toliau

Japonijos ambasadorius mato Lietuvos išskirtinumą išsaugotame baltiškame tikėjime (4)

Japonijos ambasadoje susitikimas su Romuva

Birželio 7 d. Senovės baltų religinės bendrijos Romuva atstovai, Japonijos ambasados kvietimu, dalyvavo susitikime su Japonijos ambasadoriumi Lietuvoje Jo Ekscelencija Tojoji Šigėda (Toyoei Shigeeda). Su ambasadoriumi susitiko Romuvos krivė Inija Trinkūnienė, religijotyrininkas, Romuvos garbės vaidila dr. Dainius Razauskas, Lietuvos jaunimo Romuvos atstovė, kanklininkė ir dainininkė Vėtra Trinkūnaitė bei japonų kalbą savarankiškai nuo 13-os metų besimokanti ir jau puikiai ja kalbanti Austėja Strončikaitė. Romuvos atstovus priėmė Jo ekscelencija T. Šigėda kartu su žmona Mičko Šigėda (Michiko Shigeeda) ir pirmuojų ambasados sekretoriumi Hirokiu Takajama (Hiroki Takayama). Skaityti toliau

Viso pasaulio romuviai švenčia didžiąją pavasario šventę Jorę (nuotraukos) (7)

isventimas i romuvius_jore-2013-v-daraskeviciaus-nuotr-K100

Paskutinį balandžio savaitgalį, šiemet – balandžio 23–24 dienomis, senojo baltų tikėjimo puoselėtojai iš visos Lietuvos ir pasaulio švenčia pirmosios pavasarinės žalumos šventę Jorę.

Šiemet jau 20-tąjį kartą Molėtų krašto muziejaus Etnografinė sodyba, esanti Kulionių kaime, greta turistų pamėgtos Molėtų Astronomijos observatorijos ir Lietuvos etnokosmologijos muziejaus, virs tikra baltų tikėjimo tęsėjų – romuvių šventove.

Šia proga Alkas.lt redaktorius Audrys Antanaitis kalbasi su vienu pagrindinių šios šventės rengėjų Jonu Vaiškūnu. Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kas palaiko senojo baltų tikėjimo gyvastingumą? (audio, video) (16)

sudrys-antanaitis-inija-trinkuniene-alkas-vaiskuno-nuotr-1200

Senasis baltų tikėjimas gyvas. Taip tvirtina Lietuvos Romuvos krivė Inija Trinkūnienė, 2015 lapkričio mėnesį pakeitusi Anapilin iškeliavusį krivį Joną Trinkūną.

Pasak jos, senasis tikėjimas ne tik gyvas, bet ir stiprėjantis bei suteikiantis jėgų ne vienam tūkstančiui pasekėjų. O kas šio tikėjimo gyvastigumą palaiko, Audrys Antanaitis ir klausė Lietuvos Romuvos krivės Inijos Trinkūnienės. Skaityti toliau

Vilniaus Gedimino kalne įšventinta Lietuvos Romuvos Krivė I.Trinkūnienė (nuotraukos, video) (10)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Gegužės 31 dieną, sekmadienį, 12 val. Vilniaus Gedimino kalne prasidėjo Lietuvos Romuvos Krivės Inijos Trinkūnienės įšventimo apeiga.

Vaidila Jonas Gediminas Beržanskis-Klausutis pirmasis naujausioje istorijoje 1905 metais parašė prašymą pripažinti jį senojo lietuvių tikėjimo išpažinėju ir po 10 metų tokį pripažinimą gavo iš caro valdžios Petrapilyje. J.G.Beržanskis-Klausutis yra palaidotas pirmose Romainių kapinėse, 11 kvartalas, 11 eilė, 5 kapavietė. Skaityti toliau