Trijų Karalių diena vadinamos Sausio 6-osios proga Alkas.lt žurnalistė Ditė Česėkaitė apie šios šventės lietuviškus ikikrikščioniškus papročius kalbina etnokosmologą Joną Vaiškūną.
– Šventinis Kalėdų laikotarpis baigiasi sausio 6 d. Trijų Karalių švente. Krikščionys šią šventę sieja, esą, su istoriniu įvykiu, kuomet 3 Rytų magai atkeliavo į Jaruzalę pasveikinti gimusio Jėzaus, kurį jie laiko Dievo sūnumi. Kuo reikšminga ši diena lietuvių prigimtiniam tikėjimui?
Skaityti toliau
Rugsėjo 22 d., penktadienį, 20 val. Vilniaus etninės kultūros centras ir Vilniaus miesto savivaldybė kviečia pasigrožėti įspūdingu ugnies reginiu, rengiamu Neries krantinėje prie Karaliaus Mindaugo tilto. Renginiu bus pažymėtas ne tik Rudens lygiadienis, tikroji rudens pradžia, bet ir Baltų vienybės diena, minima pažymint 1236 m. vykusį Saulės mūšį.
Kasmet Rudens lygiadienio šventė atspindi kitą tematiką: jau tradicija tapęs renginys šiemet ragina prisiminti krikštus – ypatingus medinius antkapinius paminklus, būdingus Vakarų Lietuvai. Skaityti toliau
Rugsėjo 2 d., privažiavimas link Parnidžio kopos Nidoje paskelbtas Edmundo Antano Jonušo gatve. Lentelę su naujuoju pavadinimu atidengė menininko, kuriuo vardu gatvė buvo pavadinta, našlė Vitalija Jonušienė, dailininkas Edvardas Malinauskas ir Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.
Neringos garbės piliečio, pirmojo Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos laureato, menininko Eduardo Antano Jonušo vardas suteiktas gatvei, kurioje stovi jo dirbtuvės, nuo šiandien pažymėtos pirmuoju numeriu.
Sprendimą privažiavimui prie Parnidžio kopos suteikti E. A. Jonušo vardą Neringos Skaityti toliau
Žalčių laikymas namuose, jų religinis ir apeiginis vaid-muo pažymimi daugelyje senųjų baltų religijos šaltinių. Nenuostabu, kad temai dėmesio yra skyrę žymiausi tautosakos rinkėjai ir mitologai, tokie kaip Jonas Basanavičius, Jurgis Elisonas, Algirdas Julius Greimas, Pranė Dundulienė, Nijolė Laurinkienė ir kiti.
2009 m. studentų humanitarų konferencijoje teko skaityti pranešimą, skirtą apeigų su žalčiais kalendorinio laiko nustatymo klausimui. Jono Lasickio paminėtą tariamą teonimą Smik Smik Perleunu siūliau gretinti su Mato Pretorijaus užrašytomis panašiomis formulėmis (Szmikszt per Esze, Szmikszt per arruda, Szmikszt per Twartus) ir skaityti „Šmik(št) šmik(št) per velėną“. Tokiai minčiai kelią jau buvo nutiesęs Jurgio Dovydaičio užrašytas burtažodis „Šmikšt per velėną“ („Vieno J. Lasickio teiginio aiškinimo Skaityti toliau
Dvyliktoji diena po Kalėdų, t. y. sausio 6-toji mūsų krašte vadinama Krikštais arba Atarašais. Latviai ir lenkai išlaikė šios šventės pavadinimą – Žvaigždžių diena.
Ši šventė siejama su dienos pailgėjimu. Po žiemos Saulėgrįžos diena pailgėja jau 15 minučių! Atšventę Kalėdas, kaip didžiosios tamsos ir įkalintos Saulės metą, sausio 6 d. pažymime svarbią kosminę permainą – Saulės kelio per dangų pailgėjimą „gaidžio žingsniu“, nes Saulė dieną dangaus skliautu keliauja jau ilgesniu lanku.
Neturint laikrodžių pastebėti šį Saulės kelio pailgėjimą būdavo galima įsidėmint Saulės tekėjimo ir laidos krypčių padėtis prie rytų ir vakarų horizonto arba pagal žvaigždžių padėtį dangaus skliaute. Skaityti toliau
Balandžio 17-tosios rytą mirė Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiaus kavalierius, pirmasis Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos laureatas dailininkas Eduardas Jonušas.
Kuršių nerijos sąžine, jos istorijos, gamtos ir kultūrinės atminties sargu vadintas Eduardas Jonušas gimė 1932 m. balandžio 23-ąją Pikelių kaime (Mažeikių r).
1970 metais persikėlęs gyventi į Nidą E. Jonušas tapo Kuršių nerijos senųjų gyventojų kuršininkų kultūrinio ir dvasinio palikimo gaivintoju ir Skaityti toliau
Įsigalint krikščionybei visur ir visuomet savitos senosios tautų tradicijos buvo pritempiamos prie žydų tautos ir krikščioniško mokymo įvaizdžių. Tai buvo padaryta ir su baltų bei kitų Europos tautų pasaulėžiūra. Mes baltai susidūrėme jau su vėlyvosios krikščionybės poveikiu – įsiurbusios į save iš dalies kai kurias Artimųjų rytų, keltų, germanų ir kitų indoeuropietiškų kultūrų tradicijas. Bandymas krikščioniškai perkoduoti vietos tradicijas ypač ženklus metinių kalendorinių švenčių simbolikoje. Likdamos iš esmės su gamtos virsmais ir žmogaus ūkine veikla susijusių gairių per gamtinį kodą simboliškai išreiškiančių ir žmogaus sielos poreikius rinkiniu Skaityti toliau
Ggegužės 17 d. 17 val. Mažosios Lietuvos istorijos muzieju (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) kviečia į parodos „Klaipėdos krašto etnografinės tradicijos atspindžiai Olgos Dubeneckienės-Kalpokienės kūryboje“ atidarymą.
Olga Dubeneckienė-Kalpokienė (mergautinė pavardė Švede (Schwede) 1891–1967). Nuo 1923 m. O.Dubeneckienė-Kalpokienė dalyvavo visose Lietuvos meno kūrėjų, Lietuvių dailės, Lietuvos dailininkų draugijų rengtose parodose. 1937–39 m. dalyvavo Lietuvos moterų dailininkių draugijos veikloje. Jos kūriniai eksponuoti ir parodose užsienyje: Rygoje, Taline, Drezdene ir Niujorke. Skaityti toliau
Sausio 25-ą nuo seno laikoma viduržiemio arba pusiaužiemio laiku. Rytų Lietuvoje ir kai kur kitur pusiaužiemis siejamas su vasario 2 d. – Gramnčių (Perkūno) diena. Pusiaužiemyje šeimininkai įvertindavo savo ūkio išteklius: kiek liko žiemai sukaupto maisto, pašarų, malkų ir kitų atsargų. Jeigu jau sunaudota daugiau nei pusė, tai teks pataupyti apmažintas atsargas, kad jų užtektų antrajai žiemos pusei.
Šią dieną šeimininkas apeidavo ūkį, papurtydavo sodo obelis, kad būtų vaisingesnės, pastuksendavo į avilius, kad būtų darbštesnės bitės, daugiau medaus vasarą prineštų… Skaityti toliau
Sausio 25-oji nuo seno mūsų krašte yra vadinama viduržiemiu arba pusiaužiemiu. Rytų Lietuvoje ir kai kur kitur pusiaužiemiu laikoma vasario 2-oji. Šią dieną šeimininkai įvertindavo žiemos laikotarpiui sukauptus išteklius: kiek liko maisto išteklių, pašarų, malkų ir kitų atsargų. Jei sunaudota daugiau nei pusė, tai reiks patausoti, kad dar užtektų ir antrai žiemos pusei.
Namų šeimininkas šią dieną senu papročiu apeidavo ūkį, papurtydavo sodo obelis, kad būtų vaisingesnės, pastuksendavo į avilius, kad būtų darbštesnės bitės, daugiau medaus vasarą prineštų… Buvo sakoma, kad nuo šios dienos atgyja ir iš girių į namus patraukia gyvatės, todėl šią dieną vadindavo Kirmių, Kirmėlių arba Kirmėline diena. Skaityti toliau
Ta riba, nuo kada senovės lietuviai skaičiavo naujuosius metus, iki šiol yra didelė mįslė folkloro ir mitologijos tyrinėtojams. Yra net keletas hipotezių, dėl kurių teisingumo šiandien aršiai ginčijamasi, tačiau visiems aišku viena – mūsų protėviai naujųjų metų nešventė sausio 1 dieną. Dabartinė data Lietuvoje pradėta minėti tik XIX amžiaus viduryje, o iki tol mūsų tautai ši šventė nebuvo žinoma.
Sausio 1-ąją naujaisiais metais paskelbė Romos imperatorius Julijus Cezaris 46 metais prieš krikščionių erą, nes nuo šios dienos Romos senate konsulai pradėdavo eiti savo pareigas. Skaityti toliau
