Žymos archyvas: Krescencijus Stoškus

K. Stoškus. Apie dorovės nuosmukį ir masinę kontrkultūrą (30)

Krescencijus Stoškus | R. Lazdyno nuotr.

Lietuvos kultūros kongreso 30-mečio proga skelbiame Lietuvos kultūros kongreso tarybos pirmininko dr. Krescencijaus Stoškaus straipsnio ištrauką iš knygos Lietuvos kultūros kongresas : [Vilnius, 1990 m. gegužės 18-20 d.: kongreso medžiaga / redaktorių kolegija: Giedrė Kvieskienė (sudarytoja)… ir kt.], Vilnius : Spaudos departamento Leidybos centras, 1991 (Vilnius: Viltis).

Taigi, rašyta prieš 30 metų.

***

Politinis Lietuvos pabudimas yra tik pirmas jos atgijimo požymis. Antras, daug sunkiau Skaityti toliau

D. Pakštienė. Keli įspūdžiai iš konferencijos „Kultūros kongresai ir dabarties kultūra” (nuotraukos, video) (0)

„Kultūros kongresai ir dabarties kultūra“ | lrs.lt, Dž. G. Barysaitės nuotr.

Romualdas Ozolas, pradėdamas Lietuvos kultūros kongresą 1990 gegužės 19 d, sakė: „Kultūros kongresas yra neeilinis (netgi revoliucinių 1990-ųjų metų) Lietuvos gyvenimo įvykis. Rengtas beveik metus, aprėpęs visas svarbiausias kultūros sritis ir klausimus, sukrėtęs viso pasaulio lietuvius.“

Žinoma dabar, rugsėjo 18 d. įvykęs Kongreso renginys „Kultūros kongresai ir dabarties kultūra“ buvo kitoks nei tais 1990 metais. Tada užliejo žmonių jūra, skaičiai buvo stulbinantys ir kalbėjo patys už save: Skaityti toliau

K. Stoškus. Apie „Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatymo“ projektą (4)

Krescencijus Stoškus | Alkas.lt,, J. Vaiškūno nuotr.

Informacija, pastabos, pataisos ir siūlymai

Patį seniausią, bendriausią ir tiksliausią kultūros apibūdinimą yra palikę romėnai (Markas Katonas vyresnysis, Markas Tulijus Ciceronas ir kt.). Jie kultūra laikė žmogiškąją veiklą, perdirbančią gamtą, keičiančią patį žmogų ir paliekančią atitinkamus produktus. Taigi kultūra buvo tai, kuo žmogus išskiria save iš visos gamtos. Kadangi tie skirtumai ryškiausiai regimi dvasinėje veikloje, vėliau kultūros sritis susiaurinama iki auklėjimo, ugdymo ir kitų dvasinės veiklos sričių. Skaityti toliau

K. Stoškus. Kas šiandien svarbiausia? (12)

Krescencijus Stoškus | Alkas.lt,, J. Vaiškūno nuotr.

Krescencijus Stoškus atsako į laikraščio „Statyba“ vyr. redaktoriaus dr. Juozo Šalčiaus klausimą: Artėjant rinkimams, viešoje erdvėje daug įvairių programų, įsipareigojimų, sumanymų… Vis dėlto, žmonėms svarbu žinoti, kaip toje gausybėje įvairiausių siūlymų pamatyti tai, kas svarbiausia valstybės ir visuomenės gyvenimui dabartyje, netolimoje ateityje, o galbūt ir tolimoje perspektyvoje?

Mano manymu, tam reikalingi mažiausia du dalykai – pakankamai platus akiratis ir atidus vykstančių permainų  stebėjimas. Skaityti toliau

K. Stoškus. Darsyk apie skurdą (14)

Krescencijus Stoškus | Alkas.lt,, J. Vaiškūno nuotr.

Papildomas atsakymas į „Statybos“ vyr. redaktoriaus Juozo Šalčiaus klausimą:

Gyvenimo faktai bado akis, jog vieni turi tiek daug turto ir pinigų, kad suka galvas, kur ir kaip juos išleisti, o kiti patvirtina žinomas eiles: „galo sudurt su galu negaliu…“ Ar įmanoma, kad Lietuvoje kas nors, kada nors ir kaip nors galėtų su tuo vis didėjančiu atotrūkiu susidoroti?

Iš totalitarinės sistemos išsilaisvinančių žmonių gyvenimo patirtis skurdą siejo su Skaityti toliau

K. Stoškus: Ko tikėtis ir laukti? (6)

Krescencijus Stoškus | asmeninė nuotr.

– Beveik kasdien išgirstame apie naujus tikslus bei ruošiamas programas artėjantiems Seimo rinkimams. Ar įmanoma sukurti aiškią valstybės valdymo ir visuomenės gyvenimą atspindinčią teorinę programą, kuria vadovaujantis galėtume kurti šviesesnę ateitį?

Žinoma, kas nori imtis politikos, privalo išmanyti valstybės kūrimo ir valdymo pagrindus (valstybės sandarą, jos funkcijas, valdžių paskirstymo pagrindus, valdymo principus ir pan.), kad jis žinotų, kokias galias turi valstybė, kaip tomis galiomis jis gali Skaityti toliau

K. Stoškus. Globalinis šokas: reakcija ir lūkesčiai (23)

Krescencijus Stoškus | asmeninė nuotr.

Trys veiksniai

ŠOKAS! Vargu ar galėtume surasti tinkamesnį žodį įvertinti tai padėčiai, kuri šiandien yra susidariusi globaliame pasaulyje ir būseną, kurią patiria visa žmonija. Jis sujungia tris tą padėtį formuojančius veiksnius. Pirma, globalią fizinę galią (jėgą), pranokstančią dabartinį moderniosios civilizacijos pajėgumą jai pasipriešinti. Antra, tos galios susidūrimą su dabartiniu žmonių pasauliu. Ir, trečia, slegiančią būseną, kurią patiria šios jėgos užklupta žmonija. Visus šiuos tris veiksnius apima pagrindinės prancūziško žodžio shoc reikšmės: smūgis, susidūrimas ir sukrėtimas. Fiziologinę didelio ir staigaus sukrėtimo būseną yra aprašęs dar Hipokratas. O šoku 1737 m. ją yra įvardinęs prancūzų armijos Skaityti toliau

K. Stoškus. Kaip iš naujo keltis gyvenimui (2)

Krescencijus Stoškus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Egzaminas

Europa laiko pasaulinio gamtos iššūkio egzaminą. Jis ilgam užgožė daug grėsmingesnį planetos atšilimo iššūkį ir aibes smulkių intrigų, sklindančių iš Seimo bei Vyriausybės rūmų. Naujosios civilizacijos kūrėja priversta atsakyti į vieną iš nemaloniausių klausimų, kokias bendras taisykles reikia valstybėms įsivesti, kad žmonės atlaikytų šį netikėtą virusinį išpuolį. Teks susitaikyti su tuo, kad bendros taisyklės ir principai toli gražu ne visada yra laisvės pančiai, kaip jau prieš Skaityti toliau

K. Stoškus apie emigraciją, lengvabūdiškus pažadus ir skaudžią realybę (7)

Krescencijus Stoškus | asmeninė nuotr.

Filosofas dr. Krescencijus Stoškus atsako į tris Alkas.lt klausimus apie nestabdomos emigracijos iššūkius Lietuvai.

– Valdžia nuolat deklaruoja, kad skatins žmones grįžti, išleidžia savo planų reklamai milijonus, tačiau realiai lietuvių Lietuvoje mažėja, tačiau daugėja užsieniečių – ukrainiečių, baltarusių ir t.t.

– Iš tikrųjų tris metus užtrukę pažadai, kad bus pradėti emigrantų skatinimai grįžti į Lietuvą, jau pranoksta pačius geriausius pasaulio politinius anekdotus. Kiek galima spręsti iš paskutinės Vyriausybės informacijos apie jos priimtą dokumentą: „Emigrantų sugrąžinimui siūlomos užimtumo didinimo priemonės“, tokie skatinimai prasidėsią tik nuo 2020 m.  Skaityti toliau

K. Stoškus. Kontrkultūrinė kultūros politika!? (IV) (2)

Krescencijus Stoškus | asmeninė nuotr.

I dalis čia
II dalis čia
III dalis čia

Ketvirtoji dalis: Intelektualiniai akibrokštai arba neigimo filosofija

„Dabartiniu dvasinės impotencijos laikotarpiu<…> garbinamas bet kokios rūšies blogis. <…> Jei ši mūsų būtis būtų galutinis pasaulio tikslas, jis būtų pats kvailiausias tikslas, kurį kas nors kada nors nubrėžė, nesvarbu ar mes patys, ar kas kitas.“ (Artūras Šopenhaueris;1788 – 1860 m.) Skaityti toliau

K. Stoškus. Kontrkultūrinė kultūros politika!? (III) (10)

Krescencijus Stoškus | asmeninė nuotr.

I dalis čia
II dalis čia

Trečioji dalis: Absurdo pinklėse

„Šiuolsaikinis žmogus turi nusileisti iki pačios savo nuosavo absurdo spiralės apačios, tik tada jis gali pažvelgti virš jos.“ (Vaclavas Havelas)

Atsakomybė. Imdamasis šios temos, žinojau, kur einu. Pasikėsinti į neoreliginę masinę vartojimo kultūrą nėra taip paprasta. Rizika buvo nemaža. Skaityti toliau

G. Martišius. Atsakomybė (8)

Lietuva | Alkas.lt nuotr.

Šiandien pasaulis būtų daug turtingesnis kultūros atžvilgiu, jei Lietuva būtų nepriklausoma, kadangi lietuvių tauta atstovauja ne tik arijų prokalbės civilizacijai ir kultūrai, bet taip pat turi didžiausią brangenybę pasaulyje – savo senovinę gražią kalbą.
Teodoras S. Turstonas (Theodore S. Thurson). Lietuvių kalba, „The New York Times“.

Nuostabų straipsnį apie mūsų kalbą neseniai paskelbė Arvydas Juozaitis veidaknygėje. Skaityti toliau

K. Stoškus. Kontrkultūrinė kultūros politika!? (I) (3)

Filosofas dr. Krescencijus Stoškus | Alkas lt., J. Vaiškūno nuotr.

Skiriu Kastalijos mokinių eksperimentinio teatro režisieriui Antanui Maciulevičiui (Tragikomiška opera su priedainiu)

Pirmoji dalis: Kultūros krizė

Banalybės. Jeigu mums būtų iškeltas uždavinys surasti didžiausią banalybę, pasakytą viešumoje, tai į vieną iš pirmųjų vietų tikriausiai galėtų pretenduoti mintis, kad mes gyvename greitų permainų laikais. Skaityti toliau

K. Stoškus. Dvasinė terapija, arba „Šokis su likimu“ (nuotraukos) (0)

Po spektaklio „Šokis su likimu“-2400

2019 metų gegužės 30 dieną Panevėžio Bendruomenės rūmuose  vyko spektaklio „Šokis su likimu premjera.

Terapija. Režisierius Antanas Maciulevičiaus – vienas iš nedaugelio ištikimų J. Miltinio teatro mokinių. Vadovaudamas Kastalijos studijai, jis yra pasiryžęs savaip tęsti savo mokytojo teatrinę tradiciją. Kaip žinia, „Kastalija”  yra upių dievo dukters-nimfos vardas, kuriuo buvo pavadintas šaltinis ant Skaityti toliau

Vaikus auklėsime skandinaviškai, o anūkus – afrikietiškai? (6)

Loreta Sungailienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pasaulyje, pilname kosmopolitinių iššūkių, tėvai, atsakingai ruošiantys savo vaikus gyvenimui, jau nežino, kaip ugdyti savo atžalas. Leisti į tarptautinę mokyklą? Pasirinkti austro Rudolfo Šteinerio (1861-1925) holistinę mokymo sistemą Valdorfo mokyklose bei darželiuose? O gal pagal italės Marijos Montesori (1870-1952) sistemą ugdyti Lietuvoje vėliau kažkur dingstančius „montesoriukus“? O kur dar privačios mokyklos, kurioms suteiktas Kembridžo mokyklų statusas. Be to, dar yra nuostabusis skandinaviškas vaikų ugdymo modelis. Ką lietuviams pasirinkti, Skaityti toliau

Kviečiami pasitarti pirmojo Lietuvos kultūros kongreso rengėjai (0)

Krescencijus Stoškus | asmeninė nuotr.

Gerbiamieji,

ateinančiais metais sukanka 30 metų nuo pirmojo Lietuvos kultūros kongreso.

Apie jį velionis R. Ozolas yra rašęs: „Kultūros kongresas yra neeilinis (netgi revoliucinių 1990-ųjų metų) Lietuvos gyvenimo įvykis. Rengtas beveik metus, aprėpęs visas svarbiausias kultūros sritis ir klausimus, sukrėtęs viso pasaulio lietuvius“.  Skaityti toliau

K. Stoškus. Tėvynės tuštėjimo tragedija (8)

Filosofas dr. Krescencijus Stoškus | Alkas lt., J. Vaiškūno nuotr.

2018 m. metais pasirodė  Arvydo Juozaičio veikalas „Tėvynės tuštėjimo metas.  2000 – 2017 metai“.Tai ypatingo aktualumo protestas prieš  susitaikymą  su demografine krize ir „Tautos išdavyste“. Su susipriešinimu ir susvetimėjimu. Su neatsakingumu ir cinizmu. Su godumu ir demoralizacija.  Su hedonizmu ir masine antikultūra. Su daiktų kultu ir politiniu religingumu.  Su žmonių pavertimu prekėmis ir naujomis priklausomybėmis.  Su konformistine politinio korektiškumo psichologija ir kitais panašiais reiškiniais, darančiais Lietuvą vis mažiau tinkamą žmonių gyvenimui.  Skaityti toliau

K. Stoškus. Šventė tarp džiaugsmo ir skausmo (16)

Krescencijus Stoškus | asmeninė nuotr.

Esu ne kartą rašęs apie apgailėtiną švenčių eroziją šiuolaikinėje (postmoderniojoje) civilizacijoje. Apie „naująjį religingumą“, pasireiškiantį daiktų ir jų vartojimo, maisto ir mitybos, svaigulio ir skanavimų azarto, seksualinių pomėgių ir fiziologinių procesų garbinimu, švenčių virtimu kasdienėmis pramogomis. Praėjusiais metais tokių švenčių turėjome per akis ir mes. Jos tęsėsi beveik be paliovos. Nespėja pasibaigti viena, kai prasideda kita. Dauguma jų atitiko visus „naujojo religingumo standartus. Jos vadinosi visokiausiais vardais, svetimais ir savais, bet vis labiau vienodėjo, banalėjo, tuštėjo. rutinizavosi. Nyko jų dvasinis turinys, ugdomoji prasmė ir žmogiškoji vertė. Skaityti toliau

K. Stoškus. Atviras laiškas ponui Sauliui Skverneliui (23)

Krescencijus Stoškus | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Pone Ministre Pirmininke, esu priverstas kreiptis į Jus atviru laišku, nes neturiu kitos galimybės perduoti tų pilietinių rūpesčių, kurie slegia ne tik mane, bet ir tas organizacijas, su kuriomis esu susisaistęs tarpusavio įsipareigojimais. Nepaisant visų Jūsų kanceliarijos darbuotojų užtikrinimų, nesu gavęs atsakymo nė į vieną iš toje kanceliarijoje užregistruotų į laiškų. Beje, į vieną iš jų buvusi kanclerė atsiuntė žinią, kad laiškas yra perduotas bene šešioms ministerijoms,  tačiau jos irgi seka Jūsų pavyzdžiu: nė viena iš jų nematė reikalo į jį atsakyti. Gana nemalonu tą sakyti, bet mums atrodo, kad tokia laikysena neatitinka nei valstybės tarnautojų darbo taisyklių, nei šiuo metu vadovaujančios partijos programinių Skaityti toliau

K. Stoškus. Kodėl Lietuvai taip parūpo prezidentas? (5)

Prezidentūra | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Neblogas ženklas. Iki Lietuvos prezidento rinkimų dar toloka. Bet nepaliaujamai kartojamos visuomenės apklausos, politinių apžvalgininkų spėliojimai, tautiečių prognozės, pirmųjų kandidatų tezės ir būrimai iš kavos tirščių jau kaitina atmosferą: kas pakeis Dalią Grybauskaitę. Iš pirmo žvilgsnio tai neblogas ženklas – pilietinė visuomenė bręsta. Jai ima rūpėti valstybės politinės perspektyvos. Bet vien tuo aiškinti šį aktyvumą būtų neteisinga. Yra ir kita, daug rimtesnė priežastis – visuomenė nepatenkinta esama padėtimi. Ji laukia daug svarbesnių permainų.  Moralinė ir politinė būklė yra nepakenčiama. Kodėl? Jokia paslaptis, kad visuomenė  apimta nežinios, nepasitikėjimo, įtampos, didžiulio nerimo ir netikrumo jausmo. Skaityti toliau

K. Stoškus. Lyderių spindesys ir skurdas (27)

Krescencijus Stoškus | asmeninė nuotr.

Lyderiavimas

Jau seniai aimanuojama, kad Lietuvoje nėra lyderių. Ir visai be reikalo. Yra kaip tik atvirkščiai: jų turime daug. Net perdaug. Kiekviena partija ir organizacija, kiekvienas būrelis, kiekvienas klanelis, klasė mokykloje, komanda aikštelėje ar stalas kavinėje  turi savo lyderį, apsuptą priekabių konkurentų. Ir visi jie tokie dideli, taip ryškiai žvelgia iš aukšto žemyn, kad Lietuvoje net nesutelpa. Todėl daug jų jau įsikūrę už Lietuvos ribų. Ir iš ten siunčia pamokymus, kaip gyventi pasilikusiems Lietuvoje. Prasčiau yra nebent su intelektualiniais lyderiais. Ypač humanitarinių ir socialinių mokslų. Jų tikrai mažoka. Skaityti toliau

K. Stoškus. Tarp embriono ir Fausto (2)

Spektaklis „Faustas arba embriono poza“ | Rengėjų nuotr.

Situacija. Jau esu ne sykį prasitaręs, kad pačių įspūdingiausių, originaliausių ir reikšmingiausių kultūros įvykių šiandien reikia ieškoti ne ten, kur savo galią demonstruoja oficialioji kultūros politika ir populiarioji žiniasklaida. Didžiąja dalimi jie randasi už šio, kaip dabar pradėta sakyti, oligarchinio pasaulio ribų, kur kursuoja pagrindiniai pinigų srautai, politinės galios su  trafaretine politinio korektiškumo ideologija, kur vyksta ciniški korupciniai suokalbiai ir ką Šventasis Raštas yra pavadinęs „tuštybių tuštybe“. Skaityti toliau

J. Laučiūtė. Konstituciją į makulatūrą? (27)

Jūratė Laučiūtė | Propatria.lt nuotr.

Kažkas atsitiko Lietuvos valstybėje, jei daug vienas į kitą nepanašių žmonių staiga prabilo apie vieną ir tą patį dokumentą – Konstituciją.

Balandžio 15 d. Rimvydas Valatka skėlė „spyčą“ per radiją, kurį atkartojo „Delfis“: „Grybauskaitei – špygą, Konstituciją – į makulatūrą“.

Žurnalistas taip susisielojo, kad Žemės ūkio ministras Markauskas „pamynė šventą privačios nuosavybės principą“, Skaityti toliau

Grėsmės akivaizdoje: D. Rastenienės interviu su filosofu dr. Krescencijumi Stoškumi (2)

Krescencijus Stoškus | asmeninė nuotr.

D. R. – Humanitarinių mokslų situacija tapo ypač grėsminga. Turiu omeny pastarųjų dienų viešus pareiškimus dėl galimo bent trijų skirtingų humanitarinių mokslų institutų „jungimą“…  Kaip manote, kokios pasekmės mūsų laukia, jei tai, neduokdie, įvyktų? 

K. S. – Aš taip nesakyčiau. Gerai, kad prasideda rimtos diskusijos. Blogiausia, kai tokie sprendimai priimami niekam nežinant. Gerai ir tai, kad jas dar pakaitina politikai ir žiniasklaida. Tai priverčia į debatus pritraukti daugiau žmonių. Iki šiol diskutavo gana siauras žmonių ratas. Jų suformuluotuose siūlymuose per daug ryškiai kyšo jų interesai. Nedaug girdėjome nešališkų ir platesnio akiračio žmonių. Tik dabar jie išeina į viešumą. Visiškai Skaityti toliau

K. Stoškus: Mes ėmėme nekęsti medžio (video) (2)

D. Rastenienės nuotr.

Mes turime protingų žmonių. Dabar mes kalbame. Bet gal netrukus jau ir veiksime. Vilčių galbūt yra, nes ne mes, o tie jie dėl pelno parduotų ne tik miškus, bet ir tėvą su motina… tie jie išbazarina universitetus ir institutus, ir žmones, ir viską, kas mums brangu.

Ne mes, o tie jie nekenčia MEDŽIO.

Vakar, kovo 26 d. Lietuvos Respublikos Seime vyko konferencija miškų gynimo klausimais „Išsaugokime Lietuvos miškus ateities kartoms: kaip nepasiklysti tarp reformų ir ūkinės veiklos“. Skaityti toliau

K. Stoškus. Nepriklausomybės šimtmetis: šventė, pasididžiavimas ar eilinė pramoga? (7)

Krescencijus Stoškus | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Proga. Kad ir kokių kiltų abejonių, privalome nusilenkti tiems žmonėms, kurie sumanė Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečio jubiliejų. Tai kol kas vienintelė proga po gana ilgos pertraukos visai tautai apgalvoti ir įvertinti tai, ką reiškia du valstybės išsilaisvinimo etapai iš Rytų imperinės priklausomybės.

Sunku įsivaizduoti, kuo mes būtume šiandien, jeigu paskutinį šimtmetį nebūtume turėję savo valstybės. Kažin kas būtų likę iš mūsų žemės, jos gamtos, mūsų kultūros, papročių, kalbos, mūsų istorijos ir pačios tautos.

Net jei dar kas nors būtų atsiminę savo kilmę ir kalbą, Skaityti toliau

A. Endriukaitis. Raganų šokis apie Vasario 16-ąją (29)

Algirdas Endriukaitis | N. Balčiūnienės nuotr.

Neseniai M. Gorbačiovas išleido knygą apie savo politinę patirtį. Jis rašo: „Bet aš nenumaniau, kad aplink mane idiotai ir atsitiktinė publika, kuri apskritai nieko nenutuokia“!

(„Nezavisimaja gazeta“, 2017-12-21, p. 14). Mūsų filosofas Krescencijus Stoškus pastebėjo: „Tiesą sakant, Lietuvoje dabar tiek idiotizmo, kad sunku suprasti, iš kur visa tai nukrinta ir kokiais motyvais tai organizuojama.“ („Respublika“, 2018-02-09, p. 20). Filosofas Arvydas Šliogeris jau anksčiau yra nužiūrėjęs: „Apie dabartinį mūsų elitą galima pasakyti štai ką: tai tamsūs, bailūs, kvaili, žiaurūs, agresyvūs, godūs, klastingi, gudrūs, demoralizuoti egoistai, Skaityti toliau

K. Stoškaus. Viešas sveikinimas sesei Nijolei: Jūs parodėte padorumo standartą naujajai Lietuvai ir civilizuotam pasauliui (21)

Krescencijus Stoškus | asmeninė nuotr.

Štai, kas yra naujiena. Šiandien, t.y. Sausio 13 dieną, per vieną rytą mes sužinojome daug neįkainojamų dalykų:

1) kas yra tikrai Drąsus žmogus, 2) kad tas žmogus yra tikrai Šventas, 3) kad tokį Vieną Šventą Žmogų tikrai turi Lietuva, 4) kad tas žmogus ne tik buvo disidentas ir politinis kalinys, bet ir dabar tikrai yra vienintelis patikimas kriterijus ir atspirties taškas visiems mūsų poelgiams vertinti, 5) kad tas žmogus tikrai yra visų padorumo nepraradusių žmonių sąžinės balsas ir 6) kad tas žmogus tikrai yra Nijolė Sadūnaitė, įgijusi galimybę prabilti ne tik į Lietuvą, bet ir į visą civilizuotąjį pasaulį, Skaityti toliau

V. Rubavičius: Valstybėje įsivyrauja ne politinio, o spec. tarnybinio mentaliteto valdymo būdai (13)

V. Rubavičius: Valstybėje įsivyrauja ne politinio, o spec. tarnybinio mentaliteto valdymo būdai | Alkas.lt koliažas.

Susibūrę Lietuvos šviesuoliai, siekiantys ugdyti visuomenės politinį mąstymą, skambina varpais: Lietuvoje daugėja politinio persekiojimo apraiškų.

„Šį kartą taikiniu tapo rašytojas, filosofas, Vyriausybės kultūros ir meno premijos bei „Poezijos pavasario“ laureatas, Lietuvos kultūros tyrimų vyresnysis mokslinis darbuotojas dr. Vytautas Rubavičius, – rašoma „Vilniaus forumo“ pranešime. – Š.m. gruodžio 11 d. buvo įsilaužta į jo asmeninį kompiuterį, į kurį buvo siunčiama grasinimai ir patyčios. Siūlyta „keisti mąstymą“, įspėta – „nepasislėpsi“ ir grasinta „pakasti“. Vykstant šiam išpuoliui buvo pakeisti prieinamų interneto tinklų pavadinimai, Skaityti toliau

Kas Lietuvai išrinko tokį paminklą Lukiškių aikštėje? (11)

Ar konkurse išrinktas tas Lukiškių aikštės paminklas, kuris yra meniškiausias, o gal vienija Tautą? | S. Žumbio nuotr.

Apie tai prie Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo apskritojo stalo diskutavo Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, vienas iš Sąjūdžio pradininkų Audrius Butkevičius, Kauno Sąjūdžio vadovas, istorikas, publicistas Raimundas Kaminskas, vienas garsiausių Lietuvos tapytojų Aloyzas Stasiulevičius ir filosofas Krescencijus Stoškus. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas Jakavonis.

G. Jakavonis:

Skaityti toliau