Žymos archyvas: kirvis

Sekmadienio sakmė. Paikutis (2)

2019 12 01 07:35

Gilios senovės čėsuos tarp girių viensėdis ūkininks gyvena, a[u]gindams tris sūnus. Tėvai senia[u]siudu didiai mylėja, o mažia[u]sioja nė tėvai, nė broliai niužkenti, bet ir kasdie per paikutį apjuoki. Ką jis kalbėja ar dari, tai vislab kiti, per paikystę išrasdami, juokdavos. Jei broliams koks drabužis nepatikdava, šits turėja nudėvėt, jei koks valgis aniemdviem neskanus, šitam pristumdava, jei anuodu ko prašydava, vislab ga[u]dava, šitas nieka, o jei broliams koks darbs nepamėga, šitam užkra[u]dava.

Tei jam teka kasdie kiaules ganyt, kadangi broliu du tą darbą vengi. O die perdie vis tas pačias kiaules beganydams, jaunia[u]sias giliai įsimislyja ir besimislydams užsigeidi patirt, ar antro šaly girias ir da žmones gyveną. Skaityti toliau →

Išrastas… kirvis (video) (3)

2014 05 26 22:27

Suomis Heikki Karna sugebėjo išrasti… kirvį.kirvis Išrastas… kirvis

Trumpai tariant, jis kirvį perdarė taip, kad jo rankena eitų ne per penties centrą, o kiek per šoną. Tokio kirvio svorio centras yra paslinktas į kraštą, todėl smūgio metu kirvis ne tik skaldo medį, bet veikia ir kaip svirtis, stumianti atskeltą dalį į šoną. O skaldant malkas to ir reikia, nes vienu smūgiu atliekami du veiksmai. Be to, kirvis neįstringa medyje.

Šiuo kirviu, beje, suomiškai pavadintu „Vipukirves“ (kažką primena), angliškai – „Leveraxe“, galima kapoti net 100 smūgių per minutę greičiu. Skaityti toliau →

Sekmadienio sakmė. Grįžtantys pinigai (0)

2013 10 13 08:04

Lietuviai senovėje turėję, sako, pareitinius pinigus. Iš jųjų labjausiai buvę skatikai, dvylekiai, ašminiai, timpos, auksinai – žodžiu sakant, smulkiejie pinigai. Jie tokiais tapdavę per užkerėjimą gerų pinigų. Raganiai, žinovai ir burtininkai jais vartodavę. Jei iš netyčių toks pareičiokas į prastų žmonių rankas papuldavo, jie jo nepažinodavo. Tas pinigas kam prigulėdavo, pas tą pareidavo, ir jeigu kas gavęs jį įsidėdavo prie gerų pinigų, tai jis išeidams ir kitus išsivesdavo ir tokiu būdu ne vieną turtingą žmogų palikdavo vargdieniu.

Pareičiokas kaip nuo žmogaus išeidavo, nieks jojo užmatyti negalėjo nė pajusti, kada jis eis. Skaityti toliau →

Tradiciniai lietuviški žaidimai (3)

2013 03 10 10:51

Kartą viešint Norvegijoje, netikėtai teko dalyvauti norvegiškų Joninių šventėje. Gerokai įkaušusi šventės dalyvė norvegė, vardu Marta, šoko nuo stalo ir pasiūlė pažaisti tradicinį norvegišką žaidimą – imtynes kojomis. Du žaidėjai sugula greta vienas kito ant žemės, galvos – priešingose pusėse. Jie suneria kaires rankas, pakelia kaires kojas ir jomis susikimba. Laimi tas, kuris perverčia per galvą savo priešininką.

Gal dėl to, kad norvegė buvo stotinga, o gal kad

mums šis žaidimas buvo visiška naujiena, ji mėtė lietuvius be jokio vargo. Skaityti toliau →

Sekmadienio sakmė. Vargšas ir besotis (5)

2013 01 12 17:10

Vargings žmogus girio an upes kranta capt! capt medžius kirta. Jam becempyjant, kirvis no kota smukt! ir nusmuka, ir tik pukšt! į upės gelmę įkrita.

Vargšas pravirka:
– Ui ui ui mana kirvelis! Avu! Kas ma tą sužvejos? Iškada pajiegioje mana kirvuka!

Tam tarpe tik pakabakšt! pakabakšt! pašlivikšt! ir atšlubava sians diedas, paklasdams:
– Ką tu tei ujujuoji? Kas tau tikos? Skaityti toliau →