Dažnai katės tualetas tampa nemalonia vieta namuose. Kuomet katės šlapimo ir išmatų kvapas pasklinda kambariuose ir ima nemaloniai riesti nosį ne tik šeimininkui, bet ir užsukantiems svečiams, metas susirūpinti katės higiena. Šis klausimas išsprendžiamas pasirenkant tinkamą kraiką. Svarbu žinoti, kuris gaminys saugus bei veiksmingas ir tinkamas jūsų augintiniui.
Bentonitinis kraikas – vienas mėgiamiausių. Skaityti toliau
Įvairiai dabar galvojame apie gamtą ir save, apie žiemą, nes gamta Kalėdas ir Naujuosius metus dovanojo labiau pavasariškus, nei žiemiškus. Kūčių dieną, gruodžio 24-ąją, jau pavasariškai tilindžiavo didžioji zylė, per Naujuosius (daug kur sausio 1-ąją švietė saulė ir buvo tikrai šventiška) sausom šakom grojo geniai. Visa tai nelaukta, neįprasta. Tačiau ar tai nepavojinga gamtai, ar ji ko nors nesupainiojo ir dėl tokios savo klaidos ko nors nepraras?
Tokios ir panašios mintys gal ir nekilo per šventes. Tačiau iš karto po jų apie tai tikrai pagalvojome, ypač tie, kam rūpi ne tik savo namai. Skaityti toliau
Sostinės prekybos ir laisvalaikio centras „Panorama“ savaitgalį tapo kačių augintojų ir šių mielų keturkojų mylėtojų traukos centu. Kačių klubo „Alpha Catum“ organizuotoje parodoje „Auksinis ruduo“ galima išvysti daugiau nei 200 kačių iš skirtingų šalių: Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Lenkijos ir Rusijos. Iš viso 30-ies skirtingų veislių atstoves – nuo keliolika kilogramų sveriančių ir ilgu kailiu besipuikuojančių Meino meškėnų iki kelis kilogramus sveriančių beplaukių Sfinksų.
Tarp parodos dalyvių Britų, Abisinijos ir Rytų trumpaplaukės, Tajų, Somalio, Ben Skaityti toliau
Kuo šiltesni orai, tuo pilnesnės vaikų žaidimų aikštelės. Tačiau tėvai turėtų neprarasti budrumo ne tik saugodami mažylius nuo traumų žaidžiant, bet ir leisdami žaisti smėlio dėžėse. Šiose, iš pirmo žvilgsnio žaidimams visai saugiose vietose gali knibždėti ne viena rūšis parazitų. Tad prieš žaidimus reikėtų patikrinti, kokiame smėlyje žaidžia mažieji.
Pavojai smėlio dėžėse Skaityti toliau
„Šuo ar katinas į mūsų namus ateina tuomet, kai jo labiausiai reikia. Kad augtų sveikas, būtina tinkamai juo pasirūpinti: paskiepyti, naikinti kirminus, apsaugoti nuo erkių“, – teigia vilnietė veterinarė Aušra Dagelienė, kuri gydo ne tik šeimininkų į kliniką atvežamus augintinius, bet padeda ir beglobiams šunims bei katėms.
– Kodėl pasirinkote veterinarijos gydytojos profesiją?
– Dar vaikystėje svajojau gydyti delfinus. Vilniaus universitete baigiau biologiją, kurį laiką dirbau Biochemijos institute, su šeima gyvenau Vilniuje. Skaityti toliau
Ruošiantis į kelionę gyvūnų augintojams iškyla klausimas — kur ir kam palikti savo keturkojį ?
„Kylam“ komanda šį kartą laukia dėmesio tų, kurie keliaudami lėktuvu savo augintinį nusprendė pasiimti kartu.
Būtent Jums veterinarijos mokslų daktaro, Jakovo veterinarijos centro vadovo Jakovo Šengauto patarimai, kaip reikėtų pasiruošti, kad gyvūnas kelionės metu patyrtų kuo mažiau streso. Skaityti toliau
Net 60 proc. Lietuvos gyventojų laiko naminius gyvūnus, iš kurių 58 proc. katės ir 56 proc. šunys – tai atskleidė šių metų vasarį atlikta visuomenės apklausa.
Nors skaičiai dideli, šeimininkai vis dar nemoka tinkamai rūpintis savo augintiniais ir iš didelės meilės juos sargdina netinkamai parinktu maistu bei nepaisydami neįprasto jų elgesio. Apie lietuvių gyvūnų priežiūros įpročius patirtimi dalijasi parduotuvių tinklo KIKA veterinarijos gydytoja, farmacijos vadovė, gyvūnų grožio specialistė, turinti 10 metų patirtį ruošiant šunis parodoms, Kamilė Ausmanė. Skaityti toliau
Daugelis augintinių šeimininkų žino apie šunims ir katėms kylančią grėsmę dėl aukštos aplinkos temperatūros, tačiau labai žema aplinkos temperatūra gali kelti dar didesnį pavojų Jūsų augintiniams. Dėl didelio šalčio ir ledinių paviršių žiema gali būti pavojingas laikas.
Paprastai manoma, kad šunys dėl jų kailio yra atsparūs šalčiui, tačiau tai yra klaidinga nuomonė. Storas kailio sluoksnis neapsaugo visų kūno dalių, ypač gali būti pažeidžiamos pėdos, kurios tiesiogiai liečiasi su šaltu žemės paviršiumi, ausys ir nosis. Skaityti toliau
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) parengė įsakymo projektą, kuriuo siekiama užkirsti kelią nelegaliai prekybai gyvūnų augintinių jaunikliais, įvežamais į Lietuvą iš trečiųjų šalių.
Remiantis naujai parengtu įsakymu, į Lietuvą iš kaimyninių šalių (Baltarusijos ir Rusijos) bus leidžiama vežti šunis, kates ir šeškus tik vyresnius kaip 12 savaičių amžiaus ir vakcinuotus nuo pasiutligės, išskyrus išimtinius atvejus, kuriems turės būti išduoti išankstiniai leidimai. Latvijoje ir Lenkijoje jau dabar neleidžiama įvežti nevakcinuotų jaunų augintinių, išskyrus išimtinius atvejus. Skaityti toliau
Kaip žinia, nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo tvarka, kad visi šunys, katės ir šeškai (gyvūnai augintiniai) privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre. Gyvūnų augintinių registrą tvarko VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (ŽŪIKVC). Šis centras ir tapo EuroPetNet nariu, taip prisijungdamas prie bendros europinės gyvūnų augintinių duomenų bazės.
Kaip informavo ŽŪIKVC Gyvūnų ir pašarų subjektų apskaitos skyriaus vadovas Rolandas Mikaliūnas, įstoję į šią organizaciją prisiėmėme ir tam tikrų įsipareigojimų. Skaityti toliau
Nuo šių metų sausio 1-osios įsigaliojo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimas: visi Lietuvoje laikomi šunys, katės ir šeškai privalo būti paženklinti mikroschemomis.
Nors šeimininkų, atvežančių į veterinarijos gydyklas savo augintinius įvesti mikroschemas, daugėja, tačiau taip pat daugėja ir išmetamų beglobių gyvūnų.
Kodėl augintinių ženklinimas nėra populiarus ir ką daryti, kad gatvėse mažėtų valkataujančių šunų ir kačių?
Apie tai Seime vykusioje spaudos konferencijoje diskutavo vienos didžiausių beglobių gyvūnų prieglaudos „SOS gyvūnai“ direktorė Ilona Reklaitytė-Mezenceva, Valstybinės Skaityti toliau
Balandžio 14 d., Seimas po pateikimo pritarė „Gyvūnų gerovės ir apsaugos“ įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo siūloma atsisakyti nuo sausio 1 d. įsigaliojusios nuostatos privalomai ženklinti visus šunis, kates ir šeškus.
Pataisomis siūloma mikroschemomis ženklinti bei registruoti Gyvūnų augintinių registre tik iš Lietuvos teritorijos išvežamus ir į ją įvežamus šunis, kates, šeškus bei pavojingomis laikomas šunų veisles.
Įsigaliojus Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės įstatymo nuostatoms, nors ir pavėluotai, bet pirmieji augintiniai jau suženklinti, užregistruoti ir sistema, atrodo, veikia. Įstatymas reikalingas, tačiau ne tik kablelių, bet ir daug klaustukų atsiranda ir gyventojams, ir patiems įstatymo autoriams. Vis dėlto jeigu pasiseks, galbūt pagaliau visi sužinosime, kiek Lietuvoje auginama šunų, kačių ir šeškų. Šiuo metu apklausų duomenimis, per 90 procentų gyventojų šį įstatymą laiko absurdišku ir aktyviai rašosi peticijose už įstatymo atšaukimą, prieš visuotinį gyvūnų ženklinimą, nes, anot jų, augintiniai bus metami lauk vien dėl to, kad daugelis negalės sau leisti papildomų išlaidų gyvūno ženklinimui. Skaityti toliau
Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo tvarka, kad visi šunys, katės ir šeškai (toliau – gyvūnai augintiniai) privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre. Pirmieji augintiniai jau užregistruoti, sistema veikia gerai. Privalomas gyvūnų augintinių ženklinimas ir registravimas užtikrins laikomų gyvūnų augintinių atsekamumą. Ženklinimas ir registravimas reikalingas siekiant nustatyti rasto, nuskriausto ar agresyvaus gyvūno savininką. Gyvūnų augintinių registre bus nurodyti gyvūnų augintinių Skaityti toliau
Visi gyvūnų augintinių savininkai, apsisprendę ženklinti ir registruoti savo šunis, kates ir šeškus galės teikti prašymus jau nuo sausio 4 d.
Seimas dar 2012 metais nusprendė, kad nuo 2016-ųjų visi šunys, katės ir šeškai privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre. „Mano nuomone, privalomas ženklinimas turėtų būtų taikomas tik iš Lietuvos išvežamiems šunims, šeškams ir katėms Skaityti toliau
Vyriausybė posėdyje pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymui įsteigti Gyvūnų augintinių registrą. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas nustato, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. turi pradėti veikti Gyvūnų augintinių registras, kuriame privalomai bus registruojami tokie augintiniai kaip katės, šunys, šeškai.
Gyvūnų augintinių registravimo tikslas yra mažinti beglobių ir bešeimininkių kačių ir šunų populiaciją, taip užtikrinant jų gerovę, apsaugoti visuomenę ir kitus gyvūnus nuo pavojingų gyvūnų ir pavojingų gyvūnų ligų, ypač nuo pasiutligės, Skaityti toliau
Šį savaitgalį Kauno prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“ „Lietuvos gyvūnų augintojų centro“ (LGAC) rengiamoje kačių parodoje išrinkta labiausiai panaši katės ir šeimininkės pora. Ja tapo kačių augintoja Svetlana Žilinskienė ir jos bengalų katė Miseri Džesi (Missery Jessy).
Spalio 3–4 dienomis murkė daugiau nei 200 kačių iš visos Europos. Šeštadienį vyko egzotinių veislių kačių pasirodymas, kuriame buvo pristatomos Burmilos, Somalio, Bombėjaus, Abisinijos, Bengalų kačių veislių atstovai. Skaityti toliau
Vasario 25 dieną posėdyje Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtiems įstatymų pakeitimams, kurių tikslas – nustatyti aiškias baudžiamosios ir administracinės atsakomybės taikymo ribas bei nuoseklias sankcijas už žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą. Įstatymų pakeitimams dar turės pritarti Seimas.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) nuomone, baudžiamoji atsakomybė turi būti numatyta tuo atveju, kai žiaurus elgesys su gyvūnais, jų kankinimas turi pasekmes – gyvūnas žūsta ar yra Skaityti toliau
Pirmąjį žiemos savaitgalį kačių mylėtojai, augintojai ir veisėjai turės dar vieną galimybę praleisti tarp bendraminčių – Kaune vyks „Top Miau“ kačių paroda.
Pirmąjį žiemos savaitgalį vienos iš seniausių natūralių veislių – pusiau ilgaplaukės miškinės katės – varžysis su nestandartinėmis garbanotomis, nulėpausėmis, beuodegėmis, vietomis ar visai nuplikusiomis ar riestaausėmis katėmis. Paroda vyks gruodžio 6–7 dienomis prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“.
Kiekvienas auginantis namuose šunį ar katę, privalo turėti gyvūno augintinio pasą, kuriame būtų įrašytas jo identifikacijos numeris ir informacija apie atliktą vakcinaciją nuo pasiutligės. Mat tai ir gyvūnų, ir žmonių gyvybei pavojinga liga, kurios galima išvengti paskiepijus augintinį. Šią savaitę veterinarai šunis ir kates nuo pasiutligės skiepija nemokamai.
Kur ir kada galima augintinius nemokamai paskiepyti nuo pasiutligės? Skaityti toliau
Kai jūsų katinui užgulta nosis – jis čiaudi, ašaroja ir sloguoja, jūs galvojate, kad jūsų augintinis tik persišaldė. Tačiau tai gali būti kačių herpes virusinė infekcija, kitaip vadinama rinotracheitu. Žmonės dažnai išsigąsta, išgirdę žodį herpes, nes mano, kad tai Herpes simplex virusai, sukeliantys ligas žmonėms. Todėl laikas nuo laiko interneto portalų forumuose vykstančiose diskusijose sukeliama panika: žmonės, gelbėkite, gyvūnėliui ant snukučio atsirado spuogai – tikriausiai jis susirgo herpesu (lūpų pūsleline).
Tuomet daugeliui iš mūsų iškyla klausimas, kas yra kačių infekcinio rinotracheito sukėlėjas, kaip juo užsikrečiama , koks gydymas ir svarbiausia – kur ir kas gali atlikti tokius tyrimus, nustatant šią ligą? Skaityti toliau
Spaudžiant stipriems šalčiams ypatingą dėmesį reikėtų skirti savo augintiniams: tiek katėm ir šunim, tiek ūkiniams gyvūnams. Svarbu juos apsaugoti nuo šalčio ir pasirūpinti, kad turėtų pakankamai tinkamo maisto.
Daugelis šunų ir kačių mylėtojų įsitikinę, kad jų augintojus nuo šalčio apsaugo kailis, tačiau kai termometro stulpelis nukrenta iki -10 laipsnių ar dar žemiau, vien tik tokia apsauga keturkojams nepadeda. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistų, katės ir šunys yra jautrūs nušalimams ir hipotermijai (bendram kūno atšalimui), todėl esant labai žemai aplinkos temperatūrai nereikėtų jų palikti ilgą laiką lauke. Norint apsaugoti augintinius nuo neigiamo šalčio poveikio, rekomenduojama sutrumpinti jų pasivaikščiojimą lauke iki dešimties penkiolikos minučių. Skaityti toliau
Vasarą sušilusiu upių, ežerų, jūros vandeniu pasilepinti mėgsta visi – ir maži, ir dideli. Maudynės vilioja ir mūsų keturkojus augintinius. Ar esame saugūs maudydamiesi viename vandens telkinyje kartu su savo keturkoju draugu ir ar nekeliame pavojaus kitiems? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus visuomenės sveikatos centro užkrečiamųjų ligų specialistai.
Pagrindinės parazitinės ligos, kurias gali platinti naminiai gyvūnai, yra toksokarozė, echinokokozė ir toksoplazmozė. Dažniausiai pasitaikanti šunų ir kačių platinama liga Lietuvoje – toksokarozė. Šios ligos šaltinis – užsikrėtę šunys ir katės, kurie Skaityti toliau
„SOS gyvūnai“ prieglauda pilna benamių gyvūnų, kurie laukia savo šeimininkų ir globėjų, todėl į beglobių gyvūnų reklamai skirtą akciją susirinko gausus būrys žinomu žmonių, kurie nėra abejingi mūsų mažiesiems draugams.
Pagrindinė fotosesijos idėja buvo parodyti, kad prieglaudoje gyvena daugybė gražių, sveikų ir draugiškų šuniukų kačiukų, kurie labai laukia savo naujųjų šeimininkų. Skaityti toliau
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija ragina žmones, planuojančius įsigyti veislinį augintinį, būti atidžiais ir atsakingais. Per pastarąsias dienas organizacija gavo 9 pranešimus apie tai, kad įsigyti „veisliniai“ gyvūnai po kelių dienų mirė nuo išsekimo ar užkrečiamų ligų, arba pirkėjai įsigijo mišrūnus. Sukčiaujantys gyvūnų daugintojai parduoda gyvūnus su suklastotais sveikatos dokumentais.
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija kartu su nukentėjusiais kreipėsi į policiją Skaityti toliau
Šaltas oras gali kelti rimtą grėsmę jūsų augintinių sveikatai. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai augintinių savininkams primena, kad spaudžiant dideliam speigui būtina apsaugoti ir tinkamai prižiūrėti auginamus gyvūnus.
Reakcija į šaltį – nevienoda
Namų augintinių tolerancija šalčiui nėra vienoda, tai priklauso nuo keleto faktorių, tokių kaip kailio storis, kūno riebalų atsargos, aktyvumo lygis ir augintinio sveikatos būklė.
Ilgaplaukiai ir storo kailio šunys yra tolerantiški šalčio poveikiui, tačiau didelis šaltis ir jiems gali kelti pavojų. Skaityti toliau
Kūdikio besilaukiančioms būsimosioms mamos šiuo labai svarbiu gyvenimo laikotarpiu sveikatą gali sutrikdyti infekcinės ligos. Nėštumas savotiškai patikrina moters imunitetą šioms ligoms. Kokios infekcinės ligos kūdikio besilaukiančioms moterims kelia didžiausią pavojų?
Viena šių ligų – raudonukė. Ji labai pavojinga nėščiajai, ypač tris pirmuosius nėštumo mėnesius. Raudonukė gali sukelti didelius vaiko apsigimimus. Skaityti toliau
Šį savaitgalį Kaune bus vykdoma jau ketvirtoji benamių kačių sterilizacijos akcija „Sugauk-Sterilizuok-Paleisk“, kuria siekiama mažinti benamių kačių skaičių. Akcijos metu gyvūnų gerovės tarnybos „Pifas“ savanoriai ir veterinarijos gydytojai tikisi pagauti ir sterilizuoti apie 100 benamių kačių.
Kauno miesto gyventojai, prižiūrintys ir šeriantys benames kates kviečiami registruotis akcijai ir nemokamai sterilizuoti prižiūrimus benamius gyvūnus.
„Mūsų organizacija kasdien Kauno miesto gyventojams padeda po truputį tvarkyti pavienius kiemus. Tačiau pavasarį ir rudenį organizuojame didesnes akcijas, kurių metu iš karto sterilizuojame apie 100 kačių. Akcija vyksta savaitgaliais, dvi dienas. Skaityti toliau
Už ką žmonės myli naminius gyvūnus? Priežasčių be galo daug, bet dažniausiai gyvūnai pelno meilę dėl jų ištikimybės ir šilumos, kurios neretai trūksta bendraujant su žmonėmis.
Remiantis gyvūnų registracijos duomenimis, daugiausiai gyvūnų mylėtojų esama Kaune – čia iki šių metų vasario 13 dienos užregistruoti 12756 gyvūnai (Vilniuje užregistruotas 10731 gyvūnas, Klaipėdoje – 4624, kituose miestuose – 3158). Kauniečiai labiau myli šunis – jų užregistruota gerokai daugiau nei kačių (10956 šunys ir 1801 katė). O kur dar visi į registrą nepakliuvę gyvūnėliai ir kiti gausios faunos atstovai: Skaityti toliau
Panevėžio visuomenės sveikatos centras (toliau – Centras) informuoja, kad šiais metais Panevėžio apskrityje užregistruoti jau 4 retos parazitinės ligos – toksoplazmozės atvejai. Tiesiogiai žmogus šia liga užsikrečia kontaktuodamas su kačių ekskrementais per nešvarias rankas. Netiesioginiu būdu – vartojant nepakankamai termiškai apdorotą ar žalią mėsą, paruoštą iš kitų infekuotų gyvūnų, per užterštą vandenį, vaisius, daržoves, geriant nepasterizuotą infekuotų gyvulių pieną. Infekuota motina nėštumo metu per placentą infekciją gali perduoti vaisiui. Skaityti toliau
