Prasidėjus kalendoriniam pavasariui vis dažniau išlenda saulė, o kartu su ja – ir erkės bei jų platinamos ligos. Televizijos reklamos, socialiniai tinklai primena, kaip žmonėms svarbu pasiskiepyti, tačiau gyvūnų šeimininkai turi pasirūpinti ne vien savo, bet ir keturkojų apsauga – parazitai jiems pavojingi ne mažiau nei mums.
Pavyzdžiui, Australijoje kiekvienais metais maždaug 10 tūkst. šunų nukenčia nuo erkių sukeliamų ligų, o 5 proc. šių atvejų baigiasi augintinių mirtimi – tai viena dažniausiai pasitaikančių augintinių mirties priežasčių šalyje.
Lietuvoje pavienių augintinių susirgimų erkių platinamomis ligomis nustatoma ir šaltuoju metų laiku, o jų aktyvumas gali prasidėti net ir vasario mėnesį ar ankstyvą pavasarį. Kokios ligos gresia augintiniams, kaip pastebėti erkes bei tinkamai nuo jų apsisaugoti, atsako KIKA veterinarijos gydytoja Justė Ramanauskienė.
Ištraukti erkę – nepakanka
Kaip teigia J. Ramanauskienė, erkės ima busti ganėtinai anksti, dėl šiltos žiemos, atvejai buvo fiksuojami ir pirmaisiais metų mėnesiais, todėl pradėti pasiruošimą galima iš anksto.
„Gyvūnus pradėti saugoti nuo erkių reiktų jau dabar, nes saulės šiluma darosi vis aktyvesnė, ji įšildo žemę, tad ir parazitai ima busti, aktyviai pulti ir kelti grėsmę ne tik žmonėms, bet ir augintiniams.
Labai svarbu augintiniu pasirūpinti, po kiekvieno pasivaikščiojimo atidžiai apžiūrėti, nes pats savimi pasirūpinti jis negali. Todėl itin atsakingai patikrinkite labiausiai erkių mėgstamas vietas: papilvę, keterą, aplink ausis ir turėkite omenyje, jog vien ištraukti erkę nepakanka. Ištraukus ją būtina augintinį stebėti ir vos pastebėjus, kad šis elgiasi neįprastai – nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją“, – atkreipia dėmesį veterinarė ir priduria, kad laiku nepastebėjus simptomų, augintinio gyvybei gali kilti pavojus.
Pavojų kelia net kelios ligos: kaip pastebėti?
Labiausiai paplitusios erkių žmonėms platinamos ligos yra erkinis encefalitas ir Laimo liga, pavojinga ir gyvūnams, tačiau grėsmę jiems kelia ir dar trys: babeziozė, anaplazmozė ir erlichiozė.
„Babezioze dažniausiai suserga šunys ir tai viena anksčiausiai pradedančių siausti ligų – pirmosios šios ligos diagnozės fiksuojamos jau kovo pradžioje. O pirmieji ligos požymiai vidutiniškai pasireiškia po 10–12 dienų – gyvūnas gali tapti apatiškas, vangus, nustoti ėsti ar pradėti vemti, viduriuoti. Taip pat galimas karščiavimas, patamsėjusi šlapimo spalva bei padažnėjęs kvėpavimas“, – simptomus vardina veterinarė.
Ši liga gali pažeisti inkstus, kepenis, lemti neurologinius sutrikimus ar netgi baigtis tragiškai, todėl vos pastebėjus neįprastą gyvūno elgesį, svarbu kreiptis į veterinarijos kliniką. „Gyvūnai, sirgę babezioze, visam gyvenimui lieka šios ligos nešiotojais, todėl kitam ligą gali perduoti ir per įkandimą“, – perspėja J. Ramanauskienė.
Dar viena augintiniams pavojinga liga – anaplazmozė. Ji pasireiškia greičiau nei babeziozė ir jos požymius galime atpažinti vos po kelių dienų: būdingas karščiavimas, apatija, apetito dingimas, depresija bei sąnarių skausmai. Anaplazmozė gali sukelti ir neurologinius pažeidimus, lemiančius traukulius. Rečiau pasitaikantis, tačiau taip pat būdingas simptomas, – kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas.
Vyresnio amžiaus šunims ir katėms, sulaukusiems 6–8 metų, kyla grėsmė užsikrėsti erlichioze, kuri yra dažnas babeziozės palydovas. „Šios ligos požymiai pasireiškia per 8–20 dienų nuo erkės įsisiurbimo, o klinikiniai požymiai panašūs į anaplazmozės – karščiavimas, vangumas, nenoras ėsti, galimas šlubavimas, traukuliai, vėmimas, akių bei nosies pažeidimai ir troškulys“, – vardija J. Ramanauskienė ir priduria, jog ši liga ypatingai pavojinga vokiečių aviganių veislės šunims.
„Boreliozė, geriau žinoma kaip Laimo liga, pavojinga ne tik augintiniams, bet ir žmonėms. Šią ligą gyvūnams sunku nustatyti, nes akivaizdūs požymiai nepasireiškia, taip pat nebūdingos raudonos dėmės, tačiau ji gali lemti artritą, pažeisti inkstus ar sukelti anoreksiją“, – pažymi veterinarė.
Natūrali 6 lygių apsauga
J. Ramanauskienės teigimu, pastaruoju metu veterinarai pastebi, kad, pavyzdžiui, susirgus babezioze požymiai augintiniui gali būti netipiški ar sunkiau pastebimi, todėl šeimininkai turi būti atidūs kaip niekad ir apsauga nuo erkių pasirūpinti itin atsakingai.
„Augintinių apsaugai šeimininkai gali rinktis chemines arba natūralias priemones. Pastarosios yra nesukeliančios alergijos, todėl rekomenduojamos į alergiją linkusiems gyvūnams, jas galima įvairiai derinti tarpusavyje. Skirtingų cheminių priemonių naudoti kartu nereikėtų, tačiau naudojant cheminę, kartu galima derinti dar net iki 6 natūralių priemonių. Erkių platinamos ligos nebus tokios pavojingos ir šeimininkai galės jaustis ramūs, jei tinkamai pasirūpins savo augintinio apsauga“, – teigia veterinarė.
Priemonių apsisaugoti nuo erkių yra įvairių, o patikimiausias būdas – derinti jas tarpusavyje ir naudoti šešių lygių natūralią apsaugą, kuri susideda iš eterinių aliejų ir antiparazitinės kosmetikos, antiparazitinių antkaklių ir lašų, ultragarsinių pakabukų bei antiparazitinių purškalų ir aerozolių.
„Vienos priemonės užtikrinti augintinio apsaugą dažniausiai gali nepakakti, todėl po ranka visuomet turėkite natūralų purškalą ar aerozolį, eteriniu aliejumi tepkite gyvūną prieš kiekvieną pasivaikščiojimą, naudokite antiparazitinius antkaklius“, – vardina ekspertė ir pažymi, jog taip sumažinsite ne tik tikimybę, kad į augintinį įsisiurbs erkė, bet kartu ir jos įsisiurbimo keliamas grėsmes.
„Jei jūsų augintinis yra mažas ir sveria iki 2 kg tuomet verčiau naudoti natūralius purškalus bei eterinius aliejus, atbaidančius ultragarsinius pakabukus arba natūralios sudėties antiparazitinius antkaklius. Daugelyje jų naudojami citrusiniai kvapai, kurie maloniai kvepia žmonėms, tačiau jų kvapas apsaugo nuo erkių, blusų ir kitų vabzdžių, nes yra jiems nemalonus“, – pristato J. Ramanauskienė ir pastebi, jog iš lašinamo eterinio aliejaus nesunku padaryti apsauginį purškalą, o tepamas yra patogus naudoti tiesiai ant augintinio keteros, papilvės ar pėdučių, o sau – riešo ar kaklo.
Ne tik atbaido, bet ir naikina
Tabletės ir antkakliai, anot veterinarės, šiuo metu yra vienos populiariausių apsauginių priemonių, o didesniems augintiniams galima rinktis ir antkaklius, veikiančius cheminiu pagrindu – jie, kaip ir antiparazitiniai lašai, gali erkes ne tik atbaidyti, sunaikinti jau įsisiurbusias, bet kartu gali padėti apsaugoti nuo pakartotinio naujų erkių įsisiurbimo. Svarbu tai, jog antkaklis veikia išskirdamas veikliąją medžiagą, kuri palaipsniui patenka į gyvūno odos riebalinį sluoksnį, todėl net ir jį pametus, dar kurį laiką apsauga yra veiksminga.
Dar vienas pasirinkimas – specialios apsaugai nuo erkių skirtos nenuplaunamos putos kailiui su dimetikonu, kurios veikia kaip spąstai, sugaunantys parazitus, todėl jie nebegali judėti ir galiausiai nukrenta arba yra pašalinami šukuojant kailį.
Veterinarė apibendrina, jog visgi veiksmingiausias apsauginių priemonių derinys yra atbaidančios ir parazitus naikinančios priemonės.
„Įprastai siūlau rinktis parazitus naikinantį antkaklį kartu su apsaugančiu ultragarsiniu pakabučiu. Jis veikia skleisdamas ultragarso impulsus, kurie yra nepastebimi ir nekenksmingi žmonėms bei gyvūnams, tačiau trikdantys erkes, blusas – jos praranda koordinaciją ir gebėjimą surasti auką“, – siūlo veterinarė.
