Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) – valstybės remiama sukarinta visuomeninė organizacija, į kurią aktyviai įsitraukia vis daugiau šalies moterų. Paklaustos, kaip jaučiasi griaudamos nusistovėjusią visuomenėje įsitvirtinusią nuomonę apie moterų ir karinių organizacijų nesuderinamumą, LŠS narės tikina, jog apie tokias nuostatas jau seniai pamiršusios, o mokėti ginti savo Tėvynę – kiekvieno pareiga.
Prisijungti paskatino neramumai Ukrainoje Skaityti toliau
Gruodžio 4 d., antradienį, 17 val. Istorinė Prezidentūra kartu su Mokslo ir enciklopedijų leidybos centru kviečia paminėti 1918-ųjų lapkritį sudarytos pirmosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės šimtmetį ir sutikti profesorių Alfonso Eidinto ir Raimundo Lopatos parengtą dokumentų rinkinį „Lietuvos vyriausybių 1918–1920 metų posėdžių protokolai“.
Dokumentų rinkinyje „Lietuvos vyriausybių 1918–1920 metų posėdžių protokolai“ publikuojami pirmųjų Lietuvos vyriausybių protokolai – tai Lietuvos valstybės realaus atstatymo ir kūrimo istorija.
Norėdami susisiekti su Neries regioninio parko direkcija, paskutinę birželio savaitę nenustebkite – jos darbuotojų reikės ieškoti ne direkcijos pastate Dūkštose, bet ant Bradeliškių piliakalnio. Čia, biurą atstojančioje didelėje palapinėje, visą savaitę darbuotojai priims lankytojus ir interesantus, vyks įvairūs nemokami, visuomenei atviri renginiai, paskaitos, ekskursijos ir naktiniai lietuviško kino seansai.
Birželio 26-30 dienomis direkcija nedirbs įprastu 8 darbo valandų ritmu – šalia piliakalnio, Skaityti toliau
Laidoje „Aktualioji istorija“ Tomas Baranauskas su istoriku Ričardu Dediala kalbasi apie 1311 m. balandžio 7 d. įvykusį Voplaukio mūšį tarp Vytenio vadovaujamų lietuvių ir didžiojo komtūro Henriko Plockiečio vadovaujamų kryžiuočių, kuris buvo lietuvių pralaimėtas. Nors mes esame įpratę minėti lietuvių karines pergales, R. Dediala mano, kad neturime užmiršti ir pralaimėjimų, kurie taip pat byloja apie tai, kaip kovojo mūsų protėviai.
Ko siekė Vytenis, 1311 m. du kartus įsiverždamas į Prūsiją? Kokia buvo Vokiečių ordino padėtis tuo laikotarpiu, kuomet inkvizicija vykdė teismo procesą prieš tamplierius, o taip pat ir Vokiečių ordiną? Skaityti toliau
Psichologiniai karai vykdomi įvairiose srityse – nuo karybos ir politikos iki ekonominių ir socialinių santykių. Kariaujama be tiesioginės konfrontacijos, fiziškai nenaikinant karinių ir/ar civilinių priešininko išteklių. Šio karo tikslas – sukeliant teigiamus ar neigiamus jasumus ir netgi audringas masines reakcijas, keisti priešininko karių ir visuomenės dvasines ir dorovines nuostatas, pažiūras ir įsitikinimus. Propagandinė informacija, gali kelti įvairius jausmus, pavyzdžiui, kelti kariams šeimos, Tėvynės ilgesį arba nepasitikėjimą savo vadovybe.
Psichologinio karo esmė, ir jo poveikio priemonės Skaityti toliau
Šventė „Karo žirgas“ | rengėjų nuotr.
Pakalniškių kaime (Gelgaudiškio sen., Šakių r.) Panemunių regioniniame parke VšĮ „Tauro guolis“, jau ketvirtus metus iš eilės surengs istorinę XII-XIII a. senovės baltų amatų ir karybos šventę – „Karo žirgas“ V.
Ši šventė skirta etninės Lietuvos gyvajam kultūros paveldui puoselėti ir išsaugoti, tai – senosios žemaitukų žirgų veislės pristatymas ir viešinimas.
Šventės „Karo žirgas“ viršūne bus – 1km. greito jojimo lenktynės žemaitukų žirgais. Tai istorinių lenktynių atkūrimas. IX a. Anglosaksų keliautojas Vulfstanas (Wulfstan), lankėsi aisčių (prūsų) žemėse ir užrašė savo metrasčiuose daug įvairių žinių apie to laikmečio papročius.Tas pats Vulfstanas pasakojo apie raitelių lenktynes–varžytuves šermenyse: „Kai miršta ar žūsta jų (prūsų) kilmingas vyras–karys, pas juos yra paprotys, visą kas geriausia ir brangiausia ką jis turėjo, užsigyveno (dažniausiai tai būdavo ginklai, šarvai, žirgo ekipuotė), jų artimieji visa tai išdalina už miesto (kaimo) mylios atstumu į atskiras dalis (šešias),skirtingu atstumu ir žuvusiojo geriausi draugai, bendražygiai, atvykę į šermenis su savo eikliausiais žirgais, dalyvauja lenktynėse – varžosi dėl to išdalinto turto. Todėl, pas juos taip vertinama eikliausi žirgai“.
Tai puikus, gražus, sektinas paprotys, kai kario, kovos draugo ir bendražygio kovų trofėjai – yra ne paveldimi vaikų, ar giminaičių, o išdalinami atpasakotu būdu, lyg ir per atranką, nes eikliausius žirgus turi geriausieji kariai – raiteliai. Tokiu būdu lyg ir skatinama būti stipriam, tvirtam ir taip iškeliant užduotį siekti būti geriausiu. Juk ir vaikai, bei giminaičiai gali dalyvauti lenktynėse ir pasiimti tėvo trofėjus. Gražiausia tai, jog net ir broliai gali varžytis ir laimėti ir neturėti pykčio, kuris paveldėjo daugiau.
Prie viso pasakyto, reikėtų dar pridurti, kad visus Vulfstano žodžius patvirtina Lietuvos archeologinė medžiaga iš istorinių kapinynų vidurio Lietuvuje (Marvelė Kauno r., Pakalniškiai Šakių r., Nendriniai Marijampolės r.) , kuriuose IX-XIIIa., buvo laidojami kariai – raiteliai.
XII–XIIIa. Senovės baltų amatų ir karybos šventės „Karo Žirgas“ V 2016 m. Rugsėjo 17 d.
Šventės dienotvarkė:
Šeštadienis
12:00 Šventės pradžia ir kiemo atidarymas
12:00 20:00 Istorinio kiemo mokymai
12:30 – 12:45 Šventės rengėjų pasisakymas (kieme)
12:00 – 16:00 Istorinių karybos reikmenų gamybos rodymas žiūrovams (kieme)
12:00 – 16:00 Istorinių laikų jaunimo įvairūs užsiėmimai ir žaidimai su žiūrovais (kieme)
16:00 – 16:30 Istorinio XII-XIIIa. Vidurio Lietuvos Kario – raitelio – „VYTIES“ pristatymas (kieme)
16:30 – 17:00 Šventės raitelių ir jų žirgų pristatymas (kieme)
17:00 – 18:00 Raitelių su žemaitukais konkūro varžybos (kieme)
18:00 – 18:30 Šventės viršūnė – atkuriamosios greito jojimo 1 km. lenktynės pagal IXa.Wulfstano pasakojimą
18:30 – 19:30 Iškilmingas visų dalyvių, raitelių ir žiūrovų žygis į istorinį XII – XIIIa. Karių – raitelių kapinyną. Trumpas istorinio kapinyno pristatymas. Raitelių su žemaitukais varžytuvių nugalėtojų apdovanojimas.
19:45 – 20:00 Apeiginės ugnies istorinių karių – raitelių garbei įkūrimas (kieme).
20:30 Šventės pabaiga – kiemo uždarymas.
Rugsėjo 17 d. 12 val. Pakalniškių kaime (Gelgaudiškio sen., Šakių r.) Panemunių regioniniame parke VšĮ „Tauro guolis“, jau ketvirtus metus iš eilės surengs istorinę XII-XIII a. senovės baltų amatų ir karybos šventę – „Karo žirgas“ V.
Ši šventė skirta etninės Lietuvos gyvajam kultūros paveldui puoselėti ir išsaugoti, tai – senosios žemaitukų žirgų veislės pristatymas ir viešinimas.
Šventės „Karo žirgas“ viršūne bus – 1 km. greito jojimo lenktynės žemaitukų žirgais. Tai istorinių lenktynių atkūrimas. IX a. Anglosaksų keliautojas Vulfstanas (Wulfstan), lankėsi aisčių (prūsų) žemėse ir užrašė savo metraščiuose daug įvairių žinių apie to laikmečio Skaityti toliau
Rytoj, lapkričio 12 d., 9 val. Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose prasideda trijų dienų tarptautinė mokslinė konferencija „Kunigaikščiai Radvilos. Garsiausia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminė“.
Kaip iškilo kunigaikščiai Radvilos? Kokie buvo žymiausi šios giminės atstovai? Kuo Lietuvai svarbus Mikalojus Radvila Juodasis? Kuo kunigaikščiai Radvilos labiausiai nusipelnė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, Abiejų Tautų Respublikai? Kokias politines idėjas plėtojo? Kaip atstovavo ir gynė Lietuvos valstybingumo tradiciją? Skaityti toliau
Spalio 3 d., pirmąjį mėnesio šeštadienį, Medininkų pilyje vyks šeimos dienos šventė. Joje bus laukiami tiek tėveliai ir mamytės, tiek ir mažieji pabiručiai. Šventės šūkis – ,,Visi mokomės kartu“. Kodėl? Todėl, kad tai pirmoji tokia šventė šioje tvirtovėje. Jos tikslas yra bent vieną dieną vieniems iš kitų pasimokyti, kaip muziejus galėtų prisitaikyti prie šeimos ir ką šeima gali rasti muziejuje.
Šios trumpos šventės metu Medininkų pilyje bus skaitomos pasakos, vyks Skaityti toliau
Liepos 26 dieną, sekmadienį, prie Rietavo turgaus pirmą kartą bus surengtas Viduramžių karybos, amatų ir folkloro kiemelis. Nuo 10 iki 13 valandos kiemelio lankytojus džiugins gyvosios istorijos pamokos – skambės folkloro muzika, veiks sutartinių mokykla, bus rodomi senieji amatai, kariai perteiks viduramžių mūšius, bus galima pašaudyti iš lanko. Nuo rugpjūčio mėnesio kiemelis veiks kiekvieną sekmadienį.
Daug dėmesio vaikams
Viduramžių karybos, amatų ir folkloro kiemelyje vaikams bus skirta daugelis Skaityti toliau
Birželio 26 – 27 – 28 d. Alytaus piliakalnio papėdėje, (Piliakalnio g.) jau ketvirtąjį kartą rengiama gyvosios istorijos šventė „Jotvos vartai“.
Renginio dalyviai – įvairūs atkuriamosios istorijos, karybos paveldo, eksperimentinės archeologijos klubai, muziejai, edukacinės įstaigos, muzikos kolektyvai, pavieniai amatininkai, muzikantai, dvi dienas dirbs tam, kad bent trumpam būtų prikeltas į praeitį nugrimzdęs vaizdas. Skaityti toliau
Rugsėjo 19-21 d. Šakių raj. Gelgaudiškio sen. Pakalniškių kaime, Panemunės regioninio parko teritorijoje įrengtame senovinio apipavidalinimo kieme – Tauro Guolyje vyks XII-XIII a. senovės baltų amatų ir karybos festivalis „Karo žirgas III“ 2014 m.
Ši šventė yra skirta 1260 m. vykusiam Didžiajam Prūsų sukilimui atminti, taip pat paminėti Baltų vienybės dienai, bei gaivinti rudens lygiadienio šventę. Išvardintiems reikšmingiems įvykiams paminėti festivalio organizatoriai senovės baltų atkuriamosios istorijos klubas „Sūduvos Tauras“ parengė išskirtinę programą. Skaityti toliau
XIII-XIV a. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) – jauna valstybė. Palyginus su kaimynais, karyba buvo labiausiai išvystyta valstybės sritis. Kitos pažengė ne tiek daug: mūro pastatai – reti, pinigų sistema – ankstyva, savojo (baltiško) rašto nėra. Tai sąlygojo įtempta tarptautinė situacija: vakaruose plėtėsi Kryžiuočių, o šiaurėje – Kalavijuočių (nuo 1237 metų – Livonijos) ordinai, kėlę LDK grėsmę.
Senosios Lietuvos monarchai nuo XIII a. palaipsniui vienydami baltiškas gentis po LDK vėliava, plėsdami valstybės žemes į rytus, statydami medines ir mūrines pilis, modernizuodami kariuomenę, XIV a. sukūrė valstybę galinčią mesti Skaityti toliau
Gegužės 16 d., penktadienį, Trakų istorijos muziejus jau devintąjį kartą dalyvauja Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) inicijuotame renginyje „Muziejų naktis“. Tik kartą per metus akcijoje dalyvaujantys Europos muziejai atveria lankytojams duris naktį. Trakų istorijos muziejus tradiciškai šio renginio metu išlaiko tik jam būdingą stilistiką.
„Kelerių metų patirtis rodo, kad žmonės mielai lanko muziejaus organizuojamus gyvosios istorijos renginius bei aktyviai juose dalyvauja, – sako Virgilijus Poviliūnas, Trakų istorijos muziejaus direktorius. – Todėl ir renginyje „Muziejų naktis“ gausu istorinės rekonstrukcijos elementų. Skaityti toliau
Ne pelno siekianti organizacija Senovės baltų atkuriamosios istorijos klubas „Sūduvos Tauras“ šiemet surengs du didelius renginius.
Pirmas iš būsimų renginių – tai net 9-ių savaičių trukmės mokomoji senovės baltų gyvensenos stovykla vaikams ir jaunimui „Tauro guolis“. Tai vienintelė tokio pobūdžio stovykla Lietuvoje ir užsienyje, kurioje dalyviai turės galimybę pagyventi tokioje aplinkoje, kokioje gyveno mūsų protėviai, kurioje bus supažindinti su senoviniais amatais, karyba, papročiais ir anų laikų pasaulėžiūra.
Antrasis renginys – tai XII-XIII a. Senovės Baltų Amatų ir Karybos šventė „Karo žirgas 2014“. Skaityti toliau
Sausio 24 d. Akademijos ramovėje vyko Karo mokyklos įkūrimo metinėms skirtas renginys. Tęsdama tradicijas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, šiemet minėjo svarbią Lietuvos karininkų rengimo istorijos datą – 95-ąsias Karo mokyklos įkūrimo metines. Jame dalyvavo krašto apsaugos viceministras Antanas Valys, Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas generolas majoras Almantas Leika, buvęs Lietuvos kariuomenės vyr. kapelionas monsinjoras dimisijos majoras Alfonsas Bulotas ir kiti svečiai.
Studijų prisiminimais šventėje pasidalino ir Karo mokyklos auklėtinis, 19-osios laidos absolventas dimisijos majoras Juozas Vainauskas. 101 metų amžiaus sulaukęs nepriklausomos Lietuvos karininkas kariūnams ir visai Akademijos bendruomenei papasakojo, kaip sekėsi tarpukario Lietuvoje mokytis karybos. Skaityti toliau
Lietuvos jaunimo ramuva kartu su gyvosios istorijos klubu „Leitgiris“ vasario 21-23 dienomis organizuoja Žiemos stovyklą moksleiviams ir jaunimui, kurioje laukia nepamirštami nuotykiai ir galimybė prisiliesti prie protėvių gyvenimo būdo atminimo bei žiemiškos Lietuvos gamtos. Žiemos stovykloje jaunimo lauks gyvenimo darnoje su gamta pamokos ir istorijos įdomybių pažinimas.
Kuo Žiemos stovykla bus kitokia nei vasaros? Skaityti toliau
Eilinė Gintarė Kliopmanaitė – viena iš trijų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono moterų karių, dalyvavusių didžiausiose šiais metais NATO pratybose „Tvirtas džiazas“ (angl. „Steadfast Jazz“), kurių lauko taktikos dalis vyko Lenkijoje Dravsko Pomorės poligone.
Pratybose karė vykdė ryšininkės pareigas viename iš būrių. Gintarė atviravo, į kariuomenę norėjusi įstoti jau seniai, vaikystėje dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos jaunųjų šaulių veikloje ir vėliau planavo tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose.
Tuomet ji galvojo, kad merginai pakliūti į profesinę karo tarnybą nebus įmanoma. Skaityti toliau
Spalio 29 d. 17 val. Trakų istorijos muziejus, minėdamas Vytauto Didžiojo 583-ąsias mirties metines, kviečia šalies istorija besidominčią visuomenę į tradicinį viešą renginį. Prof. dr. Valdas Rakutis skaitys paskaitą „Karinės tradicijos ir inovacijos Jogailos ir Vytauto laikais“, koncertuos Trakų meno mokyklos mokiniai ir mokytojai.
Lietuvos istorijoje ši diena buvo įvairiai minima – nuo 1930-ųjų paskelbimo Vytauto metais, kai nepriklausoma Lietuva pagerbė kunigaikštį 500-ųjų mirties metinių proga, iki tilto į Trakų salos pilį išardymo 1980-aisiais. Skaityti toliau
Šakių rajone Plokščių seniūnijai priklausančiame Karkazų kaime šiemet veikė eksperimentinė edukacinė senovės baltų gyvensenos stovykla mokyklinio amžiaus vaikams.
Anot pačių stovyklos organizatorių, ji turėjo būti įtvirtintos gyvenvietės tipo, priartinto – kiek tai įmanoma dabartinės civilizacijos sąlygomis – prie XVI amžiaus realijų. Miegas ant šieno palapinėse – tokias galbūt turėję ir naudoję senieji vitingai ir skandinavai; prausimasis ir maudynės Nemune; valgis, verdamas ant laužo ir tik iš tų produktų, kuriuos turėjo ir gal naudojo senovės baltai… Skaityti toliau
Birželio 29-30 dienomis vartus į Alytaus krašto istoriją atveriantis viduramžių istorijai skirtas renginys „Jotvos vartai“ pakvies visus lankytojus į senųjų amatų, archajinės muzikos ir karybos šventę.
Alytus gana vėlai paminėtas istoriniuose šaltiniuose. XIV a. jis minimas 8 kartus trijuose skirtinguose šaltiniuose: Vygando Marburgiečio kronikoje, kryžiuočių kelių į Lietuvą aprašymuose ir Jogailos 1387 m. išduotoje privilegijoje Skirgailai.
Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Alytus paminėtas Vygando Marburgiečio kronikoje, aprašant kryžiuočių žygį į Lietuvą 1377–aisiais – kunigaikščio Algirdo mirties metais. Kronikoje rašoma: „…magistras Vinrichas (Kniprodė) Skaityti toliau
Paskutinį rugsėjo šeštadienį į atgimusią Medininkų pilį susirinko didžiulis būrys viduramžių istorijos mylėtojų.
Renginys unikalus tuo, kad jame visi dalyviai: amatininkai entuziastai, kariniai istoriniai klubai pristatys vieno šimtmečio, t. y. XIV amžiaus LDK ir tuometinių jos kaimynų bei priešų amatus, buitį, karybą bei papročius. Ši epocha nėra populiari pasaulinėje istorinėje rekonstrukcijoje, o mūsų tautai ir valstybei be galo svarbi – tai Lietuvos galybės aukso amžius. Skaityti toliau
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio valdymo laikotarpiu (1295–1315 m.) įvyko vienas svarbus ir šaltiniuose įgavęs atgarsį susidūrimas su Vokiečių ordino prūsiškąja šaka. Šis 1311 m. įvykęs mūšis mums žinomas Voplaukio pavadinimu, kuris istorijos specialistų ir mėgėjų kartais praleidžiamas dėl mažesnės jo įtakos tolimesniems Ordino veiksmams. Jo rezultatai nebuvo tokie ryškūs, kaip, pavyzdžiui, Saulės, Durbės ar Aizkrauklės kautynių, tačiau Voplaukis pasižymėjo keliais įdomiais aspektais, kurios toliau ir aptarsime.
Vytenis didžiuoju kunigaikščiu tapo tuo metu, kai, po 1283 m. užbaigto jotvingių nukariavimo, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė su Vokiečių ordino karo mašina susidūrė kaip niekad arti – ties Nemunu. Nepralaimėti karo tapo pagrindine Lietuvos valstybės užduotimi, todėl Vytenio veiksmai savo sumanumu ir agresyvumu nenusileido kryžiuočių veiksmams. 1298 m. jis sudarė sutartį su Rygos miestu (ji truko iki 1313 m.) ir taip paralyžiavo Ordino livoniškąją šaką, sulaikydamas ją nuo bet kokių priešiškų veiksmų, o pietvakariuose teko elgtis kiek pragmatiškiau – su kalaviju rankoje belstis į kryžiuočių užkariautų namų duris. Skaityti toliau
Šių metų rugpjūčio 18–19 dienomis visus visus kviečia kasmetinis ir jau 9-asis senųjų amatų, archajimės muzikos ir karybos festivalis Apuolėje ant istorinio piliakalnio.
Apuolė – pati pirmoji Lietuvos vietovė paminėta pasaulio metraščiuose (IX a.). Nepaprasto grožio gamtos kampelyje stūkso didingas piliakalnis, menantis kadaise čia gyvenusius kuršius ir užpuolikus vikingus.
Jau devintus metus iš eilės šioje vaizdingoje vietoje vyks festivalis, nukeliantis mus į Skaityti toliau
Gegužės mėnesį Medininkų pilies darbuotojai planuoja pabaigti milžinišką darbą ir, įrengę ekspozicijas, lankytojams atverti geriausiai Lietuvoje išsilaikiusią ir didžiausią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės aptvarinę pilį. Legenda byloja, kad Medininkų pilį statė milžinai. Jie buvo tokie stiprūs, kad mūrydami sienas skolindavo vienas kitam įrankius ir svaidydavo juos iš Medininkų į Krėvą ir atgal.
Niekada savo kunigaikščio neturėjusi ir vien gynybai nuo išorės priešų naudota pilis jau šia vasarą turėtų įgyti naują funkciją – ne gąsdinti ir bauginti kariuomenes, o traukti turistus iš Lietuvos ir kitų šalių. Skaityti toliau
Tautų, valstybių ir ištisų regionų likimus neretai lemia ir naujomis kryptimis pasuka mūšiai. Lemtingų mūšių ypač gausu Lietuvos istorijoje. Tačiau tiktai dviejų iš jų – Šiaulių (Saulės) ir Žalgirio mūšių – datos Lietuvoje oficialiai įteisintos kaip atminties dienos. Gal tai ir nėra pats svarbiausias šių mūšių reikšmingumo rodiklis, bet aišku, kad abu mūšiai primena mums daugiau kaip 200 metų trukusį karą prieš kryžiuočius ir kalavijuočius, kurių neįveikus nebūtų ir Lietuvos.
Kuo gi ypatingi šie mūšiai viso karo kontekste? Žalgirio mūšis yra didžiausias ir lemiamas mūšis lietuvių kare su kryžiuočiais, nulėmęs viso karo baigtį. Tuo tarpu Šiaulių (Saulės) mūšis – pirmoji didelė Lietuvos pergalė, pradėjusi ilgą kelią į Žalgirį. Skaityti toliau
