Žymos archyvas: kalėjimas

V. Šilas. Lietuvos dvasinio atgimimo šauklys (4)

1988 m. rugpjūčio mėn 17 d. Petras Cidzikas, Arvydas Juozaitis ir Algimantas Andreika | LCVA, Viktoro Kapočiaus nuotr.

Į XXI amžiaus pradžią atėjusi Lietuva lieka taip ir nesupratusi mūsų dvasinio amžininko Petro Cidziko fenomeno. 1998 m. rugpjūčio 21 d. P.Cidzikas iš išrinktojo Lietuvos prezidento rankų gavo Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžių, bet tuo Lietuvos vadovų dėmesys jam baigėsi. Nė viena nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė dar nėra tinkamai įvertinusi ir pagerbusi jo, Nepriklausomybės atgavimo metais plačiai žinomo, o dabar valdžios palikto ir didžiosios žiniasklaidos (pvz. Lietuvos Radijo)  ignoruojamo, politinio kalinio, rezistento. O mes imkim ir, nepaisydami tylėjimo suokalbio, pakalbėkime apie Petrą Cidziką, kurio širdis, Skaityti toliau

AV TV reportaže apie Neringą Venckienę – sūnaus nerimas dėl motinos gyvybės (video) (2)

AV TV reportaže apie Neringą Venckienę | stop kadras

Rugpjūčio 27 d., pirmadienį, pristatydamas reportažą apie Neringą Venckienę, TV kanalas „NBC Chicago“ savo daugiau nei trijų milijonų auditorijai perdavė tokią žinią: korumpuota Lietuvos valdžia persekioja šeimą, prakalbusią  apie jos nusikaltimus.

Žinių laidos vedėjas Robas Stafordas (Rob Stafford) savo įvadiniame žodyje pateikė ir daugiau detalių: motina, savo šalyje buvusi teisėja, šiuo metu kalinti Čikagos kalėjime, kovoja už teisę pasilikti JAV,

Skaityti toliau

B. Volodzka. Klaipėda negali užmiršti Martyno Jankaus (2)

Martynas Jankus | jankausmuziejus.lt nuotr.

Klaipėda yra vienas iš seniausių Lietuvos miestų, turtingas labai įvairialypės istorijos ir kultūros. Nuo neatmenamų laikų šio miesto apylinkėse gyveno kuršių baltų gentys, tačiau juos XIII a. išstūmė vokiečiai. Jie aštuonis amžius naikino mums artimas baltų gentis, tačiau to padaryti jiems anaiptol nepavyko. Vykdyta germanizacija galiausiai nebuvo sėkminga, nes nepavyko pasiekti pagrindinio tikslo: lietuvybės išstūmimo. Išlietuvinimo procesui lemiamą atkirtį tuomet sudavė Martynas Jankus. Skaityti toliau

Strasbūras išleidžia žudikus (1)

Strasbūras išleidžia žudikus | Respublika.lt nuotr.

Teisingumo ministerija Seimo rudens sesijos metu teiks siūlymą sudaryti sąlygas žudikams, nuteistiems iki gyvos galvos, kreiptis į teismą su prašymu skirti terminuotą bausmę. Šįkart tokią nesąmonę susigalvojo ne mūsų politikai, tai yra Strasbūro teismo nurodymas. Žinomas šalies teisės profesorius Alfonsas Vaišvila tai vadina absurdu. Pasak jo, žiauriems žudikams atleidimo negali būti, nes jų aukų jau niekas nesugrąžins.

Teisingumo ministerija į Seimo rudens sesijos programą siūlo įkelti nuostatą, Skaityti toliau

Genocido aukų muziejuje atidaroma Baltarusijos fotomenininko paroda apie įkalintus Lukašenkos režimo disidentus (0)

fotoparoda-pavogtos_dienosLapkričio 30 d., trečiadienį, 16 val. Genocido aukų muziejaus Konferencijų salėje (Aukų g. 2A, Vilnius) vyks Baltarusijos jaunosios kartos fotomenininko Maksimo Saryčevo (Maxim Saryčev) parodos-projekto „Pavogtos dienos“ („Stolen Days“) atidarymas.

Projektas „Pavogtos dienos“ – tai pasakojimas apie tai, ko neteko su  autoritariniu režimu kovojantys žmonės, atsidūrę kalėjime. Daugiausia dėmesio skiriama įvairių Baltarusijos politinių ir socialinių judėjimų atstovams: nacionalistams, anarchistams, ekologams, socialiniams aktyvistams.

Šiuos žmones sieja tai, kad A. Lukašenkos režimas kiekviename jų išvydo pavojų – jėgą, kurią reikėjo nuslopinti. Šiems žmonėms tapus politiniais kaliniais, jų įprastas gyvenimas, mylimi žmonės ir draugai, planai, kasdienės smulkmenos, Skaityti toliau

Medininkų posto pareigūnų nužudymo byloje paskelbtas nuosprendis (0)

teismai.plaktukas_atts.lt

Spalio 28 d. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl Medininkų pasienio posto pareigūnų nužudymo Česlavą Mlyniką, Andrejų Laktionovą ir Aleksandrą Ryžovą pripažino kaltais už nusikaltimą žmoniškumui ir paskyrė jiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, jas atliekant kalėjime.

Iš nuteistųjų priteista solidariai atlyginti turtinę žalą Lietuvos Respublikos valstybei – 653 850 Eur. Taip pat neturtinę žalą nukentėjusiesiems – žuvusių pareigūnų artimiems giminaičiams. Pagal kiekvieną ieškinį po 100000 EUR. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos naikinimo istorijos: N. Vėlius, A. Stanaitis. Lydos kraštas (3)

norbetas_velius_lnb.lt

Norberto Vėliaus pratarmė knygai Lydos krašto lietuviai, I. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 5–9. Ištraukos:

Pagal 1920 m. Maskvos taikos sutartį Lydos krašto lietuviai atiteko Lietuvai, tačiau tais pačiais metais buvo lenkų okupuoti. 1939 m. jie dar kartą buvo atskirti nuo Lietuvos. Jų troškimas gyventi Lietuvos valstybėje neišsipildė ir Atgimimo metais. 1992 m. žlugus Sovietų Sąjungai, jie liko Baltarusijos Respublikos sudėty – ir toliau bedaliai įnamiai savo tėvų ir protėvių žemėje. Daug šimtmečių jie iškentėjo kitataučių apsupty, dažnai pašiepiami, paniekinami, neturėdami jokių politinių teisių, negalėdami viešai lietuviškai kalbėti, mokytis, netgi melstis. Skaityti toliau

Gegužės 3-ioji – Pasaulinė spaudos laisvės diena (0)

chadidza-ismailova-youtube stop kadras

Gegužės 3-ioji – Pasaulinė spaudos laisvės diena, paskelbta Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos 1993 metais. Ši diena primena, kad pasaulyje yra šalių, kuriose spaudos laisvė ribojama: cenzūruojami leidiniai, persekiojami, sulaikomi ir net nužudomi žurnalistai, redaktoriai ir leidėjai.

Minint Pasaulinę spaudos laisvės dieną, nuo 1997 metų kasmet teikiamas UNESCO – Giljermo Kano pasaulio spaudos laisvės apdovanojimas (UNESCO / Guillermo Cano World Press Freedom Prize). Prizas įsteigtas pagerbiant Kolumbijos žurnalistą Giljermą Kaną Isazą (Guillermo Cano Isaza), kuris buvo nužudytas atliekant savo profesinę pareigą 1986 metais. Skaityti toliau

Rusijos valdžia raginama išlaisvinti neteisėtai kalinamą Ukrainos lakūnę N. Savčenko (video, nuotraukos, peticija) (7)

Nadežda Savčenko | facebook.com nuotr.

Kovo 9 d. Rusijos Rostovo srities Donecko teisme, Rusijos pagrobta ir neteisėtai kalinama Ukrainos karinių oro pajėgų lakūnė, Nadija Savčenko tarė paskutinį žodį ir paskelbė, kad toliau tęs sausą bado streiką.

Teismas pranešė, kad nuosprendį lakūnei skelbs kovo 21–22 dienomis ir neleido kalinei susitikti su giminaičiais, Ukrainos konsulu ir Ukrainos gydytojais.

Nuo kovo 3 d. sausą bado streiką vykdanti kalinė tardama baigiamąjį žodį netvardė jausmų. Gimtąją kalba apstulbusiems okupantams ji sviedė tokius žodžius:  „Maidanas Rusijoje bus! Skaityti toliau

Baliui Gajauskui sukanka 90 metų (1)

Balys Gajauskas_lrs.lt

Vasario 25 d., ketvirtadienį, 15 val. Genocido aukų muziejaus konferencijų salėje (Aukų g. 2A, Vilnius) įvyks ilgiausiai (net 37 metus) sovietų kalinto politinio kalinio, Kovo 11-osios Akto Signataro, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Garbės pirmininko Balio Gajausko 90-mečio šventė.

Dar 1979 metais Balį Gajauską, jam kalint ypatingojo režimo lageryje, Europos saugumo ir bendradarbiavimo JAV kongreso komisija kartu su kitais disidentais pasiūlė kandidatu į Nobelio taikos premiją. Skaityti toliau

Šalies nuteistieji įkalinimo įstaigose paskelbė streiką (0)

Kalėjimų departamento nuotr.

Rugsėjo 1 d. nuteistieji įvairiose įkalinimo įstaigose atsisako pataisos įstaigų teikiamo maisto. Skelbti tokią akciją nuteistuosius paskatino naujoji Bausmių vykdymo kodekso redakcija, kurioje numatyti keli bausmių vykdymo sistemos pokyčiai.

Nė vienas BVK pakeitimas nėra nukreiptas bloginti nuteistųjų sąlygas. Priešingai, bausmių vykdymo sistema eina modernėjimo link,  remiasi Europos šalių praktika. Nuo liepos 31 dienos Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų darbuotojai ir specialistai vyko į susitikimus su nuteistaisiais, buvo aiškinamos pakeitimų priežastys ir laukiami rezultatai. Skaityti toliau

Rusijos teismas nuteisė pagrobtą Estijos pareigūną (1)

E.Kohver_news.err.ee

Rugpjūčio 19 d. Rusijos Pskovo srities teismas skyrė 15 metų kalėjimo griežtojo režimo kolonijoje ir 100 tūkst. rublių baudą Estijos saugumo policijos (Kako) pareigūnui Estonui Kohverui.

Teismas paskelbė E. Kohverą kaltu dėl, neteisėto Rusijos valstybės sienos kirtimo, neteisėto šaunamojo ginklo laikymo bei jo kontrabandos ir dėl,  esą, vykdyto šnipinėjimo.

E. Kohveras  Rusijos pareigūnų buvo sulaikytas pernai rugsėjo 5 dieną Estijos ir Rusijos pasienyje. Skaityti toliau

Rusijos pagrobta Ukrainos lakūnė kreipėsi į ET parlamentinę asamblėją (video) (0)

savcenko-facebook.com-Batkivshchyna-nuotr

Vasario 19 d. jau beveik 70 dienų badaujanti rusų pagrobta ir Maskvos įkalinta Ukrainos lakūnė Nadežda Savčenko Rusijos tardymo izoliatoriuje raštu kreipėsi į Europos tarybos parlamentinę asamblėją prašydama, kad jos sveikatą patikrintų nepriklausomų gydytojų konsiliumas.

Vasario 10 d. Maskvos teismas nusprendė Ukrainos lakūnės kalinimo laiką pratęsti iki gegužės mėnesio 13 d.

Vasario 19 d. N. Savčenko atsisakė jai siūlomos gliukozės injekcijos nes dėl venų uždegimo kilusio dėl  dažno kateterių naudojimo jau tiesiog nebeliko vietos kur būtų galima daryti injekcijas… Apie tai informacijos agentūrai RIA Novosti pranešė jos advokatas Nikolajus Polozovas. Skaityti toliau

A. Rusteika. Vieša paslaptis (18)

czv-kalejimai-lietuvoje

Na va, atsitiko. Vis galvojau, kada išlįs. Ar dar po metų, ar po dešimties. Visi galai kada nors išlenda. Kaip šeimoje, taip ir politikoje.

Niekam ne paslaptis, kas yra „vieša paslaptis“. Nors niekas nieko neįrodė, už rankos nepagavo. Panašiai būna, kai kaimynė – lengvai prieinama moteriškė. Visi šypsosi, laiptinėje sveikinasi. Ir visi žino.

Visi pasaulyje žinojo ir žino, kad Lietuvoje CŽV kalėjimas buvo. Tik mes nežinojom. Šitiek tyrėm. Skaityti toliau

A. Katilius. Tremtinio užrašai (1)

tremtinio-uzrasai-knyga2Artėjant birželio 14 d., Gedulo ir Vilties dienos minėjimui, spausdiname kelias ištraukas iš Algimanto Katiliaus knygos „Tremtinio užrašai“ kurią 2013 m. išleido leidykla „Gimtasis žodis“ (sudarytoja Rasa Bačiulienė).

Knygą galima įsigyti leidykloje „Gimtasis žodis“: el. paštas : info@gimtasiszodis.lt, tel. +370 527 25352 (vadybininkė Violeta).

Ištraukas iš knygos „Tremtinio užrašai“ birželio 14 d. 14 val. Gedulo ir vilties dienos minėjime prie Naujosios Vilnios geležinkelio stoties memorialo skaitys aktoriai. Skaityti toliau

Nuteistieji Pravieniškėse turės bendruomenės daržą (0)

Kalejimudepartamentas.lt nuotr.

Jau šį ketvirtadienį, gegužės 22 d. 13 val. laisvės atėmimo vietų ligoninės Pravieniškių padalinyje bus įkurtas bendruomenės daržas. Jo tikslas, sutelkti pataisos namų – atvirosios kolonijos nuteistuosius bendrai veiklai, leisti įgyti naujų įgūdžių ateičiai ir praskaidrinti nuotaikas laisvės atėmimo sąlygomis.

„Tai jau antrasis bendruomenės daržas, kurį kuriame pataisos namuose. Pirmasis, gegužės pradžioje, suformuotas Panevėžyje. Tikimasi, kad daržas Pravieniškėse taps traukos objektu, leidžiančiu išmokti daržininkystės paslapčių, taps akstinu bendradarbiauti vardan vieno bendro tikslo“, – sako Susivienijimo Žali.LT koordinatoriaus pavaduotoja Virginija Vingrienė. Skaityti toliau

Studentai žinias gilina ir pataisos namuose (0)

dr. Jūratė Baltušnikienė | asmeninė nuotr.

Šią savaitę KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto studentai kartu su dėstytoja Jūrate Baltušnikiene lankėsi Panevėžio pataisos namuose. Tai pirmas kartas, kai šioje įkalinimo įstaigoje savo žinias gilino teisės dalyką studijuojantys studentai. Renginio metu nuteistosios klausėsi paskaitos „Smegenų mankšta – jaunystės eliksyras“, studentai apžiūrėjo moterų kalėjimo patalpas, gilinosi į nuteistųjų gyvenimo kasdienybę.

Kalbiname dr. J.Baltušnikienę: Skaityti toliau

„Juodieji archeologai“ nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis nuo 1,5 iki 4 metų (0)

Archeologiniai radiniai | lt.wikipedija.org nuotr.

Baigta ir Vilniaus miesto apylinkės teismui perduota nagrinėti paskutinė „juodųjų “ byla, kurioje šeši Lietuvos gyventojai kaltinami radinio pasisavinimu beieškant lobių, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu arba realizavimu, nelegalia prekyba jų iškastais archeologiniais radiniais, antikvariniais daiktais ir kt. nusikalstamomis veikomis. Tarp kaltinamųjų yra buvusių Lietuvos kariuomenės, policijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų.

Tai jau aštuntoji Lietuvos teismams perduota rezonansinė baudžiamoji byla. Visose minėtose bylose ikiteisminį tyrimą atliko Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, tyrimą organizavo ir jam vadovavo Generalinės Skaityti toliau

Žmogus, saugojęs V. Landsbergį (1)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Algirdas Patackas yra vadinamas disidentu, publicistu ir rašytoju, tačiau jo biografija daug spalvingesnė.

Nepriklausomybės priešaušryje buvęs kultūrizmo čempionatų prizininkas įsitraukė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą, saugojo Aukščiausiosios Tarybos pirmininką Vytautą Landsbergį ir, kaip pats sako, saugodamas negalėjo atsitraukti „toliau nei du metrai“.

Interviu DELFI A. Patackas atskleidė, kaip įsitraukė į pogrindinę leidybos veiklą, kaip pateko į Sąjūdžio iniciatyvinę grupę Kaune ir kokios emocijos Skaityti toliau

V. Putinas paleido iš kalėjimo M. Chodorkovskį (5)

„Facebook“ nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo suteikė malonę bene garsiausiam šios šalies kaliniui, buvusiam naftos bendrovės „Jukos“ vadovui Michailui Chadarkovskiui.

Kalinys Michailas Chodorkovskis, kurio malonės įsakymą penktadienį pasirašė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, į laisvę išeis tada, kai jo kolonija gaus tą dokumentą.

Tokia tvarka yra numatyta Rusijos baudžiamojo kodekso 173-iajame straipsnyje. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Apie brangius žodžius (2)

mytrips.lt nuotr.

Buvo viens gaspadorius, tas kupščavodavo. Ir dabar jis įsidėjo tris šimtus dorelių ir keliavo į miestą, kad nusipirktų visokio tavoro.

Bekelia[u]dams jis susitinka vieną žmogų ir kla[u]sė to, ant kur tie keliai eina, nėsa buvo du keliai.

Tas žmogus sakė tam gaspadoriui:
– Duok šimtą dolerių, tai aš sakysiu. Mano viens žodis šimtą dolerių verts.

Dabar tas gaspadorius misly: „Kad tave šimts budelių, kas tai per žodis, kad jis šimtą dolerių verts“. Skaityti toliau

Lietuviški filmai pristatomi žymiuose dokumentinių filmų festivaliuose (0)

Kadras iš Ričardo Marcinkaus filmo „Galutinis tikslas“ | scanorama.lt nuotr.

Lietuvos kino centras skyrė 7130 litų paramą dviem kino sklaidos užsienyje projektams. Režisieriaus Ričardo Marcinkaus dokumentinio filmo „Galutinis tikslas“ (prod. įmonė UAB „Full Screen“) pasaulinei premjerai Tarptautiniame Amsterdamo dokumentinių filmų festivalyje skirta 6000 litų parama. Režisieriaus Lino Mikutos dokumentinio filmo „Pietūs Lipovkėje“ (prod. įmonė „Monoklis“) pasaulinei premjerai Tarptautiniame Leipcigo dokumentinių ir animacinių filmų  festivalyje skirta 1130 litų parama.

Ričardo Marcinkaus debiutinis dokumentinis filmas „Galutinis tikslas“ yra vienas iš 15 filmų, atrinktų Skaityti toliau

A. Patackas. Iš „gatvinio“ sąjūdiečio atsiminimų (24)

Sąjūdžio bendražygiai | autoriaus asmen. archyvo nuotr.

Šis birželis ženklina mūsų naujosios eros 25-metį – iš pradžių laviruojant, prisidengiant „persitvarkymo“ Sovietų Sąjungoje legitimumu burtasi keliui į Nepriklausomybę. Mūsų istorinė atmintis dabar linkusi Sąjūdį išgryninti iki idealiosios formos ir turinio: ak, kokia tuomet buvo vienybė, darna, pasišventimas!..

Tai suprantama – Tautos esminiai istoriniai momentai natūraliai apsigaubia legendos šleifu, o jos Simbolių statusą įgijusių įvykių ar personalijų „demaskavimas“, surandant juose psichologinių kliaudžių, nėra labai išmintingas. Vis dėlto prasminga pajusti lakoniškų vadovėlių skirsnių „virtuvę“, Istorijos gyvąjį procesą. Skaityti toliau

Minima Pasaulinė spaudos laisvės diena (0)

Pagėgiuose 2010 m. kovojama už spaudos laisvę | Skipičio nuotr.

Šiemet gegužės 3 d. dvidešimtą kartą minima Pasaulinė  spaudos laisvės diena, paskelbta Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos 1993 metais.

Gegužės 3-ioji pasirinkta įprasminant istorinę Vindhuko deklaraciją, kurią 1991-ųjų gegužės 3 dieną priėmė į Namibiją UNESCO sukviesti Afrikos žurnalistai. Joje deklaruojama, kad spaudos laisvė yra galima tik laisvos, nepriklausomos ir pliuralistinės žiniasklaidos aplinkoje. Tai sudaro sąlygas ir žurnalistų saugumui.

Atkreipdama dėmesį į žurnalistų fizinį ir psichologinį saugumą, kovą su nebaudžiamumu už nusikaltimus prieš žodžio ir išraiškos laisvę, laisvo ir atviro interneto bei saugumo jame svarbą, Skaityti toliau

R.M.Lapas. Už kiekvieno didžio vyro – didi moteris! (II) (3)

Vera Šernienė su sūnum Žaku. Vichy, Prancūzija, 1930 m | Ž.Šerno asm. nuotr.

Likimo suvestos Paryžiuje

Tarpukario Paryžius, kuriame virė kultūrinis ir meninis gyvenimas, tarsi magnetas traukė gabius žmones iš viso pasaulio. Tad nenuostabu, kad jaunimas iš karo pelenų prisikėlusios Lietuvos irgi vyko ten studijuoti dailę ar muziką. Savo diplomatines įstaigas Prancūzijoje įkūrė ir jaunutė Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Likimas suvedė Paryžiuje ir dvi 1918 m. Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų žmonas – Verą Šernienę ir Bronę Klimienę. Skaityti toliau

Respublikos Prezidentė suteikia malonę 4 nusikaltėliams (0)

D.Grybauskaitė | Š.Mažeikos nuotr., DELFI

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovaujamame Malonės komisijos posėdyje svarstytas 81 nuteistojo asmens prašymas suteikti malonę.

Posėdyje nutarta suteikti malonę keturiems asmenims: vienas asmuo atleistas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, trims asmenims likusi laisvės atėmimo bausmė sumažinta.

Priimant sprendimus dėl malonės suteikimo, buvo atsižvelgta į asmens amžių, sveikatos būklę ir turimų mažamečių vaikų skaičių. Skaityti toliau

E.Merkytė. Partizanų motina (6)

Ona Lukšienė | Partizanai.org nuotr.

1947 m. savo dienoraštyje Lietuvos partizanų Tauro apygardos kapelionas kunigas Justinas Lelešius-Grafas rašė: „Šiandien mes pajėgūs išmatuoti aukščiausius kalnus, giliausias jūras, tolimas planetas, bet kas išmatuos, kas pajėgs suprasti tą beribį skausmą, kuris palietė motinų širdis, kuris atėmė jų senatvės paguodą, pravirkdė seneles tų sūnų, kurie krito didvyriškose kautynėse už Lietuvos laisvę ir laimingą ateitį?

Laikas užgydys žaizdas, bet ne motinų. Jos iki karsto lentos žiūrės į tą vingiuotą, baltą takelį, kuriuo jos sūnelis išėjo parnešti laisvės. Skaityti toliau

G.Songaila: Ar Lietuvos valstybės institucijos vykdo FSB įsakymus? (video) (3)

Michailas Kostiajevas |asmen. nuotr.

Balandžio 30 d. Seimo narys, Tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila sušaukė spaudos konferenciją Seime, kuri buvo skirta  balandžio 26 d. akcijos „Ne-naujiems černobyliams ir fukušimoms“ aptarimui.

Baltarusijos režimo požiūrį į protestus prieš atominę elektrinę Lietuvos pasienyje aiškiai parodė faktas, kad Kazimieras Uoka nebuvo įleistas į Baltarusiją, kur jis ketino dalyvauti oficialiame Baltarusijos visuomeninių organizacijų kasmetiniame renginyje „Čenobilskij šliach“.

Abiejose Nemuno pusėse įvyko protestas prieš atominę elektrinę prie Nemano (Ragainės). Karaliaučiaus srities valdžios požiūrį į šį renginį parodė faktas, Skaityti toliau