Teisingumo ministerija Seimo rudens sesijos metu teiks siūlymą sudaryti sąlygas žudikams, nuteistiems iki gyvos galvos, kreiptis į teismą su prašymu skirti terminuotą bausmę. Šįkart tokią nesąmonę susigalvojo ne mūsų politikai, tai yra Strasbūro teismo nurodymas. Žinomas šalies teisės profesorius Alfonsas Vaišvila tai vadina absurdu. Pasak jo, žiauriems žudikams atleidimo negali būti, nes jų aukų jau niekas nesugrąžins.
Teisingumo ministerija į Seimo rudens sesijos programą siūlo įkelti nuostatą,kad būtų įgyvendintas Europos Žmogaus TeisiųTeismo sprendimas ir būtų sudarytos sąlygos nuteistiesiems iki gyvos galvos, atitinkantiems įstatymais numatytus kriterijus, kreiptis į teismą dėl bausmės pakeitimo į terminuotą. Atitinkamas projektas dar neregistruotas, tačiau jau spalį tokį siūlymą ketinama pateikti Seimui.
– Iš vienos pusės, jei žmogus pasitaiso ir nebekelia pavojaus kitiems, gal ir normalu, kad jis po kokių 30 metų gali išeiti į laisvę. Tačiau iš kitos, ar tai nebūtų bausmės už itin sunkius nusikaltimus nuvertinimas, ar nėra pavojinga atsisakyti tokios atgrasymo priemonės? – „Vakaro žinios“ klausė Alfonso Vaišvilos.
– Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo perkėlimas į mūsų Baudžiamąjį kodeksą būtų ne kas kita, kaip bausmės iki gyvos galvos atsisakymas. Juk jei po kurio laiko bus galima kreiptis į teismą dėl griežčiausios bausmės pakeitimo į terminuotą, tai tada iš kodekso sankcijų sąrašo tokia sankcija, kaip laisvės atėmimas iki gyvos galvos, turės būti išbraukta. Tai būtų bausmės autoriteto paneigimas ir būtų sukurtas prieštaravimas: visuomenė informuojama, kad žmogus nuteisiamas iki gyvos galvos, o pasirodo, kad jis po 20 metų išeis į laisvę. Tai būtų visuomenės apgaudinėjimo forma: viena žadama, kita daroma. Nes panaikinus mirties bausmę ir dar panaikinus bausmę iki gyvos galvos, žmogaus gyvybė būtų dar kartą nuvertinama, už jos atėmimą nebūtų galima taikyti griežčiausių sankcijų. Dvilypumas. Čia ne teisė, o politika, iškreipianti teisės esmę. Teisė pasidarys nepatikima, kai tikrovė paneigs tai, kas skelbiama. Sovietai buvo tokio sudvejinimo specialistai – viena sakydavo, kita darydavo.
Man, kaip teisininkui, šis klausimas nesuprantamas. Teisė sako, kad visi asmenys yra lygiateisiai, aukos gyvybė turi būti branginama taip pat, kaip ir žudiko. O pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimą išeitų, kad žudiko gyvybė yra svarbesnė.
– Be to, ir dabar net ir baisiausi žudikai turi viltį ištrūkti į laisvę, nes tam yra amnestija, prezidento malonė.
– Iš principo taip. Tačiau jei amnestiją arba malonę sistemingai naudosime, gausime tą patį rezultatą, kurį gausime ir po Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo įteisinimo. Amnestija ir malonė privalo būti išimtiniai dalykai, nes priešingu atveju nubaudimas netektų prasmės ir būtų savęs apgaudinėjimas.
– Bausmės iki gyvos galvos panaikinimo šalininkų vienas argumentų – valstybei per brangu visą gyvenimą išlaikyti nusikaltėlius.
– Tai tada reikia iš viso atsisakyti teisingumo vykdymo, nes teisingumas itin brangiai kainuoja. Kažkodėl teisininkai kartu su mūsų ekonomistais nebandė paskaičiuoti, kiek kainuoja vienos bylos ištyrimas. Viena byla būna atidėliojama, atnaujinama kartais po kelis kartus, teisme nagrinėjama kviečiant liudytojus ir jiems apmokant išlaidas, atitraukiant nuo darbo, reikia krūvos ekspertizių ir t.t. Didžiuliai pinigai. Tačiau teisingumo vykdymas yra konstitucinė valstybės pareiga. Jei valstybė ekonomiškai neišgali vykdyti teisingumo, tai ji net negali būti valstybe.
– Strasbūro teismas sako, kad ir nuteistiesiems iki gyvos galvos reikia suteikti viltį kada nors išeiti į laisvę, nes jis gali pasitaisyti, reabilituotis…
– Iki gyvos galvos baudžiami tik itin žiaurūs žmogžudžiai, tad ar verta kalbėti apie pasitaisymą? Jei yra nors koks teisingumas, tokiais atvejais pasitaisymas neturi prasmės. Jei žmogžudys ir pasitaisys, kas sugrąžins jo nužudytos aukos gyvybę? Štai Igorį Achremovą po keliolikos metų paleido į laisvę. O kada jo nužudytas „Respublikos“ žurnalistas Vitas Lingys sugrįš? Atsakymas aiškus, todėl visi tie argumentai apie pasitaisymą yra niekiniai, savavališki, netoleruotini.
– Kaip galvojate, kodėl Europos Žmogaus Teisių Teismas taip akcentuoja žiaurių žudikų ir kitų nusikaltėlių teises, bet nutyli apie aukų teises?
– Europa yra gerokai susipainiojusi savo vertybėse. Europos Žmogaus Teisių Teismas, pavyzdžiui, yra pasakęs, kad žmogus neturi teisės mirti. Gyventi turi teisę, bet mirti teisės neturi. Taip pasakė su eutanazija susijusioje byloje prieš Angliją.
–Tas pats Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą Lietuvą pripažino pralaimėjusia bylose dėl blogų kalinimo sąlygų. Aišku, kaliniai negali gyventi purvinose kamerose tarp daugybės žiurkių ar blakių, tačiau nejau būtinai jiems turėti muzikinius centrus, kompiuterius, televizorius ir panašiai, kad jaustųsi kaip namie? Ar sąlygos neturėtų būti nežeminančios orumo, bet ir ne kaip namie – kad būtų baisu grįžti į kalėjimą?
– Aš irgi esu įsitikinęs, kad sąlygos neturi žeminti žmogaus orumo, bet turi būti gerokai blogesnės nei namie. Reikia asmeniui sudaryti tam tikrų nepatogumų, kad jis nenorėtų į tas sąlygas sugrįžti. O pas mus arba Švedijoje, Anglijoje kai kurie žmonės kalėjime geriau gyvena nei laisvėje esantys ir minimalią algą uždirbantys. Jei nusikaltusiam užtikrinama teisė gyventi normaliau nei lojaliam žmogui, tai mes jau esame visiškai susipainioję vertybėse.
Faktai
Europos Žmogaus Teisių Teismas šių metų gegužės 23 d. paskelbė sprendimą byloje, kurioje tyrė 8-ių nuteistųjų iki gyvos galvos skundą prieš Lietuvą. Beje, visi pareiškėjai nuteisti už nužudymus sunkinančiomis aplinkybėmis. Trys jų dar iki konvencijos, uždraudusios mirties bausmę, įsigaliojimo buvo nuteisti mirties bausme, kuri vėliau buvo pakeista į įkalinimą iki gyvos galvos. 2013 metais pareiškėjai kreipėsi į Strasbūro teismą su skundais, kad nesant galimybės sušvelninti jiems paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos yra pažeidžiamas konvencijos 3 straipsnis.
Lietuvos teisė nenumato nuteistiesiems iki gyvos galvos galimybės kreiptis dėl lygtinio paleidimo, amnestija taip pat dar nė karto nebuvo suteikta ir nuteistųjų iki gyvos galvos atžvilgiu. Vyriausybė minėtoje byloje įrodinėjo, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės sušvelninimo galimybę Lietuvos teisėje užtikrina prezidento malonė. Pažymėtina, kad 2012-aisiais prezidentė dekretu nuteistajam suteikė malonę pakeičiant įkalinimą iki gyvos galvos į terminuotą laisvės atėmimą 25 metams.
Strasbūro teismas byloje prieš Lietuvą nusprendė: kadangi malonė Lietuvoje suteikta tik vienam nuteistajam iki gyvos galvos, tai yra nepakankama priemonė ir nustatė pažeidimą dėl to, kad Lietuvos teisėje nuteistiesiems iki gyvos galvos nėra užtikrinama veiksminga galimybė kreiptis dėl bausmės sušvelninimo.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Aš užmušiau žmogų, prašau apginti mano žmogišką prigimti. Visi rėks, o auka , kuria aš užmušiau, kas ją apgins. Kam ją ginti. Jos nėra, aš ją užmušiau, ji užkasta.
Viskas, belieka laukti asteroido.