Žymos archyvas: kalbininkas

Mirė kalbininkas Kazimieras Musteikis (0)

Kazimieras Musteikis (1928-2019) | LEU nuotr.

Eidamas 92-sius metus, 2019 m. rugsėjo 29 d. po sunkios ligos, į Amžinybę iš keliavo prof. habil. humanitarinių mokslų daktaras Kazimieras Musteikis (1928-2019).        

K. Musteikis gimė 1928 m. sausio 6 d. Laučiūniškėje, Zarasų raj., Salako valsčiuje. Jis buvo vyriausias sūnus daugiavaikėje valstiečių šeimoje. 1936 m. pradėjo lankyti Baibių pradžios mokyklą, penktą skyrių baigė 1939 m. Antalieptėje. 1941m. pradėjo mokytis 3 klasių Dusetų progimnazijoje, įsikūrusioje Tautos namuose (K. Būgos g. Nr. 56). Tai buvo sunkūs laikai Skaityti toliau

V. E. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Kazimieras Būga kaip kalbininkas (0)

Kazimieras Būga (stovi trečias iš kairės) su Peterburgo lietuvių studentų grupe Lietuvių mokslo draugijos susirinkime Vilniuje, 1912 m. | voruta.lt nuotr.

Būga – mokslininkas, profesorius, kalbininkas, baltistas, kalbotyros, leksikologijos ir leksikografijos darbų autorius, stipriausias lietuvių etimologas. Kalbininkas gimė 1879 m. Pažiegės kaime, Zarasų apskrityje. Jo tėvas – Kazimieras Būga buvo apsišvietęs valstietis. Mokėjo skaityti lietuviškai, lenkiškai ir rusiškai. Motina – Grasilija Mekuškaitė, buvo kilusi iš Jūžintų apylinkės. Būgų šeimoje augo keturi sūnūs ir keturios dukterys.

Jauniausią sūnų Kazimierą skaityti išmokė tėvas, Skaityti toliau

Vilniuje bus atidaromas J. Jablonskio skveras (1)

Jonas Jablonskis apie 1912–1914 m. | lnm.lt, Jablonskių šeimos nuotr.

Gegužės 7 d, 16 val. šalia Vilniaus miesto savivaldybės (Konstitucijos pr. 3) minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną vyks lietuvių bendrinės kalbos kūrėjo Jono Jablonskio vardo skvero atidarymas. Renginyje koncertuos Vilniaus miesto savivaldybės choras „Jauna muzika“.

Apie J. Jablonskį susirinkusiems papasakos Lietuvių kalbos instituto direktorė Albina Auksoriūtė. Bus skaitomos Janinos Degutytės, Justino Marcinkevičiaus eilės.

Renginio vedėjas – Gintaras Mikalauskas. Skaityti toliau

R. Šarknickas. Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus bandomas paversti negyvu (6)

arunas-snieckus-vasilaiuskaites-nuotr-2012-02-24

Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus bandomas paversti negyvu Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus įkurtas 1990 m. buvusioje klebonijoje. Tai seniausias išlikęs pastatas Vilkijoje. Manoma, kad šiam namui yra per 300 metų. Jo sienos regėjo mums gerai žinomus lietuvių kūrėjus, tačiau ryškiausią pėdsaką čia paliko garsiausias lietuvių tautosakininkas ir etnografas Antanas Juška. Jo sukaupti lietuvių liaudies dvasiniai turtai ir šiandien stebina savo gausa. A. Juškos amžininkai mini daugiau nei 70 tūkst. senųjų lietuviškų žodžių žodyną, Skaityti toliau

Kalbos žėručius gliaudantis tautosakininkas nuo Lašašos (0)

Konstantas Algirdas Aleksynas pirmojoje ekspedicijoje | satenai.lt nuotr.

Su tautosakininku, tekstologu, redaktoriumi, apie septyniasdešimties mokslinių ir visuomenei skirtų leidinių sudarytoju ir parengėju, 2006 m. Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatu Konstantu Algirdu Aleksynu kalbasi Juozas Šorys.

Gimėte, iš toliau žiūrint, Suvalkiją ir Dzūkiją aprėpiančiame regione, bet vis dėlto jau suvalkietiškoje Prienų krašto pusėje. Kokie pirmieji Jūsų atmenami pradžių pradžios, kūdikystės arba ankstyvosios vaikystės, ir vėlesni įspūdžiai išliko atmintyje? Skaityti toliau

M. Petkevičienė. Kalba buvo jo gyvenimas (2)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt , J. Vaiškūno nuotr.

Vasario 23 d. į amžinąją kelionę palydėdami įžymiausią Lietuvos kalbininką, garsų lietuvių kalbos tyrėją ir gynėją Zigmą Zinkevičių  (1925 01 04-2018 02 20) skelbiame šviesiam Velionio atminimui skirtus šiltus Jo anūkės Mildos Petkevičienės žodžius.

Esu iš ilgaamžių giminės. Vaikystėje turėjau laimės pažinti tris savo prosenelius. Mano vaikai taip pat.

Vakar vakare (vasario 20 d., – Alkas.lt), sulaukęs 93 metų, iškeliavo mano senelis Zigmas. Kito senelio man likimas neleido geriau Skaityti toliau

Mirė žymus kalbininkas Zigmas Zinkevičius (16)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Vasario 20 d., antradienį, eidamas 94-uosius metus, Vilniuje mirė akademikas, žymus Lietuvos kalbininkas, baltistas, dialektologas, akademikas, vadovėlių autorius, buvęs švietimo ir mokslo ministras profesorius Zigmas Zinkevičius.

Velionis buvo Lietuvių kalbos draugijos, tarptautinių periodinių leidinių „Baltistika“ ir „Lituanistika“ redakcinių kolegijų narys. Lietuvos ir užsienio spaudoje akademikas paskelbė daug straipsnių įvairiais lietuvių kalbos istorijos, dialektologijos, lietuvių kalbos tyrinėjimo istorijos klausimais, recenzavo daugybę lingvistikos veikalų. Ištyrė ir paskelbė vadinamąjį jotvingių kalbos žodynėlį „Pagonių šnektos iš Narevo“. Už nuopelnus Lietuvai 1995 m. Skaityti toliau

2018-ieji paskelbti Simono Daukanto metais (0)

Simonas Daukantas | enciklopedija.lt nuotr.

Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad kitais metais spalio 28 d. sukanka 225 metai nuo lietuvių istoriko, literato, kalbininko, švietėjo, tautinio atgimimo žadintojo ir pirmosios Lietuvos istorijos, parašytos lietuviškai, autoriaus Simono Daukanto gimimo, nusprendė 2018-uosius paskelbti Simono Daukanto metais. Už tai numatantį Seimo nutarimą balsavo (projektas Nr. XIIIP-1409(2) vienabalsiai balsavo 94 Seimo nariai.

Seimas šį sprendimą priėmė siekdamas paskatinti Lietuvos visuomenę, ypač jaunimą, domėtis Simono Daukanto palikimu, jo aktualumu šių dienų žmogui ir valstybei. Skaityti toliau

Kaune bus atidengtas paminklas Jonui Jablonskiui (3)

Jonas Jablonskis apie 1912–1914 m. | lnm.lt, Jablonskių šeimos nuotr.

Gruodžio 20 d. 11.30 val. aikštelėje priešais įėjimą į Jono Jablonskio vardo gimnaziją (Aušros g. 3), Kaune bus atidengtas paminklas žymiausiam bendrinės lietuvių kalbos normintojui ir kūrėjui Jonui Jablonskiui. Iš granito ir bronzos pagamintas  monumentas pastatytas kalbininko vardu pavadintos gimnazijos prieigose. Iškilmingoje paminklo atidengimo ceremonijoje kviečiami dalyvauti visi kauniečiai.

„Idėjos įgyvendinimas šiek tiek užtruko ir pastaruosius penkerius metus buvo renkamos ne tik lėšos, bet ir svarstoma, kur galėtų būti pastatytas paminklas. Mano galva, šiandien parinkta graži, atvira erdvė, Skaityti toliau

Galima siūlyti asmenis nusipelniusius gauti B. Savukyno premiją (2)

Bronys Savukynas

Skelbiamas dokumentų priėmimas Bronio Savukyno premijai gauti. Ji skiriama publicistinių kūrinių autoriams, kultūros leidinių vyriausiesiems redaktoriams už lietuvių kalbos grynumo ir taisyklingumo puoselėjimą, humanistinių vertybių, analitinės minties ir intelektualinės kultūros skleidimą periodiniuose kultūros leidiniuose. 

Premijos gavėjus gali siūlyti juridiniai asmenys. Pateiktus asmenis svarsto B. Savukyno premijos skyrimo komisija, sudaryta iš penkių narių. Paraiškų laukiama iki lapkričio 15 dienos. Laimėtojas skelbiamas gruodžio 16-ąją, minint B. Savukyno gimimo dieną.

B. Savukynas buvo lietuvių filologas, kalbininkas, vertėjas ir žurnalistas, ilgametis Skaityti toliau

A. Aleksaitė. Madinga kalba – madingas žmogus? (2)

Agnė Aleksaitė | Asmeninė nuotr.

JAV universitetų akademinės bendruomenės nariai erzinančiai dažnų žodžių ar frazių sąrašus rengia iš šviečiamųjų paskatų, kad anglakalbiai imtų vartoti skambius, ekspresyvius, tačiau nepelnytai užmirštus žodžius, žurnalistai šio darbo imasi, norėdami pašiepti į kalbos madą linkusią tam tikrą visuomenės dalį, o tinklaraštininkų tikslas kiek paviršutiniškas – patarti tinklaraščių lankytojams, kaip sukčiauti, t. y. kokius žodžius įtraukti į kalbą, kad kalbantysis sudarytų tikro erudito įspūdį… (Agnė Aleksaitė) 

***

Skaityti toliau

J. Saboliaus filmo „Po 450 metų. Mažvydas“ peržiūra M.Mažvydo bibliotekoje (0)

Filmas apie Mazvydo knygaRugsėjo 8 d. 12 val. M . Mažvydo nacionalinės bibliotekos „Kino klubas“ (Kino salė, V a.) kviečia kartu minėti Tarptautinę raštingumo dieną. Šią dieną minimi ir pagerbiami tie, kurie puoselėjo raštingumą pasaulyje, ir visi mokytojai, kurie dabar moko kitus. Tokiai ypatingai progai pasirinktas išskirtinis filmas. Tai prieš 20 metų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) sukurtas dokumentinis filmas apie Martyną Mažvydą. „Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit, ir tatai skaitydami permanykit“, – šiais M. Mažvydo parašytais žodžiais prasideda LRT prodiuserio, režisieriaus Juozo Saboliaus filmas „Po 450 metų. Mažvydas“. Skaityti toliau

Seimas paskelbė 2017 metus Algirdo Juliaus Greimo metais (0)

Algirdas Julius Greimas | semiotika.lt nuotr.

Seimas paskelbė 2017 metus Algirdo Juliaus Greimo metais. Tai numatančiam nutarimui „Dėl 2017 metų paskelbimo Algirdo Juliaus Greimo metais“ (projektas Nr. XIIP-4251(2) vieningai pritarė 65 Seimo nariai.

Tokį siūlymą Seimas nusprendė svarstyti atsižvelgdamas į tai, kad 2017 m. bus minimos pasaulyje žinomo lietuvių kilmės prancūzų kalbininko, mitologo, vieno žymiausių šiuolaikinės semiotikos atstovų, Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėjo Algirdo Juliaus Greimo 100-osios  gimimo metinės. Skaityti toliau

Italų kalbininkas, baltistas P.U.Dini apdovanotas garbės ženklu (0)

italu kalbininkas_lrkm.lt

Gegužės 28 d. Venecijos architektūros bienalės Baltijos pavilijone už Lietuvos kultūros sklaidą per kalbą ir jos tyrimus, vertimų inicijavimą, bendradarbiavimą su leidyklomis, poezijos pristatymą Italijoje bei nuoseklią ir aktyvią veiklą Pizos universiteto Baltų filologijos katedroje, kultūros ministerijos aukščiausiu apdovanojimu, garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“, apdovanotas italų kalbininkas, baltistas prof. Habil. Dr. Pietro Umberto Dinis.

Apdovanojimo ceremonijoje dalyvavo kultūros ministras Šarūnas Birutis, LR ambasadorė Italijoje Jolanta Balčiūnienė. Įteikdamas apdovanojimą kultūros ministras pasidžiaugė, kad P. U. Dinis, Skaityti toliau

Netekome iškilaus kalbininko Algirdo Sabaliausko (0)

Prof. Algirdas Sabaliauskas (1929–2016) | mokslolietuva.lt, G. Zemlicko nuotr.

Balandžio 18 d. Lietuvos mokslų akademija ir Lietuvių kalbos institutas pranešė, kad mirė garsus lietuvių kalbininkas, baltistas, daugelio mokslinių ir mokslo populiarinimo knygų ir straipsnių autorius, habilituotas daktaras, profesorius Algirdas Sabaliauskas.

A. Sabaliauskas gimė Marijampolėje. Čia 1948 m. baigė Rygiškių Jono gimnaziją. Vilniaus universitete studijavo lituanistiką. Paskutiniais studijų universitete metais (1953) pradėjo dirbti Lietuvių kalbos ir literatūros institute (LKLI), su kuriuo vėliau susiejo visą savo gyvenimą. Institute baigė aspirantūra (dabar  – doktarantūra), parašė ir apgynė kandidato, vėliau ir daktaro (dabar habil. dr.) disertacijas. Skaityti toliau

Mirė garsus kalbininkas, lietuvių tarmių tyrėjas Aloyzas VidugirIs (1)

Aloyzas Vidugiris | LKI nuotr.

Kovo 5 d. eidamas 88-tus metus mirė garsus kalbininkas, ilgametis lietuvių tarmių tyrėjas humanitarinių mokslų daktaras Aloyzas Vidugiris (1928 12 25–2016 03 05).

1954 m., baigęs Vilniaus pedagoginį institutą ir įgijęs lietuvių kalbos ir literatūros ir psichologijos specialybę, jis pasirinko kalbininko kelią. 1956–1959 m. Aloyzas Vidugiris studijavo Lietuvių kalbos ir literatūros instituto aspirantūroje. Nuo 1954 m. iki 2001 m. dirbo Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus vyresniuoju mokslo darbuotoju.

Vadovaujamas akademiko Boriso Larino, apgynė daktaro (tuo metu – filologijos mokslų Skaityti toliau

UNESCO minės A. J. Greimo 100-ąsias gimimo metines (0)

Algirdas Julius Greimas | semiotika.lt nuotr.

Lapkričio 3-18 d. Paryžiuje vykusios UNESCO Generalinės konferencijos metu paskelbtas UNESCO ir valstybių narių 2016-2017 m. minimų sukakčių sąrašas, į kurį įtraukta per 40 pasaulio kultūrai, švietimui, mokslui, istorinei atminčiai svarbių datų. Į šį sąrašą taip pat pateko visame pasaulyje žinomo kalbininko, semiotiko, mitologo Algirdo Juliaus Greimo 100-osios gimimo metinės.

Šios sukakties kandidatūrą, kurią pateikė Lietuva, taip pat parėmė Prancūzija, Estija, Meksika bei Brazilijos ir Italijos semiotikos centrai. Skaityti toliau

A. Pupkis. Atsakymas A. Smetonai (11)

Aldonas Pupkis |delfi.lt, T. Vinicko nuotr.

Kalbininko Smetonos nuomonė dėl svetimų raidžių vartojimo lietuvių kalbos tekstuose ir asmens dokumentuose žinoma ne nuo vakar.

Vadinamųjų „talkininkų“ neseniai surinkti parašai dėl nelietuviškų pavardžių rašymo asmens dokumentuose veikiausiai paskatino kolegą dar kartą grįžti prie šio klausimo ir pateikti ilgus savo samprotavimus stengiantis, kaip jis rašo, „pasergėti nuo kenksmingo žingsnio – latviško pavardžių rašymo pasuose kelio“.

Deja, kuo tai būtų kenksminga lietuviams (išnyktų valstybė? lietuvių kalba?), Skaityti toliau

V. Budnikas. Kabinetinis lietuvių kalbos sindromas: atsakas A.Smetonai (25)

Lietuvos piliečio pasas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Kalbininkas Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona publikacijoje „Kaip 150 visuomenės veikėjų kalbą gelbėjo“ neseniai jausmingai reagavo į 150 Lietuvos intelektualų iniciatyvą įstatymu nekeisti lietuvių kalbos abėcėlės, tačiau leisti užsieniečiams Lietuvos Respublikos asmens tapatybės dokumentuose rašyti savo pavardes ir vardus originalo kalba kitame dokumento puslapyje.

Stebina ne autoriaus kompetencija (atrodo, tam jos pakanka), bet publikacijos emocingumas: yra lotyniškas posakis – „Jupiteri, tu pyksti? Vadinasi, tu neteisus“. Skaityti toliau

Mirė kalbininkas profesorius Vincentas Drotvinas (1)

V. Drotvinas | LEU nuotr.

Liepos 12 dieną mirė Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) profesorius emeritas, kalbininkas, leksikologas, kalbos istorikas, Mažosios Lietuvos leksikografijos tyrėjas, Lietuvos mokslo premijos laureatas prof. Vincentas Drotvinas.

V. Drotvinas gimė 1929 m. liepos 10 d. Stakiuose, Raudonės valsčiuje (dabar Jurbarko r.).  1949 m. baigė Betygalos Maironio vidurinę mokyklą. 1949–1953 m. Vilniaus pedagoginiame institute (nuo 2011 m. – Lietuvos edukologijos universitetas) studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Nuo 1956 m. dirbo Vilniaus pedagoginio instituto (dabar – LEU) dėstytoju. 1962–1983 m. buvo Skaityti toliau

Mirė garsus kalbininkas ir lietuvių kalbos gynėjas profesorius Vincas Urbutis (4)

vincas-urbutis-55a676f81f293

Liepos 12 d., sekmadienį, amžinybėn išėjo iškilus Vilniaus universiteto Baltistikos katedros profesorius, baltų kalbų etimologijos ir žodžių darybos tyrėjas, lietuvių kalbos gynėjas, labai išgarsėjusio dviejų laidų sulaukusio veikalo „Lietuvių kalbos išdavystė“ autorius, profesorius, habilituotas daktaras Vincas Urbutis.

Profesoriaus Vinco Urbučio, gimusio 1929 m. vasario 26 d. Mažeikių rajono Petraičių kaime, mokslo kelias glaudžiai susijęs su Vilniaus universitetu. Čia baigė lituanistikos studijas, parašė ir apgynė abi – daktaro ir habilituoto daktaro – disertacijas (1956  ir 1971 m.). Skaityti toliau

Kalbininkui J. Juškai bus išleistas pašto ženklas (0)

J. Juskai pasto zenklasBirželio 6 dieną, šeštadienį, apyvartoje pasirodys naujas pašto ženklas, kuris bus skirtas garsaus lietuvių kalbininko Jono Juškos 200-osioms gimimo metinėms.

300 tūkst. tiražu išleidžiamo pašto ženklo nominalas – 0,58 euro. Naująjį pašto ženklą sukūrė Vaclovas Butrimas. Su šiuo pašto ženklu apyvartoje pasirodys ir pirmosios dienos vokas. Šeštadienį pašto korespondencija, apmokama naujaisiais pašto ženklais, Vilkijos pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Skaityti toliau

Grįžtame į lenkų laikus (5)

Remigijus Šimašius_respublika.lt

Rinkimų kampanijoms artėjant į pabaigą, politikai, kovojantys dėl rinkėjų balsų sekmadienį prie balsadėžių, rodo paskutiniuosius triukus. Kandidatas į Vilniaus merus liberalas Remigijus Šimašius štai nusprendė atsigręžti į lenkų rinkėjus. Jis ketina siekti, kad Vilniaus arkikatedroje mišios būtų laikomos ir lenkų kalba.

Tokią idėją liberalas R.Šimašius išsakė praėjusią savaitę vykusiame Lenkijos diskusijų klube Vilniuje: „Aš nesuprantu, kodėl vienoje svarbiausių Vilniaus ir Lietuvos bažnyčių šv.Mišios negali būti laikomos lenkų kalba? Nes pusė Vilniaus vyskupijos tikinčiųjų yra lenkai.“

Skaityti toliau

L. Glebavičiūtė. Lietuvišką žodį iškėlęs (video) (4)

prof.Z.Zinnkevicius-alkas.lt, j.vaiskuno-nuotr

Skiriama kalbininko Zigmo Zinkevičiaus 90 metų jubiliejui paminėti

„Mano gyvenimo tikslas – lietuvių kalbos istorija“, –  sako akademikas, profesorius habilituotas daktaras Zigmas Zinkevičius.  Žymiausias Lietuvos kalbininkas, baltistas, dialektologas, akademikas, vadovėlių autorius, visuomenės bei politinis veikėjas šiais metais paminėjo garbingą 90 metų jubiliejų. Šiai progai skirtas renginių ciklas.

Renginiai, skirti garbingai sukakčiai

2015 metų sausio mėnesį LMA Vrublevskių bibliotekoje veikė akademiko Zigmo Zinkevičiaus jubiliejui skirta paroda „Lietuvišką žodį iškėlęs“.

Skaityti toliau

Gardine pagerbtas garsiojo kalbininko Jono Jablonskio atminimas (1)

Jonas Jablonskis – berniuku gimnazijos lotynu kalbos mokytojas Gardine. 1912–1914 m.Jablonskiu seimos nuosavybe_lnm.lt

Lapkričio 19 dieną Lietuvos generalinio konsulato Gardine iniciatyva ant buvusios Berniukų gimnazijos pastato, kuriame 1912-1914 metais Jonas Jablonskis dėstė lotynų ir graikų kalbas, atidengta atminimo lenta didžiojo lietuvių kalbininko švietėjiškai veiklai Gardine įamžinti.

Atminimo lentą atidengė ir sveikinimo žodį tarė Lietuvos generalinė konsulė Gardine Aušra Černevičienė, J. Jablonskio veiklos svarbą pažymėjo humanitarinių mokslų daktarė, centro „Lingua Lituanica“ direktorė Irena Kruopienė, Gardino J. Kupalos universiteto turizmo ir kultūros paveldo katedros vedėjas Sergejus Donskichas.

Ceremonijoje taip pat dalyvavo Gardino valdžios atstovai, Skaityti toliau

Biršone atrastas naujas piliakalnis (1)

????????

Nedidelė Birštono savivaldybė, apraityta nuostabiųjų Nemuno kilpų, itin turtinga archeologinių paminklų: joje yra net šeši piliakalniai (Birštono, Babronių, Nemajūnų, Paverknių, Šaltinėnų, Šilėnų), keletas pilkapių. Nieko nuostabaus – palei Nemuną, jo dešiniojoje pusėje, ėjo gynybiniai lietuvių sutvirtinimai.

Šį rudenį Birštono apylinkėse atrastas dar vienas piliakalnis. Ir atrastas jis visai šalia kalbininko Jono Kazlausko tėviškės, į kurią kiekvieną vasarą jo paminėti suguža šimtai lankytojų, šalia Lietuvos tūkstantmečio garbei pasodinto ąžuolyno. Čia iš plataus Nemuno slėnio pakyla kalvos, apaugusios senu mišku; miško tankynėje ir slypėjo lig šiol nežinomas piliakalnis. Mažai kas po tas tankmes landžiojo, piliakalnio neaptiko. Juoba, kad jis beveik neiškilęs, tik dviejų gilių stačių, beveik neįveikiamų griovų atskirtas nuo pašalinių akių. Kur tu jį pastebėsi?! Skaityti toliau

Kristijono Donelaičio kūryba – lietuvių stiprybės šaltinis (0)

K.Donelaicio draugija | marko.lt nuotr.

Balandžio 8 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė lankėsi Marijampolėje, kur dalyvavo Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms skirtuose renginiuose.

Prezidentė pasveikino Kristijono Donelaičio draugijos narius, respublikinės konferencijos „Po Donelaičio ženklu“ dalyvius ir marijampoliečius, susirinkusius prie lietuvių grožinės literatūros pradininko paminklo. Skaityti toliau

Prof. Alvydo Butkaus knygos „Baltiškos impresijos“ pristatymas (4)

A.Butkaus knygos „Baltiškos impresijos“ viršelio dalisBalandžio 11 d., ketvirtadienį, 17 val. Istorinėje Prezidentūroje vyks VDU profesoriaus, Letonikos centro vadovo Alvydo Butkaus naujausios knygos „Baltiškos impresijos“ pristatymas. Kartu su Letonikos centro jaun. mokslo darbuotoja Kristina Vaisvalavičiene autorius dalinsis mintimis apie Lietuvos ir Latvijos tarpusavio santykius, santykius su didžiosiomis kaimynėmis, Baltijos šalių vadavimąsi iš sovietinio kultūrinio ir kalbinio palikimo, gyventojų mentaliteto europėjimą, Rusijos pastangas išlaikyti kalbinę, politinę bei ideologinę įtaką Baltijos šalyse, istorijos interpretacijos skirtumus.

Diskusiją nuspalvins smuikininkė Lijana Žiedelytė.

Knygos autorius Alvydas Butkus (g. 1950 m. Kaune) – Lietuvos kalbininkas, Skaityti toliau

Dar kartą dėl žodžio „įtakoti“ (0)

Valstybinė lietuvių kalbos komisija kas mėnesį savo interneto svetainėje skelbia visuomenei rūpimiausius klausimus: nurodo, ko dažniausiai ieškoma VLKK Konsultacijų banke. Čia jau porą metų žodis įtakoti yra vienas iš populiariausių: 2011 m. tikrintas 913 kartų, 2011–2012 m. beveik kas mėnesį minimas kaip vienas iš labiausiai dominančių žodžių. Skaityti toliau

A.J. Greimas: Mano intelektualinis kelias iš dalies paaiškinamas mano kilme… (0)

Algirdas Julius Greimas

Šiemet kovo 9 d. sukanka 95-eri metai, kai gimė lietuvių kalbininkas, semiotikas, mitologas ir eseistas Algirdas Julius Greimas (g. 1917.03.9 – 1992.02.22).

Algirdas Julius Greimas – pasaulinio garso mokslininkas, vienas semiotikos mokslo kūrėjų, lietuvių mitologijos tyrinėtojas, Paryžiaus semiotikos mokyklos pagrindėjas, kalbininkas. Jis, kaip ir M. K. Čiurlionis, yra vienas žinomiausių lietuvių pasaulyje, turintis mokinių ir pasekėjų įvairiose šalyse. Jo mokslo darbai išversti į daugelį kalbų. A. J. Greimas yra vienas iš pagrindinių šiuolaikinių mąstytojų, gretinamas su tokiais mokslininkais kaip S. Freudas, F. Nietsche, F. Kafka Skaityti toliau