Žymos archyvas: kalantinės

Šiandien – Pilietinio pasipriešinimo diena (nuotraukos, video) (18)

Romas Kalanta (1953-1972)

Šiandien, gegužės 14 d. – Pilietinio pasipriešinimo diena. 1972 m. gegužės 14 d.  Kauno muzikinio teatro sodelyje apsipylęs benzinu ir sušukęs „Laisvę Lietuvai!“,  susidegino devyniolikmetis jaunuolis Romas Kalanta. Įvykis išgąsdino  Lietuvos komunistų partijos (LKP) ir Valstybės saugumo komiteto (KGB) pareigūnus. Jie slapta palaidojo R. Kalantą. Kilo jaunimo neramumai, R. Kalantos laidotuvių dieną peraugę į spontaniškas eitynes Laisvės alėja. Romas Kalanta tapo pilietinio pasipriešinimo okupacinei santvarkai simboliu.

Romas Kalanta – Lietuvos Laisvės šauklys, savo gyvybę paaukojęs vardan Lietuvos Laisvės, gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje, Elenos ir Adolfo Kalantų šeimoje. Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. 1972-ųjų Kauno pavasaris: jaunimas reikalavo ne duonos ir žaidimų (3)

JAV lietuviams 1974 metais nepatiko, kad  Lietuvos patriotas Romas Kalanta buvo lyginamas su Vakarų „hipiais“, kuriuos sovietų lyderis Leonidas Brežnevas 1973 m. išleistoje knygoje „Lenininiu kursu“ pavadino kapitalizmo griovėjais | Archyvinė nuotr.

Tos pačios šešios ar septynios nuotraukos iš KGB archyvų, kuriomis ketvirtį amžiaus paprastai iliustruojami visi straipsniai apie 1972 m. gegužės 14-ąją dėl Lietuvos laisvės susideginusį Romą Kalantą ir po jo laidotuvių prasidėjusį Kauno pavasarį, neatspindi to sukilimo dramatizmo. Nuotraukose matome tik linksmus, atrodo, net šiek tiek įkaušusius, Laisvės alėja šokių žingsniu einančius jaunuolius, sovietų milicininkų nugaras, o rusų kariuomenės sunkvežimių „Ural-375“, įsirėžusių į sukilėlių barikadas, joks fotoobjektyvas, nei valdiškas, nei slaptas, kažkodėl neužfiksavo. Skaityti toliau

Pagerbtas Lietuvos laisvės šauklys R.Kalanta (nuotraukos) (0)

Kauno sav. nuotr.

Gegužės 14 dieną Muzikinio teatro sodelyje pagerbtas Lietuvos laisvės šauklio Romo Kalantos atminimas.

Šalia paminklo „Aukos laukas“ vyko jaunimo akcija, kurios metu moksleiviai iš vėjo malūnėlių dėliojo Lietuvos trispalvę. Prasidėjo festivalis „Rokas už laisvę“ ir akustinė bardų programa „Šimtas pavasarių“, kuri tęsis iki pat vakaro.

„Praėjo 43 metai nuo tos lemtingos gegužės 14-osios dienos. Šiandien Laisvės alėja, miesto sodelis, Skaityti toliau

A.Patackas: Garliavoje bręsta labai skaudūs dalykai, kurie gali pasibaigti tuo, kuo baigėsi kalantinės (video) (23)

Algirdas Patackas | delfi.lt, Š.Mažeikos nuotr.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Algirdo Patacko kalba, pasakyta Romo Kalantos žūties 40-mečio minėjime

Laisvės liepsna, deguonis R. Kalantos aukai atminti. Gegužės 14 d., 1972-ieji. Kaune pasklinda gandas, kad miesto sode susidegino jaunuolis. Kodėl, nežinia. Po kurio laiko pradėjo aiškėti, kad jo motyvai panašūs kaip Jano Palacho, jauno istoriko, prieš trejetą metų susideginusio Prahoje. Tai laisvė, laisvė bet kuria kaina.

Gegužės 15-oji, rytas. Miesto sode tuščia ir tylu, jokių pėdsakų, nė vieno žmogaus tarsi nieko nebūtų įvykę. Skaityti toliau

Romo Kalantos susideginimo dieną signataras A.Patackas perspėjo Lietuvą dėl įvykių Garliavoje (video) (47)

A.Patackas kalba R.Kalantos minėjime Seime, 2012 05 15 d.

Gegužės 15 d., kalbėdamas Seime Romo Kalantos atminimui skirtame iškilmingame minėjime, Nepriklausomybės akto signataras, pasipriešinimo sovietinei sistemai dalyvis Algirdas Patackas rimtai perspėjo Lietuvos valdžią ir visuomenę, kad minint Romo Kalantos aukos ir jaunimo pasipriešinimo 40-metį,  negalima užsimerkti ir nematyti dabartinių įvykių Garliavoje. Ten bręsta labai skaudūs dalykai, kurie gali pasibaigti tuo, kuo baigėsi kalantinės, – perspėjo A.Patackas.

A.Patackas iškilmingame minėjime Seime atkreipė dėmesį į tai, kad kiekvienas istorijos prisiminimas turi prasmę tik tada, kai mes jį palyginame su dabartimi ir iš to pasimokome. Skaityti toliau

J. Trinkūnas. Romo Kalantos žygdarbis ir jaunimo judėjimas (video) (8)

1972 m. Kauno pavasario bylos tyrimo metu Kauno miesto prokuratūra mėgino identifikuoti protesto demonstracijų dalyvius. 1972 m. Kauno pavasario bylos tyrimo metu Kauno miesto prokuratūra mėgino identifikuoti protesto demonstracijų dalyvius. Aprašas po nuotrauka: „1 – Vytautas Kaladė, 3 – Rimantas Baužys, 4 – Ričardas Truškauskas, 5 – Virginija Urbonavičiūtė, 6 – Vladas Kasiulevičius, 8 – Vytautas Pocius.“ Kaunas, 1972 m. gegužės 18 d. | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

R.Kalantos pasiaukojimas 1972 m gegužės 14 d. ženklino svarbias permainas Lietuvos gyvenime. Šiomis dienomis minimos Kalantinės yra svarbios mums visiems. Vis dėlto tenka dažnai išgirsti,  jog šių metinių metu reikia prisiminti ir labiau vertinti hipių, roko bei kitus vakarietiškos subkultūros dalykus. Tokiam siaurokam supratimui galima paprieštarauti ir nurodyti neseniai (2011 m.) paskelbtą solidžią mokslinę studiją „Sąjūdžio ištakų beieškant. Nepaklusniųjų tinklaveikos galia“. Tyrinėtojų nuomone, tuo metu egzistavo trys priešinimosi režimui suvaržymams srovės:  jaunimo hipių subkultūra, etnokultūrinis sąjūdis ir katalikiškasis pogrindis. Etnokultūrinis sąjūdis apėmė romuviečių, žygeivių ir folklorininkų judėjimus. Ši  knyga  pateikė svarbius teorinius to meto kultūrinių judėjimų apibrėžimus. Skaityti toliau