Pristatomas dokumentinis filmas „Romas Kalanta – Heroizmo genas“

Romas Kalanta pasiaukojo už Lietuvos laisvę, Tai buvo sakralinė auka, iš nevilties, priminusi ginkluoto pasipriešinimo brolių partizanų likimą, užkluptiems istrebitelių, susinaikinti patiems, tačiau nepasiduoti į priešo nelaisvę.

Kokį paveikslą visuomenei, dabartiniam jaunimui vykstančio karo akivaizdoje kuria Romo Kalantos asmenybė?

Kodėl kai kurie žmonės vis dar tebesijaučia nejaukiai, kalbėdami apie jaunuolį dėl laisvės pasirinkusį aukščiausią protesto formą – paaukoti savo gyvybę?

Apie vaikiną be titulų, mėgusį išsiskirti iš pilkos minios kitokiu mąstymu, stiliumi ir drabužiais, vaikiną, nekentusį sovietmečio ideologijos, skaičiusį Šapokos istoriją, norėjusį tapti kunigu, pasakosime istorinės dokumentikos laidų cikle  „Priešaušrio Lietuva“ per INFO TV.

Dokumentinės apybraižos „Romas Kalanta – Heroizmo genas“ premjera – jau gruodžio 18 d., sekmadienį, 14.50 val. Filmo autorė ir režisierė žurnalistė Danguolė Bunikienė.

Svarbiausiu šios apybraižos akcentu tapo artimųjų saugomi ir niekur iki šiol neviešinti Romo rašinėliai apie gyvenimą ir mirtį, išskirtinės, Romo vaikystės, niekur nepublikuotos nuotraukos, žmonių, gyvai pažinojusių laisvės šauklį, atviras interviu ir pačių protesto dalyvių autentiški liudijimai.

Prabėgo 50 Kauno pavasarių nuo 1972 metų, kai devyniolikmetis Romas Kalanta, protestuodamas prieš sovietinį režimą, muzikinio teatro skverelyje, Kaune, virto ugnies deglu.

Šis įvykis okupuotoje Lietuvoje, prasiveržęs pro geležinę uždangą, atskleidė visam pasauliui tikrąjį režimo veidą.

Svarbiausia –  jaunų žmonių, gimusių pokario metais, širdyse  įžiebė viltį ir suteikė jėgų begalinei drąsai priešintis sistemai.

Manyta, kad sunaikinus senąją kultūrą, tradicijas ir kalbą, žmonės taps paklusniais sovietinės sistemos piliečiais. Tačiau įvyko visai priešingai.

Dokumentinėje apybraižoje prisiminimais apie Kauno pavasario įvykius dalinsis žinomi kauniečiai: fotomenininkas prof. Romualdas Požerskis, buvęs muziejininkas Algimantas Daugirdas, savanoriškos krašto apsaugos tarnybos pirmasis Kauno rinktinės vadas, garbės savanoris, dimisijos majoras Vitalijus Edvardas Straleckas. Kiek jie svarbūs šių dienų kontekste?

 „Po Prahos pavasario numalšinimo jaunimas buvo labai įaudrintas. Nuojauta buvo, kad ar Lietuvoje, ar Baltijos šalyse turi kažkas atsitikti“,  – pasakos muziejininkas A. Daugirdas, mintimis sugrįžęs į 1968 – uosius metus, kai per radijo imtuvą klausydavo žinių iš Prahos.

Kodėl šis protesto aktas įvyko būtent Kaune, o ne kitame Lietuvos mieste? Kas tam turėjo įtaką? Kaip dabartiniai 70 – mečiai pasielgtų, atsidūrę praeito amžiaus įvykių sukūryje?

Kai kurių žmonių atmintyje Romo, juodaplaukio, plačių pečių, išvaizdaus vaikino, portretas įsirėžė ilgam. Mokytoja Aldona Karkauskienė jam dėsčiusi lietuvių kalbą ir literatūrą sako nepamiršianti tos dienos, kai perskaitė vaikino atneštą rašinį.

„Perskaičiusi rašinį, kurį vėliau skaitė Sniečkus (komunistų partijos pirmasis sekretorius) labai norėjau su juo pasikalbėti, bet tuo metu laiko neradau, nes reikėjo vesti kitas pamokas“, – lyg apgailestaudama pasakojo filmo kūrėjams mokytoja.

Išskirtinis ir labai atviras mokytojos Aldonos interviu, mums pirmiesiems, praėjus keliems dešimtmečiams.

Ką sovietmečiu reiškė būti mokytoja, kai saugumo infiltruotas į kolektyvą kolega sekė kiekvieną mokytojos žingsnį?

Šio filmo kūrėjai daug bendravo ir su Romo artimaisiais: marčiomis  Aušra, Jolanta ir Natalija, vasarą atskridusia iš JAV. 

Buvo įdomu išgirsti kokioje aplinkoje vaikinas augo, kas formavo jo tapatybę, pasaulėžiūrą. Iš kur jam kildavo mintys apie laisvą žmogų, sovietmečio sistemos žlugimą, kai pati aplinka buvo persunkta brukamos komunizmo idealogijos?

Brolio Arvydo žmona Jolanta susitikusi su filmo kūrybine grupe papasakojo apie laisvės šauklio motinos Elenos ir senelių šaknis. Moteris mano, kad R. Kalantos heroizmo ištakos slypėjo būtent jose.

„Toje šeimoje laisvės dvasia visą laiką ruseno ir jos skleidėja buvo mama Elena Kalantienė“, – tarsi paslaptį  apie kurią niekas iki šiol visuomenėje nekalbėjo, išdavė mums kita marti Aušra, gyvenanti Palangoje.

Jos vyro, šviesios atminties Antano Kalantos, iniciatyva sukaupta ir dėžutėje saugoma disidento gyvenimą menanti autentiška medžiaga, nustebinusi šio filmo kūrėjus, buvo iškelta prieš operatoriaus kameros objektyvą.

„Šiai šeimai teko išgyventi nuolatinį saugumiečių sekimą, stresą ir pažeminimą, KGB-istai net gėdėti uždraudė“, –  pasakos Natalija, telefono ekrane sklaidydama savo vestuvių nuotraukas.

Jose Romas – Natalijos pabrolys, sėdintis šventėje už stalo, besijuokiantis, bendraujantis su pamergėmis.

„O, kad kas būtų žinojęs tada, kad taip atsitiks“, – tarstelėjo Natalija, parodydama nuotraukose  gražiausius paminklus Romui atminti, pastatytus JAV. Deja, Lietuvoje, atminimo ženklų laisvės šaukliui –  mažoka.

Kaip atrodo taip vadinama „kalantinių“ baudžiamoji byla, dabar saugoma Lietuvos ypatingajame archyve, pažymėta numeriu 47 644? Šios bylos net penki tomai. Joje suklijuotos saugumiečių darytos nuotraukos, įsegti liudininkų parodymai.

 

1 of 21

- +

1. Romas Kalanta. [1970–1972 m.] | Kauno regionininio valstybės archyvo nuotr.

Romas Kalanta. [1970–1972 m.] | Kauno regionininio valstybės archyvo nuotr.

2. R. Kalantos žūties vietoje susirinkę antisovietinės manifestacijos dalyviai. Kaunas, 1972 m. gegužės 18 d. Iš Lietuvos ypatingojo archyvo

R. Kalantos žūties vietoje susirinkę antisovietinės manifestacijos dalyviai. Kaunas, 1972 m. gegužės 18 d. Iš Lietuvos ypatingojo archyvo

3. Romo Kalantos susideginimo vieta Kauno miesto sode. 1972 m. gegužės 14 d. | Kauno regionininio valstybės archyvo nuotr.

4. Romo Kalantos laidotuvės Kauno Romainių kapinėse. 1972 m. gegužės 18 d. | nežinomo autoriaus nuotr.

5. Kauno miesto sode pagerbti Romo Kalantos atminimo susirinkę žmonės. 1972 m. gegužės 18 d. | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Kauno miesto sode pagerbti Romo Kalantos atminimo susirinkę žmonės. 1972 m. gegužės 18 d. | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

6. Kauno miesto sode pagerbti Romo Kalantos atminimo susirinkę žmonės. 1972 m. gegužės 18 d. | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

7. R. Kalantos žūties vietoje susirinkę antisovietinės manifestacijos dalyviai. Kaunas, 1972 m. gegužės 18 d. | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

8. Žmonės eina iš Kauno miesto sodo link Laisvės alėjos. 1972 m. gegužės 18 d. | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Žmonės eina iš Kauno miesto sodo link Laisvės alėjos. 1972 m. gegužės 18 d. | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

9. Eitynės Kauno Laisvės alėja. 1972 m. gegužės 18 d. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Eitynės Kauno Laisvės alėja. 1972 m. gegužės 18 d. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

10. Eitynės Kauno Laisvės alėja. 1972 m. gegužės 18 d. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Eitynės Kauno Laisvės alėja. 1972 m. gegužės 18 d. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

11. Antisovietinės manifestacijos, kilusios po R. Kalantos žūties, dalyviai Kauno Laisvės alėjoje. 1972 m. gegužės 18 d. | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Antisovietinės manifestacijos, kilusios po R. Kalantos žūties, dalyviai Kauno Laisvės alėjoje. 1972 m. gegužės 18 d. | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

12. Eitynės Kauno Laisvės alėja. 1972 m. gegužės 18 d. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Eitynės Kauno Laisvės alėja. 1972 m. gegužės 18 d. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

13. Milicijos ir kariuomenės pajėgos malšina eitynes Kaune. 1972 m. gegužės 18 d. | 0Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Milicijos ir kariuomenės pajėgos malšina eitynes Kaune. 1972 m. gegužės 18 d. | 0Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

14. Milicijos ir kariuomenės pajėgos malšina eitynes Kaune. 1972 m. gegužės 18 d. | 0Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Milicijos ir kariuomenės pajėgos malšina eitynes Kaune. 1972 m. gegužės 18 d. | 0Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

15. „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“. Įrašas, kurį asmeninėje užrašų knygelėje paliko R. Kalanta. Kaunas, 1972 m. | Kauno IX forto muziejaus nuotr.

„Dėl mano mirties kalta tik santvarka“. Įrašas, kurį asmeninėje užrašų knygelėje paliko R. Kalanta. Kaunas, 1972 m. | Kauno IX forto muziejaus nuotr.

16. Namas, kuriame 1963–1972 m. gyveno R. Kalanta ? | LGGRTC nuotr.

17. 1990 m. ant namo kuriame gyveno R. Kalanta atidengta memorialinė lenta (skulpt. V. Ledas). Kaunas, 2013 m. | LGGRTC nuotr.

18. R. Kalantos kapas I-osiose Romainių kapinėse. Kaunas, 2013 m. | LGGRTC nuotr.

19. 2002 m. R. Kalantos žūties vietoje atidengtas paminklas „Aukos laukas“ ir įrašas grindinyje: „Romas Kalanta 1972“ (skulpt. R. Antinis, arch. S. Juškys). Kaunas, 2013 m. | LGGRTC nuotr.

20. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas dėl Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordino suteikimo R. Kalantai. Vilnius, 2001 m. liepos 1 d. | Kauno IX forto muziejaus nuotr.

21. Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas. Vilnius, 2001 m. liepos 1 d. | Kauno IX forto muziejaus nuotr.

Nuotraukose numeriais pažymėti pagrindiniai maišto organizatoriai. Objektas  – numeris vienas –  taip KGB-istai buvo  įvardinę  Vytautą Kaladę.

Kodėl iki šiol prie jo namo net atminimo lentelės nėra? –  klausimą filme kels istorikai.   

Apie visa tai ir dar daugiau, pasitelkę  į pagalbą karo istorijos rekonstruktorių klubo „Partizanai“ narius ir Veršvų gimnazijos mokinius, sukūrusius 8 – ojo dešimtmečio mokinio įvaizdį ir nuotaikas, pamatysite dokumentikos laidoje „Priešaušrio Lietuva“ – jau gruodžio 18 d., sekmadienį, 14.50 val. per INFO TV.  

Po transliacijos dokumentinę apybraižą „Romas Kalanta – Heroizmo genas“ galėsite peržiūrėti jums patogiu metu LNK.LT mediatekoje.

Projekto pagalbininkai –  „Volfas Engelman“, „Danspin“, viešbutis „Pušynė“ ir statybos įmonė „Žimpra“.