Trečiadienis, 16 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visuomenė Žmonės

Minime laisvės šauklio Romo Kalantos 70 metų gimimo sukaktį

www.alkas.lt
2023-02-23 08:49:19
0
Romo Kalantos paminklas Čikagos kapinėse | E. Lukoševičiaus nuotr.

Romo Kalantos paminklas Čikagos kapinėse | E. Lukoševičiaus nuotr.

Praėjusiais metais per Lietuvą nuvilnijo antisovietinio pasipriešinimo simbolio Romo Kalantos žūties (1972-2022) 50 metų minėjimai. Šiemet vasario 22 d. jau paminėjome šio laisvės šauklio 70 metų gimimo sukaktį.

Romas Kalanta gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje, Elenos ir Adolfo Kalantų šeimoje, kurioje be jo augo dar du broliai – Antanas (g. 1945 m.) ir Arvydas (g. 1958 m.). Iki 1963 m. R. Kalanta su tėvais ir broliais gyveno Alytuje, tuomet šeima persikėlė gyventi į Kauną, Vilijampolę.

1963–1968 m. jis mokėsi Kauno 6-ojoje aštuonmetėje mokykloje, vėliau, nuo 1968 m., Kauno 18-ojoje vidurinėje mokykloje. R. Kalantos mokyklinėse charakteristikose nurodoma, kad jis „buvo apsiskaitęs, rašė eilėraščius, sportavo, grojo gitara“, „lėtas, taikaus būdo, gana uždaras, mėgstantis analizuoti, nelinkęs atvirai bičiuliautis“, „kovojo su melu ir neteisybe“.

Romas Kalanta. 1970 m. | Kauno IX forto muziejaus rinkinių nuotr.
Romas Kalanta. 1970 m. | Kauno IX forto muziejaus rinkinių nuotr.

Jam rūpėjo tautos egzistencijos problemos, jaudino tautinę ir asmenybės saviraišką varžanti visuomeninė politinė padėtis Lietuvoje. Buvo vienas iš to meto daugelio jaunuolių, kurie protestuodami prieš sovietinį saviraiškos laisvės varžymą nešiojo ilgus plaukus.

Religinga motina vaikus auklėjo katalikiška dvasia, todėl jis niekada neslėpė esąs praktikuojantis katalikas. Dėl jo religinių įsitikinimų bei visuomeninių pažiūrų mokykloje kildavo konfliktų, 1971 m. jis buvo pašalintas iš komjaunimo. 1971 m. R. Kalanta turėjo baigti vidurinę mokyklą, tačiau jos nebaigė neišlaikęs istorijos egzamino, nes nesirėmė marksistinėmis-lenininėmis istorijos dogmomis. Tuomet perėjo mokytis į Kauno 5-ąją vakarinę (pamaininę) vidurinę mokyklą.

1972 m. gegužės 14 d. sekmadienio vidurdienį Kauno miesto sode, prie Muzikinio teatro, netoli anuometinio Kauno m. vykdomojo komiteto, esančio Laisvės alėjoje, protestuodamas prieš sovietinį režimą, R. Kalanta apsipylė benzinu iš trijų litrų stiklainio ir, šaukdamas „Laisvę Lietuvai!“, padegė save.

Atskubėję greitosios pagalbos medikai išvežė Romą į ligoninę jau netekusį sąmonės. Pastangos išgelbėti gyvybę buvo nesėkmingos, konstatuoti viso kūno II ir IV laipsnio nudegimai.

Oficialiais duomenimis, R. Kalanta mirė 1972 m. gegužės 15 d., apie 4 val. ryto. Jo užrašų knygelėje, kuri pateko į KGB rankas, liko įrašas: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka.“

Nujausdama galimą R. Kalantos poelgio įtaką antisovietinių veiksmų proveržiui, ypač tarp jaunimo, valdžia siekė užkirsti kelią viešam visuomenės pasipiktinimo protrūkiui per laidotuves ir informacijos patekimui į užsienį.

Todėl, įsikišus sovietiniam saugumui, laidotuvės įvyko gegužės 18 d. 14 val., dviem valandom anksčiau, nei buvo numatyta, ir kitose, nei planavo artimieji kapinėse – Romainiuose.

1972 m. gegužės 18 d. į 16 val. numatytas laidotuves prie R. Kalantos namų, Panerių g. 34, susirinko gausus būrys žmonių. Paaiškėjus, kad laidotuvės jau įvyko, žmonės iš Panerių gatvės patraukė į Kauno miesto sodą, o laidotuvėms skirtas gėles padėjo R. Kalantos žūties vietoje, iš tulpių sudėliojo žodį LIETUVA.

Kauno politechnikumo pirmakursis Rimantas Baužys gegužės 18–osios pavakare R. Kalantos susideginimo vietoje perskaitė prieš dieną paruoštą Laisvojo Lietuvos jaunimo manifestą, kuriame kaltino jaunimą persekiojančią KGB ir miliciją.

Visa tai išsiplėtė į dvi dienas, gegužės 18-ąją ir 19-ąją, trukusias masines demonstracijas, susirėmimus su milicijos pareigūnais. Išsiveržė ilgai slopintas protestas dėl Lietuvos pavergimo, rusinimo, žmogaus laisvių suvaržymo.

Susirinkusieji, kurių buvo daugiau nei trys tūkstančiai, skandavo šūkius „Laisvę Lietuvai!“, „Šalin okupantus!“ Mieste buvo platinami atsišaukimai „Tegyvuoja nepriklausoma Lietuva!“, „Tegyvuoja gegužės 18-oji!“ Šie antisovietiniai protestai Kaune tuo metu buvo vieni gausiausių SSRS mastu.

Sovietų okupacinė valdžia prieš manifestantus, be milicijos, panaudojo ir SSRS kariuomenės desantininkų bei Vidaus reikalų ministerijos specialius karinius būrius.

Protestų malšinimų metu daugelis buvo žiauriai sumušti, iš viso buvo suimti 402 asmenys. Iš jų apie 50 buvo patraukta administracinėn atsakomybėn, o Vytautas Kaladė, Antanas Kačinskas, Rimantas Baužys, Kazys Grinkevičius, Vytautas Žmuida, Jonas Prapuolenaitis, Juozas Macijauskas ir Virginija Urbonavičiūtė nuteisti laisvės atėmimu. Demonstracijose dalyvavę studentai buvo pašalinti iš aukštųjų mokyklų arba paimti į sovietinę kariuomenę.

Siekiant sumenkinti R. Kalantos poelgį, 1972 m. KGB iniciatyva buvo sudaryta teismo medicinos ekspertų komisija, kuri nustatė, neva jis sirgo šizofrenija ir negalėjo suprasti tikrosios savo veiksmų prasmės.

Tačiau 1989 m. sudarytai psichiatrų komisijai nepavyko rasti jokių įrodymų, kad R. Kalanta būtų sirgęs psichikos liga.

Kauno demonstracijų aidas nuvilnijo per visą Lietuvą. Miestuose ir miesteliuose KGB fiksavo padidėjusį kiekį išplatintų antisovietinių atsišaukimų bei Trispalvės iškėlimo atvejų.

Mokyklose moksleiviai švarko atlapų vidinėse pusėse segėdavo nepriklausomos Lietuvos simboliką, tokiais ir panašiais būdais tapatindamiesi su laisva Lietuva. Šie įvykiai nuaidėjo ir per pasaulį, buvo plačiai nušviesti Vakarų spaudoje, kartu primenant ir Lietuvos inkorporavimo į SSRS aplinkybes.

Jau 1972 m. gegužės 20 d. pasaulį pasiekė žinios apie Romo žūtį, neramumus Kauno mieste. Vėlesniais metais JAV lietuvių bendruomenės nariai kiekvienais metais prisimindavo R. Kalantos auką, kartu tai buvo dar viena proga priminti pasauliui apie Lietuvos nepriklausomybės siekį.

Įsidėmėtinas, bet dar menkai pabrėžiamas istorinis faktas, kad 1972 m. gegužės 22 d. Maskvoje prasidėjo JAV prezidento Ričardo Niksono vizitas.

Įvykiai Kaune JAV prezidento vizito SSRS išvakarėse akivaizdžiai griovė mitą apie klestinčią ir visas problemas išsprendusią imperiją, supurtė jos valdžios institucijas. Šis politinis įvykis skatino Lietuvos išsivadavimo siekį.

Pasaulyje gyvenantys lietuviai rengė minėjimus, leido knygas, pašto ženklus, statė paminklus ir kitus atminimo simbolius lietuvių bendruomenių susibūrimo vietose. R. Kalanta tapo neginkluotojo antisovietinio pasipriešinimo simboliu.

 

1 of 21
- +
Romas Kalanta. [1970–1972 m.]
R. Kalantos žūties vietoje susirinkę antisovietinės manifestacijos dalyviai. Kaunas, 1972 m. gegužės 18 d. Iš Lietuvos ypatingojo archyvo
Kauno miesto sode pagerbti Romo Kalantos atminimo susirinkę žmonės. 1972 m. gegužės 18 d. | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Žmonės eina iš Kauno miesto sodo link Laisvės alėjos. 1972 m. gegužės 18 d. | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Eitynės Kauno Laisvės alėja. 1972 m. gegužės 18 d. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Eitynės Kauno Laisvės alėja. 1972 m. gegužės 18 d. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Antisovietinės manifestacijos, kilusios po R. Kalantos žūties, dalyviai Kauno Laisvės alėjoje. 1972 m. gegužės 18 d. | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Eitynės Kauno Laisvės alėja. 1972 m. gegužės 18 d. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Milicijos ir kariuomenės pajėgos malšina eitynes Kaune. 1972 m. gegužės 18 d. | 0Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Milicijos ir kariuomenės pajėgos malšina eitynes Kaune. 1972 m. gegužės 18 d. | 0Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
„Dėl mano mirties kalta tik santvarka“. Įrašas, kurį asmeninėje užrašų knygelėje paliko R. Kalanta. Kaunas, 1972 m. | Kauno IX forto muziejaus nuotr.

1. Romas Kalanta. [1970–1972 m.] | Kauno regionininio valstybės archyvo nuotr.

Romas Kalanta. [1970–1972 m.] | Kauno regionininio valstybės archyvo nuotr.

2. R. Kalantos žūties vietoje susirinkę antisovietinės manifestacijos dalyviai. Kaunas, 1972 m. gegužės 18 d. Iš Lietuvos ypatingojo archyvo

R. Kalantos žūties vietoje susirinkę antisovietinės manifestacijos dalyviai. Kaunas, 1972 m. gegužės 18 d. Iš Lietuvos ypatingojo archyvo

3. Romo Kalantos susideginimo vieta Kauno miesto sode. 1972 m. gegužės 14 d. | Kauno regionininio valstybės archyvo nuotr.

4. Romo Kalantos laidotuvės Kauno Romainių kapinėse. 1972 m. gegužės 18 d. | nežinomo autoriaus nuotr.

5. Kauno miesto sode pagerbti Romo Kalantos atminimo susirinkę žmonės. 1972 m. gegužės 18 d. | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Kauno miesto sode pagerbti Romo Kalantos atminimo susirinkę žmonės. 1972 m. gegužės 18 d. | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

6. Kauno miesto sode pagerbti Romo Kalantos atminimo susirinkę žmonės. 1972 m. gegužės 18 d. | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

7. R. Kalantos žūties vietoje susirinkę antisovietinės manifestacijos dalyviai. Kaunas, 1972 m. gegužės 18 d. | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

8. Žmonės eina iš Kauno miesto sodo link Laisvės alėjos. 1972 m. gegužės 18 d. | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Žmonės eina iš Kauno miesto sodo link Laisvės alėjos. 1972 m. gegužės 18 d. | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

9. Eitynės Kauno Laisvės alėja. 1972 m. gegužės 18 d. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Eitynės Kauno Laisvės alėja. 1972 m. gegužės 18 d. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

10. Eitynės Kauno Laisvės alėja. 1972 m. gegužės 18 d. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Eitynės Kauno Laisvės alėja. 1972 m. gegužės 18 d. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

11. Antisovietinės manifestacijos, kilusios po R. Kalantos žūties, dalyviai Kauno Laisvės alėjoje. 1972 m. gegužės 18 d. | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Antisovietinės manifestacijos, kilusios po R. Kalantos žūties, dalyviai Kauno Laisvės alėjoje. 1972 m. gegužės 18 d. | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

12. Eitynės Kauno Laisvės alėja. 1972 m. gegužės 18 d. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Eitynės Kauno Laisvės alėja. 1972 m. gegužės 18 d. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

13. Milicijos ir kariuomenės pajėgos malšina eitynes Kaune. 1972 m. gegužės 18 d. | 0Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Milicijos ir kariuomenės pajėgos malšina eitynes Kaune. 1972 m. gegužės 18 d. | 0Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

14. Milicijos ir kariuomenės pajėgos malšina eitynes Kaune. 1972 m. gegužės 18 d. | 0Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Milicijos ir kariuomenės pajėgos malšina eitynes Kaune. 1972 m. gegužės 18 d. | 0Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

15. „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“. Įrašas, kurį asmeninėje užrašų knygelėje paliko R. Kalanta. Kaunas, 1972 m. | Kauno IX forto muziejaus nuotr.

„Dėl mano mirties kalta tik santvarka“. Įrašas, kurį asmeninėje užrašų knygelėje paliko R. Kalanta. Kaunas, 1972 m. | Kauno IX forto muziejaus nuotr.

16. Namas, kuriame 1963–1972 m. gyveno R. Kalanta ? | LGGRTC nuotr.

17. 1990 m. ant namo kuriame gyveno R. Kalanta atidengta memorialinė lenta (skulpt. V. Ledas). Kaunas, 2013 m. | LGGRTC nuotr.

18. R. Kalantos kapas I-osiose Romainių kapinėse. Kaunas, 2013 m. | LGGRTC nuotr.

19. 2002 m. R. Kalantos žūties vietoje atidengtas paminklas „Aukos laukas“ ir įrašas grindinyje: „Romas Kalanta 1972“ (skulpt. R. Antinis, arch. S. Juškys). Kaunas, 2013 m. | LGGRTC nuotr.

20. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas dėl Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordino suteikimo R. Kalantai. Vilnius, 2001 m. liepos 1 d. | Kauno IX forto muziejaus nuotr.

21. Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas. Vilnius, 2001 m. liepos 1 d. | Kauno IX forto muziejaus nuotr.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Laisvės šauklys, nacionalinis didvyris R. Kalanta, buvo deramai pagerbtas. Apie R. Kalantą ir vadinamąsias Kalantines 1990 m. sukurtas dokumentinis filmas „Fontano vaikai“ (rež. Raimundas Banionis ir Andrius Šiuša); parašytos knygos: Juozo Grušio-Žilvinio „Po ugnies ženklu“ (1999 m.), Egidijaus Aleksandravičiaus ir Kastyčio Antanaičio „Romo Kalantos auka: 1972 metų Kauno pavasaris“ (2002 m.), Gintauto Iešmanto poezijos knygelė „Kauno elegija“ (1997 m.). Neramumai vykę Kaune po R. Kalantos susideginimo ekranizuoti filme „Emilija iš Laisvės alėjos“ (rež. Donatas Ulvydas, 2017 m.)

Lietuvos Respublikos Prezidento 2000 m. birželio 30 d. dekretu Romas Kalanta (po mirties) apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius).

2002 m. gegužės 7 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu R. Kalantos aukos diena, gegužės 14-oji, buvo įtraukta į atmintinų dienų sąrašą ir paskelbta Pilietinio pasipriešinimo diena.

2002 m. gegužės 14 d. Kaune atidengtas žūties vietos įamžinimo paminklas „Aukos laukas“ ir įrašas grindinyje: „Romas Kalanta 1972“ (skulpt. Robertas Antinis jaunesnysis, arch. Saulius Juškys).

Minint R. Kalantos žūties 70-ias metines, 2022 metus LR Seimas paskelbė Romo Kalantos metais. Lietuvoje buvo rengiami įvairūs renginiai siekiant paminėti R. Kalantos aukos prasmę Lietuvos išlaisvinimui ir pažymėti jo protesto akcijos 50-metį.

2022 m. gegužės 13 d. Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru ir Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, paminint Romo Kalantos žūties jubiliejinius metus (1972-2022), organizavo mokslinę konferenciją.

Taip pat gegužės 13 d. Kauno Muzikinio teatro kiemelyje vyko koncertas „Made in Kaunas“, skirtas Romo Kalantos 50-osioms žūties metinėms paminėti. Gegužės 14 d. Kauno muzikiniame teatre vyko Kipro Mašanausko roko opera „1972 Romui Kalantai atminti“.

R. Kalantos kapas Pirmosiose Romainių kapinėse. Kaunas, 2013 m. | LGGRTC nuotr.
R. Kalantos kapas Pirmosiose Romainių kapinėse. Kaunas, 2013 m. | LGGRTC nuotr.

Visą 2022 m. vasarą netoli R. Kalantos susideginimo vietos – Kauno centriniame pašte veikė paroda „1972. Pramušti sieną“.

Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą „Liepsnojantis Kauno pavasaris (LYA)“ apie 1972 m. gegužės mėnesio įvykius Kaune, vadinamus „Kauno pavasariu“.

2022 m. LGGRTC išleido leidinį „Neginkluotas pasipriešinimas: prielaidos, patirtys, retrospektyva minint Romo Kalantos pasiaukojimo jubiliejinius metus 1972–2022“ (sudarytojas dr. Ramūnas Trimakas).

Tikėtina, kad kalba aktyvus 1972 m. gegužės mėn. Kauno įvykių dalyvis Vytautas Kaladė:

 

 

Parengta pagal LGGRTC  pranešimą

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Romo Kalantos ir kitų pasipriešinančiųjų valdžiai atminimui atidaroma paroda Kaune
  2. Seime – mokslinė konferencija Romo Kalantos metams paminėti TIESIOGIAI
  3. J. Trinkūnas. Romo Kalantos žygdarbis ir jaunimo judėjimas (video)
  4. A. Vaitkutė. Gegužės 14-oji. Romo Kalantos žūties 50-osios metinės
  5. Romo Kalantos susideginimo dieną signataras A.Patackas perspėjo Lietuvą dėl įvykių Garliavoje (video)
  6. 2022-ieji paskiri laisvės šaukliui Romui Kalantai
  7. LGGRTC kviečia pasidalinti žiniomis apie dar nežinomas pokario laisvės kovotojų užkasimo vietas
  8. Paminėtos R. Kalantos žūties 49-osios metinės (nuotraukos)
  9. Čikagoje pagerbtas R. Kalantos ir visų kovotojų už Lietuvos laisvę atminimas (nuotraukos)
  10. Mirė Lietuvos laisvės kovotojas Algirdas Masiulionis
  11. Seimo bus prašoma sudaryti sąlygas įsteigti žuvusių laisvės kovų dalyvių DNR banką
  12. Pagerbtas Lietuvos laisvės šauklys R.Kalanta (nuotraukos)
  13. Vilniuje duris atvers išskirtinė ukrainiečių laisvės kovų paroda
  14. V. Žuko paroda „Deganti Lietuva: nepaklusnumo metų kūryba (1975–1983)“, skirta R. Kalantai atminti
  15. 2021 m. Laisvės premiją siūloma skirti „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ bendradarbiams G. Šuliauskaitei, B. Mališkaitei ir J. Borutai  

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Protokolo pasirašymas
Lietuvoje

VRM ir Vilniaus savivaldybė stiprina bendradarbiavimą

2025 07 15
Emocijos, kompiuteris
Lietuvoje

Programišiai atakuoja 1,5 karto aktyviau nei pernai

2025 07 15
Piniginė, pinigai
Lietuvoje

Lietuvoje – vartojimo paskolų bumas

2025 07 15
Eugenijus Sabutis
Lietuvoje

Susisiekimo ministerija patvirtino pokyčių planą

2025 07 15
Žemės ūkis | zum.lrv.lt
Lietuvoje

Numatomas rekordinis ekologinės gamybos augimas

2025 07 15
Žalioji energetika
Lietuvoje

Lietuva stiprina kritinę energetinės infrastruktūros apsaugą

2025 07 15
Raminta Popovienė
Lietuvoje

Liberalams švietimo ministrė nesugebėjo paaiškinti, kaip taisys egzaminų tvarką

2025 07 15
Vaistai
Lietuvoje

Atostogaujantiems nelikti be vaistų padės nuotolinė prekyba

2025 07 15

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • ... apie Vyriausybė nutarė iš dirbančių ukrainiečių nereikalauti valstybinės kalbos mokėjimo
  • jo apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • jo apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • skt. apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaip išsirinkti anglų kalbos kursus, kurie tikrai duoda rezultatų?
  • Žymėjimo sprendimai siaurose ar nestandartinėse aikštelėse
  • L. Kalėdienė. Žalgiris šiandien
  • D. Kuolys. Nusiginklavimas (III)

Kiti Straipsniai

Emocijos, kompiuteris

Programišiai atakuoja 1,5 karto aktyviau nei pernai

2025 07 15
Žemės ūkis | zum.lrv.lt

Numatomas rekordinis ekologinės gamybos augimas

2025 07 15
Koncertas Lietuva – Japonija

Lietuva – Japonija: muzikinis dialogas

2025 07 15
Prieš 100 metų Antano Gustaičio ANBO-I pakilo į orą | vdkaromuziejus.lt nuotr.

Prieš 100 metų Antano Gustaičio ANBO-I pakilo į orą

2025 07 15
Lietuvos respublikos vyriausybė

Vyriausybė nutarė iš dirbančių ukrainiečių nereikalauti valstybinės kalbos mokėjimo

2025 07 15
Edmundo Žiauberio (1932–1985) piešinys „Durbės mūšis“ (1958)

Pergalei prie Durbės – 765 metai!

2025 07 15
LRT Radijo laidų ciklas „Atrask Lietuvą"

Žinomai radijo žurnalistei Jolantai Jurkūnienei paskirta M. Šalčiaus premija

2025 07 15
Alergija

Alergijos vis labiau jaunėja ir dažnėja

2025 07 14
„Atrastoji Latvija“ kviečia iš naujo pažinti šalį

„Atrastoji Latvija“ kviečia iš naujo pažinti šalį

2025 07 14
Knygos „Istorija vizgina uodegą“ pristatymas ir kūrybiniai užsiėmimai | lnm.lt nuotr.

Knygos „Istorija vizgina uodegą“ pristatymas ir kūrybiniai užsiėmimai

2025 07 14

Skaitytojų nuomonės:

  • ... apie Vyriausybė nutarė iš dirbančių ukrainiečių nereikalauti valstybinės kalbos mokėjimo
  • jo apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • jo apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • skt. apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • skt. apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
LNM išleido monumentalų albumą apie optinio meno meistro ir kolekcininko K. Varnelio gyvenimą bei kūrybą | S. Samsonas, LNM nuotr.

Išleistas įspūdingas albumas „Kazys Varnelis“

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai