Istorikę Ingą Baranauskienę kalbina Vidmantas Valiušaitis, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNB) Informacijos analitikos skyriaus vyriausiasis tyrėjas. Šis interviu – LNB konferencijos „2020-ieji. Pasaulinės tendencijos ir nacionalinis saugumas. Įžvalgos. Iššūkiai. Scenarijai“ kontekstinė dalis.
„Litvinizmu“ kliedi nedidelė mažuma Skaityti toliau
Poetas saugo dievų pėdsakus ne tik apskritai žmogiškoje egzistencijoje, bet ir savo tautos gyvenime. Tauta be poetų yra tauta be ateities, nes ji nebeturi žmonių, kurie ją šauktų ir vestų. Todėl kiekvieną naktinį tautos buvimo metą mūsų akys krypsta į anuos sugrįžimo giesmininkus, kurie mums skelbia kitą rytojų, naują būties tarpsnį, geresnę ateitį ir mus guodžia būsimos laisvės ir gerovės pažadu. Antanas Maceina. Laiškas poetui Bernardui Brazdžioniui.
Mums, lietuviams, tokiu poetu šaukliu sovietinėje okupacijos dvasinėje tamsoje buvo Skaityti toliau
Aš visą laiką ieškojau savo gyvenimo prasmės tautinio gyvenimo gelmėse. Ir iki šiol man atrodo, kad tautinio, nacionalinio gyvenimo turinys, jo pajėgumas, galia – tai niekieno nepralenkta vertybė. Aš įsitikinęs, kad šiandien vėl visu aktualumu kyla būtinybė saugoti ir ginti tą vertybę; savo kalbą, etninius dalykus, be kurių mes beveidžiai ir niekam neįdomūs. Nereikalingi nei Europoje, nei pasaulyje.
Justinas Marcinkevičius.
Nuaidėjo, nubangavo, nuvilnijo tautinių Trispalvių ir valstybinių vėliavų šlamėjimu Lietuvos Respublikos šimtas pirmieji metai į istoriją… Skaityti toliau
„Kaip gyventi su kagėbizmu? Praėjo 17 metų, ar klausimas dar aktualus? Juk Lietuva savo sūnums palaidūnams atleido ir kai sovietų imperija sugriuvo iškepė jiems jautį, t.y. leido privatizuoti jiems turtus. Kur tiesa ir teisingumas? – klausia metų metais persekiotieji ir kankintieji.“ Žurnalistas A. J. Patriubavičius (Lietuvos aidas, 2002.05.30, p. 1).
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, lietuvybės dvasia, vedusi ir suteikusi mums visiems sparnus dainuojančioje Sąjūdžio revoliucijoje bei Sausio 13-osios neginkluotame pasipriešinime, atrodė, tvirta, atspari, amžiams prabudusi. Tai buvo tikras stebuklas Tautos istorijoje. Skaityti toliau
Epochos keičiasi, kaip žmonės ir jų kartos.
Dažnai nuožmių karų griaustiniams blyksint.
Kiekvienas Lietuvai mes tiek tebūsim vertas,
Kiek savo dvasios lobių jai paliksim. Jonas Graičiūnas.
Šių metų gegužės 6 d. būtume minėję rašytojo Jono Mikelinsko 95-ąsias gimimo metines. Deja, jau dveji metai, kai paties rašytojo neturime. Liko tik jo knygos, straipsniai, šviesūs prisiminimai apie susitikimus… Skaityti toliau
Laimingos tautos, kurioms nereikia didvyrių. Tačiau net ir laimingiausi žmonės turi savo didvyrių. Pabandę suprasti, kas ir kodėl vienu ar kitu metu tapo didvyriais, ir pamatę, kaip jie gerbiami, galime nesunkiai nustatyti tautos dvasinę sveikatą.
Ne veltui „juodųjų technologijų meistrai“ pataria: visų pirma atimkite iš žmonių dvasinius ramsčius, suniekinkite jų gerbiamus didvyrius. Ir jeigu tai sugebėsite padarysite jų pačių rankomis, su tokiais žmonėmis jau bus galima daryti bet ką. Skaityti toliau
Diena atrištom akim. Tauta iš kapo pakilus. Viešpatie, leisk jai atkimt. Tebūna jos žodžiai kilnūs.
Justinas Marcinkevičius, 1989.
Istorikas Algimantas Liekis, kurio visa kūrybinė rašytojo, mokslininko ir žurnalisto veikla yra persunkta rūpesčiu ir nerimu dėl mūsų Tautos ir jos valstybingumo likimo ir išlikimo globalizacijos cunamių pagairėje. Kaip tik šia tema jis parašė per 40 monografijų, sudarė per 60 knygų ir paskelbė viešojoje spaudoje daugiau negu 1500 straipsnių. Sunku net įsivaizduoti, kad vienas žmogus gali tiek nuveikti, savo nenuilstančia kūrybine veikla atlikti tokį žygdarbį. Tai dar kartą patvirtina, kad lietuvis gali. Skaityti toliau
Rugpjūčio 6 d., 17.30 val., Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, IV a. fojė), vyks fotomenininkės Rasos Didaitės debiutinės fotografijų parodos „Autoanalizė“ atidarymas.
Fotomenininkė savo pirmojoje parodoje sujungė fotografijos ir poezijos žanrus. Justino Marcinkevičiaus kūryba ją įkvėpė savitai interpretuoti šio poeto eiles, kurių gili prasmė, sąlytis su gamta ir žmogumi yra neatsiejamas ir jos kūryboje. Skaityti toliau
Nacionalinė premija Mariui Ivaškevičiui, parašiusiam romaną „Žali“, sukrėtė daugelį. Pirmiausiai – šio romano iliustruotus Lietuvos partizanus ir jų artimuosius, po to – ištisą eilę įvairaus kalibro Lietuvos patriotų. Ideologinėje kovoje kai kurie vertinimai buvo sutirštinti, o faktai – iškraipyti. M. Ivaškevičiui priskirta tezė apie partizanus – išsigimėlius, nors ji paties autoriaus tekste įdėta į antagonisto – sovietinio okupanto – minčių aruodą.
Šitaip interpretuojant tekstus galima Bibliją paskelbti ateistiniu tekstu, nes ten yra Skaityti toliau
Spalio 11 d. Vilniaus mažajame teatre vyko ciklo „Lietuvos teatro amžius“, skirto valstybės atkūrimo šimtmečiui, renginys – susitikimas su šviesaus atminimo Just.Marcinkevičiaus amžininkais – režisieriumi Povilu Gaidžiu, aktoriumi Regimantu Adomaičiu ir rašytoju, dramaturgu Pranu Treiniu. Poeto vardas minėtas teatro epochos, laužiusios ledus į Sąjūdį ir Atgimimą, kontekste.
Renginio sumanytoja teatrologė Daiva Šabasevičienė kalbėjo: nors gyvename nepriklausomoje Lietuvoje, Skaityti toliau
Rugpjūčio 23-ąją Ignalinoje paminėta Europos diena stalinizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio diena. Ignalinos Švč. M. Marijos gimimo bažnyčioje aukotos šv. Mišios ir pristatyta literatūrinė kompozicija „VISKĄ SAUGOK, ATMINTIE“. Aktoriai Česlovas Stonys, Saulius Sipaitis ir Pranas Zaremba kompozicijoje pagerbė už Lietuvą žuvusius, kentėjusius ir kalbėjo apie budelius, kurie buvo už tai atsakingi. Skambėjo partizanų dainos, buvo skaitomi Antano Rūko, Vytauto Cinausko, Jurgio Zauerveino, Andriaus Vištelio, Justino Marcinkevičiaus, Vytauto Bložės eilėraščiai, rašytojos Vandos Juknaitės, vyskupo Teofiliaus Matulionio mintys. Skaityti toliau
Liepos 29 d., sekmadienį, 15.30 val. Birštono „Eglės“ sanatorijoje vyks susitikimas „Opera „Mažvydas“ po 30 metų“. Prisiminimais dalinsis Mažvydo vaidmens atlikėjas Vladimiras Prudnikovas ir kompozitorė Audronė Žigaitytė. Bus rodomos operos ištraukos. Ta proga siūlome Audronės Žigaitytės straipsnį šiais metais pasirodžiusį straipsnių rinktinėje „Justinas Marcinkevičius: kokį jį prisimename“ (sudarytojas Valentinas Sventickas).
Vis dažniau atsigręždama į praeitį nūdienos kasdienybėje, labiausiai vertinu mokytojus. Nežinau, kokias mokymo programas Skaityti toliau
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo studijoje Informacijos analitikos skyriaus darbuotojai Vilija Baublytė, Arūnas Brazauskas ir Ginas Dabašinskas svarsto apie pušį, kuri pradėjo juoktis daugiau nei prieš pusę amžiaus, tačiau pralinksmino anaiptol ne visus.
Justino Marcinkevičiaus „Pušis, kuri juokėsi“ (1961 m.), savotiškai programinė apysaka, išversta į keleto tuomet komunistinių valstybių kalbų, 1991-aisiais garsiai pokštelėjo, tarsi lūždama, kada TV laidoje „Krantas“ Tomas Venclova ir Skaityti toliau
Skelbiame Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario, filofofo dr. Arvydo Juozaičio kalbą pasakytą Lietuvos Respublikos Seime Kovo 11-osios Akto salėje iškilmingame Sąjūdžio 30-mečio minėjime.
Anuomet mes kreipdavomės vienas į kitą: Gerbiamosios ir Gerbiamieji.
Leiskite ir šiandien taip kreiptis į visus. Į visos Lietuvos sąjūdininkus sąjūdiečius. Skaityti toliau
30 metų – tiek rytoj sukanka nuo tos dienos, kai buvo suburta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinė grupė, pradėjusi vesti šalį į nepriklausomybę. Kokia buvo šių drąsių žingsnių pradžia?
Minint Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės 30-metį šiomis dienomis vyks įvairių renginių.
Vienas jų – Vilniuje, Žvėryne, šalia tos vietos, kur leistos „Sąjūdžio žinios“, rytoj bus atidengta paminklinė lenta.
– Stovėjote prie Sąjūdžio ištakų, buvote vienas jo lyderių, Skaityti toliau
Šiandien, kai artėjame prie Sąjūdžio 30-mečio, dažnai klausiame – kodėl, atkovojus Nepriklausomybę, jo kūrėjų keliai išsiskyrė. „Aš buvau linkęs geriau tapti auka, negu „valgyti“ bendražygius. Daugelis pasirinko būtent valgytojų vaidmenį. Aš turiu galvoje tuos Sąjūdžio radikalus – jie jau tada buvo tapę Sąjūdžio žandarmerija, netgi prokuratūra ir kalėjimu. Turint omeny, kad bet kokia opozicija buvo pavojinga tai Sąjūdžio viršūnei – skelbė „tautos priešais“. Jiems pavojinga atrodė netgi kritika“, – konstatuoja filosofas Arvydas Juozaitis, įspėdamas, jog dabar mums būtina išgyventi Tautai pražūtingą Tėvynės tuštėjimo metą. Skaityti toliau
Diena kaip Dievo šypsena
Justinas Marcinkevičius
Prašau atleisti: tautos poetą vadinsiu tik vardu – Justinas. Bendraudamas kreipdavausi į jį kaip ir daugelis – gerbiamas Justinai, tačiau šio rašinio pobūdis reikalauja šiltesnio kreipinio. Tikiuosi, kad jį pateisinsiu. Skaityti toliau
Balandžio 20 d., Ignalina kviečia į renginį, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui ir pirmosios Lietuvos vyriausybės vadovo Augustino Voldemaro 135-osioms gimimo metinėms paminėti.
Pasak lietuvių tautos poeto Justino Marcinkevičiaus, „Istorija, į kurią atsiremiam, yra mūsų istorija. Šviesos ir tiesos spindulys teapšviečia skurdžius ir garbingus, kraujuojančius ir sopulingus jos puslapius, senus ir naujus kultūros paminklus…“. Skaityti toliau
Vasario 23 dieną, penktadienį, 18 val., Vilniaus knygų mugėje, bus pristatoma knyga – „Justinas Marcinkevičius: kokį jį prisimename“. Renginyje dalyvaus literatūros kritikas Valentinas Sventickas, poeto dukra Jurga Marcinkevičiūtė, profesorė Viktorija Daujotytė, žurnalistas Audrius Siaurusevičius ir filosofas, rašytojas, publicistas Arvydas Juozaitis.
Didžiajai daliai Lietuvos žmonių gana pasakyti vardą ir pavardę – Justinas Marcinkevičius, – ir yra aišku, apie ką kalbama. Tai aukščiausias titulas, kokio gali sulaukti viešas žmogus. Skaityti toliau
Lietuvos valstybės šimtmečio išvakarėse Rusų dramos teatre didingai atgimė Justino Marcinkevičiaus drama „Mindaugas“. Režisierė Marija Simona Šimulynaitė istorinę poemą pavertė moderniu šokio ir vaizdo spektakliu.
Lietuvą vienijanti drama
Spektaklio kūrėja pabrėžia, kad šimtmetį švenčiančiai Lietuvai Skaityti toliau
Vasario 15-ąją, Lietuvos šimtmečio išvakarėse, junginė kūrėjų komanda kviečia į šiuolaikiškai atgimusią vieno garsiausių šalies poetų Justino Marcinkevičiaus dviejų dalių dramą „Mindaugas“. Mindaugo asmenį, valdovo vaizdinį ir valstybės pamatų kūrimo istoriją atskleidžia jaunos kartos režisierės Marijos Simonos Šimulynaitės suburta komanda, interpretuojanti jau klasika tapusį J. Marcinkevičiaus kūrinį. Naujajame dramos „Mindaugas“ pastatyme susipins modernus šokis, vizualios projekcijos ir šiuolaikinė muzika.
„Šis „Mindaugas“ – išskirtinis. Aktyvus, judrus, vizualus, plastiškas ir temperamentingas. Poema buvo rašoma sovietinės priespaudos metais (1968). Skaityti toliau
Lapkričio 18 d., Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse, atidengtas ir pašventintas paminklas Lietuvos kariuomenės karininkams, sovietų ir nacių okupacijos aukoms, atminti. Ant pilko granito stelų įamžintos 839 žuvusiųjų Lietuvos kariuomenės karininkų pavardės.
Karininkų atminimas gyvas mūsų širdyse
Iškilminga ceremonija prasidėjo J. Marcinkevičiaus žodžiais, kuriuos perskaitė renginio vedėjas dim. mjr. Gediminas Reutas: „Kai norime kalbėti apie Tėvynę,/ Skaityti toliau
Grįžau iš Lukiškių aikštėje vykusio mitingo „Mes be Vyčio nenurimsim“. Keli šimtai žmonių reikalavo, kad svarbiausia valstybės aikštė, kaip ir dera civilizuotoms sostinėms, žymėtų Lietuvos valstybės istoriškumą. Kad čia stovėtų atminimas žuvusiems už laisvę. Kad pagerbiant didvyrius svečiams iš užjūrių nereiktų vykti į tolimas Antakalnio kapines. Kad aikštėje stovėtų Vytis – istorinė jungtis tarp Lietuvos karalystės ir šiuolaikinės valstybės.
Kai 1992 metais buvusiems komunistams (LDDP) sugrįžus į valdžią susirūpinę politiniai kaliniai Lukiškių aikštėje statė akmeninį užrašą – čia privalo stovėti paminklas laisvės Skaityti toliau
Bažnyčia 2016-tuosius paskelbė gailestingumo metais. Klerikalai ir krikščionybės ideologai mėgsta kalbėti apie krikščioniškąjį gailestingumą, o Biblijoje dievas vadinamas gailestingu ir maloningu (Iš 34, 6) [1]. Tačiau gailestingumas – tai ne užuojauta ir ne atjauta, kuri leistų įsijausti į kito žmogaus padėtį ir paliktų jį orų, bet pasigailėjimas, kuris žmogų ir daro pasigailėtiną bei apgailėtiną. Tokio pasigailėjimo slaptas tikslas ir yra, prisidengiant apsimestiniu rūpesčiu, pažeminti bei paniekinti žmogų. Taip piktas blogis prisidengia apsimestiniu gėriu, kuriuo ir paperka silpnesnį. Tuo remiasi visa bažnyčios veikla. Skaityti toliau
Vilniaus universiteto docentė Nerija Putinaitė parašė straipsnį jautriu pavadinimu „Vietoje diskusijos – asmeniškumais persmelkta kova be taisyklių“. Reaguodama į profesoriaus Vytauto Radžvilo straipsnį „Mankurtizmo spąstai“ bei į diskusijas viešojoje erdvėje apie profesoriaus padėtį jų bendroje darbovietėje, N. Putinaitė teigia, jog „Lietuvoje stipriai reiškiasi kelios netolerancijai priskirtinos reakcijos į kitokią ar nepatinkančią poziciją, pažiūras ir idėjas“. Jos tikslas – pakalbėti apie tai per asmeninę prizmę, kadangi minėtame straipsnyje gvildenami jos atžvilgiu asmeniški dalykai.
Nėra jokios abejonės, kad diskusijos – itin svarbus demokratijos elementas. Skaityti toliau
Įspūdinga scena tapusiuose Valdovų rūmuose trečiadienio vakarą įvyko visą šalį vienijančios Justino Marcinkevičiaus dramos „Mindaugas“ premjera.
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje daugiau nei 1000 žiūrovų galėjo nemokamai mėgautis prieš pusšimtį metų parašytos istorinės poemos šiuolaikiniu pastatymu. Šį istorinį vyksmą vilniečiai ir sostinės svečiai kviečiami pamatyti ir per valstybės gimtadienį – Liepos 6-ąją, 22 valandą.
Po Valdovų rūmų kiemą sudrebinusio didingiausio J. Marcinkevičiaus kūrinio premjeros spektaklio režisierei Marijai Simonai Šimulynaitei Skaityti toliau
Pasitinkant Valstybės šventę, net dvi dienas iš eilės – liepos 5 ir 6 d. – vakarais Valdovų rūmų Didžiajame kieme laukiami visi sostinės gyventojai ir miesto svečiai. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai paruošė ypatingą staigmeną – šiuolaikinio teatro spektaklį pagal poeto Justino Marcinkevičiaus istorinę dramą „Mindaugas“. Erdvėje, menančioje Lietuvos valstybingumo ištakas, visi nemokamai galės stebėti pirmą kartą mūsų šalyje itin šiuolaikiškai pastatytą spektaklį, kuriame susilies drama ir šokis, vaizdo ir muzikos instaliacijos. Skaityti toliau
Liepos 5-6 dienomis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose įvyks išskirtinis Justino Marcinkevičiaus poemos „Mindaugas“ pastatymas. Režisierė Marija Simona Šimulynaitė istorinę poemą ryžosi paversti moderniu šokio ir vaizdo spektakliu. Todėl itin atsakingas vaidmuo scenoje patikėtas šiuolaikinio baleto meistrams.
Pasak režisierės M.S. Šimulynaitės, vaizdas ir muzika, aktoriai ir šokėjai yra neatsiejamos teatrinės stichijos, kurios darniai ir sklandžiai papildo viena kitą spektaklio „Mindaugas“ metu. Skaityti toliau
Šie Justino Marcinkevičiaus žodžiai buvo pasakyti prieš 23 metus, bet didele dalimi, deja, tebetinka iki šiol.
– Koks būtų Jūsų žvilgsnis į dabartinę tautos būtį, kaip ją apibūdintumėte?
– Tautos būtis matuojama laisve. Jos žmonių laisve, tos laisvės kokybe. Niekada dar nebuvo paleista (ar išsiveržę) į laisvę tiek žvėries – kruvina, godi, purvina, šlykšti gyvulio laisvė. Jeigu tu negriebi, neapgaudinėji, neplėši, nevagi, nesidrabstai kuo nors dvokiančiu – tai iš televizijos ekrano, iš spaudos puslapių esi atvirai ir tiesiai išvadinamas kvailiu. Skaityti toliau
Tarp Atgimimo dainų skambėdavo „Laisvė“, „Dieve, laimink Lietuvą“, „Pabudome ir kelkimės“. Kiekviena šių dainų turi savo istoriją. Itin įdomi Gintauto Abariaus ir Gintaro Zdebskio dainos „Dieve, laimink Lietuvą“ istorija. 2004 m. Lietuvos prezidento rinkimų kampanijoje Valdo Adamkaus kandidatūrai paremti pritaikyta šios dainos versija pakeistu tekstu.
Žodžiai „kryžių ir dainų šalie“ pakeisti „girių ir dainų šalie“. „Juk visiems mums vieną kraują davė Lietuva“ pakeista, vietoje žodžio „kraują“ įrašant „vardą“. „Palaimink, Dieve mus motinos kalba“ vietoje Skaityti toliau
