Naujienų srautas (RSS) Alkas feisbuke

Žymos archyvas: Justinas Marcinkevičius

100 reikšmingiausių vaikų knygų: sąrašo viršūnėje Nėris, Geda ir Maironis (0)

S. Neris. Eglė žalčių karalienė | Rengėjų nuotr.

Su nostalgija prisimenate vaikystėje skaitytas knygas: Justino Marcinkevičiaus „Grybų karą“, Vytautės Žilinskaitės „Robotą ir peteliškę“ ar Vytės Nemunėlio „Meškiuką Rudnosiuką“? Šios trys ir dar 97 lietuviškos knygos pateko į Lietuvos šimtmečiui skirtą sąrašą „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“.

Praeitų metų vasarą skaitančiajai suaugusiųjų bendruomenei buvo pateiktas 500 vaikų, paauglių ir jaunimo knygų, išleistų nuo XIX a. vidurio iki šių dienų, sąrašas. Juo remiantis buvo galima viešai virtualioje erdvėje pusę metų balsuoti už labiausiai įsiminusias, meniniu ir ugdomuoju požiūriu vertingas knygas. Rinkimuose dalyvavo beveik 2000 žmonių – 40 proc. jų sudarė mokytojai ir bibliotekininkai, taip pat aktyviai balsavo tėvai ir vaikų literatūros entuziastai. Skaityti toliau

Teatro diena Telšiuose: prabilusi Žemaitės skulptūra ir kvietimas tapti kūrėjais (0)

Telsiai.lt nuotr.

Telšiuose Tarptautinė teatro diena pradėta minėti jau išvakarėse. Kovo 26 d., sekmadienio popietę atvykstančius svečius pasitiko bronzinės mergaičių skulptūros, su Telšių Žemaitės dramos teatro lankytojais sveikinosi trumpam „atgijusi“ Žemaitės skulptūra. Kiekvienam, atėjusiam į teatrą, įteiktos atvirutės – atmintinės, mylintiems teatrą.

Žiūrovams pristatyta spektaklio premjera pagal Antano Vienuolio kūrinį „Prieblandoje“ (rež. Jonas Buziliauskas). Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Kovo 11-oji ir Justinas Marcinkevičius (nuotraukos) (0)

Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos choras „Viva voce“ | P. Šimkavičiaus nuotr.

Lipdau lipdau, o galo vis nėra.
O gal Tėvynę reikia visą laiką
Lipdyt ir kurti, kurti ir lipdyt?
Nes jei sustoji tik – jinai ir miršta.
Taip, kurti visą laiką. Visą laiką!
Lipdyt ir kurti…

Šiais Justino Marcinkevičiaus dramos-poemos „Mindaugas“ žodžiais Gaudentas Aukštikalnis pradėjo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimą. Ir ne atsitiktinai kovo 10 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovės Skaityti toliau

Justinas Marcinkevičius (1930-2011): Tai gražiai mane augino… (video) (0)

Justinas Marcinkevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Justinas Marcinkevičius (1930 kovo 10 – 2011 vasario 16).

Tai gražiai mane augino
Laukas, pieva, kelias, upė,
Tai gražiai už rankos vedė
Vasaros diena ilga.
Tai gražiai lingavo girios,
Uogų ir gegučių pilnos, Skaityti toliau

Vėlinių proga Prezidentės vainikais papuošti iškiliausių lietuvių kapai (2)

pixabay.com nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės vardu Mirusiųjų atminimo dienos išvakarėse, spalio 31 d., padėtos gėlės ir uždegtos žvakutės ant iškilių lietuvių kapų.

Šalies vadovės vardu gėlių padėta prie Laisvės gynėjų memorialo, prie žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę paminklo, prie Lietuvos Prezidentų Aleksandro Stulginskio, Kazio Griniaus ir Algirdo Brazausko bei prie nežinomų kareivių kapų. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Trys inteligentijos veidai (47)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Įsiplieskus diskusijai apie lietuvių inteligentus, jų vaidmenį sovietų okupacijos metais ir šiandien, atmintyje iškyla ekranizuotas Michailo Bulgakovo apsakymas „Šuns širdis“. Pagrindiniai jo veikėjai – buržuazinės kilmės profesorius Filipas Preobraženskis ir sovietinės liaudies iliustracija – iš šuns į žmogų perdirbtas Poligrafas Šarikovas.

Klasika virto jų diskusija apie Frydricho Engelso ir Karlo Kautskio – dviejų socializmo ideologų – susirašinėjimą. Į gausybę teorinių svarstymų socialinių santykių Skaityti toliau

Iš tikrųjų puolamas ne Poetas (3)

Justinas Marcinkevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Praėjusį šeštadienį švęsdamas Europos dieną sostinės Gedimino prospektas sotinosi ir linksminosi – valgė, gėrė, pirko, kas yra rinkos alfa ir omega, – bet mažai galvojo arba visai negalvojo, kokią stotelę Europos Sąjungos bendrijoje yra priėjusi Lietuva.

Taip, deja ar beje, būna visais laikais. Pasaulio politinė istorija nepaliaujamai liudija, kad, anot profesoriaus Vytauto Radžvilo, visi svarbiausi visuomenės lūžiai ar pokyčiai įgyvendinami pripažintų, turinčių autoritetą, įtaką žmonių – tų, kurie vadinami aukštąja arba bent jau viduriniąja visuomenės klase. Skaityti toliau

Mokslų akademijoje vyks konferencija apie J.Marcinkevičių ir pastangas išsaugoti valstybinį mąstymą (1)

Justinas Marcinkevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gegužės 7 dieną, 11 valandą, metų pradžioje susikūręs Vilniaus forumas, Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje salėje rengia konferenciją „Justino Marcinkevičiaus nuvainikavimas: kovos su „tarybine lietuvybe“ istorinis kontekstas ir politinė prasmė“.

Konferencija rengiama reaguojant į metų pradžioje viešojoje erdvėje suaktyvėjusį Justino Marcinkevičiaus asmens ir apskritai lietuvybės puoselėjimo pastangų sovietmečiu niekinimą. Kovo 11 dieną konferencijos organizatoriai paskelbė daugiau nei 180 žinomų Sąjūdžio kūrėjų, signatarų, rezistentų, mokslininkų ir kultūros veikėjų pasirašytą viešą laišką, kuriame išdėstė pagrindines nuostatas šiuo klausimu. Skaityti toliau

Veidų ir žemės vagos (II) (0)

Ona Pajedaitė (apie 1980 m.) |autoportretas

Su lituaniste, fotomenininke Ona Pajedaite kalbasi Juozas Šorys.

Pokalbio tęsinys. Pradžia ČIA.

– Įsimintinas Jūsų bendravimas su rašytojais, jų fotografavimas. Kaip nutiko, kad mokydama lietuvių kalbos profesinėje technikos mokykloje Vilniuje užsiėmėte ir fotografija? 

– Man baigiant dvyliktą klasę brolis padovanojo fotoaparatą. Vokišką, gerą. Jau tada buvau padariusi šiek tiek nuotraukų. Mokydamasi Vilniaus universiteto Filologijos fakultete nedaug fotografavau – padarydavau draugų nuotraukų iškylose, susibūrimuose. Skaityti toliau

D. Stancikas. Nenutildama šauk (75)

Dalius Stancikas | bernardinai.lt, E.Levin nuotr.

Graudi realybė – lietuvių tauta nyksta akyse. Lietuva, kaip Tautos buveinė, tvirtėja, bet jos esmė, turinys byra ir nyksta.
Skaudu. Atlaikę šimtametes okupacijas, išsaugoję uždraustą žodį, išstovėję žiauriausiose geopolitinėse pervartose, požemių bunkeriuose, tremtyse ir lageriuose, anot poeto – šitiek trinti, klumpam svajonės išsipildyme, neatsigręždami bėgam nuo jos. Negi atlaikėme žemesnių civilizacijų priespaudą tik tam, kad ištirptume aukštesnėse?
Dar graudžiau, kad nedrįstam net pamatyti savo saulėlydžio. Antrą dešimtmetį Skaityti toliau

F. Kauzonas. Negi ir jūs parsidavėte, prezidente? (20)

Nerija Putinaitė | Alkas.lt nuotr.

Dialogas su skaitytoja

Po anos savaitės publikacijos „Negi jus taip lengva nupirkti, patriarche?“ skaitytoja Danutė V. interneto portale savo komentaru mane negailestingai, bet beveik ne be pagrindo sugėdino: „Straipsnyje jūs cituojate Landsbergį, Degutienę ir Kubilių, ką jie kalbėjo tomis dienomis, kaip jie dievino Justiną Marcinkevičių, kada jis mirė ar kada jį laidojo. O dabar, kai jį, mirusį, užpuolė Putinaitė, visi trys tyli. Priekaištavote dėl to jiems. Bet, kiek mena mano atmintis, labai gražiai, gal net dar gražiau, kalbėjo ir prezidentė. Bet ji irgi dabar tyli, o jūs, pone Kauzone, kažkodėl apie jos tylėjimą irgi tylite. Bijote?“ Skaityti toliau

L.V. Medelis. Pasmerkime visus. Tegyvuoja utėlės (63)

Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

Šiomis dienomis paskelbtas dar vienas grupės inteligentų kreipimasis į visuomenę dėl poeto Justino Marcinkevičiaus užsipuolimų. Vėl.  Vos ne mėnesį skaitančius ir žiūrinčius  erzino  vienas žiniasklaidos  įkyriai brukamas rūpestis: ar tikrai esi tolerantiškas bei save gerbiąs pažangus Lietuvos gyventojas, jei  lentynoje neturi  dviejų  svarbiausių gyvenimo knygų: viena – „Visi lietuviai  žydšaudžiai“, antra –  „Justinas Marcinkevičius yra kolaborantas ir sovietinis svoločius“.

Panelės Rūta Vanagaitė ir Nerija Putinaitė yra nekaltos dėl to, kad, aplinkui knibždant kolaborantams, negalėjo savo knygų  pavadinti taip paprastai ir aiškiai kaip aš jas Skaityti toliau

A. Račas. Ša, kolaborantai!  (45)

Nerija Putinaitė | Alkas.lt nuotr.

Kai mokiausi mokykloje, skaičiau J.Marcinkevičiaus “Pušis, kuris juokėsi”. Spėju, kad skaitė visi mano amžininkai, nes ta knyga, jei gerai pamenu, buvo privalomų perskaityti sąraše.

Tačiau ateistu šiandien esu ne dėl J. Marcinkevičiaus knygos, o asmeniniu pasirinkimu. Teneužpyksta tikintieji, tačiau religija man visada atrodė kvailas dalykas ir silpnųjų bei šiaudadūšių prieglauda. Tų, kurie tiki, kad visos jų padarytos niekšybės gali būti atleistos sukalbėjus dešimt „Tėve mūsų“ ar septyniolika „Sveika Marijų“ ir kurie, nė piršto nepakrutindami dėl savo gerovės mano, kad tikrasis gyvenimas prasidės, kai juos užkas. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Knygų mugė – tai gyvenimo mugė… (pirmadienio mintys) (1)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šių metų Knygų mugė lyg ir niekuo neišsiskyrė iš kitų. Purvynas automobilių stovėjimo aikštelėje, sunku prasibrauti prie prekystalių ir knygų lentynų, prie kurių daugiausiai grūdasi jų vartytojai ir šiaip žioplinėtojai, pakilusios leidinių kainos, kurios jau beveik nesiskiria nuo kainų knygynuose, keletas skandalingų autorių…

Žinoma, aplankyti mugę smagiau negu kiurksoti kitoje kultinėje vietoje – Akropolyje. Bet dar būtų smagiau, jeigu nereiktų iki kulnelių mindyti purvo (iki XVIII – osios mugės miesto valdžia galėtų aikšteles išasfaltuoti ir išplėsti), padidintų „Litexpo“ salių plotą, kad nereiktų šonais trintis Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Už ką kūrėjus kalame prie kryžiaus? (16)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt, K. Čachovskio nuotr.

Gyvenime yra ne tik juoda ir balta, bet ir kitos spalvos bei atspalviai. Taip ir žmogaus gyvenime. Idealo turbūt niekas nėra sutikęs. Tas pats sakytina ir apie didžiavyrius – ar būtų Popiežius, ar Vytautas Didysis, ar kitas Vytautas – Landsbergis.

Klysti yra žmogiška?

Ne išimtis ir tie meninio žodžio meistrai, kurie vežė saulę iš Rytų, pataikavo sovietiniam režimui, bet kartu sukūrė literatūros šedevrus, išaukštinančius tautinę savimonę ir laisvės siekius. Taigi, atspindėti Skaityti toliau

R. Grigas. Žodis neabejingiesiems (28)

Romualdas Grigas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pradėsiu nuo teiginio: istorinis likimas mūsų tautos stuburą yra įlaužęs ne vienoje vietoje. Kai kur suaugo. Bet paliko nuolatinį skausmą keliančias ataugas ar suaugimus.

Nejauku, nesuprantama (gal siaubinga?), kai tuos stuburo įlaužimus nuolatos kas nors iš saviškių (anot R. Vanagaitės, – iš „mūsiškių“…) bando palaikyti skausmo (ir įlaužos) padėtyje. Viena iš tokių nesuprantamų asmenybių yra save mokslo ir visuomenės veikėjų bendruomenei priskirianti Nerija Putinaitė. Ji vėl – avanscenoje. Nuskriaustos, t. y. negavusios prestižinės premijos būsenoje… Skaityti toliau

V. Rubavičius. Apie patriotiškumą, „Patriotų premiją“ ir Putinaitės „drąsą“ (67)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Išgirdęs radijo žiniose, kad filosofei Nerijai Putinaitei paskirta „Patriotų premija“, pagalvojau, kad Lietuvoje jau nebesuvokiama nei kas yra patriotiškumas, nei ką reikėtų laikyti patriotais.

Premija skirta už monografiją „Nugenėta pušis“. Ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje (Vilnius, 2015), kurioje gvildenama tarybinė Lietuvos ateizacijos politika, iškleidžiant poros kunigų sąmoningo apsisprendimo pereiti į tarybinių ateistų gretas istorijas. Filosofės antisovietinė, kritiškai tarybinę praeitį analizuojanti laikysena patraukia dėmesį, tačiau sykiu ir klaidina, nes ta laikysena nulemta esmingesnės nuostatos Skaityti toliau

D. Grigalevičiūtė. Laisvė, Basanavičius ir Lietuva (8)

Daiva Grigalevičiūtė | asmeninė nuotr.

Justinas Marcinkevičius rašė: „Kraštas, kurį iš savo protėvių paveldėjom, yra mūsų. Vadinam jį Lietuva ir norim, kad šis žodis iš pasaulio kalbos, iš jo žemėlapių neišnyktų. Rašom ir tariam jį kartu su kitais nemažiau vertais, garbintais tautų ir valstybių vardais, norim, kad su pagarba mus ištartų.“

Sakoma, kad valstybėje, kurioje gyva pagarba savo istorijai ir kultūrai, užauga jaunuoliai, suprantantys, kas yra laisvė. Mano nuomone, laisvė reiškia skirtingus dalykus žmonėms, pasirašiusiems po Vasario 16-osios aktu, žmonėms, išgyvenusiems Sausio 13-osios įvykius, ir mums, gimusiems jau laisvoje Lietuvoje. Skaityti toliau

Ministras J.Olekas paaiškino kodėl neskyrė patriotų premijos N.Putinaitei (28)

Juozas Olekas | kam.lt nuotr.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas paaiškino kodėl priėmė nutarimą neskirti Patriotų premijos filosofės Nerijos Putinaitės knygai „Nugenėta pušis. Ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje“.

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atsiųstame paaiškinime teigiama, kad ministras J. Olekas tokį sprendimą priėmė  atsižvelgęs į visuomenės reakciją ir prieštaringus vertinimus paskelbus apie tai, kad tarp šiųmetinių Patriotų premijos laureatų išrinkta Nerijos Putinaitės knyga „Nugenėta pušis. Ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje.“ Skaityti toliau

J. Olekas atsisakė skirti premiją N.Putinaitei už knygą apie tarybų Lietuvą (17)

Juozas Olekas | penki.lt nuotr.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas atsisakė skirti Patriotų premiją sovietmetį nagrinėjančiai filosofei Nerijai Putinaitei, nors tokį sprendimą buvo priėmusi ekspertų komisija. Apie N. Putinaitei skirtą premiją jau buvo pranešusi pati Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Pirmadienį KAM ir Lietuvos leidėjų asociacija (LLA) paskelbė Patriotų premijų konkurso nugalėtojus. Už pilietiškiausias bei patriotiškiausias 2015 m. išleistas knygas skirtos trys 1 500 eurų dydžio premijos.

Už gyvą urbanistinę istoriją premija skirta autorių leidybiniam kolektyvui už Lietuvos Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Prasmingai šveskime 2016 metų vasario 16-ąją (6)

Zigmas Vaišvila | Z. Langaičio nuotr.

Prasmingai paminėjome 1991 m. vasario 9 d. Lietuvos visuotinės apklausos 25-metį, sulaukėme Vasario 16-osios. Švęskime šią tikrą mūsų šventę ne tik linksmai, bet ir prasmingai.

Sudėtingas laikotarpis verčia prisiminti ir istorinę patirtį. Vasario 16-osios Lietuva buvo stipri – ji suprato valstybės svarbą tautos išlikimui. Prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas, anot istoriko Juozo Jakšto, „…davė progos vairininkams tautininkams deklaruoti besąlyginį lojalumą Vadui“. Įsigilinkime į šį tautininkų pareiškimą ir šiandien. Skaityti toliau

Seime atidaryta paroda „Justinas Marcinkevičius. Nuo ištakų iki šiandienos“ (0)

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė Seime atidarė parodą „Justinas Marcinkevičius. Nuo ištakų iki šiandienos“. Pasak Seimo vadovės, tokie didūs žmonės, kaip prieš penkerius metus į Amžinybę iškeliavęs poetas, išliks svarbūs ir reikšmingi kartų kartoms.

„Justinas Marcinkevičius buvo didis žmogus, kvietęs tautą atgimimui. Ne vienas iš mūsų vedinas jo poezijos svajojo apie laisvą nepriklausomą Lietuvą. Tarp jų ir aš. Jo poezijos skambesys turi gilią jausminę gaidą, suvirpinančią pačius slapčiausius širdies klodus, leidžiančią pasikalbėti pačiam su savimi. Tokie didūs žmonės išlieka Skaityti toliau

Seime pristatoma paroda apie poeto J. Marcinkevičiaus gyvenimą ir kūrybą (0)

Apie J.Marcinkeviciu Seime_prienubiblioteka.lt

Vasario 12 d., penktadienį, 11 val. Seimo II rūmų parodų galerijoje bus pristatyta Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos parengta paroda „Justinas Marcinkevičius. Nuo ištakų iki šiandienos“.

Dešimtyje parodos stendų pasakojama apie poeto gyvenimą ir kūrybą, profesinę, akademinę ir visuomeninę veiklą, ryšius su gimtojo Prienų krašto žmonėmis.

Parodoje eksponuojamos fotografijos iš asmeninių poeto dukrų Jurgos ir Ramunės, klasės Skaityti toliau

A. Piročkinas. Nuo bravūros iki arogancijos vienas žingsnelis. Atsakymas A.Smetonai (21)

Lietuvos piliečio pasas? | Alkas.lt koliažas

Šių metų lapkričio pradžioje DELFI svetainėje pasirodė doc. Dr. Antano Smetonos, VU Filologijos fakulteto dekano, rašinys „Kaip 150 visuomenės veikėjų kalbą gelbėjo“.

Jam akstiną davė autoriaus skausmingas jaudinimasis dėl tuščių ginčų svetimvardžių rašybos lietuvių kalboje klausimu: „… nuolat randasi visokios iniciatyvos, talkos, peticijos, mitingai [=visokių iniciatyvų, talkų, peticijų, mitingų. – A.P.], kurie, užuot leidę ramiai dirbti specialistams, dažniausiai siekia nuvesti klystkeliais ar konkrečių veikėjų interesų keliais. Jei naujosios „Talkos“ iniciatyvos tebūtų grupelės suokalbininkų reikalas – tiek to. Skaityti toliau

Vilniaus Rašytojų klube bus pristatyta V. Rubavičiaus knyga „Vėluojanti savastis“ (3)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Spalio 28 d. 17.30 val. Vilniaus Rašytojų klube ( K. Sirvydo g. 6) vyks pokalbis „Apie europinę integraciją, lietuvybę ir Justiną Marcinkevičių“. Renginio metu bus pristatyta ir aptarta pernai metų pabaigoje Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos išleista poeto ir filosofo Vytauto Rubavičiaus studijų bei straipsnių knygą „Vėluojanti savastis“.

Pokalbyje dalyvauja knygos autorius Vytautas Rubavičius, rašytoja eratūros kritikas Valentinas Sventickas, filosofas Vytautas Radžvilas ir kiti.

V. Rubavičiaus studijų ir straipsnių knyga „Vėluojanti savastis“ yra prisodrinta reikšmingų socialinės dabarties apmąstymų ir svarbi kiekvienam, kritiškai mąstančiam. Skaityti toliau

Lietuvos intelektualų atviras laiškas: Apie „atvertas akis“ į kūrėjo vaidmenį okupuotoje Lietuvoje (19)

Justinas MarcinkevičiusPastaruoju metu žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo kritikų, kuriems nekritiškai sekant pačia naiviausia („popsine“) kosmopolitizmo mada, „atsiveria akys“ ir jie pasiryžta „pasakyti tiesą“.

O toji tiesa, pasirodo, reiškia pastangas susidoroti su tarpukario Lietuvoje dominavusiais tautiškumo „mitais“ ir su tais sovietinių laikų meno kūrėjais, kurie sugebėjo ne tik išgyventi Lietuvoje, bet ir palikti visuotinai žinomus veikalus, stiprinusius žmonių dvasines galias ir išgyvenimo viltis, ugdžiusius pasitikėjimą tautos gyvybingumu, padėjusius Lietuvos žmonėms išsaugoti pagarbą gimtajam kraštui, istorijai ir jos iškiliausioms asmenybėms bei atlaikyti nuolat užgriūvančias represijas. Skaityti toliau

Ypatingoje kultūros paveldo vietovėje klajos „dūšelės“ (1)

„2 RATU: DŪŠELĖS“ | Rengėjų nuotr.

Spalio 10 d., šeštadienį, vyksiantis renginys „2 RATU: DŪŠELĖS“ pakvies į prie Vilniaus esantį Karmazinų pilkapyną. Lietuvoje kasmet vis labiau augant susidomėjimui savo šalies kultūros paveldu, aplink mus vis dar galima rasti daugybę dažnam nepažintų praeities kultūrų pėdsakų. Turbūt vienas iš tokių – pilkapynai, senosios baltų genčių laidojimo vietos.

Neries regioniniame parke vyksiančiame Skaityti toliau

J.Vaiškūnas. Piktnaudžiavimas svetimžodžiais žlugdo gimtąją kalbą (22)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Pramušę lietuvių – vienos iš seniausių indoeuropiečių kalbų – apsauginį sluoksnį, svetimžodžių virusai į ją plūstelėjo neregėtu srautu.

Nespėjant sukurti lietuvių kalbos daryba jiems pagristų atitikmenų, svetimžodžiai palaipsniui virsta naujaisiais tarptautiniais žodžiais – įteisintomis svetimybėmis, nelyg vėžinėmis ląstelėmis, ėdančiomis ne tik gyvą, daugiaspalvį ir išraiškingą lietuvišką žodyną, bet ir laužančiomis lietuviško sakinio sandarą, keičiančiomis lietuvišką minties dėstymo, jos išraiškos ir, bendrai paėmus, savitos pasaulėvokos ir pasaulėraiškos būdą.

Pridengti lietuviškomis galūnėmis svetimžodžiai seniai jau kerojasi mūsų žodyne ir Skaityti toliau

J. Marcinkevičius. Didžiausia išdavystė lietuvių kalbos istorijoje (17)

Marcinkevicius20101123-j-vaiskuno-nuotr.2

Liepos 12 d., sekmadienį, amžinybėn išėjus iškiliam Vilniaus universiteto Baltistikos katedros profesoriui, baltų kalbų etimologijos ir žodžių darybos tyrėjui, lietuvių kalbos gynėjui, profesoriui, habilituotam daktarui Vincui Urbučiui (1929-2015), skelbiame Justino Marcinkevičiaus pasakytą prakalba skirtą prof. V. Urbučio knygai „Lietuvių kalbos išdavystė“ pasakytą 2007-11-05 Rašytojų klube vykusioje diskusijoje „Atsisakymas lietuviškai rašyti kitų tautų vardažodžius – europėjimas ar lietuvių kalbos išdavystė?“.

Lietuvių kalba politikų prievartaujama savo namuose, mūsų akivaizdoje.
Justinas Marcinkevičius, 2007-11-05. Skaityti toliau

D. Stancikas. Anomalija (14)

Laima Bloznelytė-Plėšnienė | sustabdyta youtube.com akimirka

Duomenis, kurie nesutampa su visuotinai skelbiamomis tiesomis, mokslininkai vadina anomalijomis (gr. anōmalia — nelygumas). Pradžioje tokios anomalijos būna niekinamai atmetamos, į jas nekreipiama dėmesio. Tačiau vėliau paaiškėja, kad didžiausius atradimus ir lemia anomalijos, jau ne kartą privertusios mokslą iš esmės pakeisti savo strateginę kryptį.

Teisėje, tiksliau – nusikaltimų tyrime, taip pat būna anomalijų, pradžioje atrodančių kaip nereikšmingos smulkmenos, tačiau vėliau sugriaunančios pagrindinę versiją ar priverčiančios išleisti į laisvę net nuteistuosius iki gyvos galvos, kaip neseniai nutiko JAV. Skaityti toliau

srtfondas Init Vilniaus metro

Celebrity Net Worth