Žymos archyvas: Justinas Marcinkevičius

A. Juozaitis. Justinas Drovusis (9)

Justinas Marcinkevičius | Algimanto Aleksandravičiaus nuotr.

Diena kaip Dievo šypsena

Justinas Marcinkevičius

Prašau atleisti: tautos poetą vadinsiu tik vardu – Justinas. Bendraudamas kreipdavausi į jį kaip ir daugelis – gerbiamas Justinai, tačiau šio rašinio pobūdis reikalauja šiltesnio kreipinio. Tikiuosi, kad jį pateisinsiu.           

*** Skaityti toliau

Augustino Voldemaro 135-osioms gimimo metinės (0)

Augustinas Voldemaras | Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Balandžio 20 d., Ignalina kviečia į renginį, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui ir pirmosios Lietuvos vyriausybės vadovo Augustino Voldemaro 135-osioms gimimo metinėms paminėti.

Pasak lietuvių tautos poeto Justino Marcinkevičiaus, „Istorija, į kurią atsiremiam, yra mūsų istorija. Šviesos ir tiesos spindulys teapšviečia skurdžius ir garbingus, kraujuojančius ir sopulingus jos puslapius, senus ir naujus kultūros paminklus…“. Skaityti toliau

Justinas Marcinkevičius: kokį jį prisimename (4)

Justinas Marcinkevičius | Algimanto Aleksandravičiaus nuotr.

Vasario 23 dieną, penktadienį, 18 val., Vilniaus knygų mugėje, bus pristatoma knyga – „Justinas Marcinkevičius: kokį jį prisimename“. Renginyje dalyvaus literatūros kritikas Valentinas Sventickas, poeto dukra Jurga Marcinkevičiūtė, profesorė Viktorija Daujotytė, žurnalistas Audrius Siaurusevičius ir filosofas, rašytojas, publicistas Arvydas Juozaitis.

Didžiajai daliai Lietuvos žmonių gana pasakyti vardą ir pavardę – Justinas Marcinkevičius, – ir yra aišku, apie ką kalbama. Tai aukščiausias titulas, kokio gali sulaukti viešas žmogus. Skaityti toliau

Didingai atgimė modernus J. Marcinkevičiaus „Mindaugas“ (1)

Justino Marcinkevičiaus dramą „Mindaugas“ | rusudrama.lt nuotr.

Lietuvos valstybės šimtmečio išvakarėse Rusų dramos teatre didingai atgimė Justino Marcinkevičiaus drama „Mindaugas“. Režisierė Marija Simona Šimulynaitė istorinę poemą pavertė moderniu šokio ir vaizdo spektakliu.

Lietuvą vienijanti drama

Spektaklio kūrėja pabrėžia, kad šimtmetį švenčiančiai Lietuvai Skaityti toliau

Valstybės 100-mečiui atgimsta moderni J. Marcinkevičiaus drama „Mindaugas” (2)

Karalius MIndaugas ir jo žmona Morta | Dailininkės Janinos Malinauskaitės tapyba

Vasario 15-ąją, Lietuvos šimtmečio išvakarėse, junginė kūrėjų komanda kviečia į šiuolaikiškai atgimusią vieno garsiausių šalies poetų Justino Marcinkevičiaus dviejų dalių dramą „Mindaugas“. Mindaugo asmenį, valdovo vaizdinį ir valstybės pamatų kūrimo istoriją atskleidžia jaunos kartos režisierės Marijos Simonos Šimulynaitės suburta komanda, interpretuojanti jau klasika tapusį J. Marcinkevičiaus kūrinį. Naujajame dramos „Mindaugas“ pastatyme susipins modernus šokis, vizualios projekcijos ir šiuolaikinė muzika.

„Šis „Mindaugas“ – išskirtinis. Aktyvus, judrus, vizualus, plastiškas ir temperamentingas. Poema buvo rašoma sovietinės priespaudos metais (1968). Skaityti toliau

Kaune pašventintas paminklas žuvusiems Lietuvos kariuomenės karininkams (1)

Iškilmių dalyviai | P. Šimkavičiaus nuotr.

Lapkričio 18 d., Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse, atidengtas ir pašventintas paminklas Lietuvos kariuomenės karininkams, sovietų ir nacių okupacijos aukoms, atminti. Ant pilko granito stelų įamžintos 839 žuvusiųjų Lietuvos kariuomenės karininkų pavardės.

Karininkų atminimas gyvas mūsų širdyse

Iškilminga ceremonija prasidėjo J. Marcinkevičiaus žodžiais, kuriuos perskaitė renginio vedėjas dim. mjr. Gediminas Reutas: „Kai norime kalbėti apie Tėvynę,/ Skaityti toliau

D. Stancikas. Išvalstybinimas (38)

Dalius Stancikas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Grįžau iš Lukiškių aikštėje vykusio mitingo „Mes be Vyčio nenurimsim“. Keli šimtai žmonių reikalavo, kad svarbiausia valstybės aikštė, kaip ir dera civilizuotoms sostinėms, žymėtų Lietuvos valstybės istoriškumą. Kad čia stovėtų atminimas žuvusiems už laisvę. Kad pagerbiant didvyrius svečiams iš užjūrių nereiktų vykti į tolimas Antakalnio kapines. Kad aikštėje stovėtų Vytis – istorinė jungtis tarp Lietuvos karalystės ir šiuolaikinės valstybės.   

Kai 1992 metais buvusiems komunistams (LDDP) sugrįžus į valdžią susirūpinę politiniai kaliniai Lukiškių aikštėje statė akmeninį užrašą – čia privalo stovėti paminklas laisvės Skaityti toliau

G. Burneika. Biblijos dievo gailestingumas? (88)

„Dievas Tėvas“, Siksto koplyčia, Mikelandželo tapyba, 1512 m. | Humancondition.com nuotr.

Bažnyčia 2016-tuosius paskelbė gailestingumo metais. Klerikalai ir krikščionybės ideologai mėgsta kalbėti apie krikščioniškąjį gailestingumą, o Biblijoje dievas vadinamas gailestingu ir maloningu (Iš 34, 6) [1]. Tačiau gailestingumas – tai ne užuojauta ir ne atjauta, kuri leistų įsijausti į kito žmogaus padėtį ir paliktų jį orų, bet pasigailėjimas, kuris žmogų ir daro pasigailėtiną bei apgailėtiną. Tokio pasigailėjimo slaptas tikslas ir yra, prisidengiant apsimestiniu rūpesčiu, pažeminti bei paniekinti žmogų. Taip piktas blogis prisidengia apsimestiniu gėriu, kuriuo ir paperka silpnesnį. Tuo remiasi visa bažnyčios veikla. Skaityti toliau

V. Vyšniauskas. Demokratijos išbandymas sąžiningumu ir N. Putinaitės rusenanti veidmainystė (3)

Vytautas Vyšniauskas | asmeninė nuotr.

Vilniaus universiteto docentė Nerija Putinaitė parašė straipsnį jautriu pavadinimu „Vietoje diskusijos – asmeniškumais persmelkta kova be taisyklių“. Reaguodama į profesoriaus Vytauto Radžvilo straipsnį „Mankurtizmo spąstai“ bei į diskusijas viešojoje erdvėje apie profesoriaus padėtį jų bendroje darbovietėje, N. Putinaitė teigia, jog „Lietuvoje stipriai reiškiasi kelios netolerancijai priskirtinos reakcijos į kitokią ar nepatinkančią poziciją, pažiūras ir idėjas“. Jos tikslas – pakalbėti apie tai per asmeninę prizmę, kadangi minėtame straipsnyje gvildenami jos atžvilgiu asmeniški dalykai.

Nėra jokios abejonės, kad diskusijos – itin svarbus demokratijos elementas. Skaityti toliau

Valdovų rūmus sudrebino didingiausio J.Marcinkevičiaus kūrinio „Mindaugas“ premjera (2)

Valdovu rumai_madeinvilnius.lt

Įspūdinga scena tapusiuose Valdovų rūmuose trečiadienio vakarą įvyko visą šalį vienijančios Justino Marcinkevičiaus dramos „Mindaugas“ premjera.

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje daugiau nei 1000 žiūrovų galėjo nemokamai mėgautis prieš pusšimtį metų parašytos istorinės poemos šiuolaikiniu pastatymu. Šį istorinį vyksmą vilniečiai ir sostinės svečiai kviečiami pamatyti ir per valstybės gimtadienį – Liepos 6-ąją, 22 valandą.

Po Valdovų rūmų kiemą sudrebinusio didingiausio J. Marcinkevičiaus kūrinio premjeros spektaklio režisierei Marijai Simonai Šimulynaitei Skaityti toliau

Scena virsiančiame Valdovų rūmų Didžiajame kieme – didingiausio J. Marcinkevičiaus kūrinio premjera (0)

J.Marcinkeviciaus Mindaugas- modernus šokio ir vaizdo spektaklis. Kurybine grupe.M.Aleksos nuotr.

Pasitinkant Valstybės šventę, net dvi dienas iš eilės – liepos 5 ir 6 d. – vakarais Valdovų rūmų Didžiajame kieme laukiami visi sostinės gyventojai ir miesto svečiai. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai paruošė ypatingą staigmeną – šiuolaikinio teatro spektaklį pagal poeto Justino Marcinkevičiaus istorinę dramą „Mindaugas“. Erdvėje, menančioje Lietuvos valstybingumo ištakas, visi nemokamai galės stebėti pirmą kartą mūsų šalyje itin šiuolaikiškai pastatytą spektaklį, kuriame susilies drama ir šokis, vaizdo ir muzikos instaliacijos. Skaityti toliau

J. Marcinkevičiaus drama „Mindaugas“ – iššūkis baleto meistrams (0)

Valdovų rūmai | valdovurumai.lt nuotr.

Liepos 5-6 dienomis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose  įvyks išskirtinis Justino Marcinkevičiaus poemos „Mindaugas“ pastatymas. Režisierė Marija Simona Šimulynaitė istorinę poemą ryžosi paversti moderniu šokio ir vaizdo spektakliu. Todėl itin atsakingas vaidmuo scenoje patikėtas šiuolaikinio baleto meistrams.

Pasak režisierės M.S. Šimulynaitės, vaizdas ir muzika, aktoriai ir šokėjai yra neatsiejamos teatrinės stichijos, kurios darniai ir sklandžiai papildo viena kitą spektaklio „Mindaugas“ metu. Skaityti toliau

J. Marcinkevičius. Tautos būtis matuojama laisve (1994) (0)

marcinkevicius3

Šie Justino Marcinkevičiaus žodžiai buvo pasakyti prieš 23 metus, bet didele dalimi, deja, tebetinka iki šiol.

– Koks būtų Jūsų žvilgsnis į dabartinę tautos būtį, kaip ją apibūdintumėte?

– Tautos būtis matuojama laisve. Jos žmonių laisve, tos laisvės kokybe. Niekada dar nebuvo paleista (ar išsiveržę) į laisvę tiek žvėries – kruvina, godi, purvina, šlykšti gyvulio laisvė. Jeigu tu negriebi, neapgaudinėji, neplėši, nevagi, nesidrabstai kuo nors dvokiančiu – tai iš televizijos ekrano, iš spaudos puslapių esi atvirai ir tiesiai išvadinamas kvailiu. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Daina ir istorija (video) (7)

Sąjūdžio mitingas 1988 Vingio parke | R.Urbakavičiaus nuotr.

Tarp Atgimimo dainų skambėdavo „Laisvė“, „Dieve, laimink Lietuvą“, „Pabudome ir kelkimės“. Kiekviena šių dainų turi savo istoriją. Itin įdomi Gintauto Abariaus ir Gintaro Zdebskio dainos „Dieve, laimink Lietuvą“ istorija. 2004 m. Lietuvos prezidento rinkimų kampanijoje Valdo Adamkaus kandidatūrai paremti pritaikyta šios dainos versija pakeistu tekstu.

Žodžiai „kryžių ir dainų šalie“ pakeisti „girių ir dainų šalie“. „Juk visiems mums vieną kraują davė Lietuva“ pakeista, vietoje žodžio „kraują“ įrašant „vardą“. „Palaimink, Dieve mus motinos kalba“ vietoje Skaityti toliau

J. Marcinkevičius. Gelbėkime Lietuvos pasėlį (1989) (4)

Justinas Marcinkevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šie Justino Marcinkevičiaus žodžiai buvo pasakyti prieš 28 metus, bet taip ir liko neišgirsti ir šiandien tebetinka bene visai taip pat kaip anuomet. Jie akivaizdžiai rodo, kad mes įstrigome „užburtame rate“ ir neišeisime iš jo, jeigu neatsižvelgsime į tai, ką poetas mums bandė priminti. (Paryškinimai redakcijos.)

Niekada nemaniau, kad mūsų biudžetas toks „girtas“. Žinojau, kad alkoholis labai pelninga prekė, kad jo pagalba valstybė ne sykį tuštino žmogui kišenes (ir ne tik jas), bet kad būtų užplanuota šitokie skaičiai!.. Norėčiau žinoti, kuriame Valstybinio plano komiteto ar Finansų ministerijos kabinete jie gimė, kuo grindžiami, kaip motyvuojami. Aišku, jog tai ne eilinio tarnautojo išmonė. Skaityti toliau

100 reikšmingiausių vaikų knygų: sąrašo viršūnėje Nėris, Geda ir Maironis (0)

S. Neris. Eglė žalčių karalienė | Rengėjų nuotr.

Su nostalgija prisimenate vaikystėje skaitytas knygas: Justino Marcinkevičiaus „Grybų karą“, Vytautės Žilinskaitės „Robotą ir peteliškę“ ar Vytės Nemunėlio „Meškiuką Rudnosiuką“? Šios trys ir dar 97 lietuviškos knygos pateko į Lietuvos šimtmečiui skirtą sąrašą „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“.

Praeitų metų vasarą skaitančiajai suaugusiųjų bendruomenei buvo pateiktas 500 vaikų, paauglių ir jaunimo knygų, išleistų nuo XIX a. vidurio iki šių dienų, sąrašas. Juo remiantis buvo galima viešai virtualioje erdvėje pusę metų balsuoti už labiausiai įsiminusias, meniniu ir ugdomuoju požiūriu vertingas knygas. Rinkimuose dalyvavo beveik 2000 žmonių – 40 proc. jų sudarė mokytojai ir bibliotekininkai, taip pat aktyviai balsavo tėvai ir vaikų literatūros entuziastai. Skaityti toliau

Teatro diena Telšiuose: prabilusi Žemaitės skulptūra ir kvietimas tapti kūrėjais (0)

Telsiai.lt nuotr.

Telšiuose Tarptautinė teatro diena pradėta minėti jau išvakarėse. Kovo 26 d., sekmadienio popietę atvykstančius svečius pasitiko bronzinės mergaičių skulptūros, su Telšių Žemaitės dramos teatro lankytojais sveikinosi trumpam „atgijusi“ Žemaitės skulptūra. Kiekvienam, atėjusiam į teatrą, įteiktos atvirutės – atmintinės, mylintiems teatrą.

Žiūrovams pristatyta spektaklio premjera pagal Antano Vienuolio kūrinį „Prieblandoje“ (rež. Jonas Buziliauskas). Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Kovo 11-oji ir Justinas Marcinkevičius (nuotraukos) (0)

Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos choras „Viva voce“ | P. Šimkavičiaus nuotr.

Lipdau lipdau, o galo vis nėra.
O gal Tėvynę reikia visą laiką
Lipdyt ir kurti, kurti ir lipdyt?
Nes jei sustoji tik – jinai ir miršta.
Taip, kurti visą laiką. Visą laiką!
Lipdyt ir kurti…

Šiais Justino Marcinkevičiaus dramos-poemos „Mindaugas“ žodžiais Gaudentas Aukštikalnis pradėjo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimą. Ir ne atsitiktinai kovo 10 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovės Skaityti toliau

Justinas Marcinkevičius (1930-2011): Tai gražiai mane augino… (video) (0)

Justinas Marcinkevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Justinas Marcinkevičius (1930 kovo 10 – 2011 vasario 16).

Tai gražiai mane augino
Laukas, pieva, kelias, upė,
Tai gražiai už rankos vedė
Vasaros diena ilga.
Tai gražiai lingavo girios,
Uogų ir gegučių pilnos, Skaityti toliau

Vėlinių proga Prezidentės vainikais papuošti iškiliausių lietuvių kapai (2)

pixabay.com nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės vardu Mirusiųjų atminimo dienos išvakarėse, spalio 31 d., padėtos gėlės ir uždegtos žvakutės ant iškilių lietuvių kapų.

Šalies vadovės vardu gėlių padėta prie Laisvės gynėjų memorialo, prie žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę paminklo, prie Lietuvos Prezidentų Aleksandro Stulginskio, Kazio Griniaus ir Algirdo Brazausko bei prie nežinomų kareivių kapų. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Trys inteligentijos veidai (47)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Įsiplieskus diskusijai apie lietuvių inteligentus, jų vaidmenį sovietų okupacijos metais ir šiandien, atmintyje iškyla ekranizuotas Michailo Bulgakovo apsakymas „Šuns širdis“. Pagrindiniai jo veikėjai – buržuazinės kilmės profesorius Filipas Preobraženskis ir sovietinės liaudies iliustracija – iš šuns į žmogų perdirbtas Poligrafas Šarikovas.

Klasika virto jų diskusija apie Frydricho Engelso ir Karlo Kautskio – dviejų socializmo ideologų – susirašinėjimą. Į gausybę teorinių svarstymų socialinių santykių Skaityti toliau

Iš tikrųjų puolamas ne Poetas (3)

Justinas Marcinkevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Praėjusį šeštadienį švęsdamas Europos dieną sostinės Gedimino prospektas sotinosi ir linksminosi – valgė, gėrė, pirko, kas yra rinkos alfa ir omega, – bet mažai galvojo arba visai negalvojo, kokią stotelę Europos Sąjungos bendrijoje yra priėjusi Lietuva.

Taip, deja ar beje, būna visais laikais. Pasaulio politinė istorija nepaliaujamai liudija, kad, anot profesoriaus Vytauto Radžvilo, visi svarbiausi visuomenės lūžiai ar pokyčiai įgyvendinami pripažintų, turinčių autoritetą, įtaką žmonių – tų, kurie vadinami aukštąja arba bent jau viduriniąja visuomenės klase. Skaityti toliau

Mokslų akademijoje vyks konferencija apie J.Marcinkevičių ir pastangas išsaugoti valstybinį mąstymą (1)

Justinas Marcinkevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gegužės 7 dieną, 11 valandą, metų pradžioje susikūręs Vilniaus forumas, Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje salėje rengia konferenciją „Justino Marcinkevičiaus nuvainikavimas: kovos su „tarybine lietuvybe“ istorinis kontekstas ir politinė prasmė“.

Konferencija rengiama reaguojant į metų pradžioje viešojoje erdvėje suaktyvėjusį Justino Marcinkevičiaus asmens ir apskritai lietuvybės puoselėjimo pastangų sovietmečiu niekinimą. Kovo 11 dieną konferencijos organizatoriai paskelbė daugiau nei 180 žinomų Sąjūdžio kūrėjų, signatarų, rezistentų, mokslininkų ir kultūros veikėjų pasirašytą viešą laišką, kuriame išdėstė pagrindines nuostatas šiuo klausimu. Skaityti toliau

Veidų ir žemės vagos (II) (0)

Ona Pajedaitė (apie 1980 m.) |autoportretas

Su lituaniste, fotomenininke Ona Pajedaite kalbasi Juozas Šorys.

Pokalbio tęsinys. Pradžia ČIA.

– Įsimintinas Jūsų bendravimas su rašytojais, jų fotografavimas. Kaip nutiko, kad mokydama lietuvių kalbos profesinėje technikos mokykloje Vilniuje užsiėmėte ir fotografija? 

– Man baigiant dvyliktą klasę brolis padovanojo fotoaparatą. Vokišką, gerą. Jau tada buvau padariusi šiek tiek nuotraukų. Mokydamasi Vilniaus universiteto Filologijos fakultete nedaug fotografavau – padarydavau draugų nuotraukų iškylose, susibūrimuose. Skaityti toliau

D. Stancikas. Nenutildama šauk (75)

Dalius Stancikas | bernardinai.lt, E.Levin nuotr.

Graudi realybė – lietuvių tauta nyksta akyse. Lietuva, kaip Tautos buveinė, tvirtėja, bet jos esmė, turinys byra ir nyksta.
Skaudu. Atlaikę šimtametes okupacijas, išsaugoję uždraustą žodį, išstovėję žiauriausiose geopolitinėse pervartose, požemių bunkeriuose, tremtyse ir lageriuose, anot poeto – šitiek trinti, klumpam svajonės išsipildyme, neatsigręždami bėgam nuo jos. Negi atlaikėme žemesnių civilizacijų priespaudą tik tam, kad ištirptume aukštesnėse?
Dar graudžiau, kad nedrįstam net pamatyti savo saulėlydžio. Antrą dešimtmetį Skaityti toliau

F. Kauzonas. Negi ir jūs parsidavėte, prezidente? (20)

Nerija Putinaitė | Alkas.lt nuotr.

Dialogas su skaitytoja

Po anos savaitės publikacijos „Negi jus taip lengva nupirkti, patriarche?“ skaitytoja Danutė V. interneto portale savo komentaru mane negailestingai, bet beveik ne be pagrindo sugėdino: „Straipsnyje jūs cituojate Landsbergį, Degutienę ir Kubilių, ką jie kalbėjo tomis dienomis, kaip jie dievino Justiną Marcinkevičių, kada jis mirė ar kada jį laidojo. O dabar, kai jį, mirusį, užpuolė Putinaitė, visi trys tyli. Priekaištavote dėl to jiems. Bet, kiek mena mano atmintis, labai gražiai, gal net dar gražiau, kalbėjo ir prezidentė. Bet ji irgi dabar tyli, o jūs, pone Kauzone, kažkodėl apie jos tylėjimą irgi tylite. Bijote?“ Skaityti toliau

L.V. Medelis. Pasmerkime visus. Tegyvuoja utėlės (63)

Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

Šiomis dienomis paskelbtas dar vienas grupės inteligentų kreipimasis į visuomenę dėl poeto Justino Marcinkevičiaus užsipuolimų. Vėl.  Vos ne mėnesį skaitančius ir žiūrinčius  erzino  vienas žiniasklaidos  įkyriai brukamas rūpestis: ar tikrai esi tolerantiškas bei save gerbiąs pažangus Lietuvos gyventojas, jei  lentynoje neturi  dviejų  svarbiausių gyvenimo knygų: viena – „Visi lietuviai  žydšaudžiai“, antra –  „Justinas Marcinkevičius yra kolaborantas ir sovietinis svoločius“.

Panelės Rūta Vanagaitė ir Nerija Putinaitė yra nekaltos dėl to, kad, aplinkui knibždant kolaborantams, negalėjo savo knygų  pavadinti taip paprastai ir aiškiai kaip aš jas Skaityti toliau

A. Račas. Ša, kolaborantai!  (45)

Nerija Putinaitė | Alkas.lt nuotr.

Kai mokiausi mokykloje, skaičiau J.Marcinkevičiaus “Pušis, kuris juokėsi”. Spėju, kad skaitė visi mano amžininkai, nes ta knyga, jei gerai pamenu, buvo privalomų perskaityti sąraše.

Tačiau ateistu šiandien esu ne dėl J. Marcinkevičiaus knygos, o asmeniniu pasirinkimu. Teneužpyksta tikintieji, tačiau religija man visada atrodė kvailas dalykas ir silpnųjų bei šiaudadūšių prieglauda. Tų, kurie tiki, kad visos jų padarytos niekšybės gali būti atleistos sukalbėjus dešimt „Tėve mūsų“ ar septyniolika „Sveika Marijų“ ir kurie, nė piršto nepakrutindami dėl savo gerovės mano, kad tikrasis gyvenimas prasidės, kai juos užkas. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Knygų mugė – tai gyvenimo mugė… (pirmadienio mintys) (1)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šių metų Knygų mugė lyg ir niekuo neišsiskyrė iš kitų. Purvynas automobilių stovėjimo aikštelėje, sunku prasibrauti prie prekystalių ir knygų lentynų, prie kurių daugiausiai grūdasi jų vartytojai ir šiaip žioplinėtojai, pakilusios leidinių kainos, kurios jau beveik nesiskiria nuo kainų knygynuose, keletas skandalingų autorių…

Žinoma, aplankyti mugę smagiau negu kiurksoti kitoje kultinėje vietoje – Akropolyje. Bet dar būtų smagiau, jeigu nereiktų iki kulnelių mindyti purvo (iki XVIII – osios mugės miesto valdžia galėtų aikšteles išasfaltuoti ir išplėsti), padidintų „Litexpo“ salių plotą, kad nereiktų šonais trintis Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Už ką kūrėjus kalame prie kryžiaus? (16)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt, K. Čachovskio nuotr.

Gyvenime yra ne tik juoda ir balta, bet ir kitos spalvos bei atspalviai. Taip ir žmogaus gyvenime. Idealo turbūt niekas nėra sutikęs. Tas pats sakytina ir apie didžiavyrius – ar būtų Popiežius, ar Vytautas Didysis, ar kitas Vytautas – Landsbergis.

Klysti yra žmogiška?

Ne išimtis ir tie meninio žodžio meistrai, kurie vežė saulę iš Rytų, pataikavo sovietiniam režimui, bet kartu sukūrė literatūros šedevrus, išaukštinančius tautinę savimonę ir laisvės siekius. Taigi, atspindėti Skaityti toliau