Žymos archyvas: Juozas Brazaitis

V. Valiušaitis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera (3)

Pasvalio krašto muziejuje saugomas istorinių įvykių dalyvio Jono Nistelio užsakymu plačiau nežinomo dailininko B. Kebliko nutapytas paveikslas 1919 m. sausio 1 d. įvykiams atminti (XX a. 3 dešimt.?).

Kas būtų taip išpopuliarinęs Kazį Škirpa ir Joną Noreiką-Generolą Vėtrą, jeigu ne pasikėlsinimas į jų garbę ir atminimą? Net tie, kurie niekada šių vyrų biografijomis nesidomėjo ir vargu ar kada būtų susidomėję, apie juos nemaža sužinojo. Nekalbant jau apie tai, kad tie išpuoliai paskatino labiau pasigilinti į jų darbus ir palikimą ne vien oponetus, bet ir šalininkus.

Šįsyk noriu atkreipti dėmesį į labai įdomius rezistencijos istorijos tyrimus vykdančio

Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Amžinas nepriklausomybės ir demokratijos susikirtimo taškas (1)

Pagerbti partizanai ir kovotojai, žuvę už Lietuvos Laisvę | G. Masiulio nuotr.

Neįmanomybės istorija: nuo 1918 m. Vasario 16-osios iki 1990 m. Kovo 11-osios

Jeigu sąžinę suvokiame kaip žmoniškumo branduolį, asmenybės centrą, kurio negali sunaikinti jokios išorinės aplinkybės, sunku būtų rasti autentiškesnį pavyzdį, nei Simonos Veil (Simone Weil) (1909-1943), genialios moters, „pasaulietiškos šventosios“, abiejų totalitarizmų – komunizmo ir nacizmo – amžininkės, jų sukelto kruvino karo dalyvės, savo trumpu gyvenimu įrodžiusios: „Kad prisiliestum neįmanomo, reikia daryti kas įmanoma“. Nelyginant S. Veil lūpomis būtų prabilusi abiejų totalitarizmų trypiamos Europos sąžinė: „Jokia epocha Skaityti toliau

V. Sinica. Birželio sukilimas – pasididžiavimas, o ne kontroversija (video) (4)

Birželio sukilimas - pasididžiavimas, o ne kontroversija | Youtube.com nuotr.

Viena didingiausių dienų modernios Lietuvos istorijoje – 1941 metų birželio 22-oji, vienas garbingiausių įvykių – Birželio sukilimas. Sudėkime akcentus.

Metai iš metų verkiama, koks kontraversiškas, o gal net gėdingas buvo šis sukilimas. Amžiną atilsį Leonidas Donskis šio dešimtmečio pradžioje viešai aiškino, kad pagerbdami sukilimo dalyvius Vakaruose pelnysime neatplaunamą gėdą. Tikroji gėda būtent taip ir atrodo.

Ne, tai nėra kontraversiškas ir sudėtingas įvykis, nors tokiu jį nuolatos ir sąmoningai Skaityti toliau

V. Sinica. Per toli, per vėlai (23)

Alkas.lt koliažas

Rūtos Vanagaitės ir Efraimo Zuroffo naujausias viešųjų ryšių išpuolis – stebuklinė pasaka apie žydšaudį ir KGB agentą Adolfą Ramanauską-Vanagą – atsisuko prieš pačius autorius. Eilinį kartą pasirodant naujai knygai keliamas skandalas vietoje pardavimų atnešė platų visuomenės pasmerkimą. Dar daugiau, „Alma littera“ ir „Maxima“ paskelbė nutraukiančios prekybą R. Vanagaitės knygomis dėl nesuderinamų vertybių. Dar prieš tai Andrius Tapinas pareiškė, kad su šia leidykla dirbs arba jis, arba R. Vanagaitė. Net liberalūs politikai suskubo ginti apšmeižtą partizanų vadą. „Riba peržengta!” – skelbė jie. Internetai nusidažė raudonais užrašais „AšEsuVanagas“. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Pralaimėtas mūšis: okupacinė kariuomenė išvesta, bet slaptoji liko* (video) (20)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

…tos pačios rankos, kurios dėjo mums antrankius, dabar taikiai atkiša delnus: „Nereikia!… Nereikia kapstytis po praeitį!.. Kas buvo – pražuvo!“ Bet juk yra ir kita patarlė: „Melo trumpos kojos“. […] Ar įstengsime ir ar išdrįsime aprašyti visą bjaurastį, kurioje gyvenom (kuri, beje, ne taip labai ir skiriasi nuo dabarties)? Ir jeigu tos bjaurasties neparodysime visoje baisybėje, iškart bus melas.
Aleksandras Solženicynas „Gulago archipelagas“

Paskutinis okupacinės kariuomenės kareivis Lietuvos teritoriją paliko 1993 m. rugpjūčio 31 d. 23 val. 45 min. Galime Skaityti toliau

A. Zolubas. Tariami žydšaudžių medžiotojai ir brakonieriai (8)

Algimantas Zolubas | Asmeninė nuotr.

Medžioklė yra tikslingas laukinių žvėrių, paukščių ir kai kurių stambiųjų roplių sekimas, tykojimas, persekiojimas, šaudymas arba gaudymas. Tai gali būti verslas, pramoga ar apsirūpinimo maistu būdas. Teisėta medžioklė, kai medžiojama laikantis tam tikrų taisyklių, patvirtintų valstybės ar senosiose kultūrose bendruomenės papročių. Brakonieriavimas, kai medžiojama nesilaikant galiojančių reglamentuojančių aktų – medžiojant draudžiamu metu, neleidžiamas medžioti rūšis, viršijant leistą sumedžioti limitą. Yra ir kita, perkeltinė žodžio medžioklė reikšmė, kai medžiojami ne laukinės faunos atstovai, o gyvi ar net mirę žmonės. Tokią medžioklę regime įvairiose šalyse, o greta jos – ir brakonieriavimą. Skaityti toliau

Kaune paminėtas 1941-ųjų metų sukilimas (nuotraukos) (0)

1941-ųjų metų sukilimo paminėjimas Kaune | LSKT nuotr.

Birželio 23 d.  Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje vyko renginys, skirtas paminėti 1941 m. birželio sukilimo 74-asias metines. Renginys prasidėjo kariliono varpams skambinant  Lietuvos himną.

Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) valdybos pirmininko pavaduotojas dr. Raimundas Kaminskas  trumpai supažindino su 1941 m. birželio 23 d. Kauno radiofone paskelbtu dokumentu „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ bei apžvelgė sukilimo priežastis ir jo istorinę reikšmę. Skaityti toliau

V.Sinica. Pamiršta istorinė atmintis (4)

Vytautas Sinica | asmeninė nuotr.

Mokyklose į klausimą „kam reikalinga istorija?“ su patosu atsakoma skambia fraze: kas nežino savo šaknų (ar praeities), amžinai lieka vaiku“. Toks atsakymas jau moksleivį palieka abejojantį ir nepatenkintą. Iš tiesų istoriškai keitėsi, tačiau visada buvo akivaizdi vienokia ar kitokia istorijos praktinė paskirtis, o tas aiškumas pradžioje pacituotą ir šiais laikais tokį populiarų klausimą darė savaime neįmanomą.

Ikimoderniais laikais istorijos mokslas buvo neatsiejamas nuo moralinės dimensijos, o jos mokymas tiesiogiai orientuotas į moralinius vertinimus ir pagal šį kriterijų atrinktų gerų ir blogų pavyzdžių pateikimą jaunajai kartai. Skaityti toliau

Vieši klausimai akademikams dėl 1941 m. Lietuvos įvykių vertinimo (25)

J.Brazaičio palaikų perlaidojimas | Kaunas.lt nuotr.

Š. m. birželio 11 d. žiniasklaidoje buvo paskelbtas akademikais įvardytų grupės asmenų viešas laiškas, kuriame kaip didelė moralinė klaida įvertintas Lietuvos valdžios mėginimas deramai pagerbti Laikinosios Vyriausybės vadovo Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio atminimą.

J.Ambrazevičius-Brazaitis – iškilus patriotas ir valstybininkas, buvo priverstas vadovauti tautai nepaprastai sudėtingomis politinėmis sąlygomis, ir jo veikla negali būti suprasta vadovaujantis tik dabartinės ideologinės konjunktūros klišėmis. Laiške ši veikla aiškinama ir vertinama supaprastintai ir tendencingai, atsiejant ją nuo konkretaus istorinio to meto įvykių konteksto. Skaityti toliau

A. Patackas. Kvislingai (apie atvirą laišką dėl J.Ambrazevičiaus-Brazaičio iškilmingo perlaidojimo) (46)

Laikinosios Lietuvos Vyriausybės ministras pirmininkas J.Ambrazevičius-Brazaitis

Galima skaičiuoti, kiek dienų ar savaičių gyvavo Lietuvos valstybingumas 1941 metų vasarą, bet niekas nepaneigs, kad jis gyvavo. Galima kartoti, kad Lietuva kapituliavo 1940 metais, bet niekas nepaneigs, kad ji sėkmingai sukilo 1941-ųjų birželį. Visa tai birželio 23-iąją iškelia į vieną gretą su Vasario 16-ąja ir Kovo 11-ąja.

Prof. Edvardas Gudavičius

Neseniai buvo paviešintas „Atviras laiškas dėl J.Ambrazevičiaus-Brazaičio iškilmingo perlaidojimo“, kuriuo smerkiama Lietuvos valdžia, kažkiek prisidėjusi prie perlaidojimo ir moralizuojama šia tema: Skaityti toliau

Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio palaikai sugrįžo į Tėvynę (nuotraukos) (1)

Sekmadienį, gegužės 20 d., Kaune perlaidoti 1941 metų Lietuvos laikinosios Vyriausybės vadovo Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio palaikai.

Ketvirtadienį iš JAV parskraidinta urna su velionio palaikais buvo pervežta į Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčią, kur kauniečiai galėjo atiduoti pagarbą iškiliam Lietuvos valstybės veikėjui.

Perlaidojimo ceremonija prasidėjo arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus aukojamomis Šventomis Mišiomis. Skaityti toliau

1941 m. laikinosios vyriausybės vadovo J.Brazaičio palaikai sugrįš į Tėvynę (2)

Juozo Brazaitis (Ambrazevičius) 1903-1974

Gegužės 17 d. amžinojo poilsio į Lietuvos žemę iš JAV bus sugrąžinti Lietuvos mokslo ir kultūros atstovo, Laikinosios Vyriausybės vadovo, publicisto, pasipriešinimo okupaciniams režimams ideologo Juozo Brazaičio (Ambrazevičiaus) palaikai.

Gegužės 17 d. 12.05 val. urna su velionio palaikais bus pasitikta Tarptautiniame Vilniaus oro uoste. 

Gegužės 18–19 d., 10-20 val. įvyks atsisveikinimas su velioniu Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje (Žemaičių g. 31A, Kaunas).

Gegužės 19 d. 11 val. įvyks konferencija-minėjimas „Juozo Brazaičio mokslinė, švietėjiška, rezistencinė ir politinė veikla“ (apie renginio vietą bus pranešta vėliau). Skaityti toliau

„E2K“ pristato filmą „Likau gyvenimo paraštėje“ (video) (0)

Juozas Ambrazevičius Brazaitis

Antisovietinės ir antinacinės rezidencijos dalyvio, politiko ir visuomenės veikėjo, buvusio Lietuvos laikinosios vyriausybės vadovo Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio palaikai š.m. gegužę amžinam poilsiui atguls Kaune, Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje.

Viešoji įstaiga „E2K“ visuomenei planuoja pristatyti specialiai sukurtą dokumentinį filmą „Likau gyvenimo paraštėje“, kuriame ypatingą Juozo Brazaičio gyvenimo istoriją atskleis anūkė Rūta Martel (Martell), geriausio draugo ir bendražygio Juozo Lukšos-Daumanto žmona Nijolė Bražėnaitė-Paronetto ir artima bičiulė dr. Rožė Šomkaitė, Skaityti toliau