Pirmadienis, 18 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

V. Sinica. Birželio sukilimas – pasididžiavimas, o ne kontroversija (video)

Vytautas Sinica, www.propatria.lt
2018-06-24 14:06:27
4
Birželio sukilimas 1941 m. | Youtube.com nuotr.

Birželio sukilimas 1941 m. | Youtube.com nuotr.

Birželio sukilimas - pasididžiavimas, o ne kontroversija | Youtube.com nuotr.
Birželio sukilimas – pasididžiavimas, o ne kontroversija | Youtube.com nuotr.

Viena didingiausių dienų modernios Lietuvos istorijoje – 1941 metų birželio 22-oji, vienas garbingiausių įvykių – Birželio sukilimas. Sudėkime akcentus.

Metai iš metų verkiama, koks kontraversiškas, o gal net gėdingas buvo šis sukilimas. Amžiną atilsį Leonidas Donskis šio dešimtmečio pradžioje viešai aiškino, kad pagerbdami sukilimo dalyvius Vakaruose pelnysime neatplaunamą gėdą. Tikroji gėda būtent taip ir atrodo.

Ne, tai nėra kontraversiškas ir sudėtingas įvykis, nors tokiu jį nuolatos ir sąmoningai mėginama paversti. Absoliuti dauguma tų bandymų laikytini informacinio karo prieš Lietuvą, o pirmiausia – prieš jos istoriją ir valstybingumo legitimumą, išpuoliais.

Sukilimas nuplovė 1940-ųjų birželio gėdą ir parodė pasauliui nedviprasmišką nepriklausomybės siekį ir nepritarimą SSRS okupacijai ir aneksijai. Sukilimas parodė, kad tauta nori politinės laisvės, nors valdantysis sluoksnis buvo tokios tautos nevertas ir tos laisvės ginti nesiėmė. Sukilimas pareikalavo didžiulių žmogiškųjų aukų – daugiau nei 2000 žuvusiųjų per kelias dienas. Palyginimui – Nepriklausomybės kovose 1918–1920 metais per trejuss metus žuvo per 3000 savanorių. Sukilimo aukos buvo milžiniškos, tačiau dėl tariamos kontraversijos jas iki šiol gėdijamasi pagerbti.

Sukilimas nedviprasmiškai siekė atkurti suverenų Lietuvos valstybingumą, o ne marionetinę/satelitinę nacistinės Vokietijos valdomą vyriausybę. Tai buvo naivus ir dėsningai nesėkmingas, tačiau drąsus ir gerbtinas siekis. Tapatinantys laikinąją Vyriausybę su Paleckio Liaudies Vyriausybe kaip neva vienodai marionetines yra atviri Lietuvos laisvės kovų niekintojai, neaišku, ką veikiantys laisvoje Lietuvoje.

Tariamoji sukilimo kontraversija – Lietuvoje tomis dienomis prasidėjusios žydų žudynės. Iš tiesų tai milžiniška Lietuvos istorijos gėda. Iš tiesų lietuvių tarpe nepritrūko padugnių, žudžiusių žydus savo iniciatyva, iš neapykantos ar dėl naudos, nors Lietuvoje veikę nacių karininkai laiškuose vadovybei skundėsi, kaip sunku sukurstyti lietuvius žydų žudynėms. Neslėpkime – išgamų užteko. Mano kaime žydai išžudyti dar prieš pasitinkant vokiečius ir jis toks tikrai nebuvo vienintelis. Gėda? Gėda.

Tačiau niekingas istorijos iškraipymas yra tapatinti prasidėjusias ir dažniausiai okupacinių nacių pajėgų inicijuotas ir vykdytas žudynes su Birželio sukilimu ir jo tikslais. 1941-ųjų vasarą Lietuva prievarta tapo Trečiojo Reicho – Holokaustą vykdžiusios valstybės – sudėtine dalimi. Tą vasarą Lietuvoje nužudyta daugybė šalyje gyvenusių žydų. Tą darė okupacinės vokiečių struktūros. Jos rado kolaborantų, už kurių darbus ir Lietuvai tenka atsakomybė. Tačiau tą darė ne Birželio sukilėliai ir ne jų įsteigta Laikinoji Vyriausybė. Ši skirtis labai aiškiai nubrėžta iš tiesų 1941 metų istorijos įvykiuose besispecializuojančių istorikų, tarp kurių ypač paminėtinas Arūnas Bubnys, darbuose. Ir šios skirties gali ir turi laikytis kiekvienas sąžiningas, nacionalinės savigarbos ir istorinio teisingumo jausmą turintis Lietuvos pilietis.

Lenkijoje priimamų istorinės atminties įstatymų fone nuskambėjo nedviprasmiškas Vokietijos užsienio reikalų ministro pareiškimas: „Organizuotos masinės žudynės buvo įgyvendintos mūsų šalies ir niekieno kito. Atskirų individų kolaboravimas šiuo klausimu nieko nekeičia.“ Kaip tauta, už Holokaustą atsakingi tik vokiečiai. Jos okupuotuose kraštuose buvo kolaborantų, jų net galimai buvo ir tarp sukilėlių, tačiau „atskirų individų kolaboravimas šiuo klausimu nieko nekeičia“. Kaip atskirų partizanų nusikaltimai negali diskredituoti partizanų judėjimo ir pakeisti jo tikslų, prasmės ir istorinio vertinimo, lygiai taip pat ir atskirų sukilėlių ar juo labiau ne sukilėlių veiksmai negali pakeisti Birželio sukilimo istorinio vertinimo. Subtiliau ar tiesmukai teigiantys, kad sukilimas tebuvo nacių kolaborantų siautėjimas (ar to prielaida) nesikuklindami kartoja sovietinę propagandą, SSRS Lietuvoje ir užsienyje aktyviai skleistą istorijos versiją.

Galiausiai kaltinimas dėl Lietuvoje vykusio Holokausto metamas J. Brazaičio vadovautai Laikinajai Vyriausybei, kuri, pasak vienų, esą kurstė žydų žudynes, pasak kitų, nieko nedarė, kad joms sutrukdytų. Tai atvirai melagingi aiškinimai. Laikinoji Vyriausybė ne vieną kartą skelbė raginimus nedalyvauti agresijoje prieš žydų tautybės gyventojus. Tačiau ji neturėjo faktinės valstybės kontrolės, buvo nominali ir bejėgė užtikrinti savo įsakų įgyvendinimą. Šios aplinkybės ir apskritai Laikinosios Vyriausybės santykis su Holokaustu Lietuvoje yra plačiai aptartas Vidmanto Valiušaičio straipsniuose ir knygose, juose taip pat išnarpliojamas ir ne vienas iš konteksto ir 1941-ųjų rezistencijos dalyvių biogafijų ištrauktas kaltinimas, kuriais įvairūs autoriai mėgino pagrįsti tariamą sukilėlių ir Laikinosios Vyriausybės antisemitizmą.

Nesu istorikas ir net nepretenduoju į išsamias faktines žinias apie citatų tikrumą, cenzūros sąlygomis leistų žurnalų ir okupantų klastotų dokumentų autentiškumą, archyvinių šaltinių išmanymą. Kaip tik todėl nesileidžiu į smulkmenišką ‘sakė-pasakė’, o keliu klausimą dėl bendro sukilimo ir jo įsteigtos vyriausybės vertinimo, kurį leidžia daryti net mokyklinės istorijos žinios. Tačiau kas kartą iškėlus tariamo J. Brazaičio Vyriausybės vaidmens Holokauste klausimą, būtent išmanantieji šaltinius ir neleidžiantys jais manipuliuoti be konteksto parodo tiesą esant J. Brazaičio ir sukilėlių pusėje. Neteko susidurti su kitokiais atvejais.

Taigi sukilimas nėra kontraversiškas, o šiam naratyvui pasiduodantys mokslininkai ir politikai daro nemenką žalą šalies informaciniam saugumui. Buvo ir lieka neaišku, ko – kokių tyrimų, įrodymų, išvadų, konferencijų – reikia valstybei, kad pradėtų, nesigėdydama savęs, gerbti savo laisvės kovotojus, kad garsiai pasakytų, kad Birželio sukilimu mes didžiuojamės ir tik didžiuojamės, neneigdami tą pačią vasarą Lietuvoje ir su atskirų lietuvių pagalba įvykdytų nusikaltimų. Tai pasakyti nėra taip sunku.

Savo 1962 metais rašytame straipsnyje Juozas Ambrazevičius-Brazaitis, didvyris, kurį vertai iškiliausiu žmogumi laikė JAV lietuviai ir kurio šiandien vis dar niekingai gėdijamės, straipsnyje „Sukilimas ir tauta“ (itin verta perskaityti jį visą ČIA) citavo žodžius iš sukilėlių laidotuvių Kaune 1941-ųjų birželio 26 dieną:

„Ne pirmas kartas šioje vietoje prasiveria duobės, kad priimtų kūnus tų, kurių kraujas reikalingas palaistyti tautos laisvei. Tačiau niekados toji duobė nebuvo tokia didelė kaip šiandien. Tai rodo, kiek Lietuvos žemė yra ištroškusi laisvės. Tai rodo, kokia stipri tėvynės meilė yra išaugusi jos vaikų širdyse, kad ištisi jų būriai – šimtai ir tūkstančiai savu noru ryžtasi mirti, kad svetimiems nevergautų. Pajaučiam šių gilių kapų akivaizdoj visos tautos pasiryžimą gyventi per mirtį.“

2012 metais pats J. Brazaitis perlaidotas Lietuvoje, Kaune. Perlaidotas nedalyvaujant nė vienam tuomečiam valstybės vadovui, tačiau esant V. Adamkui, V. Landsbergiui, gyviems dar buvusiems sukilimo dalyviams. Perlaidojimą lydėjo kairuojančios inteligentijos pasmerkimo raštai ir patyčios. Smerkėjai A. Patacko pavadinti kvislingais.

Juozo Brazaičio palaikų perlaidojimas | Propatria.lt nuotr.
Juozo Brazaičio palaikų perlaidojimas | Propatria.lt nuotr.

Tai – nuotrauka iš šio perlaidojimo iškilmių: garbingas, nes drąsus jaunimas, neišsigandęs kvislingų pasmerkimų. Gal ir šiandienos politikai vieną dieną neišsigąs vertesnius už save pagerbti.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kaune paminėtas 1941 m. birželio sukilimas
  2. R. Gajauskaitė. Sukilimas
  3. Z. Tamakauskas. 1941 metų Birželio sukilimo žingsnių aidas
  4. V. Sinica. Per toli, per vėlai
  5. V. Sinica. 5 milijonai pamirštų parašų už Lietuvos laisvę
  6. V. Sinica. „Savi šaudė į savus“? Kas rašo Lietuvos istoriją?
  7. Kaune paminėtas 1941-ųjų metų sukilimas (nuotraukos)
  8. V. Sinica. Istorijos perrašymas: būtina skubiai pasmerkti Vincą Kudirką
  9. Č.Iškauskas. Klaipėdos sukilimas: o vis dėlto kam priklauso šis kraštas?
  10. V.Sinica. Pamiršta istorinė atmintis
  11. V. Vasiliauskas. Pralaimėtas mūšis: okupacinė kariuomenė išvesta, bet slaptoji liko* (video)
  12. Kaune paminėtos Birželio sukilimo aukos (nuotraukos)
  13. Anapilin iškeliavo 1941 m. birželio sukilimo dalyvis Gediminas Ruzgys
  14. Kviečia dokumentinių filmų vakaras Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (video)
  15. Z. Tamakauskas. Gyvoji pamoka minint rudeninę tremtį…

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Antanas says:
    5 metai ago

    O kas tas Donskis? Nieko apie jį negirdėjau… Apie Vytautą Sinicą girdėjau daug gerų žodžių, o apie Donskį negirdėjau nieko… Gal jis koks dizaineris?…

    Atsakyti
    • !!! says:
      5 metai ago

      Ne tikrai nedizaineris,jis neeilinis liberastas…

      Atsakyti
  2. socialistas says:
    5 metai ago

    Sinica perrasineja istorija uzsiimdamas revizionistiniu faktu iskraipymu. Ka cia ir kalbet, Sinica, didzioji lietuviu dali reme LKP ir tarybu valdzia.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      5 metai ago

      🙂 ,.. 🙂 ,.. 🙂 ,…

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Jonas Kauneckas | propatria.lt nuotr.

V. Sinica. Apie „vatniką“ Kaunecką

2023 09 08
Vytautas Sinica | Alkas.lt ekrano nuotr.

V. Sinica. Litvinizmas ir baltarusių problema

2023 09 02
Lietuvoje minima: Molotovo–Ribentropo paktas ir Baltijos kelio, juodojo kaspino diena | rengėjų nuotr.

Minime: Molotovo-Ribentropo paktą ir Baltijos kelio, juodojo kaspino dieną

2023 08 23
Justinas Marcinkevičius. Amžiaus pabaiga | L. Milčiaus nuotr.

V. Sinica. Marcinkevičiaus „teismo“ absurdas

2023 08 22
Vytautas Sinica | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

V. Sinica. Kalbos politika: Konstitucinio Teismo bankrotas, norai svarbiau už kalbą

2023 07 26
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Tautinė valstybė laiko spąstuose

2023 07 07
Birželio sukilimas 1941 m. | Youtube.com nuotr.

V. Rakutis. Pareiga saugoti Birželio sukilimo atminimą

2023 06 22
Kazys Škirpa Lietuvos ambasadorius Berlyne | punskas.pl nuotr.

V. Valiušaitis. Birželio 14-oji: rusų NKVD ir vokiečių Gestapas – prieš lietuvių tautą

2023 06 14
Juozas Ambrazevičius Brazaitis | Iš knygos „Ugninis stulpas“

S. Buškevičius. Kreipiuosi į Šaulių sąjungą dėl J. Ambrazevičiaus-Brazaičio atminties įamžinimo

2023 05 30
Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir istorinės atminties Visuomeninės tarybos pirmininko pavaduotojas, Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos garbės pirmininkas Jonas Burokas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

J. Burokas. Sovietinio genocido nusikaltimai stumiami į užmarštį?

2023 05 23
Rodyti daugiau

Naujienos

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ | lps.lt nuotr.
Politika ir ekonomika

Reikalaujama didinti viešojo sektoriaus darbuotojų algas

2023 09 17
Vaikai | pixabay.com, Blickpixel nuotr.
Gamta ir žmogus

Pirmoji emocinė pagalba – įsiklausymas

2023 09 17
Ukraina eina į pergalę | .facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ką reiškia karinis Putino ir Kimo spektaklis

2023 09 17
Lėktuve | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Lietuviai renkasi ir netikėtas kelionių kryptis

2023 09 17
Sergamumas gripu sumažėjo visoje Lietuvoje
Gamta ir žmogus

Prasidėjęs ruduo primena apie gripą

2023 09 17
pixabay.com, Firmbee nuotr.
Lietuvoje

Naujos programėlės – darbui ir laisvalaikiui

2023 09 17
Siuntų pristatymo ateitis | itella.com nuotr.
Lietuvoje

Kaip atkeliaus siuntos ateityje?

2023 09 17
sumin.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Eismo saugumą lemia ir jausmai

2023 09 17

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Skyrelyje „Faktai"... apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Vytautas apie M. Kundrotas. Ar istorija žudo?
  • >Žemynai apie Reikalaujama didinti viešojo sektoriaus darbuotojų algas
  • štai kaip apie A. Navys, M. Sėjūnas. Lietuvoje toliau šniojamos girios ir miškai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • M. Kundrotas. Ar istorija žudo?
  • Reikalaujama didinti viešojo sektoriaus darbuotojų algas
  • Pirmoji emocinė pagalba – įsiklausymas
  • Salierai: visokeriopa nauda sveikatai
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

V. Sinica. Apie „vatniką“ Kaunecką

by daiva
2023 09 08
6
Jonas Kauneckas | propatria.lt nuotr.

Įdomus vaizdelis. Dideliu informacinių karų dalyviu besijaučiantis Giedrius Sakalauskas vakar bjauriu įrašu savo sienoje atidarė komentarų vėmyklą ant rezistento vyskupo...

Skaityti toliau

V. Sinica. Litvinizmas ir baltarusių problema

by daiva
2023 09 02
35
Vytautas Sinica | Alkas.lt ekrano nuotr.

Viešumoje pagaliau prasidėjo diskusijos apie tai, jog neturime valstybės politikos baltarusių atžvilgiu ir turime didėjančią baltarusių problemą. Problema didėja demografiškai...

Skaityti toliau

Minime: Molotovo-Ribentropo paktą ir Baltijos kelio, juodojo kaspino dieną

by daiva
2023 08 23
3
Lietuvoje minima: Molotovo–Ribentropo paktas ir Baltijos kelio, juodojo kaspino diena | rengėjų nuotr.

Rugpjūčio 23 – oji ir du pasauliui bei Lietuvai reikšmingi įvykiai, tebeaktualūs ir šiandien. Vienas – įvykęs 1939 metais. Antrasis...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Skyrelyje „Faktai"... apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Vytautas apie M. Kundrotas. Ar istorija žudo?
  • >Žemynai apie Reikalaujama didinti viešojo sektoriaus darbuotojų algas
  • štai kaip apie A. Navys, M. Sėjūnas. Lietuvoje toliau šniojamos girios ir miškai
  • stuokai apie M. Kundrotas. Ar istorija žudo?
Kitas straipsnis
Rasa Čepaitienė | asmeninė nuotr.

R. Čepaitienė. Birželio sukilimui atminti

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai