Žymos archyvas: Jonas Satkūnas

Geologinio paveldo dienai – išvyka į panemunės piliakalnius (0)

Geologinio paveldo dienai – išvyka į panemunės piliakalnius | Lietuvos Respublikos Aplinkos Ministerijos nuotr.

Rugsėjo 22-23 d., Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT) kviečia į Geologinio paveldo dienai skirtą išvyką į panemunės piliakalnius.

Geologinio paveldo diena skirta lankyti, tvarkyti ir garsinti išskirtines ir žmogaus globos reikalaujančias geologines vietas: riedulius, atodangas, ozus, keimus, rinas, didgalves, daubas, šaltinius, versmes. Šiemet, Piliakalnių metais, šiai dienai skirtos išvykos lankytina vieta pasirinkti – panemunės piliakalniai. Nemunas – geologinė jų ašis.

Skaityti toliau

Geologų tyrimai rodo, kad būtina sutvirtinti Gedimino kalno pietrytinį šlaitą (0)

Gedimino kalno pietrytinis slaitas_lgt.lt

Šiandien, liepos 13 d. Lenkijos geologijos instituto (PGI) ekspertai, dvi savaites moderniausia geofizine įranga tyrę avarinės būklės Gedimino kalną, Vilniuje pristatė pirminius tyrimų duomenis.

Kaip sakė su PGI bendradarbiaujančios Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) direktorius Jonas Satkūnas, šie geofiziniai tyrimai leidžia daryti išvadą, kad pietrytinis šlaitas yra sparčiau, nei manyta. Todėl būtina jį ssustiprinti. Lenkų ekspertai kartu su LGT specialistais per porą savaičių Lietuvos vyriausybei parengs ir pateiks rekomendacijas dėl tolesnių Gedimino kalno pietrytinio šlaito tvarkymo veiksmų. Skaityti toliau

Pagaliau prasidės Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai (2)

Lietuvos nacionalinio muziejaus, Kultūros ministerijos, Lietuvos geologijos tarnybos ir Lenkijos geologijos instituto atstovų susitikimas | LNM nuotr.

Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su UAB „Rekreacinė statyba“ pasirašė Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų sutartį. UAB „Rekreacinė statyba“ šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbus pradės vykdyti šią savaitę, jų vertė – 2 mln. 860 tūkst. eurų.

Prieš prasidedant Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbams, Lietuvos nacionalinis muziejus priėmė Lietuvos geologijos tarnybos ir Lenkijos specialistų – geologų, hidrogeologų, geotechnikų, geofizikų – delegaciją, kuriai plačiau pristatė tvarkybos darbų projektą ir supažindino su netrukus prasidėsiančiais darbais. Abi šalys pasidalijo savo patirtimi. Skaityti toliau

Išleista nauja knyga apie dzūkų šaltinius ir versmes (0)

 „Lietuvos šaltiniai ir versmės: Dzūkijos nacionalinis parkas“Vakar, birželio 2 d., 13 val. Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos lankytojų centro Merkinėje „Šalcinio“ svetainėje buvo pristatytas naujas Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) leidinys – „Lietuvos šaltiniai ir versmės: Dzūkijos nacionalinis parkas“.

Tai jau trečioji LGT pradėtos leisti serijos apie nacionaliniuose, regioniniuose parkuose ar atskiruose regionuose esančius šaltinius ir versmes knyga. Pirmoji pasirodė 2012 m. ir buvo skirta Aukštadvario regioniniam parkui. Antroji – apie Žemaitijos nacionalinio parko šaltinius ir versmes – išleista 2014 m. Skaityti toliau

Gedimino kalną griauna slapti tuneliai ar matomas funikulierius? (5)

photo_for_gallery_1_41533246

Vilniečiai ir miesto svečiai, žvelgdami į Gedimino kalną sudarkiusią nuošliaužą, susiima už galvų. Kas toliau? Vieni specialistai tikina, kad būtina skubiai atlikti išsamius kalno tyrimus ir pradėti stebėseną, kiti sako, kad fiziškai visko nespėja, o ir pinigų trūksta.

Neatlikti tyrimai

Lietuvos geologijos tarnyba, atlikusi vizualinius Gedimino kalno stebėjimus, konstatavo, kad kalno šiaurinio šlaito vakarinės dalies deformacijos yra aktyvios. „Matome yrančius šlaitus, tikiuosi, kad yra tik Skaityti toliau

Lietus ir atlydys ardo Gedimino kalno šlaitą (5)

Gedimino kalno slaitas_Vido Mikuleno nuotr

Dėl lietaus ir staigaus atlydžio šio mėnesio pradžioje ėmė deformuotis Gedimino kalno šiaurinis šlaitas – dirvožemis atitirpo ir įmirko, o po juo esantis gruntas dar buvo likęs įšalęs. Padėčiai įvertinti Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) darbuotojai kartu su VGTU ir Lietuvos nacionalinio muziejaus specialistais praėjusį penktadienį, vasario 5 d., atidžiai apžiūrėjo vakarinę šlaito dalį, kur 50 m pločio ruože toliau deformuojasi žemės paviršius ir randasi nuošliaužos bei plyšiai grunte. Skaityti toliau

Apie Žibėčių kaimo piliakalnį – Dirvės kalną (5)

800px-Naujasodis003

Turbūt kiekvienam svarbiausias yra savo kraštas kuriame gimėme, esame ir tikimės išlikti savo vaikų atmintyje. Mūsų gimtas kaimas yra Žibėčiai, besantis atkampiausiame Molėtų rajono kampelyje, besiribojančiame su Utenos ir Anykščių rajonais. Žibėčių kaimas mažai žinomas, bet mums labai svarbus. Mes nuo seno žinojome ir tikėjome, kad kaimo pakraštyje prie kelio Alunta-Utena besantis Dirvės kalnas yra piliakalnis, nuo kurio ir radosi Žibėčių kaimas. Pagal legendą, senais laikais ant Dirvės kalno žibėdavo žiburėlis, nuo jo ir kilo Žibėčių kaimo pavadinimas. Tačiau į Lietuvos piliakalnių atlasą, išleistą 2005 metais, Dirvės kalnas kažkodėl nebuvo įtrauktas. Skaityti toliau

Geologinio paveldo dieną – pažintis su Nalšios žemės slėpiniais (0)

Lino verdenė | Z. Zanevskij nuotr.

Rugsėjo 19 d., kaip ir kasmet trečiąjį rugsėjo šeštadienį, bus pažymėta Geologinio paveldo diena. Šia proga rengiama išvyka į Sirvėtos regioninį parką. Joje gali dalyvauti norintieji susipažinti su Nalšios žemės Švenčionių krašto geologijos, archeologijos, istorijos ir kultūros paveldu.

Išvyka truks dvi dienas – rugsėjo 18 ir 19. Ją organizuoja Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos geologų sąjunga ir Sirvėtos regioninio parko direkcija. Skaityti toliau

Šalyje – arti trijų tūkstančių nelegalia kasyba pažeistų teritorijų (0)

mascus.lt nuotr.

Šalyje šiuo metu yra 2,7 tūkst. nelegaliais kasybos darbais pažeistų teritorijų. Jas nustatė Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT).

Kaip sakė LGT direktorius Jonas Satkūnas, įvertinus visas nustatytas pažeistas teritorijas, už žemės gelmių sekinimą bus skirtos sankcijos pagal pažeidimų mastą.

Pažeistos teritorijos buvo žvalgomos nepilotuojamais lėktuvais-robotais, o gauti pradiniai duomenys apdoroti specialia programine įranga. Apaugusios teritorijos kartografuotos automatiniais tacheometrais.

Skaityti toliau

V. Kvedaras. Skalūnų dujoms privertos durys (6)

d-matoniene-mazuronis-skalunai-alkas-pies

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas nepritarė Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) prie Aplinkos ministerijos parengto Žemės gelmių įstatymo pakeitimo ir papildymo projektui, kuriame geologai siūlė lengvatines sąlygas verslininkams, ateityje šalyje išgausiantiems skalūnų dujas. Politikams apskritai kilo abejonių, ar, remiantis šiuo metu turima informacija, tikslinga artimiausiu metu Lietuvoje imtis skalūnų dujų gavybos.

Skaityti toliau

D. Stancikas. Po mūsų nors ir tvanas? (4)

Dalius Stancikas | bernardinai.lt, E.Levin nuotr.

„Keturios ekspertų grupės atliko tyrimus ir priėjo prie vienodos išvados: hidraulinis ardymas yra tiesiogiai susijęs su pavojais žmonių sveikatai ir aplinkai. Trūko tik gubernatoriaus, norinčio išgirsti mokslininkų argumentus ir pasiruošusio pasipriešinti naftos ir dujų industrijai tuo metu, kai kiti politiniai lyderiai atrodė linkę kapituliuoti. Reikėjo gubernatoriaus su vizija, jog Niujorko ekonomika neturi remtis naujausia nesveika idėja: reikia išdraskyti kuo daugiau žemės ir visa tai po to sudeginti liepsnose. Gubernatoriau Kuomo (Cuomo), ačiū, kad pasirodėte esąs stiprus lyderis“, – taip kalbėjo amerikiečių biologė ir ekologinio judėjimo aktyvistė Sandra Steingraber po to, kai Niujorko valstijoje įstatymu uždrausta taikyti hidraulinio skaldymo technologiją Skaityti toliau

Lietuvos žemės gelmėse gausu bromo ir kalio (0)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Geologų tyrimai rodo, kad mūsų šalies gelmės turtingos bromo ir kalio – labai svarbių žmogaus organizmui elementų. Gausūs jų ištekliai slypi pramoniniame požeminiame vandenyje, t. y. sūrymuose ir mineralizuotuose vandenyse.

„Bromo ir kalio ištekliams išgauti galėtume pasekti kitų šalių pavyzdžiu ir pradėti šiuolaikinėmis technologijomis paremtą pelningą retųjų šarminių metalų Skaityti toliau

Ar šuliniuose pakaks vandens, priklausys nuo orų (0)

visitsweden.com nuotr.

Šiemet Lietuvoje dėl mažo kritulių kiekio nuolat žemėjo vandens lygis. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) duomenimis, gruntinio vandens lygio žemėjimas, prasidėjęs birželio-liepos mėnesiais, kol kas dar tęsiasi.

Pasak LGT direktoriaus Jono Satkūno, pagrindinė priežastis – meteorologinės sąlygos. Rugsėjis buvo šiltas ir gana sausas, krituliai didesnėje šalies dalyje sudarė tik 20-50 proc. standartinės klimato normos. Skaityti toliau

Paminėta Lietuvos paveldo diena Ventos krašte (1)

Ventos RPD archyvo nuotr.

Lietuvos geologų sąjunga ir Lietuvos geologijos tarnyba kartu su Ventos regioninio parko direkcija Akmenės ir Mažeikių kraštuose surengė Lietuvos geologinio paveldo dieną. Ji skirta unikalių ir žmogaus globos reikalaujančių geologijos objektų lankymui ir populiarinimui. Akmenės ir Mažeikių kraštai yra unikalūs savo geologine sandara, nes tik čia dienos šviesoje, žemės paviršiuje galima pamatyti paslaptingosios juros sistemos uolienas, rankomis paliesti dinozaurų laikų gyvūnų liekanas – fosilijas.

Renginyje dalyvavo Lietuvos geologai, taip pat vietos (o ir iš toliau), gamtos mėgėjai. Per abi dienas aplankėme daug geologinio paveldo objektų abiejuose rajonuose: Akmenės Skaityti toliau

Alantos dvaras kviečia į Europos paveldo dienų renginį – „Kai ponas išvažiuoja“ (nuotraukos) (2)

Alantos dvare

Šiandien, rugsėjo 13 d., 15 val., Molėtų rajone, Alantos dvare vyks Europos paveldo dienoms skirtas Dvarų kultūrą gaivinantis renginys „Alantos dvaras. Kai ponas išvažiuoja“.

Šių metų Europos paveldo dienų Lietuvoje tema „Epochų ženklai“. 80 km. nuo sostinės nutolęs Alantos dvaras yra daugelio istorinių įvykių liudininkas. Dar viduramžių renesanso epochoje, XV a. pradžioje, didikai Astikai Alantoje įsteigia dvarą – pastato mūrinius dvaro rūmus Virintos upės vingyje, turėjusius pilies paskirtį. Netoliese buvę ir antrieji mediniai dvaro rūmai. Skaityti toliau

Bus rengiamas Lietuvos šaltinių ir versmių katalogas (0)

efoto.lt, V.Lečo nuotr.

Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) prie Aplinkos ministerijos numato parengti šalies šaltinių ir versmių katalogą. Kaip sakė LGT direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas, svarbiausi šaltiniai ir versmės bus įtraukti į valstybinį požeminio vandens monitoringo tinklą.

Mūsų šalyje gamta sukūrė palankias sąlygas kauptis dideliems požeminio vandens ištekliams. Hidrogeologų teigimu, Lietuvoje, nedarant žalos gamtai, kiekvieną dieną iš žemės gelmių galima išgauti daugiau kaip tris milijonus kubinių metrų gėlo geriamojo vandens. Skaityti toliau

Alanta atvėrė Petro Tarasenkos aprašytus užburtus lobius (nuotraukos) (0)

P.Tarasenkai skirta konferencija Alantoje | A.Balandos nuotr.

Rugsėjo 14 d. Molėtų rajone esančiame Alantos dvare vyko žymaus archeologo, rašytojo, karininko, muziejininko bei paveldosaugininko Petro Tarasenkos (1892–1962) 120-ųjų gimimo metinių minėjimui skirta mokslinė konferencija „Atveriant užburtų lobių paslaptis“ bei teatralizuotas dvarų kultūrą gaivinantis renginys „Alantos dvaras. Ponas išvažiuoja“. Šis renginys kartu buvo ir Molėtų kultūrininkų indėliu į rugsėjo 14–23 dienomis visoje Lietuvoje vykusius Europos paveldo dienų renginius, skirtus „Genius Loci“, t.y. „Vietos dvasios“ temai.

P.Tarasenkos dėka  Alantai visiems laikams prigijo užburtų lobių krašto vardas. Mokslinė konferencija „Atveriant užburtų lobių paslaptis“ buvo savotiška padėka šiam kūrėjui už tai. Skaityti toliau

Šiandien minima Geologinio paveldo diena, skirta Dzūkijos geologinei savasčiai (0)

Dzūkijos nacionalinio parko saugoma teritorija

Šiandien, rugsėjo 22 d., Lietuvoje švenčiama Geologinio paveldo diena. Ji skirta lankyti, tvarkyti ir populiarinti unikalius ir žmogaus globos reikalaujančius geologijos objektus: riedulius, atodangas, ozus, keimus, rinas, didgalves, daubas, šaltinius, versmes.

Šiemet Geologinio paveldo dienos renginiai dvi dienas – šeštadienį ir sekmadienį – vyks Dzūkijos nacionaliniame parke ir supažindins su Dzūkijos geologine savastimi. Būdingiausias šio parko reljefas – didžiuliai stambių kontinentinių kopų masyvai, veikiami upių erozijos ir požeminio vandens sufozijos. Tai beveik vienintelė saugoma teritorija, kurioje plyti tokie masyvai. Skaityti toliau