Į gatves išėjo daugiau nei ketvirtadalis milijono piliečių, per 2000 kelių, degalinių bei kuro sandėlių protestuotojai tiesiog užblokavo. Neramumams malšinti valdžia mobilizavo per 90 000 policininkų. Atrodytu kuo ne revoliucijos pradžia?
Tačiau istorijoje, net ir ne visai tolimoje, jau matėme panašius protestus, kurie baigdavosi arba protestų lyderių susitarimais su valdžia, arba tiesiog nurimdavo savaime. Kaip bus šį kartą su Skaityti toliau
Politologas Linas Kojala socialinio tinklo Feisbuk asmeninėje paskyroje skelbia trumpus vaizdo komentarus „90 sekundžių apie politiką“ skirtus, kaip jis pats sako, „beprotiškoje gyvenimo skuboje“ trumpai aptarti mūsų Lietuvos bei tarptautiniams esmingiausiems politiniams įvykiams.
Skelbiame kovo 2 d. L. Kojalos komentarą: Skaityti toliau
Po pirmojo Prancūzijos prezidento rinkimų turo, kuriame dabartinis prezidentas Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozy) nusileido savo varžovui Fransua Olandui (27,08 % – 28,61 %), pasaulio spauda pirmadienį mirga pranešimais, kad antrojo rinkimų rato baigtį gegužės 6-ąją gali nulemti trečioje vietoje likusi tautininkė, „Nacionalinio fronto“ (NP) atstovė, 43 metų teisininkė Marin Le Pen (Marine Le Pen) – jauniausioji NP įkūrėjo Žano Mari Le Peno (Jeano Marie Le Peno) dukra.
Italijos dienraštis „Corriere della Sera“ rašo, kad N.Sarkozi likimas dabar yra tautininkės M.Le Pen rinkėjų rankose. Anglijos „The Guardian“ M.Le Pen pasirodymą vadina „pribloškiančiu“ ir spėja, kad dabar būtent ji gali suvaidinti lemiamą vaidmenį aiškinantis kas bus Prancūzijos prezidentu. Skaityti toliau
Balandžio 23 d.Prancūzijoje vykusiuose prezidento rinkimuose socialistas Fransua Olandas (Francois Hollande) laimėjo pirmąjį rinkimų turą, ir dabar gegužės 6 dieną dėl Prancūzijos prezidento posto susirungs su antroje vietoje likusiu dešiniųjų lyderiu Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozy).
Išankstiniais duomenimis F.Ollandas gavo 28,61 proc. balsų, o jo pagrindinis varžovas N.Sarkozi – 27,08 procentus. Rinkėjų aktyvumas buvo stebėtinai didelis – balsuoti atėjo daugiau nei 80,43 proc. rinkimo teisę turinčių Prancūzijos piliečių. Skaityti toliau
Pažintis su svetimu dažnai padeda lengviau suprasti savą. Juo labiau, jei tautiškąją politinę pasaulėžiūrą laikome universalia – bent jau ne mažiau universalia, nei liberaliąją, socialistinę ar konservatyviąją. Kai kurie užsienio tautininkų bruožai sąlygoti vietinių kultūrinių ir politinių aplinkybių, tačiau kiti atrodo bendražmogiški.
Šįsyk – apie asmenybes. Juk jos kuria ir jos įkūnija idėjas. O pati asmenybių studija dažnai – įdomesnė už partinių programų ar struktūrų analizes. Apsiribokime dabartimi: apie ją daugelis žino mažiausiai. Dabartis šiuo atveju reiškia mūsų ir mūsų tėvų kartas. Skaityti toliau
