Žymos archyvas: istorijos mokymas

T. Baranauskas. „Kelias“ į niekur… (IV) (7)

2018 10 09 08:15

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

(Taip pat skaitykite I dalį, II dalį ir III dalį)

Antrasis penktos klasės Lietuvos istorijos vadovėlio „Kelias“ skyrius skirtas jau tikrajai istorijai – nuo valstybės susikūrimo iki Liublino unijos, o tiksliau – iki Vytauto Didžiojo mirties, nes sulig Vytautu Lietuvos politinė istorija čia ir užsibaigia: lieka tik Vilniaus šv. Onos bažnyčios pastatymas (jai skirta visa pamoka) ir seniausios knygos bei pirmoji lietuviška knyga (joms skirtos dvi pamokos). Žodžiu, kad kariavome su kryžiuočiais, penktokui dar leista kažkiek patirti, bet Skaityti toliau →

T. Baranauskas. „Kelias” į niekur… (III) (9)

2018 10 08 08:15

(Taip pat skaitykite I dalį ir II dalį.)

Tęskime liūdesį ir neviltį keliančio 5 klasės Lietuvos istorijos vadovėlio „Kelias“ apžvalgą. Ketvirtoji tema įvardyta „Kovos su priešais“. Skirtingai, nei prieš tai buvusiame skyrelyje paminėti neįvardyti „priešai“, kurie žinančiam atpažįstami kaip kryžiuočiai, šie yra skandinavų vikingai ir trumpai paminėti slavai. Skyrelis pradedamas tiesiog šaltinio citata apie Apuolės užpuolimą 854 m. Kas tai per šaltinis, Autoriui neaišku, anot jo, tai parašęs kažkoks „IX amžiaus vokiečių kronikininkas“, iš tikrųjų gi – Hamburgo-Bremeno arkivyskupas šv. Rimbertas, aprašęs savo pirmtako šv. Anskaro gyvenimą… Skaityti toliau →

T. Baranauskas. „Kelias“ į niekur… (II) (10)

2018 10 05 18:35

Antroji 5 klasės Lietuvos istorijos vadovėlio „Kelias“ pirmojo skyriaus tema – „Kam buvo reikalingi piliakalniai“. Man, praleidusiam ne vieną vasarą Šeimyniškėlių piliakalnio tyrinėjimuose, labai džiugu, kad norima tai paaiškinti penktokui. Tiesa, skaitant tekstą, džiaugsmas po truputį blėsta…

Visų pirma, Autoriui nepavyko suformuluoti jau pirmo tiesiogiai piliakalniams skirto sakinio: „Todėl giminės ant kalvų, ypač prie ežerų ar upių santakose, įsirengdavo sustiprintas gyvenvietes – piliakalnius“ (p. 14). Va taip – pasirodo, piliakalnis yra gyvenvietė… Skaityti toliau →

T. Baranauskas. „Kelias“ į niekur… (I) (18)

2018 10 04 08:00

Štai ir atėjo tas liūdnas metas, kai į rankas teko paimti istorijos vadovėlį… Metas, kai staiga suvoki, kad istoriko darbas – beprasmiškas, nes vadovėlio autorius ir taip viską žino, ir parašys savaip, jokių ten tyrinėjimų neskaitęs. Nes jis tiesiog žino…

Kitaip sakant, palikim istoriją istorikams, o istorijos vadovėlius – vadovėlių autoriams! O dėl to, kad aš, kaip istorikas, paėmiau į rankas penktos klasės vadovėlį, tai pats ir esu kaltas. Taip man ir reikia…

Skaityti toliau →

B. Šetkus. Lietuvos edukologijos universiteto metraštininką palydėjus…. (0)

2018 02 24 17:00

Stanislovas Stašaitis (1934-2018) | LEU nuotr.

Vasario mėnesio 15 d. netekome LEU alumno istorijos mokslų daktaro docento Stanislovo Stašaičio (1934-11-01–2018-02-15). Šviesios atminties doc. dr. S. Stašaitis buvo tas žmogus, pas kurį visada buvo galima kreiptis patarimo, jis puikiai išmanė savo dėstomą dalyką, labai domėjosi universiteto istorija. 1995 metais doc. dr. S. Stašaitis sudarė ir išleido Lietuvos edukologijos universiteto (tuomečio Vilniaus pedagoginio universiteto) istoriją.

Pateikiame 2011 m. žurnalo „Istorija“– 94 tome paskelbtą Prof. dr. Benedikto Šetkaus straipsnį skirtą velionio doc. dr. S. Stašaičio 80-mečiui. Skaityti toliau →

Valstybės istorinės atminties komisija reiškia susirūpinimą dėl Lietuvos istorijos mokslinių tyrimų ir jų viešinimo (2)

2017 12 07 13:09

Seimo Valstybės istorinės atminties komisija kartu su Lietuvos universitetų ir mokslo bei tyrimų institucijų atstovais istorikais svarstė mokslinių tyrimų sovietmečio ir partizaninio karo tematika būklę. Posėdyje buvo iškelti ir bendresni istorijos mokslo situacijos Lietuvoje klausimai, esamos problemos.

Komisija nutarė kreiptis į Seimo Švietimo ir mokslo komitetą su prašymu išnagrinėti ir įvertinti šias problemas:

– istorijos ir pilietinio ugdymo dalykų turinio būklę bei mokymo perspektyvas bendrojo ugdymo įstaigose; Skaityti toliau →

V. Sinica. „Savi šaudė į savus“? Kas rašo Lietuvos istoriją? (24)

2017 06 26 12:04

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prasmingam pokalbiui apie istorijos politiką reikia tikėti, kad istorijoje konkrečiais klausimais egzistuoja ir tiesa, o ne vien tik įvairios nuomonės ir interpretacijos. Kiekviena interpretacija gali ir turi būti įvertinta santykyje su tiesa, ir kiekvienas vertinimas – su valstybinės sąmonės būtinybe.

Istorijos politika vadinkime nuoseklias valstybės pastangas stiprinti konkrečius istorijos aiškinimus ir nustatyti, kokie istorijos aiškinimai šalyje yra absoliučiai nepriimtini. Visame pasaulyje tokios pastangos remiasi gana paprasta logika. Pirma, beveik visos mūsų dienų valstybės yra modernios tautinės valstybės, įsteigtos tautos apsisprendimo teise. Antra, tautinėje valstybėje Skaityti toliau →

P. Kruopis. Istorija griaus ar statys Lietuvos valstybę? (6)

2015 04 28 09:31

Praėjusių metų rugsėjo mėnesį Biržų pilyje įvyko lituanistų ir istorikų konferencija „Lietuvos pasakojimas mokykloje: kokį turime, kokį kursime?“, savo turiniu itin aktuali Ukrainos-Rusijos karo kontekste. Nors iniciatyva graži ir prasminga, pavadinimo klausimą buvo mėginama atsakyti senais metodais, t.y. atsisakant suvokti, kad moderni lietuvių tauta buvo, yra ir bus dabartinės Lietuvos valstybės ir jos istorijos pagrindas. Skaityti toliau →