Žymos archyvas: ištekliai

„Mokslo sriuba“: kaip sumažinti skurdą? (video) (1)

„Mokslo sriuba“: kaip sumažinti skurdą? | LRT nuotr.

Ankstesnėje „Mokslo sriuboje“ nagrinėjome ypač svarbią temą – skurdą visuomenėje. Kodėl Lietuvoje net penktadalis žmonių skursta, nors išteklių, mokslininkų teigimu, yra pakankamai? Ką galime padaryti? Šiandien tęsiame šią temą.

Šalių laimės indeksas ir daugybė tyrimų atskleidžia, kad žmonės yra laimingesni tose valstybėse, kur yra mažesnis skurdas ir nelygybė.

Bet ar tikrai valstybė turi padėti visiems skurstantiems? Galbūt to nereikia daryti? Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kodėl žmonės skursta? (0)

„Mokslo sriuba“: kodėl žmonės skursta? | LRT nuotr.

Skurdas nėra vien tik besivystančių valstybių problema. Net ir turtingose šalyse, pavyzdžiui, Vakarų Europoje, gausu žmonių, kuriems trūksta išteklių gyventi oriai. Kartais jiems net tenka gyventi gatvėje ir prašyti pagalbos iš praeivių. Kodėl taip yra?

Šiais laikais žmonėms nebeužtenka tik pavalgyti, turėti namus ir rūbų, kad nesušaltų. Prieš šimtą metų žmogus, neturintis šaldytuvo, nebuvo laikomas skurdžiai gyvenančiu. Dabar negalėjimas įsigyti tokios buitinės technikos jau rodo didelį materialinį nepriteklių. Turėti galimybę naudotis internetu – taip pat vienas iš svarbiausių šiuolaikinių žmonių poreikių. Vilniaus Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Kokie turtai slypi Lietuvos žemės gelmėse? (video) (0)

Ved. Ignas Kančys | LRT nuotr.

Įdomių formų akmenis ir blizgius kristalus kai kurie žmonės kolekcionuoja, puošia jais namus ar nešioja ant kaklo kaip amuletus.

Tačiau tai – ne tik puošmenos, bet ir geologine prasme vertingos uolienos. Mokslininkams jos padeda suprasti, kokie turtai slypi Žemės gelmėse bei kas vyko mūsų planetos praeityje. Skaityti toliau

Lietuva siekia prisijungti prie „Faro konvencijos“ (0)

„Comus“ projektas | Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuotr.

Šių metų lapkričio 15–16 d., Valstybinės kultūros paveldo komisijos ir Europos Tarybos sumanymu, Lietuvoje vyks tarptautinis renginys – „Faro konvencija ir vietovių kultūros paveldo išsaugojimo strategija“.

Spalio pradžioje Gruzijoje įvyko Europos Tarybos rengti, Kultūros paveldo vertės pagrindų visuomenei (Faro) konvencijai skirti darbiniai susitikimai, kuriuose dalyvavo šį dokumentą pasirašiusios ir ratifikavusios Europos šalys, siekiančios geriau suprasti jos pritaikymą, bei valstybės, besidominčios Faro konvencijos principais. Skaityti toliau

Lietuvoje tęsiamos juodojo aukso paieškos (0)

Naftos paeieškos_A. Valaicio nuotr.

Nors pasaulyje naftos kainos ir nukritusios, Lietuvoje tęsiami jos žvalgybos ir paieškų darbai.

Šiemet, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) duomenimis, išgręžti trys nauji gręžiniai – eksploatacinis ir du paieškiniai – Raseinių licenciniame plote. Iš šiemet išgręžto  giliausio gręžinio Tidikas-1 buvo išgauta naftos. Tikslūs jos kiekiai paaiškės atlikus bandomąją gavybą.

Iki šiol naftos paieškai, žvalgybai, gavybai ir technologinio proceso užtikrinimui Skaityti toliau

Lietuvoje pradės veikti jungtinis universitetų klasteris (0)

J. Augutis.VDU rektorius_Jono Petronio nuotr

Atsižvelgiant į studentų skaičiaus mažėjimą ir lig šiol nepakankamą studijų ir mokslo kokybę bei neefektyvų infrastruktūros išteklių panaudojimą Lietuvos universitetuose, Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pritarė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektoriaus prof. Juozo Augučio pasiūlytam universitetų bendradarbiavimo modeliui – universitetų klasterių kūrimui, kuriame dalyvautų VDU, Lietuvos edukologijos ir Šiaulių universitetai. Diskusija vykdoma ir su Klaipėdos universitetu. Klasteris yra atviras, todėl ateityje prisijungti gali ir kiti universitetai. Skaityti toliau

Fosforitai – Lietuvoje dar neišgaunama naudingoji iškasena (0)

Aplinkos min. nuotr.

Nors fosforitai yra viena pagrindinių žaliavų trąšoms gaminti, mūsų šalyje ligi šiol nebuvo domimasi galimybėmis juos išgauti. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT) nėra išdavusi nei vieno leidimo jų gavybai.

Kaip sakė LGT direktorius Jonas Satkūnas, Pietų Lietuvoje, Varėnos rajone, yra išskirti du plotai, kuriuose aptikta šių naudingųjų iškasenų ir kuriuos tikslinga ištirti. Nustačius didesnius fosforitų išteklius, būtų galima galvoti apie jų gavybą. Baltijos jūros regione pramoniniu būdu fosforitai išgaunami Estijoje, taip pat Leningrado srityje. Skaityti toliau

Verslininkai pasisako už ilgesnius viršvalandžius darbuotojams (1)

Darbo kodeksasEkonomikos komiteto pirmininko Remigijaus Žemaitaičio iniciatyva Seime pateiktos Darbo kodekso (DK) pataisos, kuriomis siekiama daugiau kaip 3345 litų atlygį (neatskaičius mokesčių) gaunantiems darbuotojams prailginti viršvalandžių skaičių nuo 120 iki 180 valandų per metus.

2013 metais ES Taryba Lietuvai rekomendavo priimti įstatymų pataisas, kurios liberalizuotų Darbo kodekse numatytus darbuotojų ir darbdavių santykius. Skaityti toliau

Kaimo plėtros parama skatins žmones tausoti gamtą, augmeniją ir gyvūniją (0)

Meldinė nendrinukė | meldine.lt nuotr.

Kalbėdami apie Kaimo plėtros programos (programa) paramą, dažnai be dėmesio paliekame vieną  labai svarbią paramos dalį – jos lėšomis sukuriamas visuomenines vertybes. Tai sveikas ir saugus maistas, švarus vanduo ir oras, saugoma bioįvairovė – augmenija ir gyvūnija, tvarkomas kraštovaizdis.

Žemės ūkis ir gyvoji gamta yra tos pačios ekosistemos sudėtinės dalys, dėl to žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė nėra vien žmogaus sukurti ir jo reguliuojami ištekliai. Tai sudėtingas biologinis procesas, reikalingas ne tik žmogui vartoti, bet ir visos ekosistemos reprodukcijai palaikyti. Skaityti toliau

Opoka – Lietuvoje glūdintis neišnaudotas turtas (3)

Opokos uoliena | commons.wikimedia.org nuotr.

Šilutės rajone yra vienintelis Lietuvoje vertingos uolienos – opokos – telkinys. Jis nenaudojamas jau 20 metų. Išžvalgyti ir prognoziniai šio telkinio ištekliai siekia keliasdešimt mln. tonų. Šios uolienos gavyba galėtų atnešti Lietuvai ekonominės, ekologinės ir socialinės naudos.

Opoka – uoliena, kurioje vyrauja amorfinis (opalinis) silicio dioksidas, pasižymintis aktyviomis hidraulinėmis savybėmis. Dėl šių savybių ji dažniausiai naudojama portlandcemenčio gamyboje – 10-15 proc. opokos priedo suriša cementui kietėjant išsiskiriantį kalcio hidrooksidą į netirpų kalcio hidrosilikatą. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“ apie laboratorijose auginamą mėsą (video) (0)

Mėsa laboratorijose | mokslosriuba.lt nuotr.

Jei pro mikroskopą pažiūrėsime į žmogų, pamatysime ne žmogų, o daugybę ląstelių. Jei pažvelgsime į svogūną, kiaulę ar viščiuką, taip pat pamatysime ląsteles. NASA mokslininkai pagalvojo: o kas jei paimsime kelias ląsteles, sudarysime palankias sąlygas ir auginsime jas laboratorijoje?

„Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos skaičiavimais 2050 metais reikės dvigubai daugiau mėsos nei dabar užsiauginame. Tai reiškia, kad reikės dvigubai daugiau žemės ploto užauginti pašarams ir dvigubai daugiau vandens. Ar mūsų planetoje yra tiek išteklių? O gal gyvulius auginsime Mėnulyje?“ – klausia „Mokslo sriubos“ savanoriai. Skaityti toliau

D.Paukštė. Savęs griovimas: ištirpsime ar išliksime? (7)

Dainius Paukštė | J.Vaiškūno nuotr.

Solidumo Lietuvoje nebeliko. Nei politinio, nei ekonominio, nei socialinio, nei kultūrinio, nei finansinio, nei energetinio – jokio… Lietuva pavirto į didelį M raidės simboliu pažymėtą greitojo maisto restoraną, kurio lankytojai turi tik vieną tikslą – kuo greičiau prikimšti pilvą nesvarbu kuo, nemąstant apie savo sveikatą. Svarbu, kad pilvas čia ir dabar būtų prikimštas. Rytoj – vėl tas pat. Šalia tokios užeigos – nepavargdami plasnoja greito maisto gamintojai (vienadieniai drugiai) – masinės informacijos priemonės bei, kiti įvairių sričių drugiai – ekspertai. Jų vertinimai, kaip ir žiniasklaidos, paviršutiniai: „vakar buvo mažiau, nei užvakar, todėl šiandien tendencijos…Lietuvai, nedarbo, emigracijos, dujų kainų mažėjimui, Skaityti toliau

R. Armaitis. Kuo Lietuva gali tapti artimiausioje ateityje „Dubajumi ar Kataru“ ar „Dykumos pragaru“? (5)

Skalūninių dujų gavybos schema | technologijos.lt pav.

Lietuvos premjeras Andrius Kubilius teigia, kad jei pasitvirtins informacija apie didelius skalūnų dujų išteklius, Lietuva ateityje galbūt taps nauju „Dubajumi ar Kataru“ – šios šalys turi vienus didžiausių pasaulyje naftos ir dujų išteklius. Tai jis pareiškė spalio 25 d., komentuodamas pasaulio energetikos giganto „Chevron“ investicijas į Lietuvos bendrovę „LL investicijos“.

Specialistų teigimu, didžiausi skalūnų dujų klodai slypi Vakarų Lietuvoje. Būtent ten, kur šiuo metu veikia naftos gavėjai.

Kaip norėtųsi tuo tikėti, bet va yra du klausimai: Skaityti toliau