Siekiant patenkinti nuolat augantį maisto poreikį, būtina kuo protingiau naudoti išteklius – susitelkti į beatliekę maisto gaminių gamybą.
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) docentės dr. Živilės Tarasevičienės, pokyčiai neišvengiami, nes turime tik du pasirinkimus – didinti gamybos intensyvumą ir jos keliamą taršą arba atsigręžti į žiedinę ekonomiką ir beatliekę gamybą – protingai naudoti turimus išteklius.
Mokslininkė pastebi, kad dalis maisto perdirbimo gamybos atliekų gali būti aukštesnės biologinės vertės nei pirminiai gaminiai, jas panaudojant ne tik protigai vartojami resursai, bet ir plečiama sveikatai palankių gaminiųų pasiūla.
Įdomu ir tai, kad maisto pramonės likučiai gali būti panaudojami ir kosmetikos, vaistų, tekstilės gaminių gamybai.
Protingesnis išteklių naudojimas
VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto mokslininkės doc. dr. Ž. Tarasevičienės teigimu, vienas iš Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. darnaus vystymosi tikslų „Panaikinti badą, užtikrinti apsirūpinimą maistu ir geresnę mitybą, skatinti darnų žemės ūkį“ gali tapti dideliu iššūkiu.
„Spėjama, kad iki 2050 m. pasaulyje gyvens apie 9 mlrd. žmonių ir tai didelis augimas, tačiau alkanų žmonių skaičius pasaulyje ir toliau kyla ne tik dėl žmonių populiacijos augimo, bet ir dėl netolygaus maisto paskirstymo, maisto švaistymo bei kitų priežasčių, tarp kurių yra ir geopolitinės nujienos“, – įsitikinusi doc. dr. Ž. Tarasevičienė.
Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad siekiant užtikrinti pakankamą aprūpinimą maistu, galimi keli sprendimai.
„Pirmasis – gamybos intensyvinimas, įtakojantis aplinkos taršą, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, klimato kaitą, papildomų išteklių naudojimą.
Antrasis – maisto nuostolių bei maisto atliekų mažinimas bei beatliekė gamyba.
Siekiant maisto gaminių gamybos proceso metu susidariusius šalutinius gaminius panaudoti naujų įvairių pramonės šakų gaminių kūrimui – beatliekei gamybai, kuriamos įvairios technologijos“, – apie mažiau taršios gamybos galimybes kalba mokslininkė.
Ji atkreipia dėmesį, kad žiedinės ekonomikos būdų taikymas diegiant beatliekes technologijas sudaro prielaidas išvengti aplinkosauginių problemų, susijusių su maisto atliekomis, jas paverčiant didesnės biologinės vertės gaminiais ar biokuru.
Ateities kryptis – beatliekė gamyba
Pasak doc. dr. Ž. Tarasevičienės, vienas iš šių dienų ekonomikos tikslų yra sumažinti aplinkosaugines, socialines ir ekonomines sąnaudas, didinti ekonominį konkurencingumą, mažinti skurdą ir užtikrinti visiems gyventojams kokybiško maisto prieinamumą.
„Tuo tikslu turi būti siekiama panaudoti atsinaujinančius biologinius išteklius paverčiant juos aukščiausios pridėtinės vertės gaminiais, ieškoma būdų, kaip išsaugoti išteklius ilgesnį laikotarpį, siekiant nulinio atliekų susidarymo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo, taip pat daug dėmesio skiriama maisto gamybos metu susidariusių šalutinių perdirbimo gaminių panaudojimui kaip antrinėms žaliavoms.
Tokių susidariusių šalutinių perdirbimo gaminių panaudojimas, beatliekė maisto gamyba, lemia naujų technologijų bei darbo vietų kūrimą, naudą aplinkai ir žmonėms“, – į pokyčių svarbą dėmesį atkreipia doc. dr. Ž. Tarasevičienė.
Trečdalis maisto prarandama arba iššvaistoma
Gegužės mėnesį kalbėdamas Jungtinių Tautų (JT) aukščiausiojo lygio susitikime Niujorke JT vadovas A. Guteresas (Guterres) konstatavo, kad vos per dvejus metus pasaulyje žmonių, kuriems labai trūksta maisto, skaičius padvigubėjo – nuo 135 mln. prieš pandemiją iki 276 mln. šiuo metu.
Kol dalis pasaulio badauja, kitoje dalyje, neprotingai naudojant resursus, išmetama didelė dalis maisto, kuri dar galėtų būti panaudota kitų gaminių gamybai.
„Kasmet prarandama trečdalis viso pagaminamo maisto.
Vaisių ir daržovių pirminės gamybos, maisto gaminių gamybos, transportavimo, didmeninės ir mažmeninės prekybos bei vartojimo metu, praradimai kiekvienais metais siekia apie 45 procentus.
Tai lemia didelius energetinių išteklių bei finansinius nuostolius, aplinkos taršą.
Todėl žiedinės ekonomikos būdų taikymas panaudojant antrines žaliavas yra svarbus aplinkosauginiu, ekonominiu bei socialiniu bruožu“, – pastebi doc. dr. Živilė Tarasevičienė.
Atliekos gali būti biologiškai vertingesnės nei pirminis gaminys
Anot mokslininkės, šalutinius perdirbimo gaminius, susidariusius maisto gaminių gamybos proceso metu, panaudoti galima įvairiai: tiesiogiai naujų maisto gaminių gamybai, bioaktyvių dalių išskyrimui.
„Pasaulyje kuriama daug įvairių gaminių vadovaujantis beatliekės gamybos būdais.
Vaisių bei daržovių sulčių spaudimo metu lieka biologiškai vertinga žaliava, kai kuriais atvejais netgi vertingesnė nei pats pagamintas gaminys – sultys.
Pavyzdžiui, įmonė iš lapinių kopūstų ir salierų išspaudų naudojant ekstruziją, gamina traškučius“, – beatliekės gamybos pavyzdžiais dalijasi VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkė Ž. Tarasevičieinė.
Batonėliai – iš alaus gamybos šalutinių perdirbimo gaminių
Mokslininkė pasakoja, kad beatliekė gamyba jau taikoma įvairiuose maisto gamybos pramonės sektoriuose.
„Sukurti batonėliai, kurių pagrindinė sudedamoji dalis – alaus gamybos proceso metu naudoti salykliniai miežiai.
Šalutinis perdirbimo gaminys saladinas perdirbamas pagal patentuotą technologiją į miltus, kurie vėliau naudojami įvairių praturtintų baltymais batonėlių gamybai.
Alaus gamybos šalutiniai perdirbimo gaminiai greitai gendantys dėl juose esančio didelio drėgmės kiekio, tačiau juos išdžiovinus, panaudojimo galimybės yra labai plačios.
Kita su alumi susijusi tvari koncepcija – mažmenininkų, smulkių duonos kepėjų neparduotos duonos gaminių panaudojimas alaus gamybai.
Dienos pabaigoje neparduota duona yra surenkama ir naudojama aukštos kokybės alui gaminti“, – apie beatliekės gamybos galimybes kalba doc. dr. Ž. Tarasevičienė ir džiaugiasi.
Mokslininkė džiaugiasi, kad vis daugiau įmonių pernokusias bei prekybos standartus neatitinkančias daržoves ne kompostuoja ar naudoja pašarui, o gamina trintas greitai paruošiamas sriubas, iš netinkamų šviežiam vartojimui bananų gaminami įvairūs perdirbti gaminiai: kąsneliai, trapučiai, sausainiai.
Iš maisto gamybos atliekų – kosmetika ir tekstilės gaminiai
Mokslininkė pasakoja, kad iš šalutinių perdirbimo gaminių naudojant mikrobangas, ultragarsą, fermentus gali būti išskiriami įvairūs biokomponentai – polifenoliniai junginiai, karotenoidai, kurie vėliau naudojami kosmetikoje, vaistų gamybai ar maisto pramonėje bei bioplastikų gamybai.
„Tiesioginio šalutinių perdirbimo atliekų panaudojimo pavyzdys – audinio su citrusinių vaisių atliekų celiulioze, likusia po sulčių spaudimo proceso, gamyba.
Vienos įmonės duomenimis, kasmet ji perdirba apie 700 tūkstančių tonų citrusinių vaisių atliekų.
Šį audinį savo rinkinyje naudoja žinomi dizaineriai“, – pasakoja VDU Žemės ūkio akademijos doc. dr. Ž. Tarasevičienė.
Ji užbaigia, kad beatliekės maisto gamybos paklausą lemia tiek gamintojų, tiek ir vartotojų sąmoningumas, naujų technologijų kūrimas ir vystymas bei ES politika, kas suteikia vilčių, kad greitai beatliekė gamyba taps norma.
