Skurdas nėra vien tik besivystančių valstybių problema. Net ir turtingose šalyse, pavyzdžiui, Vakarų Europoje, gausu žmonių, kuriems trūksta išteklių gyventi oriai. Kartais jiems net tenka gyventi gatvėje ir prašyti pagalbos iš praeivių. Kodėl taip yra?
Šiais laikais žmonėms nebeužtenka tik pavalgyti, turėti namus ir rūbų, kad nesušaltų. Prieš šimtą metų žmogus, neturintis šaldytuvo, nebuvo laikomas skurdžiai gyvenančiu. Dabar negalėjimas įsigyti tokios buitinės technikos jau rodo didelį materialinį nepriteklių. Turėti galimybę naudotis internetu – taip pat vienas iš svarbiausių šiuolaikinių žmonių poreikių. Vilniaus universiteto sociologo prof. dr. Romo Lazutkos teigimu, skurdžiai gyvenančiais galėtų būti laikomi tokie žmonės, kurie dėl išteklių trūkumo negali pilnavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime taip, kaip toje konkrečioje visuomenėje yra įprasta.
Skurdžiai gyvenančius žmones dažnas kaltina tingumu ir vengimu prisiimti atsakomybę už savo pačių gyvenimą. Tačiau tai yra pernelyg supaprastintas požiūris į skurdo problemą. Vilniaus universiteto sociologė dr. Jekaterina Navickė atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje dažniausiai skursta senyvo amžiaus asmenys, ypač našlės, taip pat vienišos mamos su mažais vaikais.
Suprastėjusi sveikata, vyresnis amžius, kvalifikacijos trūkumas tėra kelios iš daugybės priežasčių, trukdančių žmonėms pakankamai užsidirbti. Kita vertus, net ir jaunam, sveikam gyventojui darbo turėjimas negarantuoja sotaus gyvenimo. Pavyzdžiui, Lietuvoje darbo rinka yra tokia ydinga, kad net kas dešimtas dirbantis žmogus gyvena skurde.
Laida „Mokslo sriuba“ – ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną šeštadienį 9:30 val. per LRT Kultūrą, o išalkus dar – svetainėje www.mokslosriuba.lt.
