Žymos archyvas: imperija

M. Kundrotas. Liberalai ir vatinukai: skirtingos prieigos, vienovė darbuose (16)

 Liberalai ir vatinukai: skirtingos prieigos, vienovė darbuose | Alkas.lt koliažas

Vilniaus merui, liberalui Remigijui Šimašiui ir jo komandai nusprendus pašalinti iš Lietuvos sostinės erdvių atminimą Lietuvos laisvės kovotojams Kaziui Škirpai ir Jonui Noreikai pasipylė memai ir komentarai, tapatinantys šį merą su vatinukais. Lietuvos patriotų pasipiktinimas – visiškai teisėtas, nors tikslumo dėlei tektų pažymėti tam tikrus momentus.

Vatinuko, vatniko, vatnyko ar kitaip formuluojama sąvoka įprastai turi kelias reikšmes. Konkrečiausia prasme tai reiškia arba sovietų nostalgiką, arba dabartinio Skaityti toliau

K. Šeraitė. Ar Europos Sąjunga parašys Lietuvos istorijos vadovėlį? (34)

Kamilė Šeraite | Propatria.lt nuotr.

Šiandien istoriją perrašyti nelengva, tačiau pasitelkti ją savo tikslams kurį laiką bandė dažnas Europos federalizmo šalininkas. Jų teigimu, istorija priklauso tiems, kurie ją kuria šiandien, o ne „populistams“, kurie „nostalgiškai laikosi įsikibę į praeitį ir atsisako žvelgti į ateitį“. Supraskime – noras stiprinti valstybingumą, ugdyti tautinę ir istorinę savimonę yra siejamas su populizmu.

Atrodo, esame pernelyg silpni, kad galėtume atsilaikyti tokioms manipuliacijoms kaip ankstesnio Europos Komisijos pirmininko Chose Manuelio Diurano Baroso (José Manuel Durão Barroso), kuris Europos Sąjungą (ES) lygino su imperija Skaityti toliau

G. Navaitis. Nacionalizmas – ES gelbėjimosi ratas (11)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ateinantys 2019 metai – turėtų tapti demokratijos šventė. Numatomi net treji rinkimai – savivaldybių merų ir tarybų, Respublikos Prezidento bei Europos parlamento rinkimai. Visi svarbūs ir įdomūs. Visi skatina diskusijas apie savivaldą, apie Prezidento asmenybę ir politines galias. Proga ir diskusijai, kurios Lietuvos politikai sumaniai vengia, – apie sąjungas, federacijas, imperijas, apie ES ateitį ir Lietuvos valstybės vietą joje.

Šiandieną matome dvi laibai aiškias tendencijas. Skaityti toliau

S.-J. Bukrejevas: Rusų tautos problema – daugiatautė imperija (7)

Sergejus-Jaromiras Bukrejevas | Asmeninė nuotr.

Jūsų dėmesiui pokalbis su rusų tautininku, Šiaurės brolijos nariu Sergejumi-Jaromiru Bukrejevu, kovojusiu Ukrainos pusėje su Vladimiro Putino remiamais Donbaso separatistais. Kalbėjosi politologas, tautininkas, Tautos santalkos pirmininkas Marius Kundrotas.

Pirmiausiai – pažintis. Kaip Jūs tapote rusų tautininku ir kas yra rusų nacionalizmas Rusijos tautų-senbuvių ir kaimynų atžvilgiu? Skaityti toliau

D. Stancikas. Demokratinis centralizmas (19)

Alkas.lt koliažas

„Dabartinė lietuvių valdžia, nesiklausydama proto balso, ir toliau vykdo vienašališkus, SSRS Konstitucijai prieštaraujančius ir SSRS vientisumą griaunančius sprendimus“, – taip 1990 m. kovo 15 d. SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas reagavo į Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą.

Pakeiskime lietuvius į katalonus, o SSRS – į Ispaniją ir gausime beveik identišką Madrido reakciją į Katalonijos nepriklausomybės referendumą. Tas pats apeliavimas į Konstituciją ir proto balsą („tai sukilimas prieš sveiką protą ir Konstituciją“), panašūs grasinimai. Skaityti toliau

Intelektualų žinia Europai: saugokite sienas ir santuokas (1)

Briugė. Belgija_DaivosV.nuotr

Gegužę Prancūzijos sostinėje grupę konservatyvių pažiūrų akademikų ir intelektualų subūrė bendras rūpinimasis dabartine Europos politikos, kultūros ir visuomenės padėtimi, o labiausiai – jos protu ir vaizduote. Pasak jų, dėl saviapgaulės ir ideologinių iškraipymų Europa švaisto savo civilizacinį paveldą. Užuot beviltiškai grąžę rankas ar papildę knygų, diagnozuojančių Vakarų nuosmukį, lentyną, gerai žinomi filosofai, istorikai, mąstytojai spalio pradžioje pasirašė viešą pareiškimą „Europa, kuria galime tikėti“. Jame išreiškiamas atsidavimas „tikrajai Europai“. Europiečiai kviečiami saugoti bei atkurti tai, kas geriausia jų tradicijoje dėl taikios ir viltingos ateities. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Socialinis konservatizmas – geriausia apsauga nuo Rusijos (24)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Valstybės saugumo departamento (VSD) ataskaita mažai, ką nustebino. Liūdina, jog Rusijos ruporais – greta seniai veikiančios Penktosios kolonos – tampa vis daugiau naujų žmonių, tarp jų – buvę bendražygiai, buvę Nepriklausomybės šaukliai ir kovotojai.

Kas skatina žmones, dar vakar abejingus politikai, juo labiau – ilgamečius patriotus gręžtis link istorinio, egzistencinio Lietuvos priešo? Atsakymų gali būti daug, bet iš jų dažniausios priežastys – trys. Pirma – vis griežtėjantis Europos Sąjungos ir jos didžiųjų valstybių diktatas, tirpdantis Lietuvos valstybingumą. Antra – Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kodėl vengiama senbuvystės argumento? (128)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dėmesį prikaustęs Donbasas iš dalies užgožė ankstesnę Rusijos agresiją Kryme. Jo atskyrimas nuo Ukrainos ir įjungimas į Rusiją praktiškai jau įteisintas. Gali būti, jog toks ir yra Rusijos planas – išplėsti konfliktą taip, kad antrasis žingsnis užgožtų pirmąjį. Iš skirtingo Rusijos elgesio Kryme ir Donbase galima spėti, jog šiems kraštams numatyti skirtingi vaidmenys: vienam – tiesioginis įjungimas į Rusiją ir karinis placdarmas Juodosios jūros baseine, Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Kitataučių antplūdžio akivaizdoje… reik išlikti savimi (23)

Vladas Turčinavičius | Penki.lt stopkadras

Jau išdrįstam parašyti: „Polonizacija, rusifikacija, trijų raidžių kombinacija“ ir tai – šaunu, tačiau apmaudu, kad tai vyksta tik dvidešimt penktaisiais metais po Nepriklausomybės atkūrimo.

Lietuvių ir kitų baltų (aisčių) asimiliacija panaudojant svetimą kalbą ir religiją bei iškraipant ar nutylint istorijos faktus vyko keletą šimtmečių: nuo XI a. tai vykdė anksčiau apsikrikštiję (X a.) Lenkija ir Kijevo Rusia. Romos katalikų ir Bizantiškos krikščionybės varžytuves dėl įtakos sėkmingai panaudojo, anuomet dar turintys „milžinų dvasios“ (Vincas Krėvė), mūsų kunigaikščiai ir karaliai, sukūrę stiprias karines struktūras ir išplėtę Lietuvos karalystę ir kunigaikštystę nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Skaityti toliau

A. Jokubaitis. Europos Sąjunga kaip religijos forma (3)

Alvydas-Jokubaitis-feisbuko-nuotr

Paskutinių dviejų metų politiniai įvykiai leidžia padaryti dvi išvadas apie Europos Sąjungą. Gera žinia yra tai, kad tapo aišku, jog savo dabartiniu pavidalu ši politinė organizacija pasižymi struktūriniais trūkumais. Žinant šį dalyką, galima ieškoti naujų valstybių sąjungos formavimo kelių. Bloga žinia yra tai, kad toliau tikima, jog išryškėję ES trūkumai yra sėkmės dalis. Politinė istorija rodo, kad neužtenka turėti gerų idėjų, bet reikia mokėti jas įgyvendinti. To kol kas nepavyksta padaryti Europos Sąjungai. Ši organizacija vis labiau smenga po savo pačios sukurtomis institucijomis, ir nepanašu, kad tai greitai bus pripažinta. Tam gali prireikti stipraus sukrėtimo iš išorės. Kol kas Europos Sąjunga eksperimentuoja, ir tam ją papildomai skatina JAV priedanga. Skaityti toliau

T.G. Ešas: Kad išsivadėtų sovietinė dvasia… (1)

Timothy_Garton_Ash_2009_wikimedia.org_nuotr

„Rusija prarado imperiją, tačiau taip ir neįgijo naujo vaidmens pasaulyje“. Šią poziciją, kuria pradedamas vienas iš jo straipsnių, seniai gina Timotis Gartonas Ešas (Timothy Garton Ash) – istorikas, Oksfordo universiteto profesorius, vienas iš žymiausių Vakarų ekspertų, užsiimančių Rytų Europos šalimis ir buvusios SSRS šalimis, laikraščio The Guardian politikos komentatorius. Interviu Radio Svoboda profesorius Ešas kalba apie alternatyvius Rusijos vaidmens šiuolaikiniame pasaulyje variantus, apie konflikto Ukrainos rytuose sprendimą ir apie politinę Vladimiro Putino strategiją: Skaityti toliau

S. Lapėnas. (Ne)nacionalinė valstybė ir švietimas: pakeliui į kareivines genijai nereikalingi? (0)

Saulius Lapėnas | asmeninė nuotr.

„Darbininkai neturi tėvynės.“ (K. Marksas ir F. Engelsas – „Komunistų Partijos manifestas“ 1848 m.

Padažnėjusių nacionalinės idėjos atsisakymo diskusijų metu, kartais atrodo, kad globalizacijos šalininkai pernelyg tiesmukai suvokia K. Markso žodžius ir nusprendė juos įgyvendinti praktikoje

Nacionalinė valstybė ir švietimas

Žmonijos istorijoje nėra pavyzdžio, kad nacionalinių idėjų atsisakymas valstybėje, paskatintų švietimo sistemos vystymąsi. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Rusija nori atplėšti ir gabaliuką Kalifornijos? (7)

Alkas.lt asociatyvi nuotr.

Rusijoje kilusi didžiavalstybinė šovinistinė isterija pasiekia neribotus mastus. Kaip Vladimiras Leninas po 1917 m. perversmo rengė planus eksportuoti bolševikinę revoliuciją į visą pasaulį, taip jo bendravardis Vladimiras Putinas po beveik 100 metų juos pradeda vykdyti, ketindamas sugrįžti į buvusios imperijos teritorijas.

Atleiskite – apsirikome: ne tik į buvusios carinės ar SSRS ribas. Maskva po 60 metų ne tik susigrąžino Krymą, kur dabar kuria dar vieną militarizuotą, į Kaliningrado sritį panašų rusišką an(eks)klavą, separatistų rankomis grobia pietryčių Ukrainą, ne tik kontroliuoja dvi pietines Gruzijos teritorijas, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Ar kilus pavojui sulauktume „Dienos D“? (3)

Česlovas Iškauskas | DELFI, A.Didžgalvio nuotr.

Vyresnieji galbūt prisimena su fanfarom SSRS demonstruotą 1960 m. sukurtą karinį filmą „Eskadrilė Normandija – Nemunas“, kuriame menine-agitacine forma buvo pavaizduoti prancūzų lakūnų būrio, priklausiusio Raudonajai armijai, oro mūšiai su vokiečių aviacija. Režisieriaus Žano Drevilio (Jeane Dreville) filmo premjeros tų metų pavasarį įvyko Paryžiuje ir Maskvoje.

NN eskadrilės, numušusios 273 vokiečių lėktuvus, pavadinimas su Nemunu susijęs tik tiek, kad Alytuje ir Antanave, prie Pilviškių, bazavosi prancūzų valdomi rusiški lėktuvai JAK – 1, JAK – 3 ir JAK – 9, o tas Nemuno priedėlis 1944-ųjų lapkritį prigijo tik po sėkmingo upės forsavimo Baltarusijoje vasarą. Pasakojama, Skaityti toliau

J. Užurka. Politistorinė replika: Istorijos klastočių reanimavimas (9)

Jonas Užurka

 „Žmonės tvirčiausiai tiki į tai, apie ką jie mažiausiai žino“ – Mišelis Montenis.

Šiandien politkarinių įvykių Kryme akivaizdoje visomis įmanomomis informacinėmis priemonėmis iš Maskvos esame intensyviai skandinami propagandinio melo sraute. Nesunku ir pasiklysti.

Kremliui vis įžūliau peršant istorines klastotes apie Maskvos istoriją, apie „iskonnyje zemli“, nusprendžiau bent keliais istoriniais faktais viešai pasakyti: „Melagis nuogas“. Juo labiau, kad ne vienai ir mūsų tautiečių kartai buvo kalamos Dlugošo, Jekaterinos, Stalino, o dabar jau ir Putino, Skaityti toliau

L. Milčius. Ko tylit, vyrai? (3)

Alkas.lt koliažasKo tylit, vyrai? Kam jums ugnis,
Ar tik nuo šalčio geliančio save apginti?
O kaip gi Lietuva, kas ją apgins,
Kada plėšikai gviešias mūs žeme dalintis?

Teisingai sakote – nuo svetimų apginti lengva,
Sunkiau daug nuo savųjų besmegenių,
Kuriems niekai nulenkt prieš poną galvą,
Jeigu jis eurais sočiai šeria, peni.

Ir kas tokiems tauta, kalba, orumas, Skaityti toliau

Kaip kalbėjo, atrodė ir kur gyveno mūsų protėviai? (video) (8)

M.Jučo knygos „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė“ viršelio dalis

Šį sekmadienį, gruodžio 15 d. 9.45 val. LRT Kultūros laidoje pradedamas rodyti 4 dalių ciklas „Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“. Laidos vedėjas aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Ar mes, lietuviai, žinome, iš kur atėjome, kaip kalbėjo, atrodė ir kur gyveno mūsų protėviai? Kas buvo mūsų priešai ir kas yra kraujo giminės?

Tik nedaugelis žino, jog prieš du tūkstančius metų didžiulė Maskvos sritis kalbėjo… lietuviškai. Mūsų protėviai bendravo su finougrais ir neturėjo jokių santykių su slavais. Skaityti toliau

V.Juozapaitis. Valstybės savigarba ar Karabaso kultūra? (8)

Vytautas Juozapaitis

Informacinio ir prekybinio Rusijos vykdomo karo prieš Lietuvą kontekste pagaliau viešojoje erdvėje pasigirdo balsų, teigiančių, kad didžioji politika yra visa apimanti: ir kultūrą, ir ekonomiką, ir kitas sferas. Pritardamas šių žodžių autoriui Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariui, humanitarinių mokslų daktarui Mantui Martišiui, vis dėlto drįsiu suabejoti, ar šiuo atveju tai yra tik Lietuvos kultūros ministerijos nesuvokimo klausimas.

Išties nuo pat pirmos mūsų liaunos valstybės Nepriklausomybės paskelbimo dienos didžioji kaimynė nepaliko lietuvių be „rūpesčio“ ir rodomo dėmesio nė vienos akimirkos: ar tai būtų „kalašnikovo“ buožių smūgiai ir tankų vikšrai, ar ekonominė blokada, Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Kaip gyvenome ir gyvensime šalia Rusijos? (2)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt nuotr.

Kas gali paneigti, kad 1920 m. santykiai su bolševikine Rusija buvo bene geriausi per visą kaimynystės su šia nenuspėjama valstybe istoriją? Tas santykių kontrastas ypač išryškėja šiandien, kai Vladimiro Putino Maskva su Lietuva elgiasi lyg tas belangės „vierchas“, versdamas silpnesnįjį valyti jo batus, plauti „parašą“ ar teikti jam vulgaresnius malonumus…

Neidealizuojant 1920 m. liepos 12 d. Maskvoje pasirašytos sovietų Rusijos ir Lietuvos taikos sutarties (apie ją rašiau per jos 90-ąsias metines), galima tvirtinti, kad tai buvo pavyzdys, kaip reikia konstruoti santykius tarp valstybių ne tik tais sudėtingais karų ir revoliucijų laikais, bet ir šiandien. Tiesa, daugeliui istorikų toks vertinimas atrodys pernelyg tiesmukas, neatsižvelgiant į sudėtingas to meto geopolitines aplinkybes, bolševikinės Rusijos interesus, Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Jubiliejinės dovanėlės V.Putinui (4)

Borisas Jelcinas ir Vladimiras Putinas | © Reuters/Scanpix

Kai Rusija mums sako „Vaikai, gyvenkime draugiškai“, tai šis kalėjimo berniukų raginimas animacinio katino Leopoldo lūpomis skamba ne ką taikiau negu pliūpsnis aršiausios propagandos iš Kremliaus, na, sakysime, dėl Vilniaus gražinimo Lietuvai 1939 m. spalio 10 d.

„Žmogus be veido“ – kietas vyrukas

(Priminsiu, kad tą dieną Maskvoje buvo pasirašyta „Vilniaus ir Vilniaus srities Lietuvos Respublikai perdavimo ir Lietuvos-Sovietų savitarpio pagalbos sutartis“. Atgavusi Vilnių, Lietuva turėjo įsileisti Raudonosios armijos įgulas: Skaityti toliau

B.Genzelis. ES – valstybių bendrija ar nauja imperija? (8)

Bronislovas Genzelis

Nenutyla diskusijos dėl Europos Sąjungos ateities, svarstoma, kur link klostysis įvykiai: susikurs nauja imperija ar ji iširs, ar taps institucija, kurioje bus derinami visų šalių interesai, be ko negali normaliai funkcionuoti šiuolaikinės valstybės? Vienareikšmio atsakymo neturime. Galimos įvairios versijos.

Imperijos kuriasi įvairiai: vienos kaimynų nukariavimo keliu; kitos – dėl savisaugos nuo išorės priešo. Vėliau jos gali kisti. Kalbant apie dabar vykstančius procesus Europos Sąjungoje smalsus skaitytojas gali pasidomėti, kaip 1922 metais Rusijos imperijos griuvėsiuose susiformavo jos pakaitalas – Tarybų Sąjunga. Nemanau, kad visi jos iniciatoriai suvokė, ką kūrė, kitaip nebūtų buvę kone visi Stalino sušaudyti. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Lietuva – imperija ar hercogystė? (147)

Vytis XVI a.

Užvirus karštoms diskusijoms, kas vis gi buvo viduramžių Lietuvos valstybė, kuria lig šiol didžiuojasi žymi lietuvių tautos dalis, reiktų pabrėžti kelis dalykus. Kas Lietuva buvo, kuo ji save laikė, kuo ją laikė kiti ir kuo ją dabar laikysime mes – anaiptol ne tas pats.

Dažną užgauna, jog politinis junginys, žemės plotais, karine galia ir tarptautine reikšme rungtyniavęs su Šventąja Romos imperija ir lenkęs daugumą Europos karalysčių, vadinamas didžiąja kunigaikštyste – prilyginant Liuksemburgui, kuris plotu vos lenkia Varėnos rajoną, o gyventojų skaičiumi nusileidžia Vilniaus miestui. Skaityti toliau