Prieš 6 metus sausio 20 d. mirė Lietuvos etnokultūrinio judėjimo pradininkas, etnologas, folkloristas, religijotyrininkas, iškiliausias senojo baltų tikėjimo puoselėtojas, Lietuvos Romuvos Krivis Jonas Jaunius Trinkūnas (1939-2014). Ta proga skelbiame Jono Vaiškūno pranešimą skaitytą 2019-10-19 d. J. Trinkūno atminimui skirtoje konferencijoje „Romuvos Ažuolas“ .
Šiandien prisimename lietuvių tautos dvasinio kelio tesėją – Romuvos ąžuolą Joną-Jaunių Trinkūną (1939-2014). Skaityti toliau
Birželio 15-16 dienomis, aktyvaus laisvalaikio ir pramogų zonoje M. Oginskio parke, Plungės kultūros centras siekdamas prisidėti prie Lietuvos dainų šventės išskirtinių papročių puoselėjimo ir Plungės kultūrinio savitumo rengia Žemaitijos regiono dainų šventę „Gyvybės medis“.
Šventės metu vyks vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų chorų, Liaudiškos muzikos kapelų ir vokalinių ansamblių, teatro ir šokio kolektyvų, folkloro ansamblių, Skaityti toliau
Gamtiniu požiūriu, Kūčių laikas – tai žiemos saulėgrįža. Įvairios religijos skirtingais simboliais įprasmina šią situaciją. Krikščionybei – tai išganytojo Kristaus gimimas. Baltų tikėjimo išpažinėjai, pačioje gamtoje matantys šventybės apraiškas, tiesiog džiaugiasi Saulės sugrįžimu. Šiaip ar taip, šis laiko tarpsnis – tai kažkokia didžiulė pradžia, susijusi su Kosmoso ir žmogaus būties ciklais.
Daugelio tautų tikėjimai sako, kad per didžiąsias šventes išnyksta ribos tarp mūsų nuo seno įsivaizduojamų pasaulio plotmių – dangiškosios, žemiškosios ir požeminės. Skaityti toliau
Spalio 5–lapkričio 5 d. Radvilų rūmų muziejuje vyks nemokamo lankymo ir renginių mėnuo. Tautinio rūbo metus Lietuvos dailės muziejus pažymi ypatinga paroda, kurioje pristatomi lietuvių tradiciniai ir tautiniai drabužiai bei jų atspindžiai profesionalių dailininkų kūryboje.
Devyniose Radvilų rūmų muziejaus salėse eksponuota netoli tūkstančio tekstilės, grafikos, tapybos eksponatų, įvairiais aspektais parodančių lietuvių liaudies drabužių raidą XVIII–XIX a. ir tautinio rūbo kūrimą iki šių dienų. Skaityti toliau
Žiema. Rodos, visas pasaulis baltas ir gražus. Dieve, koks puikus Tavo sumanymas! O kad už plastikinio lango nebūtų automobilių dujų, smogo, amžino skubėjimo…
Žmogui trūksta gamtos, trūksta gamtos laiko, kurio tėkmė amžina ir niekur neskubanti.
Kažkur medis visas apsnigtas ir vienišas,dar visiškai nuogas, „venom“ juodom, žiūri į artėjančius saulės žingsnius ir stebisi mūsų gyvenimais. Mėgsta medis žiūrėti į kelią – atsimena visus kelelius, visus posūkius, ne vieną šimtmetį skaičiuoja Skaityti toliau
Rugsėjo 22, Vilniuje, švęsdami rudens lygę ir baltų vienybę, susirinkome prie šventos mūsų upės Neries, kad jos tėkmė primintų mums nepaliaujamą laiko tėkmę, o du jos krantai – mūsų, gyvųjų, pasaulį ir Dausas, kur iškeliavo anie milžinai ir kūrybos galiūnai, mūsų protėvių protėviai.
Dausų krante šį kartą pleškėjo septynetas ugnies stovylų kovose kritusioms baltų tautoms atminti: KURŠIAMS, ŽIEMGALIAMS, SĖLIAMS, GALINDAMS, PRŪSAMS, JOTVINGIAMS (kitaip DAINUVIAMS, POLEKSĖNAMS, SŪDUVIAMS) ir toms, kurių net pavadinimų nebeprisimename. Stovylas sukūrė skulptorius Vytautas Musteikis. Skaityti toliau
Gruodžio 3 d. 16 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Arsenalo g. 1, Vilniuje, atidaroma tarptautinė popieriaus karpinių paroda „Karpinių Kalėdos“.
Tarptautinė paroda „Karpinių Kalėdos“ Lietuvoje organizuojama trečią kartą, pirmosios dvi parodos vyko 1989 m. ir 1995 m. Vilniuje. Parodoje eksponuojami 138 autorių darbai iš 13 šalių – Lietuvos, Baltarusijos, Italijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kinijos, Lenkijos, Moldovos, Olandijos, Rusijos, Šveicarijos, Ukrainos, Vokietijos. Lietuvai atstovauja 48 karpytojų darbai. Aktyviausi užsienio parodos dalyviai – iš Ukrainos (35 autorių darbai). Vyriausia parodos dalyvė – JAV kūrėja June Gengler, gimusi 1941 metais, jauniausia – lietuvė Ieva Kraujalytė, gimusi 1991 metais. Skaityti toliau
Trečiąjį spalio mėnesio savaitgalį Lietuvos romuviai iš Vilniaus, Kauno, Žemaitijos traukė į šiaurę pas savo dvasios brolius ir seseris latvių dievturius, kurie sukvietė į jau tapusį gražia tradicija susitikimą. Ši bendra Baltų Krivulė buvo jau ketvirtoji, o Latvijoje antroji. Lygiai tiek pat kartų apie tikėjimo potyrius ir naujus dvasinio pobūdžio atradimus kalbėtasi ir Lietuvoje.
Kiekviena bendra Krivulė skiriama kuriai nors svarbiausiai temai. Šį kartą pasiūlyta pasigilinti į tai, ką mes vadiname baltų dvasia. Skaityti toliau
Balandžio 5 d., penktadienis, 15 val. Kauno tautinės kultūros centre ( A.Jakšto g. 18).
Kinų karpinių meistrės Jang Džihong (Yang Zhihong) karpinių parodos atidarymas.
Autorė pristatys Kinijos karpinių meno senąją tradiciją, unikalią šamanistinę kultūrą, gyvai rodys, kaip kuriami paveikslai. Dalyvaus parodos autorė Jang Džihong, Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto direktorė Vang Liing (Wang Liying), dėstytoja Sing Janbing (Xing Yanbing), projektų vadovė Vilma Šniukštaitė. Įėjimas nemokamas.
Kauno tautinės kultūros centras kartu su Vilniaus universiteto Konfucijaus institutu labai džiaugiasi galėdami pristatyti unikalių Šiaurės rytų Kinijos šamanistinių karpinių parodą ir jos kūrėją meistrę Jang Džihong. Skaityti toliau
Kauno senamiestyje, Perkūno name, penktadienį, sausio 4 dieną, atidaroma Karpinių iš popieriaus paroda „Pro dvarelio vartus“ .
Jos autorė – kaunietė tautodailininkė, etninės kultūros ir pradinių klasių mokytoja ekspertė Eglė Dvarionaitė-Vindašienė. Šia senąją lietuvių meno sritimi susidomėjo būdama Šiaulių pedagoginio instituto studentė. Kartu su bendraminčiais ji 1981 metais įkūrė etnografinį ansamblį, tuo pat metu susidomėjo ir karpiniais, o parodose pradėjo dalyvauti jau po metų. Skaityti toliau
Gruodžio 22 – žiemos saulėgrįžos dieną Saulė dangaus skliautu keliaus žemiausiai, o naktį – žemiausiai po žeme. Netrukus sėsime prie Kūčių stalo ir senu papročių pradėsime švęsti 12-os ypatingų dienų – šventvakarių laikotarpį. Tuo laiku kiekvienuose namuose žėrės nepaprastas medis – gražiai išpuošta Kalėdų eglutė. Nors daugeliui dabar ji tėra graži namų puošmena ir vaikų pramoga, tačiau savo gelmine prasme ji ir toliau mums primena nepaprastai seną, galingą iš tolimų protėvių paveldėtą Pasaulio medžio vaizdinį.
Pasaulio medis – gerai žinomas bet daug kam abstraktus ir mažai suprantamas dalykas. Manoma, kad šis simbolis būdingas tik mūsų protėviams ir liaudiškajai pasaulėžiūrai. Tuo tarpu tai vienas esmingiausių visos žmonijos vaizdinių, Skaityti toliau
