Balandžio 5 d., penktadienis, 15 val. Kauno tautinės kultūros centre ( A.Jakšto g. 18).
Kinų karpinių meistrės Jang Džihong (Yang Zhihong) karpinių parodos atidarymas.
Autorė pristatys Kinijos karpinių meno senąją tradiciją, unikalią šamanistinę kultūrą, gyvai rodys, kaip kuriami paveikslai. Dalyvaus parodos autorė Jang Džihong, Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto direktorė Vang Liing (Wang Liying), dėstytoja Sing Janbing (Xing Yanbing), projektų vadovė Vilma Šniukštaitė. Įėjimas nemokamas.
Kauno tautinės kultūros centras kartu su Vilniaus universiteto Konfucijaus institutu labai džiaugiasi galėdami pristatyti unikalių Šiaurės rytų Kinijos šamanistinių karpinių parodą ir jos kūrėją meistrę Jang Džihong.
Karpinių meistrė Jang Džichong – nusipelniusi Kinijos Liaoning provincijos tautodailininkė, Jianping apygardos nematerialiojo kultūros paveldo išsaugojimo centro vadovė. Jos kūriniai „Žuvų deivė“ ir „Lotosų deivė“ yra laimėję aukščiausius apdovanojimus 2006 metais tarptautiniame Hangdžou (Hangzhou) karpinių ir Nacionaliniame Kinijos karpinių konkursuose.
Menininkė viena iš nedaugelio savo šalyje kuria šiaurės rytų Kinijai būdingus karpinius, kuriuose dažnai vyrauja senųjų šamanistinių religijų archetipiniai simboliai. Čia galima išvysti maitintoją Saulės deivę ir daugybę kitų dievybių – Gluosnių, Lotosų, Žuvų. Analizuojant šiuos iki šių dienų išlikusius karpinius, galima prisiliesti prie senosios klajoklių kultūros, suprasti senųjų dabartinėje Kinijos teritorijoje gyvenusių tautų pasaulėjautą bei pasaulėvaizdį.
Meistrė Jang Džihong karpiniais susidomėjo dar vaikystėje, kai ją prižiūrėjusi kaimynystėje gyvenusi senolių karpinių meistrų pora karpydavo „žaislus“, su kuriais ji mielai žaisdavo. Būtent šie žmonės meistrę supažindino su senaisiais šamanistiniais karpiniais ir įkvėpė toliau domėtis bei tyrinėti kultūrinį palikimą.
„Tiek lietuvių, tiek kinų karpiniuose išlieka simboliai, esantys kituose liaudies meno srityse.
Kinų karpiniai turi kur kas senesnes tradicijas, ilgą istoriją. Kadangi Kinija labai didelė, skiriasi Šiaurės ir Pietų Kinijos karpinių tematika“, – pasakoja Konfucijaus instituto projektų vadovė Vilma Šniukštaitė.
Pašnekovės teigimu, Šiaurės Kinijoje egzistuoja šamanistinių karpinių grupė. Juose vaizduojamos šamanistinės dievybės arba patys šamanai, šamanės, žiniai, kurie bendrauja su dvasiomis.
Dažnai karpiniuose vaizduojama Saulės deivė – didžiakrūtė. Tikima, kad deivė maitina žmones šiluma. Yra ir devynkrūtė deivė, kuri siejama su Žeme motina. Lietuviai irgi turi žemės deivę – Žemyną. „Kinų karpiniuose, kaip lietuvių tautodailėje, yra Gyvybės medis. Kiniškajame medyje gali būti vaizduojami granatų vaisiai, kurie dėl savo sėklų gausos siejami su vaisingumu, dideliu vaikų skaičiumi. Tradicinėje kinų kultūroje vaikai visada buvo labai svarbūs. Tikima, kad kuo šeimoje daugiau vaikų, tuo daugiau laimės“.
Ne paslaptis, jog Kultūrinės revoliucijos metais tradicinė kultūra Kinijoje buvo žiauriai naikinama, ir tik nedaugelis žmonių išsaugojo šias senąsias nematerialaus paveldo tradicijas.
