Žymos archyvas: gramatika

Vilniuje bus atidaromas J. Jablonskio skveras (1)

Jonas Jablonskis apie 1912–1914 m. | lnm.lt, Jablonskių šeimos nuotr.

Gegužės 7 d, 16 val. šalia Vilniaus miesto savivaldybės (Konstitucijos pr. 3) minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną vyks lietuvių bendrinės kalbos kūrėjo Jono Jablonskio vardo skvero atidarymas. Renginyje koncertuos Vilniaus miesto savivaldybės choras „Jauna muzika“.

Apie J. Jablonskį susirinkusiems papasakos Lietuvių kalbos instituto direktorė Albina Auksoriūtė. Bus skaitomos Janinos Degutytės, Justino Marcinkevičiaus eilės.

Renginio vedėjas – Gintaras Mikalauskas. Skaityti toliau

3 veiksmingos paslaptys, kaip mokytis užsienio kalbų negaištant tam ilgų mėnesių (1)

„Kolibrio metodo“ autorius – kognityvinės ergonomikos ir greito mokymo ekspertas Algirdas Karalius | youtube.com stop kadras

Mokėti bent kelias užsienio kalbas šių dienų pasaulyje – dažnai būtinybė. Kalbų žinios padeda ne tik kopiant karjeros laiptais, bet ir atveria platesnes savišvietos ir asmeninio tobulėjimo galimybes. Mokslininkai vis geriau pažindami žmogaus smegenis ir atminties galimybes, sukūrė moderniam ir užimtam žmogui tinkamiausius greitojo mokymosi metodus – kalbos pamokoms skirtą laiką galima skaičiuoti dienomis.

Bene lengviausiai naują kalbą įsisavina vaikai. Tarpkultūrinėje aplinkoje atsidūrę ikimokyklinukai be vargo prabyla dviem ar net trim kalbom vienu metu. Viena iš Skaityti toliau

Ekspertai apie švietimą: švietimo kryptis yra pamesta (0)

Prof. N. Mazeikiene_vdu.lt

Nors šiandien pasaulyje nėra vieningos nuomonės, ar švietimas yra viešasis gėris, ar individuali investicija, t. y. prekė, kurią aš nusiperku ir turiu, tačiau gravitacija vyksta, pastebi Vytauto Didžiojo universiteto plėtros prorektorė prof. Natalija Mažeikienė: „Daug žmonių, turėdami individualią naudą (aukštąjį išsilavinimą), sukuria visuomeninį efektą“.

Žinių visuomenėje auga atviri, socialiai ir politiškai aktyvūs piliečiai, kurie yra demokratinės valstybės pagrindas. Teoriškai atrodytų viskas teisinga ir netgi veikia. Suomijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje ar JAV galima rasti tokių pavyzdžių. Bet kodėl neveikia Lietuvoje? Tai priklauso nuo švietimo sistemos ir socialinės gerovės valstybės modelio suvokimo. Skaityti toliau

Intensyvūs lietuvių kalbos kursai Berlyne jau tampa tradicija (0)

Lietuvių kalbos kursai VokietijojeTradiciškai kasmet rengiamiems intensyviems dviejų savaičių lietuvių kalbos kursams Berlyno Humboldtų universitete šį kartą pasiryžo 15 studentų – filologai, istorikai, politologai ir kitų sričių specialistai, turintys akademinių ar kitokio pobūdžio interesų studijuoti lietuvių kalbą.

Kaip jau keletą metų iš eilės, juos rugsėjo 11 d. į svečius pasikvietė Lietuvos ambasada Vokietijoje aptarti įgytas žinias ir artimiau supažindinti su Lietuva. Kursų dalyvius pasveikino Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Skaityti toliau

Mokslo ir meno šventė Salose (0)

Paskaitos | academiasalensis.org nuotr.

Salų dvaras (Rokiškio raj.) jau vienuoliktus metus pasitiks atvykstančius lingvistus iš viso pasaulio – liepos 27–rugpjūčio 3 d. vyks tarptautinė Salų kalbotyros vasaros mokykla Academia Grammaticorum Salensis Undecima. Mažame Lietuvos miestelyje susitinkantys pasaulio lingvistai naujam gyvenimui prikelia ir visada juos mielai pasitinkantį mažą miestelį – Salas, ir visą Rokiškio kraštą – čia rengiama ne tik mokslininkus iš įvairių pasaulio šalių sukviečianti konferencija „Gramatika, leksika ir argumentų struktūra baltų kalbose“, bet ir muzikos festivalis. Skaityti toliau

A. Paulauskienė. Kalba – ne politinių sandėrių tarnaitė (7)

Prof. Aldona Paulauskienė | klevualeja.lt nuotr.

Kai kandidatai į prezidentus giriasi kompetencija padaryti Lietuvą vieningą, teisingą, dirbančią ir gerai uždirbančią, gal nebus ir man nekuklu pasigirti kompetencija: esu lituanistė kalbininkė, turiu visus galimus mokslo laipsnius ir vardus, 52 metų darbo stažą aukštojoje mokykloje. Taigi šį tą išmanau apie kalbą ir dar turiu gyvenimiškos patirties. Kadaise esu girdėjusi tėvus ir kaimynus kartojant: Mes be Vilniaus nenurimsim!

Vilnius tada buvo už demarkacijos linijos. Kaunas tik laikinoji sostinė. Lietuvių tikroji sostinė visą laiką buvo Vilnius. Kai rusai okupavo Lietuvą, Skaityti toliau

TV klipai primins pagrindines žodžių rašybos taisykles (0)

visiplakatai.lt nuotr.

Kada žodžių šaknyse reikia rašyti nosines raides? Kada daiktavardžių vienaskaitos naudininke rašome „ai“, o kada – „ei“? Kaip pasikeičia veiksmažodžių priebalsiai būsimajame laike? Prisiminti šias ir kitas pagrindines žodžių rašybos taisykles padės trumpi edukaciniai vaizdo klipai.
„Mokykloje išmokstame daug rašybos taisyklių, tačiau metams bėgant jos „išsitrina“ iš atminties. Bendraudami internetu ar sms žinutėmis įprantame trumpinti ir vartoti netaisyklingus žodžius, rašyti be nosinių, didžiųjų raidžių. Vis labiau Skaityti toliau

K. Garšva. Mažaraščiai tvarko raštą (17)

dr. Kazimieras Garšva | J.Vaiškūno nuotr.

Kultūros ministro sudaryta darbo grupė parengė rekomendacijas dėl šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 m. programos. Užsimojus „tvarkyti“ daugiausia kalbos dalykus (valstybinės kalbos egzaminą, vardų, pavardžių, gatvių, vietovardžių ir kitų dalykų rašybą), į šią grupę nebeįtrauktas nė vienas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys, nors būtent ši Komisija, o ne Kultūros ministerija atsakinga už kalbos tvarkymą ir priežiūrą. Kai Rusijos caras lietuviams rengė naują raštą, į pagalbą pasikvietė ir kalbininką – lietuviškai pramokusį Palenkės vaivadijos lenką Stanislavą Mikuckį, o Nepriklausomos demokratinės Respublikos raštui tvarkyti, pasirodo, nė vieno kalbininko nebereikia.

Rekomendacijose liko per 30 skyrybos, rašybos, gramatikos, stiliaus klaidų. Ar tai labai kultūringa? Ar dėl to reikia ir iki gyvos galvos Skaityti toliau

Ministerijoje aptarti Rytų Lietuvos švietimo klausimai (2)

Kazimieras Garšva | voruta.lt nuotr.

Sausio 14 d. švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, viceministrė Edita Tamošiūnaitė susitiko su „Vilnijos“ draugijos pirmininku Kazimieru Garšva. Pokalbyje dalyvavo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė.

Susitikime aptarti svarbiausi Rytų Lietuvos švietimo klausimai: mokymo valstybine kalba, įstaigų tinklo, mokyklų pavaldumo, aprūpinimo, finansavimo ir kiti.

Ministras užtikrino, jog Vilnijoje bus išlaikytas lietuviškų mokyklų tinklas, o  ministerija sieks,  kad visi mokiniai, nepriklausomai nuo to, kokia mokomąja kalba mokosi,  gautų kokybišką išsilavinimą, vienodai gerai mokėtų savo tėvynės valstybinę kalbą bei turėtų vienodas galimybes mokytis toliau. Skaityti toliau

Augusto Stasėlio siūlyta rašyba (0)

Augustas StasėlisXX a. pradžioje mūsų raštijoje jau buvo įsivyravusi daugiausiai Jono Jablonskio sunorminta literatūrinė lietuvių kalba ir jo sukurtos rašybos taisyklės. Antai „Varpo“ laikraščio rašyba dar XIX a. pabaigoje mažai skyrėsi nuo dabartinės. Tačiau ne visi rašto žmonės J. Jablonskio rašybą iš karto priėmė, bandė pateikti kitokių lietuvių kalbos gramatikos taisyklių ir rašybos formų. Sudėtingą ir neprigijusią rašybą buvo sukūręs kalbininkas Kazimieras Jaunius (1848–1908). Varenave (dabar Baltarusija) dirbęs kunigas Ignas Šopara (1864–1931) 1906 m. išleido savo lietuvių kalbos gramatikos vadovėlį Skaityti toliau