Žymos archyvas: gentys

Ypatingoje kultūros paveldo vietovėje klajos „dūšelės“ (1)

„2 RATU: DŪŠELĖS“ | Rengėjų nuotr.

Spalio 10 d., šeštadienį, vyksiantis renginys „2 RATU: DŪŠELĖS“ pakvies į prie Vilniaus esantį Karmazinų pilkapyną. Lietuvoje kasmet vis labiau augant susidomėjimui savo šalies kultūros paveldu, aplink mus vis dar galima rasti daugybę dažnam nepažintų praeities kultūrų pėdsakų. Turbūt vienas iš tokių – pilkapynai, senosios baltų genčių laidojimo vietos.

Neries regioniniame parke vyksiančiame Skaityti toliau

Miesto gimtadieno proga į Klaipėdą sugrįš kuršiai (dienotvarkė) (0)

Klubas Pilsoto prie Tauralaukio akmens_Deniso Nikitenkos foto

Rugpjūčio 1-ąją, seniausias Lietuvos miestas Klaipėda minės 763 metų sukaktį. Šiemet uostamiesčio gimtadienio renginiai yra skirti kuršių genties tematikai.

„Tai bus puiki proga visiems atvykusiems į šventę susipažinti su senųjų kuršių gyvenimo būdu, amatais, karybos menu bei kultūra,“ – sako Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys.

Miesto gimtadienio šventę organizuos kuršių gyvosios istorijos klubo „Pilsots“ nariai. Skaityti toliau

Laukinių vaikų sala: ar jie išmoktų būti žmonėmis? (nuotraukos) (1)

Pedos smelyje_JonoV. foto

100 kūdikių. Jokių suaugusiųjų. Viena sala. Be kalbos, kultūros ar įrankių, kuo jie taptų ir kaip vystytųsi jų pačių vaikai?

Ši sala – keista vieta. Apžėlusi, nenuspėjama, plėšoma karo. Dieną, kai saulė kopia dangumi, būna tylu ir ramu. Bet vėliau, šešėliams medžiuose tirštėjant, iš miško tankmės atsklinda ūkavimai ir nuaidi per visą salą. Iškart pasigirsta atsakomieji šūksniai iš tankiai medžiais apžėlusio kito salos krašto. Kvietimas, tada atsakas. Ir tada tyla.

Garsai vėl pasklinda medžių viršūnėmis. Ūkavimas ir tada tolimi atsakai. Aukšto tono ir pasikartojantys garsai nėra žodžiai. Bet jie vis vien kažką reiškia: medžiotojai grįžta namo. Skaityti toliau

Valdovų rūmų kieme atgims teatralizuota Baltų genčių istorija (2)

5-8 a. Lietuvių genties kostiumas | organiz. nuotr.

Liepos 4 d. nuo 22 valandos sostinės Valdovų rūmų kieme vyks išskirtinė premjera – per šiuolaikinį šokį, išskirtinius kostiumus, originalią muziką, vaizdo instaliacijas ir J. Aisčio poeziją vakaro sutemose trumpam atgims senovės baltų pasaulis. Specialiai jubiliejinei Dainų šventei atkurtos I–XIV a. baltų genčių kostiumų kolekcijos pristatymo proga režisierė ir choreografė Agnija Šeiko su šokio teatro „Padi Dapi fish“ komanda bei vienas žymiausių šiuolaikinės lietuvių muzikos kompozitorių Antanas Jasenka sukūrė įspūdingą pasirodymą, kurį galės pamatyti vos pusantro tūkstančio žiūrovų.

„Į septynių baltų genčių gyvenimą bandysime pažvelgti per vyro ir moters susitikimą bei gyvenimą, metų laikų kaitą, gamtos stichijų grožį ir didybę. Tuometinių žmonių laimė ir nuodėmės, ieškojimai ir atradimai padės žiūrovams bent šiek tiek priartėti prie nepaprastai įspūdingo pagoniškos archajinės Lietuvos istorijos tarpsnio“, – sako A. Šeiko. Skaityti toliau

Ar šiandieninę lietuvių kalbą suprastų J.Jablonskis? (12)

thesalesmaster.wordpress.com nuotr.

Gegužės 7-ąją tradiciškai bus minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Šiandien dažnai girdime, jog lietuvių kalbai vėl iškilęs pavojus išnykti, tik šį kartą tam įtakos turi ne vienokios ar kitokios politinės jėgos bei oficialūs draudimai, bet mūsų pačių elgesys: pernelyg dažnas anglicizmų ir kitų svetimybių vartojimas, lietuviškų rašmenų vengimas naudojantis IT technologijomis ir panašiai. Kyla natūralus klausimas: ar mus šiandien suprastų didysis lietuvių kalbos patriarchas, bendrinės kalbos normintojas Jonas Jablonskis? O kaip skambės lietuviškas žodis dar po šimto metų? Skaityti toliau

Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą (24)

Akad. prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius

Vorutos“ pokalbis su akad. prof. habil. dr. Zigmu ZINKEVIČIUMI, parengusiu spaudai knygą Lietuviai: praeities didybė ir sunykimas, kurioje  pateikiami svarbiausi istorijos faktai bei žymiausio Lietuvoje kalbos mokslo specialisto išvados

Taigi įvardykime, kas buvo baltai arba kur buvo baltų pasaulis?

Naujausi hidronimijos tyrimo duomenys rodo, kad priešistorinė rytinė baltų gyvenamo ploto riba vestina per Volgos, Maskvos ir Okos aukštupius, Skaityti toliau

A.Patackas. Jotva – teriota, bet neprarasta (32)

Baltų gentys XII a. | wikipedia.org pav.

įkirsk kaip kardą
į kirsną žemę 
į seirą dangų    
į pelkių neviltį  
 jotvingio įniršį –  
– kad tu paspringtum
kad tu, gude, nesulauktum
manęs parklumpant… Skaityti toliau

Romuvos stovykla arba kaip mes gyvenome kaime (10)

Pasibaigė Švenčionių rajone, Dvarciškių kaime kasmet vykstanti Romuvos stovykla. Apie ją pasakojame Žemynos genties vadų akimis. Jau trečią dieną sėdime Vilniuje, cementinių mūrų miške, o kažkur giliai sieloje dar aidi sutartinės – svirtis svyra unt kalnelio, trep trepu lingo, linago. Dvarciškių kaimas dar ne taip seniai buvo pilnas gyvybės, senųjų gyventojų nuotraukos iki šiol tebekabo Skaityti toliau