Jau netrukus kiekvienas pirkėjas galės matyti dar daugiau viešai skelbiamų svarbiausių maisto gaminių kainų, kurias nusistatė didieji prekybos tinklai. Kiekvieną savaitę atnaujinamas žinias bus galima sužinoti specialioje interneto svetainėje www.produktukainos.lt.
Be to, joje bus skelbiama ne tik gaminių krepšelio kainos skirtingose parduotuvėse, bet ir kokia tos kainos dalis atitenka gamintojams ir prekybininkams. Skaityti toliau
Žmonės daugybę savo laiko praleidžia prie automobilio vairo – važiuodami į darbą, keliaudami aplankyti draugų, įstrigę transporto kamščiuose.
O jeigu nebereikėtų sukti galvos dėl automobilio valdymo ir važiuodami galėtumėte užsiimti kokia nors įdomesne veikla? Jau netrukus savivaldžių automobilių dėka tai taps įmanoma.
Įvairiose pasaulio šalyse transporto priemonių gamintojai Skaityti toliau
Lietuva 12 metų yra visateisė Europos Sąjungos narė, tačiau lietuviškos pramonės gaminiai bendroje Europos rinkoje kelią skinasi sunkiai. Vienas iš pagrindinių „stabdžių“ – tarptautiniai sertifikatai, kurių neturėjimas užveria vartus į patraukliausias vakarų rinkas. Nors tarp gamintojų netyla diskusijos, ar sertifikatai iš tikrųjų liudija kokybinę pažangą, ar visgi tai tėra brangi įvaizdžio detalė, vis dažniau sutariama: be jų europinės rinkos neužkariausi. Kas trukdo sertifikuoti lietuviškus gaminius?
Didžioji dalis Lietuvos gamintojų vis dar išdidžiai puikuojasi vadinamosiomis „gamintojo deklaracijomis“. Tokiuose dokumentuose kokybės standartų laikymąsi liudija ne nepriklausomi vertintojai, bet pats gamintojas.
Pasibaigus terminui, kurį Aplinkos ministerija bendrovėms buvo paskyrusi geranoriškai registracijai Gamintojų ir importuotojų sąvade ir mokesčių sumokėjimui, pagal įstatymus turi būti taikomos sankcijos, o mokestis už aplinkos teršimą turi būti skaičiuojamas padidintu tarifu.
Valstybinės aplinkos apsaugos tarnyba yra nustačiusi, kad Lietuvoje yra daugiau kaip 20 tūkst. įmonių, kurios gamina ar į Lietuvą įveža gaminiais pripildytas pakuotes arba apmokestinamuosius gaminius, Skaityti toliau
Turiu prisipažinti, kad daugelį metų buvau labai skeptiškas dėl galimybės steigti valstybės alkoholinių gėrimų pardavimo monopolį. Ilgai buvau drausminamas argumentais, kad tai prieštarauja ES stojimo sutarčiai, konkurencinei teisei, kad toks kelias neįmanomas, nes stodami į ES skirtingai nei suomiai ar švedai dėl to nesiderėjome ir t.t. Tačiau išmanantys ES teisę teigia, kad tos kliūtys yra labiau įsivaizduojamos, nei realios.
Pabandysiu trumpai aptarti kokie būtų tokio valstybės alkoholio pardavimo monopolio privalumai. Pradėsiu nuo privalumų visuomenės sveikatai, nes tai yra esminis motyvas, kuris gali tapti lemiamu gaunant ES pritarimą dėl tokios priemonės diegimo šalyje. Skaityti toliau
Lietuvos gamintojai gali pasidžiaugti turintys solidarią vietinę rinką – susidomėjimas lietuviškais gaminiais yra didelis, vartotojai noriai juos renkasi iš gausybės kitų. Kurti vietinės produkcijos vartojimo įpročius skatina ir Žemės ūkio ministerijos inicijuotas projektas „AuGink savo kraštą“. „Beveik visos šalies savivaldybės jau yra su mūsų ministerija pasirašiusios iniciatyvos bendradarbiavimo memorandumą ir žada prisidėti prie sveikos mitybos populiarinimo“, – sako žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Skaityti toliau
Ką verta žinoti prieš pripildant taures šampano ar putojančio vyno? Ką bendro turi šampanas ir kreida? Ar tikrai šampano „pusbrolis“ putojantis vynas – mažiau rafinuoto skonio gėrimas? Šių gėrimų gamybos paslaptis atskleidžia ir mitus apie juos griauna Redžis Kamiu (Régis Camus) – šampano namų „Piper-Heidsieck“ vyndarys, įvairiuose vynų čempionatuose net septynis kartus pripažintas geriausiu putojančio vyno gamintoju.
1. Putojantis vynas – prastesnio skonio šampano versija? Netiesa!
Régis Camus: Putojantis vynas tikrai nenusipelno būti laikomas prastesnės kokybės gėrimu. Visi geriausi šampano gamintojai savo kolekcijose turi puikaus skonio ir kokybės putojančio vyno,
Kai kurių tarptautinių institucijų vertinimu, viena iš labiausiai Rusijos sankcijų pažeidžiamų Europos Sąjungos valstybių yra Lietuva. Tai ne visai tiesa – dabartinės sankcijos turės vos pastebimą neigiamą poveikį Lietuvos ekonomikai, o labiau nerimauti reikėtų dėl to, kokius ekonominius ginklus Rusija dar gali pademonstruoti ateityje.
Visų pirma reikia atkreipti dėmesį į tai, kad praėjusią savaitę paskelbti Rusijos draudimai įvežti daugelį maisto produktų iš Vakarų valstybių Europos Sąjungos vadovams jokio galvos skausmo nesukėlė. Skaityti toliau
Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė sako parengusi keletą receptų, kaip padėti Lietuvos verslui dėl Rusijos sankcijų:
Esu pavedusi Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai paruošti sutartis, suderinti sutarties procedūras ir pradėti pieno ir mėsos produktų intervencinius pirkimus. Pieno ar grietinės mes nesupirksime, bet sviesto, sūrio, kurie gali ilgai stovėti, pieno miltelių, mėsos produktų, kurie gali ilgiau laikytis, tuos intervencinius pirkimus praeiti. Tai leidžia Europos Komisija. Manau, su jais suderinsim, kad ir tie pinigai, ką mes išleisime iš savo biudžeto, Skaityti toliau
Šiuo metu tradiciniais ir išskirtiniais gaminiais, kurie gali būti specialiai ženklinami, Europos Komisija yra pripažinusi šešis Lietuvoje gaminamus produktus: Daujėnų naminę duoną, žemaitišką kastinį, Stakliškių midų, lietuvišką varškės sūrį, Seinų – Lazdijų krašto medų ir lietuvišką skilandį. Tai reiškia, kad šie produktai išsiskiria specifinėmis ypatybėmis ir kokybe, yra gaminami pagal autentiškus receptus.
Kokie produktai gali būti ženklinami specialiomis nuorodomis?
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Veterinarijos sanitarijos Skaityti toliau
Dar oficialiai nepatvirtintais duomenis, Rusija sustabdė lietuviškų pieno gaminių įvežimą. Apie galimus Rusijos motyvus kalbėjęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius sakė, „šią minute – viskas gandų lygyje, nes jokių oficialių pranešimų iš Rusijos nesame gavę. Apie tokį Rusijos sprendimą sužinojau iš žurnalistų ir internetinių portalų, o tokio sprendimo priežasčių versijos net septynios. Visos jos labai skiriasi“, – „Laisvajai bangai“ sakė pašnekovas.
Apie tai, ko galėtų imtis tarnyba susidarius tokiai situacijai, J.Milius atsakė, kad tai beprecedentis atvejis, todėl imtis standartinių veiksmų tarnyba negali, nes tam neturi oficialaus pagrindo, o iki šiol buvusius atvejus pavadino „civilizuotais“, „gaudavome oficialų raštą, kuriame išvardindavo pažeidimus. 10 dienų tikrindavo partijas ir jei nepasitvirtindavo, apribojimus nuimdavo, jei pasitvirtindavo Skaityti toliau
Rugpjūčio 10 d., šeštadieį, sūrininkus iš visos Lietuvos suburs Druskininkuose pirmą kartą organizuojama Sūrių šventė.
Renginio organizatoriai kviečia iš arčiau pažinti su pagarba ir atsakomybe valgytojui bei gamtai puoselėjamas sūrininkystės tradicijas ir pasimėgauti vietos gamintojų produkcijos įvairove.
„Šiandien Lietuvoje jau galima paragauti ne tik iš vaikystės prisimenamo varškės sūrio, bet ir vis įdomesnių fermentuotų sūrių bei kitų produktų. Skaityti toliau
Balandžio 4 d. Akademijoje (Kauno raj.) įsikūrusio A.Stulginskio universiteto teritorijoje prasidės tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi… 2013“. Tai didžiausia paroda Lietuvoje ir viena didžiausių parodų Baltijos šalyse. Paroda veiks balandžio 4 – 6 dienomis.
Nesutalpina visų norinčiųjų
Šiemet tradiciniame renginyje dalyvaus 275 firmos, įstaigos, organizacijos, apie 300 smulkiųjų augintojų, gamintojų, amatininkų. Dvylika bendrovių atvyks iš užsienio – Lenkijos, Danijos, Latvijos, Italijos. Skaityti toliau
Spalio 5-7 dienomis Kauno Žalgirio arenoje savo produkciją Lietuvos ir užsienio lankytojams pristatys per 80 gamintojų. Jau tradicija tapo Lietuvos gamintojus pakviesti pristatyti savo gaminius ir paslaugas parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“. Prieš tai įvykusios parodos įrodė, kad susidomėjimas lietuviškais gaminiais yra didžiulis ne tik vidaus rinkoje. Šiemet laukiama dar daugiau lankytojų iš užsienio.
Greta tokių gerai žinomų lietuviškų įmonių kaip „Pakaita“, „Žemaitijos pienas“, „Klaipėdos duona“, „Biržų duona“, „Biovela“, „Acorus Calamus“, „Kauno liftai“ ir kitų, parodoje bus galima susipažinti ir su dar visai jaunais Lietuvos gamintojais, kurie atkakliai skinasi kelią į Lietuvos ir užsienio rinkas. Skaityti toliau
