Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, jog Jungtinei Karalystei (JK) nusprendus pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES) be susitarimo, JK pagamintos arba sertifikuotos medicinos priemonės nebeatitiktų teisės aktų reikalavimų ir negalėtų būti teikiamos Lietuvai. Dėl to gali sutrikti medicinos priemonių tiekimas ir atsirasti kliūčių sklandžiam ir kokybiškam gydymo paslaugų teikimui.
Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM (Akreditavimo Skaityti toliau
Europos Komisija artimiausiomis savaitėmis priims sprendimą – pripažinti Čekiją laisva nuo afrikinio kiaulių maro (AKM). Tai bus pirmoji Europos Sąjungos (ES) valstybė, turinti tokį statusą, kai liga šalyje nebuvo pasireiškusi. Kadangi nuo 2018 m. Čekijoje nebuvo nustatyta nei vieno AKM protrūkio kiaulių laikymo vietose ar laukinėje faunoje, šaliai panaikinti visi apribojimai dėl AKM.
Pirmasis AKM atvejis Čekijoje buvo užfiksuotas 2017 m. laukinėje faunoje šalies pietryčiuose. Iki 2018 m. balandžio mėn. Skaityti toliau
Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui, jog Jungtinėje Karalystėje (JK) studijuojantys lietuviai, po po JK išstojimo iš Europos Sąjungos (ES), iki 2023 metų rudens Lietuvoje būtų draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) valstybės lėšomis. Šiam pakeitimui pritarti turės ir Seimas.
Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga teigia, jog šis siūlymas padės Lietuvai pasirengti apsaugoti savo piliečius, jei nebūtų pasiektas Europos Sąjungos (ES) ir JK susitarimas Skaityti toliau
Nuo 2019 m. vasario 9 d. visose ES šalyse bus pradėtas taikyti Deleguotasis Reglamentas, kuriuo remiantis beveik visų receptinių ir kai kurių nereceptinių vaistų pakuotės privalės būti su specialiomis apsaugos priemonėmis. Pastarosios leis nustatyti, ar konkreti pakuotė yra autentiška ir ar ji, gabenant bei laikant vaistinį preparatą, nebuvo pažeista fiziškai. Šis pokytis inicijuotas, siekiant apsaugoti rinką nuo falsifikuotų vaistų, mat su šia problema susiduriama daugelyje valstybių. Skaityti toliau
Bendriems mokslo ir verslo projektams, kuriuos įgyvendinant planuojama sukurti nemažai naujoviškų gaminių, Ekonomikos ir inovacijų ministerija skyrė beveik 68 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) lėšų.
Pagal ketvirtąjį priemonės „Intelektas. Bendri mokslo–verslo projektai“ kvietimą 55 mln. eurų paskirstyta 91 teigiamai įvertintam projektui. Dar 12,45 mln. eurų skirta dviem stambiems projektams pagal ES investicijų priemonę „Intelektas LT-2“ . Skaityti toliau
Ministrų kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui, kuriuo siekiama užtikrinti, kad į kompensuojamųjų vaistų sąrašą būtų įtraukti efektyviausi vaistai. Tai reiškia, kad vaistai, kurie yra kompensuojami Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, bus vertinami išsamiai ir atsižvelgiant į ligonių poreikius, vaistų klinikinį efektyvumą bei jų sukuriamą naudą. Dėl to Lietuvos sveikatos sistema taps efektyvesnė, labiau orientuota į ligonį ir pagrįsta racionaliu lėšų naudojimu.
Šiam siūlymui jau buvo pritarta prieš tai vykusiame Vyriausybės pasitarime. Naujovės numatytos Farmacijos įstatymo pakeitimuose, Skaityti toliau
Pakilusi kūno temperatūra – vienas iš svarbiausių užklupusio peršalimo ar gripo simptomų, o būtent nuo tikslaus temperatūros išmatavimo priklauso ir tai, kokių gydymo priemonių reikėtų skubiai imtis. Atsisakius senųjų gyvsidabrio termometrų, vaistinėse galima rasti bent kelių rūšių naujų prietaisų. Jie kūno temperatūrą matuoja taip pat tiksliai, kaip ir senieji termometrai, bet tik tuo atveju, jei naudojame juos teisingai.
Daugėjant peršalimo ir gripo atvejų, Skaityti toliau
Europos Komisijos paskelbto tyrimo duomenimis, Lietuva yra viena iš keturių Europos Sąjungos (ES) valstybių, kuriose fiksuotas plačiajuosčio interneto ryšys yra pigiausias. Kitos į pirmą ketvertuką patenkančios šalys yra Rumunija, Latvija ir Vengrija.
Europos Komisijos užsakymu atliktame tyrime išanalizuotos 2017 m. plačiajuosčio interneto ryšio kainos 28 ES valstybėse, taip pat Islandijoje, Norvegijoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje, Kanadoje ir JAV. Kiekvienoje šalyje buvo tiriami 5 didžiausių interneto paslaugų teikėjų viešai skelbiami duomenys. Skaityti toliau
Teisingumo ministerijos ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) užsakymu atliktas maisto prekių kainų palyginimo tyrimas, kurio metu buvo lyginamos 40 skirtingų maisto prekių kainos 12 ES valstybių internetinėse parduotuvėse.
„Matome, kad žmonių kalbos dėl aukštų maisto kainų nėra iš piršto laužtos. Vienas svarbiausių Vyriausybės uždavinių yra didinti prekybininkų konkurenciją ir apsaugoti gyventojų perkamąją galią, Skaityti toliau
Aklieji, taip pat regos sutrikimų ar kitą teksto skaitymo negalią turintys asmenys nemokamai galės pasiekti daugiau jiems prieinamų formatų kūrinių ir objektų: knygų, žurnalų, laikraščių, periodinių leidinių, spaudinių, kitų tekstų, taip pat natų, įskaitant garso formato medžiagą. Tai numato Kultūros ministerijos parengtas Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisų projektas.
„Pagal Kultūros ministerijos parengtas pataisas tokiems asmenims skirti kūrinių ir kitų objektų formatai nekomerciniais tikslais galės būti gaminami be autorių sutikimo, Skaityti toliau
2019 m., kovo 30 d., Jungtinė Karalystė išstos iš ES ir taps trečiąja šalimi. Tai turės poveikį piliečiams, įmonėms ir viešojo administravimo institucijoms tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek Europos Sąjungoje. Šis poveikis bus įvairus: pradedant naujais patikrinimais prie ES išorės sienos su Jungtine Karalyste ir baigiant Jungtinės Karalystės išduotų licencijų, sertifikatų ir leidimų galiojimu, taip pat nevienodomis duomenų perdavimo taisyklėmis.
Liepos 19 d. Europos Komisija priėmė komunikatą, kuriame aprašoma, kaip šiuo metu rengiamasi visiems Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos padariniams. Skaityti toliau
Šiandien, vasario 21 d., EP Energetikos komitetas patvirtino Parlamento poziciją dėl Elektros vidaus rinkos direktyvos pakeitimų, kuriuose pirmąkart įtvirtinta nuostata dėl elektros iš trečiųjų šalių patekimo į ES elektros vidaus rinką.
Šiuo metu elektra iš kaimyninių ne ES šalių, tokių kaip Baltarusija, gali laisvai patekti į ES elektros vidaus rinką, nepriklausomai nuo to, jog gaminant ją taikomi kur kas žemesni nei ES aplinkosaugos ir branduolinės saugos standartai. Taip sukuriama nesąžininga konkurencija ES elektros gamintojams bei apsunkinama ekonomiška švarios energetikos plėtra. Skaityti toliau
1971-ųjų pabaigoje kartu su Medicinos instituto studentu Šarūnu Žukausku daugindami literatūrą ir ruošdami spaustuvę pogrindinei leidybai, pagalvojome, kad reikėtų palaikyti seną Kauno tradiciją ir priminti miestiečiams apie Vasario 16-osios metines. Nuo vaikystės buvome įpratę, kad tą dieną pasklisdavo kalbos apie iškeltą trispalvę ar išplatintus atsišaukimus. Atsitraukę nuo kitų darbų parašėme po atsišaukimą ir Šarūnas padarė jų fotografines kopijas.
1972 metų Vasario 16-osios išvakarėse po Kauno VI Forto rajono namų pašto dėžutes dviese su kitu draugu išplatinome keletą šimtų šitų mano rašytų atsišaukimų. Skaityti toliau
Lietuvą išaugino ir sustiprino Europos Sąjungos (ES) investicijos, tačiau artėjantis Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Bendrijos skatina mąstyti, koks po Brexit mūsų šaliai bus kitas programavimo laikotarpis. Finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad būtina siekti didesnio tikslingų bei sparčių investicijų efektyvumo, tačiau lygiagrečiai – pradėti mažinti priklausomybę ES lėšoms.
„Ką galime ir ką privalome padaryti, tai susidėlioti aiškius planus, kaip mažinti priklausomybę nuo ES investicijų, jau ruošiantis programavimo laikotarpiui po Brexit. Skaityti toliau
Sausio 8 d., viena didžiausių pasaulyje verslo ir finansinių naujienų agentūrų „Bloomberg“ paskelbė 2017 m. gruodžio ekonomikos pasitikėjimo indeksą, rodantį Europos Sąjungos šalių vartotojų ir verslininkų ekonominius lūkesčius iš skirtingų pozicijų. Dar 2016 m. gruodį Lietuva pagal pasitikėjimą šalies ekonomika užėmusi penktąją vietą, 2017 m. lapkritį drastiškai krito į aštuonioliktąją/devynioliktąją poziciją (kuria dalijosi su Didžiąja Britanija) ir nusileido Bulgarijai, Ispanijai, Vengrijai. Skaityti toliau
Pagal komunalinių atliekų šalinimo ir perdirbimo rodiklius Lietuva yra tarp pirmaujančiųjų Europos Sąjungoje.
Iš 2016 m. šalyje susidariusių 1,27 mln. t komunalinių atliekų 29,8 proc. jų buvo pašalinta sąvartyne, 17,4 proc. sudeginta išgaunant energiją, 24,6 proc. perdirbta, 23,5 proc. kompostuota ir 4,8 proc. saugoma. Padėtis, palyginti su 2012 m., pastebimai pagerėjo. Antai iš 2012-aisiais susidariusių 1,33 mln. t komunalinių atliekų sąvartyne buvo pašalinta net 73 proc., 0,02 proc. sudeginta išgaunant energiją, 19,6 proc. perdirbta, 3,8 proc. kompostuota ir 3,8 proc. saugoma. Skaityti toliau
Spalio 31 d. paskelbtame Pasaulio banko tyrime „Doing Business 2018“ Lietuva užima 16 vietą ir yra palankiausių pasaulio valstybių 20-tuke tarp 190 šalių. Palyginti su 2017 metais, Lietuva pagerino savo pozicijas per 5 vietas – pernai ji buvo 21-a. Tarp Europos Sąjungos valstybių narių mūsų šalis užima 6 vietą ir aplenkia tokias valstybes kaip Airija (17 vieta), Latvija (19 vieta), Vokietija (20 vieta).
Pasaulio bankas, vertindamas šalių pažangą pagal dešimt rodiklių, pripažino, kad Lietuva per vertinamąjį laikotarpį įgyvendino teigiamas reformas keturiose srityse Skaityti toliau
Ąžuolas – lietuvių folkloro tvirtybės simbolis, tad natūralu, kad iki dabar čempionai pasitinkami šio karališko medžio lapų vainikais, tik gaila, kad šventomis buvusių ąžuolų girių šalyje mažėja. Miškų istorijos šaltinių duomenimis, XVI amžiuje dabartinėje Lietuvos teritorijoje galėjo būti 15–20 proc. ąžuolynų, dabar jų yra tik apie 1,9 proc. visų miškų plotų, bet džiugina tai, kad pamažu šios girios imtos vėl auginti.
Ąžuolyno įveisimas – ilgas procesas, be to, reikalaujantis papildomų investicijų, kurių ne visada miškininkai turi. Skaityti toliau
Liepos 20 d. Taline vykstančiame neformaliame Europos Sąjungos (ES) konkurencingumo ir telekomunikacijų ministrų susitikime Lietuva prisijungė prie ministrų deklaracijos dėl kuo spartesnio 5G ryšio diegimo ES šalyse. Susisiekimo viceministras Ričardas Degutis taip pat pristatė Lietuvos nuostatą užtikrinti laisvą duomenų judėjimą, būtiną Europos bendrajai skaitmeninei rinkai.
Deklaracijoje dėl 5G ryšio diegimo ES numatytos pagrindinės nuostatos ir būtini žingsniai, siekiant sėkmingai diegti šį ryšį. Skaityti toliau
Europos Komisijos (EK) finansuojamo projekto „Fusions“ (Food Use for Social Innovation by Optimising Waste Prevention Strategies) 2016 m. duomenimis, Europos Sąjungoje (ES) kasmet išmetama apie 88 mln. tonų maisto vidutiniškai už 143 mlrd. eurų. Prarandama ar išmetama beveik trečdalis pagaminto maisto pasaulyje – tiek išsivysčiusiose, tiek ir besivystančiose šalyse.
Kovai su šiuo reiškiniu EK 2016 m. sukūrė ES Platformą dėl maisto švaistymo ir maisto atliekų (ES Platforma). Skaityti toliau
Lietuva pagal gaunamų prieglobsčio prašymų skaičių yra viena nepopuliariausių šalių Europos Sąjungoje (ES), praneša Eurostatas.
Nors palyginus su 2015 metais, pernai pirmą kartą prieglobsčio Lietuvoje siekiančių gauti asmenų prašymų skaičius išaugo 51 proc. – nuo 275 iki 410, santykinai šis skaičius yra vienas mažiausių ES. 1 mln. Lietuvos gyventojų tenka 142 prašymai, vidutiniškai ES – 2360.
Mažiau nei Lietuvoje prašymų 1 mln. gyventojų tenka tik Slovakijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Estijoje ir Čekijoje. Skaityti toliau
Pagal pažangą mažinant žuvusiųjų keliuose skaičių 2016-aisiais Lietuva tapo antra iš 28 Europos Sąjungos (ES) valstybių, nusileisdama tik Čekijai. Preliminariais duomenimis, tai vienintelės ES šalys, kurioms netekčių keliuose skaičių per metus pavyko sumažinti daugiau kaip penktadaliu: Lietuvai – 22,3 proc., Čekijai – 26,2 proc.
Svarbu, kad šis rezultatas atspindi ilgalaikes tendencijas – vertinant 2010–2016 m. laikotarpio duomenis, mūsų šalis taip pat yra antra pagal pasiektą pažangą, Skaityti toliau
Šiaulių „Aušros“ muziejus su Centrine projektų valdymo agentūra pasirašė pirmąją Lietuvoje Europos Sąjungos (ES) paramos sutartį dėl Venclauskių namų pritaikymo daugiafunkcėms muziejinėms veikloms.
Projekto vertė – 2,75 mln. Eur, iš jų ES investicijų dalis sudaro 2,34 mln. Eur ir 0,41 mln. Eur valstybės biudžeto lėšos. Tai pirmoji kultūros srities ES investicijų projekto finansavimo sutartis iš 2014–2020 m. laikotarpiu skiriamų ES investicijų kultūrai. Skaityti toliau
Nuo šių metų gruodžio 13 d. visoje Europos Sąjungoje (ES) įsigaliojo vieningas reikalavimas – maisto gaminių ženklinimo etiketėse turi būti pateiktos žinios apie jų maistingumą. Maistinė vertė – yra vienas svarbiausių ir efektyviausių būdų informuoti vartotojus ir padėti jiems išsirinkti tinkamos sudėties maistą.
Privalomoje maistingumo deklaracijoje turi būti duomenys apie gaminio energinę vertę, riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, angliavandenių, cukrų, baltymų ir druskos kiekius. Skaityti toliau
Nors studijos Europos Sąjungos (ES) šalių aukštosiose mokyklose jau prasidėjo, tikėtina, kad dar ne visi studijuoti į šias šalis išvykę jaunuoliai susitvarkė privalomojo sveikatos draudimo (PSD) dokumentus. Tokiems užmaršuoliams, kurių dalis net spėjo deklaruoti išvykimą iš Lietuvos (nors to daryti nereikia), už gydymą gali tekti sumokėti.
Pasak Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Tarptautinių reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojos Linos Noreikienės, Skaityti toliau
Rugsėjo 26 dieną Europos Sąjungoje švenčiama šventė, skirta Europos kalboms. Šią dieną Europos valstybėse vyksta įvairūs renginiai, siekiantys paskatinti kalbų mokymosi įvairovę, išugdyti pagarbą visoms Europos, regionų ir tautinių mažumų kalboms.
Širvintų „Atžalyno“ progimnazijoje šią dieną šventėme netradiciškai – organizavome dieną be pamokų. Dienos „Skaitome Europos kalbomis“ veiklos buvo įdomios ir interaktyvios. Mokykloje svečiavosi Širvintų krašto poetė Veronika Masiukienė,
Skaityti toliau
Finansų ministrė Rasa Budbergytė vakar, rugsėjo 27 d., apdovanojo studentus – geriausių mokslo darbų apie Europos Sąjungos (ES) fondus autorius. Jiems įteiktos piniginės premijos, kurių bendras fondas šiemet sudarė 3000 eurų.
Trečiąkart rengtame konkurse savo darbus apie ES struktūrinių fondų investicijų efektyvumą pateikė 18 studentų iš Vilniaus, Kauno technologijos, Vilniaus Gedimino technikos, Mykolo Romerio, Lietuvos sporto bei ISM Vadybos ir ekonomikos universitetų. Skaityti toliau
2016 metų Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse Briuselyje abu Lietuvos atstovai pelnė specialiuosius apdovanojimus.
Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos absolventas, Vilniaus universiteto medicinos studentas Modestas Gudauskas apdovanotas biotechnologijų pramonės srities apdovanojimu už darbą „Acetobacteraceae šeimos bakterijos, gaminančios biopolimerus“. „Europos Sąjungos laukia šviesi ateitis“, – sveikindami Modestą džiaugėsi prizo steigėjai – organizacija „BBI JointUndertaking“, Skaityti toliau
Šiandien, rugsėjo 15 dieną, Briuselyje prasideda Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkursas. Jaunieji mokslininkai iš 37 pasaulio šalių pristatys darbus biologijos, chemijos, kompiuterių mokslo, inžinerijos, aplinkos, medžiagų, matematikos, medicinos, fizikos ir socialinių mokslų srityse. Konkurso nugalėtojai paaiškės pirmadienį, rugsėjo 19 dieną.
Lietuvai šiemet atstovaus nacionalinio jaunųjų mokslininkų konkurso nugalėtojai Rūta Prakapaitė su darbu „Naujos kartos antimikrobiniu aktyvumu pasižyminčių tvarsčių kūrimas: Skaityti toliau
Lietuvoje sparčiai didėjant bepiločių orlaivių panaudojimo galimybėms ir mastams, Civilinės aviacijos administracija patobulino jų naudojimo taisykles ir parengė informacinį filmą, supažindinantį su esminiais taisyklių reikalavimais. „Siekiama, kad tokie skraidymo aparatai nekeltų pavojaus aviacijos saugumui ir nebūtų naudojami nepageidaujamais ar nusikalstamais tikslais“, – sako susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. Kiekviena ES valstybė nustato savas taisykles, tačiau svarbiausi reikalavimai daugelyje Europos šalių yra tie patys. Skaityti toliau
